- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-12
- Bylos Nr.
- 2-106-567/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00478-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties dalies pašalinti trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, iš civilinės bylos pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 112 841,19 Eur turtinę žalą, 16 000 Eur neturtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą dėl neteisėtų Kauno apygardos teismo teisėjo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-421-413/2022, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų neteisėtų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų neteisėtų veiksmų nagrinėjant ieškovo kasacinio skundo priėmimo klausimą.
2. Ieškovas, prašydamas priteisti iš valstybės turtinę ir neturtinę žalą dėl jo vertinimu neteisėtų Kauno apygardos teismo teisėjo, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų veiksmų, nurodė trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – Kauno apygardos teismo teisėją G. K., Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus M. B., L. R., A. U., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas G. D., E. T., D. V., Lietuvos Respublikos Prezidentą G. N., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Lietuvos Respublikos Seimą, Teisėjų tarybą.
3. Ieškovo teigimu, teisėjai, išnagrinėję minėtą bylą, atliko neteisėtus veiksmus, nes netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, netinkamai aiškino kasacinio teismo suformuotą praktiką. Dėl to bylos išsprendimas gali sukelti teisines pasekmes minėtiems teisėjams, Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Lietuvos Respublikos Seimui ir Teisėjų tarybai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi pašalino iš bylos trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų – Kauno apygardos teismo teisėją G. K., Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus M. B., L. R., A. U., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas G. D., E. T., D. V., Lietuvos Respublikos Prezidentą G. N., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Lietuvos Respublikos Seimą, Teisėjų tarybą.
Šalies argumentai
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš valstybės priteisti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą neteisėtais teisėjų veiksmais. Kadangi teisėjas ar teismas veikia valstybės vardu, visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė. Teismas priėjo išvadą, kad teisėjai negali būti trečiaisiais asmenimis, todėl juos pašalino iš proceso.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nurodė, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo tiesiogiai neliečia Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ar Teisėjų tarybos teisių ir pareigų. Dėl to šiuos trečiuosius asmenis taip pat pašalino iš bylos kaip neturinčius teisinio suinteresuotumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas V. J. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį, kuria pašalinti iš bylos tretieji asmenys. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Faktinis ieškinio pagrindas šioje byloje yra teisėjų atlikti veiksmai, teisinis ieškinio pagrindas yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnis. Dėl to teismo priimtas sprendimas gali ateityje turėti įtakos teisėjų teisėms ir pareigoms.
7.2. Teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl teismo sprendimas negali turėti įtakos teisėms ir pareigoms į bylą įtrauktiems Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos Seimui, Teisėjų tarybai.
7.3. Teismas, pašalindamas iš bylos trečiuosius asmenis, jau ieškinio priėmimo stadijoje neteisėtai pasisakė dėl ieškovo ieškiniu įrodinėjamo ginčo dalyko.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Ne teisėjas ar teismas, bet valstybė turi būti traukiama atsakove pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
8.2. Teismas, gavęs nurodytu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties.
8.3. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės yra nesusijusios su Lietuvos Respublikos Prezidentu, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Lietuvos Respublikos Seimu, Teisėjų taryba, todėl teismas pagrįstai pašalino juos iš civilinės bylos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, taip pat tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai tada, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1316-186/2017, 13 punktas).
10. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) V. J. prašo apeliacine tvarka peržiūrėti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, pašalinti iš bylos. Kitaip tariant, apeliantas siekia pasinaudoti CPK 47 straipsnio 5 dalyje įstatymų leidėjo numatyta teise teikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, pašalinti iš bylos.
11. CPK 47 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, jog bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Taigi, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs teismui prerogatyvą ieškinio priėmimo arba vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose ex officio (pagal pareigas) nuspręsti, ar ieškinyje bei vėlesniuose procesiniuose dokumentuose tam tikri asmenys nurodyti kaip trauktini į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iš tikrųjų turi netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi. Konstatavęs, kad būsimas teismo procesinis sprendimas neturės įtakos į bylą įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisinei padėčiai, teismas tokį asmenį gali pašalinti iš bylos.
12. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-415-464/2022, siekdamas formuoti vieningą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką CPK 47 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo klausimu, įvertinęs šios teisės normos teisėkūros procesą bei jo metu pateiktas išvadas, taip pat teisės doktriną, konstatavo, jog teisę atskirai nuo teismo sprendimo apskųsti teismo nutartį, kuria trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, yra pašalinamas iš bylos, turi tik pats pašalintas trečiasis asmuo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys teisės skųsti šį tarpinį teismo procesinį sprendimą atskirai nuo galutinio teismo sprendimo neturi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-415-464/2022, 15 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios pozicijos laikomasi ir vėlesnėje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-151-910/2023, 18 punktas; 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-159-790/2024, 17 punktas).
13. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pašalinimas iš bylos vertintinas kaip aplinkybė, jo atžvilgiu užkertanti kelią bylos eigai, todėl toks asmuo nutartį dėl jo pašalinimo iš bylos, kaip ir nurodyta CPK 47 straipsnio 5 dalyje, gali skųsti atskiruoju skundu. Tuo tarpu kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismui trečiųjų asmenų pašalinimas iš bylos nekliudo toliau tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taigi, bylos procesas, nepaisant trečiojo asmens pašalinimo iš bylos, gali vykti toliau.
14. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 338 straipsnį atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
15. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo V. J. paduoto atskirojo skundo priėmimo klausimą, turėjo atsisakyti priimti šį atskirąjį skundą (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
16. Kadangi atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties dalies, kuria tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, pašalinti iš bylos, padavė ne patys pašalinti tretieji asmenys, o kitas dalyvaujantis byloje asmuo – ieškovas, kuris tokios teisės neturi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atskirasis skundas paduotas asmens, neturinčio teisės inicijuoti apeliacinį procesą, ir tai sudaro pagrindą nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal šį atskirąjį skundą.
17. Šiam trūkumui paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atskirąjį skundą dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis). Nutraukus apeliacinį procesą, nėra sprendžiami apelianto prašymai, pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties dalies pašalinti trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, iš bylos.