Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė Sonata Vaicekauskienė, G. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose priimtas pareiškėjo P. D. skundas dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė Sonata Vaicekauskienė, G. N..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnis nustato, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai -– skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

Teismui pateikta vykdomoji byla Nr. 0114/17/00106 (toliau - vykdomoji byla), jos duomenimis nustatyta, kad antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontorai pateiktas vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo vykdomasisdokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 8 688,00 eurų neturtinės žalos išieškojimo iš P. D. (solidariai), išieškotojos G. N. naudai.

2017-02-24 raginimu S-17-114-1280 skolininkas P. D. paragintas įvykdyti teismo sprenduimą išieškotojos G. N. naudai.

2019-02-04 Patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S-11148196 žalos išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjui/skolininkui priklausančias darbines pajamas bei kitas jam prilyginamas išmokas bei iš trečiųjų asmenų gaunamas lėšas. Patvarkymas vykdymui buvo išsiųstas į Pravieniškių pataisos namus.

Patvarkyme buvo nurodyta „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau– CPK) 688,749, 611, 733–743 straipsniais, reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo pajamų dalies (CPK 736 str. 1 d. 3 p. “pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 30 procentų “), neviršijančios vieno MMA “.

Kaip matyti iš antstolės 2019-02-04 siųsto Patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S-11148196 iš P. D. neišieškomos visos lėšos, o tik procentinė jų dalis, neviršijanti vieno MMA.

CPK 662 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išieškotojas, laikydamasis CPK 664, 665 straipsniuose nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Jeigu išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664 ir 665straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti (CPK 662 str. 3 d.). CPK 739 straipsnis numato išsamų ir baigtinį sąrašą piniginių sumų iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip kompensacinės išmokos už

darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpos, kitos socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos, išeitinės išmokos.

LR CPK 736 str. 1 d. 1 p. nustato, kad „1. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas.“

LR CPK 736 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad: „3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip trisdešimt procentų.“

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą įstatymo reikalavimą (CPK 736 str.) antstolis pagrįstai skolos išieškojimą ir nukreipė į skolininko darbines pajamas bei kitas jam priliginamas išmokas. Visi antstolės Sonatos Vaicekauskienės atlikti vykdymo veiksmai atitinka Civilinio proceso kodekso reikalavimus.

Remiantis Civilinio proceso kodekso normomis atlikdamas vykdymo veiksmus Vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą įpareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas.

Su skundu pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje įkalinimo įstaigoje, esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojti negalima, ar gauna darbinių pajamų, jei gauna tai kiek ar iš trečiųjų asmenų gaunamos piniginės lėšos.

Pareiškėjas skundą motyvuoja, kad antstolė areštavo visas pareiškėjui priklausančias lėšas, todėl jis negali įsigyti maisto produktų, vaistų, t. y. negali įsigyti daiktų būtinųjų poreikių tenkinimui. Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais pareiškėjas privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tiek LR CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Teismų vertinimu, skolininko lėšos, į įkalinimo įstaigą pervedamos artimųjų kaip parama, nepatenka nei į LR CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, nes yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausiems skolininko ir jo šeimos narių poreikiams, nei į baigtinį LR CPK 739 straipsnyje nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą. Nėra jokioteisinio pagrindo spręsti, kad skolininko lėšos, pervedamos jo artimųjų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, gali būti priskiriamos nors vienai iš LR CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas.

Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų irneįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo laisvė apribota ir jis turi įstatyme nustatytas teises, tačiau

nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėse nėra daugiau ginama nei nukentėjusiųjų teisė gauti nusikalstomais veiksmais padarytą žalos atlyginimą vykdymo procese.

Bausmių vykdymo kodekso 173 str. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nuteistieji nemokamai gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir kt. Šiuo konkrečiu atveju CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančias turtą, iš kurio negali būti išieškoma, netaikytinos.

Pažymėtina, kad antstolė iš esmės neriboja skolininko teisės bendradarbiauti ir mokėti skolą pagal vykdomąjį dokumentą nors ir dalimis ir taip įvykdyti sprendimą. Priteista žala yra didelė, taigi kiekvienas sąžiningas, rūpestingas, aktyviai besidomintys savo teisėmis ir pareigomis vykdymo procese asmuo turėtų siekti kuo greičiau įvykdyti pareigą atlyginti žalą ir taip greičiau pasiekti tikslą - įgyvendinti savo teisę apsipirkti pataisos parduotuvėse, teismas aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str., CPK 7 str. 2 d., 8 str.). Tačiau įstatymo nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo antstolis pradeda jį vykdyti priverstinai.

Vydomosios bylos duomenimis pats P. D. nuo 2017 metų iki šios dienos į antstolės depozitinę sąskaitą nepervedė lėšų, nors išieškoma suma yra didelė. Piniginės lėšos į antstolės depozitinę sąskaitą yra pervedamos nuo 2019-07-23 iki 2021 -12-28 iš Pravieniškių pataisos namų, viso sumoje 100,72 Eur, nuo 2022-04-05 iki šios dienos iš Vilniaus pataisos namų, viso sumoje 113,09 Eur.

Atsižvelgtina, kad pats P. D. savo skunde nenurodo kaip ketina mokėti priteistą žalą.

Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo panaikinti patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininkoteisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, nes P. D. nepateikė jokių įrodymų apie jo būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ar užtikrinti valstybės lėšomis.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas taip pat imperatyviai nurodo, kad nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu sušiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Analizuojant teismų praktiką Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad „išdėstytos CPK LI skyriaus 736, 737 straipsnių teisės normos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Būtent taip nurodytos teisės normos išaiškintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje pažymėta, kad CPK 668 straipsnyje nustatytas vieno MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir (lot. inter alia) pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA“ (2017-04-19 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017).

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas (išplėstinė kolegija) yra pasisakęs, kad, „remdamasiišdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią vykdymoproceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamųtvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitųpajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. Šios išskaitos turi būti atliekamos ir iš skolininko pajamų, jo gaunamų į pataisos įstaigoje esančią

sąskaitą. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat išaiškina, kad CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininkopajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiamstenkinti“ ( 2017-12-19 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Be to vykdomosios bylos duomenimis pareiškėjas praleido 20 dienų skundo padavimo terminą. Civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti.

Skundžiamas patvarkymas pareiškėjui buvo išsiųstas 2019-02-05, skundą dėl antstolės veiksmų pareiškėjas išsiuntė 2022-03-25, tai yra praėjus keturiems metams nuo Patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų išsiuntimo jam.

CPK 510 straipsnyje nurodyta, kad jei antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, jog antstolė Soinata Vaicekauskienė priimdamas patvarkymus, atlikdama vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/17/00106, vykdymo procese neatliko veiksmų, viršijančių jos kompetenciją, ar kitų neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo panaikinti patvarkymus, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas, be to praleidus Civilinio proceso kodekso 512 straipsnio nustatytą senaties terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 ir 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo P. D. antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.