Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Kauno apskrities viešajai bibliotekai dėl darbo sutarties pripažinimo neterminuota ir neteisėto atleidimo iš darbo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė teismo pripažinti neterminuotais 2018 m. rugsėjo 25 d. darbo sutartį Nr. 924, sudarytą su Kauno apskrities viešąja biblioteka (toliau – biblioteka, atsakovė), kuria buvo priimtas į eksploatavimo skyrių darbininku, ir 2018 m. rugsėjo 25 d. susitarimą dėl papildomo darbo Nr. 2 – eksploatavimo skyriuje santechniku (0,5 etatu), pripažinti atleidimą iš darbo bibliotekoje neteisėtu bei grąžinti ieškovą į buvusį darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, o nesant galimybės grąžinti į darbą, taikyti alternatyvų pažeistų teisių gynimo būdą ir priteisti kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 218 straipsnį.

2. Ieškovas nurodė ir paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. darbo sutartis Nr. 924 ir 2018 m. rugsėjo 25 d. susitarimas dėl papildomo darbo Nr. 2 buvo sudaryti terminuotai, t. y. nuo 2018 m. spalio 1 d. iki S. K. grįš į darbą iš atostogų vaikui prižiūrėti. Minėtas darbuotojas į darbą bibliotekoje negrįžo. Darbines funkcijas ieškovas vykdė tinkamai ir laiku, jokių nusiskundimų nebuvo. Naujai paskirta bibliotekos direktorė 2019 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. P-220 pratęsė su ieškovu 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarytą darbo sutartį nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Bibliotekos direktorė 2019 m. liepos 11 d. pasirašė ir susitarimą dėl papildomo darbo papildymo nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Ieškovas 2019 m. gruodžio 19 d. gavo iš bibliotekos 2019 m. gruodžio 12 d. pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą, kad vadovaujantis DK 69 straipsnio 3 dalimi, 2019 m. gruodžio 31 d. bus atleistas iš bibliotekos eksploatavimo skyriaus darbininko ir santechniko (0,5 etato) užimamų pareigų, suėjus 2018 m. rugsėjo 25 d. darbo sutarties Nr. 924 ir 2018 m. rugsėjo 25 d. susitarimo dėl papildomo darbo terminui. Ieškovas teigia, kad neįvyko objektyvios aplinkybės terminuotos sutarties pasibaigimui, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo daryti jokių įrašų darbo sutartyje, kadangi darbiniai santykiai tapo neterminuotais, negrįžus darbuotojui iš vaiko priežiūros atostogų. Taigi, egzistavo DK 67 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąlyga, nes ieškovo darbinių santykių buvimo laikotarpiu išnyko aplinkybės, dėl kurių ir buvo apibrėžtas terminuotos darbo sutarties terminas. Darbinės funkcijos buvo nuolatinio pobūdžio, atliekamos tos pačios darbinės pareigos, kurias ieškovas atliko, o šiuo metu į eitas pareigas yra priimtas kitas asmuo. Bibliotekos direktorės 2019 m. liepos 11d. įsakymas Nr. P-220 dėl darbo sutarties ir susitarimo terminuoto pratęsimo turi būti vertinamas kaip neteisėtas, kadangi darbdavys pažeidė ieškovo kaip silpnesniosios darbo santykių šalies, interesus. Ieškovo teigimu, darbdavys jį suklaidino, elgėsi nesąžiningai ir be teisėto pagrindo pratęsė terminuotą darbo sutartį bei sudarė papildomą susitarimą, nors visos aplinkybės patvirtina, kad darbiniai santykiai tapo neterminuotais (į pareigas negrįžus asmeniui, į kurio vietą jis buvo priimtas). Ieškovo darbiniai teisiniai santykiai turi būti laikomi neterminuotais, todėl atsakovė, atleisdama ieškovą iš pareigų, pažeidė ir kitas DK nuostatas. Ieškovas vertina, kad darbiniai santykiai tęsėsi ilgiau nei vienerius metus ir jis yra neįgalus asmuo, tai atsakovė pažeidė įspėjimo terminą. Ieškovas sirgo nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d., todėl įspėjimo terminas turėjo būti nukeltas iki laikinojo nedarbingumo pabaigos. Kadangi ieškovui nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. sausio 6 d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos, tai darbdavys darbo santykių pasibaigimo dieną turėjo nukelti iki kol jis grįš iš kasmetinių atostogų, t. y. 2020 m. sausio 7 d.

3. Ieškovas nurodė, kad atsakovė pažeidė ir DK įtvirtintas garantijas, todėl atsakovė, neteisėtai atleidusi ieškovą iš pareigų, turėtų išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos ir grąžinti į eitas pareigas bibliotekoje (eksploatavimo skyriaus darbuotojas ir santechnikas (0,5 etato)), arba pažeistos ieškovo teisės turi būti ginamos alternatyviu būdu – nesant palankių sąlygų grįžti į darbą, negrąžinti į pareigas bei išmokėti kompensaciją pagal DK 218 straipsnį.

4. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė ir paaiškino, kad darbo ginčų komisija pagrįstai šalių teisinius santykius vertino kaip terminuotus, kadangi 2019 m. liepos 11 d. ieškovas pateikė prašymą „Dėl darbo sutarties pratęsimo“, kuriuo prašė pratęsti terminuotą darbo sutartį ir susitarimą dėl papildomo darbo nuo liepos 25 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. imtinai. Prašymas buvo tenkintas ir įformintas 2019 m. liepos 11 d. atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. P-220, su kuriuo ieškovas susipažino tą pačią dieną, buvo atlikti pakeitimai 2018 m. rugsėjo 25 d. darbo sutartyje Nr. 924 ir 2019 m. liepos 11 d. susitarimo dėl papildomo darbo Nr. 2 papildyme. Taigi paties ieškovo iniciatyva, t. y. jo prašymu, terminuota darbo sutartis Nr. 924 ir papildomas susitarimas Nr. 2 buvo pakeisti dalyje dėl darbo sutarties termino ir terminuota darbo sutartis buvo pratęsta iki konkretaus termino – 2019 m. gruodžio 31 d. Dėl to netaikytinos ir neterminuotos darbo sutarties nutraukimo nuostatos, numatytos D. A. turėjo teisinį pagrindą pakeisti darbo sutartį darbdaviui sutikus su darbuotojo, t. y. ieškovo 2019 m. liepos 11 d. prašymu, kaip numato DK 46 straipsnio 4 dalis. Darbo sutarties pakeitimai nėra padaryti atsakovės vienašališkai. Atsakovė laiko, jog pagrįstai ir teisėtai, prieš tai DK 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešusi ieškovui, nutraukė su juo darbo sutartį 2019 m. gruodžio 31 d. suėjus terminui DK 69 straipsnio 1 dalies pagrindu. DK nenumato, kad pranešimas apie terminuotos darbo sutarties pasibaigimą darbuotojui negali būti įteiktas jo laikino nedarbingumo metu. Pranešimas apie darbo sutarties pasibaigimą ieškovui įteiktas 2019 m. gruodžio 19 d., todėl atsakovė nepažeidė DK nuostatų, reglamentuojančių pranešimo (įspėjimo) darbuotojui apie terminuotos darbo sutarties pasibaigimą įteikimo terminų. Kadangi tarp šalių buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, kuri nutraukta suėjus terminuotos darbo sutarties terminui, DK 65 straipsnio 6 dalies nuostatos netaikytinos. Ieškovas, 2019 m. gruodžio 19 d. gavęs atsakovės pranešimą apie darbo sutarties pasibaigimą, daugiau valios pratęsti terminuotą darbo sutartį neišreiškė, todėl darbo sutartis Nr. 924 su ieškovu pagrįstai nutraukta suėjus terminui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad atsakovė su ieškovu 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 924 bei susitarimą dėl papildomo darbo Nr. 2, kurių terminas buvo apibrėžtas tam tikrų aplinkybių atsiradimu/pasibaigimu – iki S. K. grįš iš atostogų vaikui prižiūrėti (b. l. 7–8, 9). Teismas nustatė, kad S. K. išleistas vaiko priežiūros atostogų 2018 m. rugpjūčio 27 d. atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. P-154, nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. liepos 24 d. (b. l. 44). Nesibaigus šios darbo sutarties bei susitarimo dėl papildomo darbo Nr. 2 terminui, darbuotojo prašymu (b. l. 70) darbo sutarties terminas buvo pakeistas – nustatyta, kad darbo sutartis pratęsta nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Darbo sutarties papildymas buvo atliktas 2019 m. liepos 11 d., t. y. dar nesuėjus darbo sutarties terminui. S. K. į darbą negrįžo, pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms jis buvo atleistas iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu – paties darbuotojo prašymu 2019 m. liepos 24 d. (b. l. 50).

7. Teismas sprendė, jog šiuo atveju atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, jog darbo sutartis ir susitarimas dėl papildomo darbo Nr. 2 tapo neterminuotais, kadangi S. K. į darbą negrįžo. Teismas nurodė, kad dar iki šios aplinkybės atsiradimo, kas būtų pagrindas pripažinti, kad darbo sutartis ir susitarimas tapo neterminuotais išnykus darbo sutartyje nurodytoms aplinkybėms, paties ieškovo prašymu buvo atliki darbo sutarties pakeitimai – nustatytas naujas terminuotos darbo sutarties terminas – 2019 m. gruodžio 31 d. Nors ieškovas nurodo, kad prašymas iš jo išgautas apgaulės būdu, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų, teismo posėdžio metu paklaustas atsakovės atstovės pripažino, kad pats prašymą rašė, bei pasirašė, suprato, ko prašo. Teismas pažymėjo, kad po prašymo atsakovės direktorei pateikimo, susipažinimo su atsakovės direktorės įsakymu dėl darbo sutarties pakeitimų, pasirašymo po darbo sutarties pakeitimų praėjus beveik pusei metų, kai išaiškėjo, jog darbo sutartis su ieškovu bus nutraukta, ieškovas ėmėsi veiksmų ir kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu dėl terminuotos darbo sutarties pratęsimo pagrįstumo. Vėliau, kaip teigia, dėl teisinių žinių neturėjimo, prašymo atsisakė raštu patvirtindamas, kad prašymo atsisakymo pasekmės jam yra žinomos (b. l. 77). Ieškovas, turėdamas pakeistą darbo sutartį ir pakeistą susitarimą dėl papildomo darbo, net ir neturėdamas teisinių žinių, turėjo suvokti, kad darbo sutarties bei susitarimo dėl papildomo darbo terminas yra naujai nustatytas konkrečia data – 2019 m. gruodžio 31 d. Ieškovas nurodė, jog turi aukštąjį išsilavinimą, visą gyvenimą dirbo, kas leidžia teismui spręsti, kad ieškovo atlikti veiksmai atitinka protingo asmens elgesio standartus.

8. Teismas pažymėjo, jog atmetus pirmąjį ieškovo reikalavimą darytina išvada, jog tarp šalių sudaryta terminuota darbo sutartis iki pat jos nutraukimo buvo terminuota. Darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovės tęsėsi nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. daugiau negu vienus metus. Pagal DK 69 straipsnio 3 dalį, apie darbo sutarties pasibaigimą atsakovė ieškovą turėjo įspėti prieš penkias darbo dienas. DK 65 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną (išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui) darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos. Atsižvelgiant į šią teisės normą, teismas atmetė ieškovo argumentus, jog darbo sutarties pabaigos terminas turėjo būti nukeltas iki ieškovo atostogų pabaigos (2020 m. sausio 7 d.), kadangi tarp šalių sudaryta terminuota darbo sutartis bei terminuotas susitarimas dėl papildomo darbo, todėl DK 69 straipsnio 3 dalyje nustatyti įspėjimo terminai ginčo situacijoje netaikomi. Teismo vertinimu, atsakovė tinkamai įformino darbo sutarties pabaigą, t. y. likus iki darbo sutarties pabaigos 10 darbo dienų, 2019 m. gruodžio 12 d. surašė pranešimą dėl darbo sutarties nutraukimo (b. l. 47). Šis pranešimas ieškovui buvo išsiųstas per kurjerį 2019 m. gruodžio 13 d. (b. l. 48), pranešimą ieškovas gavo 2019 m. gruodžio 19 d. (b. l. 11). 2019 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas direktoriaus įsakymas Nr. P-353, su kuriuo, atvykęs į darbovietę, ieškovas 2019 m. gruodžio 20 d. atsisakė pasirašytinai susipažinti (b. l. 98).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti, o nesant galimybės bylą išspręsti iš esmės, bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl terminuotosios darbo sutarties pripažinimo neterminuota, išsamiai neįvertino ir plačiau nenagrinėjo ieškovo nurodyto fakto, kad prašymas dėl terminuotosios darbo sutarties pratęsimo išgautas apgaulės būdu ir nevertino tikrųjų sutarties šalių ketinimų. Darbo sutartis su S. K. nutraukta 2019 m. liepos 24 d., darbuotojas turėjo pareigą atsakovei 2019 m. liepos 4 d. pateikti rašytinės formos prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.

9.2. Akivaizdu, kad atsakovė, pakviesdama ieškovą pokalbiui dėl terminuotosios darbo sutarties ir susitarimo dėl papildomo darbo termino pratęsimo, žinojo, jog S. K. į ankstesnįjį darbą negrįš, todėl neatsiras aplinkybė, kuria apibrėžtas terminuotosios darbo sutarties terminas. Atsakovės atstovė dėl ieškovui nežinomų priežasčių elgdamasi nesąžiningai nuslėpė jai žinomą aplinkybę apie neterminuotosios darbo sutarties pasibaigimą tokiu būdu suklaidindama ieškovą ir pasiūlydama jam pratęsti terminuotosios darbo sutarties ir susitarimo dėl papildomo darbo terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d.

9.3. Teismas nesivadovavo galiojančiomis darbo santykius reguliuojančiomis teisės normomis ir padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad prašymas dėl darbo sutarties termino pratęsimo iš ieškovo išgautas apgaulės būdu. Akivaizdu, jog atsakovė, nuslėpdama jai žinomą informaciją, ne tik suklaidino ieškovą, tačiau ir pažeidė DK 24 straipsnyje darbo sutarties šalims keliamą pareigą elgtis sąžiningai, bendradarbiauti ir nepiktnaudžiauti teise.

9.4. Ieškovas suvokė, kad darbo santykiai bus pratęsti, tačiau nežinodamas tikrųjų pratęsimo priežasčių, neturėjo galimybės objektyviai jų įvertinti ir atsisakyti pasirašyti terminuotą darbo sutartį. Teismas neįvertino tikrųjų atsakovės direktorės ketinimų ir ieškovo suklaidinimo aplinkybių, neteisėtai ir nepagristai atmetė ieškovo reikalavimą dėl terminuotos darbo sutarties, susitarimo dėl papildomo darbo pripažinimo neterminuotais.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Ieškovas neįrodė fakto, kad prašymas dėl terminuotosios darbo sutarties pratęsimo iš jo išgautas apgaulės būdu. Teismui ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių faktiškai buvo susiklostę kitokie, nei terminuoti darbo santykiai.

10.2. Ieškovas 2020 m. liepos 23 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog turi aukštąjį išsilavinimą ir iki įsidarbinant pas atsakovę kitoje bibliotekoje dirbo pavaduotoju ūkio reikalams, t. y. užėmė vadovaujančias, aukštesniosios valdymo grandies pareigas, todėl neabejotinai suprato tiek 2019 m. liepos 11 d. prašymo (b. l. 45) esmę, tiek ir kitų paskesnių pasirašytų dokumentų esmę ir jų sukeliamas teisines pasekmes.

10.3. Darbo sutartis Nr. 924 ir susitarimas dėl papildomo darbo Nr. 2, buvo pakeisti ne darbdavio (atsakovo) iniciatyva, kaip nepagrįstai nurodo apeliantas, o priešingai - paties darbuotojo iniciatyva, t. y. A. K. 2019 m. liepos 11 d. prašymo pagrindu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ne darbuotojo, o būtent darbdavio iniciatyva būtų keičiamos darbo sutarties sąlygos. Darbdavys nesiėmė jokių neleistinų veiksmų, o priešingai, sutiko su ieškovo pareikštu prašymu dėl darbo sutarties pakeitimo, pakeitimą įformino abipusiai teisės aktų nustatyta tvarka, o ieškovui daugiau nepareiškus valios pratęsti darbo santykių - teisės aktų nustatyta tvarka įformino darbo santykių pasibaigimą.

10.4. Teismas teisėtai, teisingai ir pagrįstai vertino darbo sutarties pakeitimo aplinkybes ir dėl to pagrįstai atmetė ieškovo pirmąjį reikalavimą dėl darbo sutarties ir susitarimo dėl papildomo darbo pripažinimo neterminuotais. Teismas sprendime padarė išvadą, kad „atsakovė tinkamai įformino darbo sutarties pabaigą“, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ir antrąjį ieškovo reikalavimą dėl jo atleidimo pripažinimo neteisėtu bei išvestinius ieškovo pareikštus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl terminuotos darbo sutarties sudarymo ir nutraukimo teisėtumo (DK 67-69 straipsniai).

13. Apeliantas (toliau- ir ieškovas) skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės tik tuo pagrindu, kad teismas neišsiaiškino ir neįvertino tikrųjų darbo sutarties šalių ketinimų, kai 2019 m. liepos 11 d. pradinė darbo sutartis buvo pakeista nustatant kitą darbo sutarties terminą, t. y. iš termino, apibrėžto sąlyga (iki sugrįš iš vaiko auginimo atostogų ankstesnis darbuotojas), terminas buvo apibrėžtas konkrečia kalendorine data- 2019 m. gruodžio 31 d.

14. Apeliantas neginčija, kad pats parašė 2019 m. liepos 11 d. prašymą dėl darbo sutarties pratęsimo, kuriame prašė pratęsti terminuotą darbo sutartį iki 2019 m. gruodžio 31 d. Apeliantas teigia, kad toks pareiškimas buvo iš jo išgautas apgaulės būdu, nes nuo jo buvo nuslėpta, kad ankstesnis darbuotojas iš vaiko auginimo atostogų neketina grįžti.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas iš esmės kelia sandorio, sudaryto apgaulės įtakoje klausimą. Teisės praktikoje apgaulė suprantama kaip vienos sandorio šalies apgaulingi veiksmai kitos šalies atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015). Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

16. Šios bylos atveju ieškovas nurodė, kad nuo jo buvo nuslėpta aplinkybė, kad kitas darbuotojas į darbą negrįžta. Tačiau, viena vertus, tokios aplinkybės buvimas nėra įrodytas, apeliantas tik spėlioja, kad jau 2019 m. liepos 4 d. kitas darbuotojas turėjo būti pateikęs prašymą jį atleisti iš darbo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, dirbęs, kaip jis pats nurodė, ir bibliotekos direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams, galėjo pasikonsultuoti, paprašyti daugiau laiko apgalvoti savo veiksmus ir tik tada rašyti naują pareiškimą. Kolegijos nuomone, manydamas, kad kitas darbuotojas grįš į darbą, apeliantas sutiko, kad darbo sutarties terminas jam būtų nustatytas iki 2019 m. gruodžio 31 d., kitaip tariant, apeliantas rinkosi vieną iš dviejų galimybių: ar laukti kito darbuotojo grįžimo, kuris galėjo įvykti bet kurią dieną po liepos 11 d., kai ieškovas rašė ginčo pareiškimą, ar užsitikrinti darbo vietą iki konkrečios kalendorinės datos. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovo veiksmai pagrindžia ne jo atžvilgiu panaudotą apgaulę, o paties ieškovo pasirinktą vieną iš galimybių.

17. Išvadą, kad ieškovas buvo apgautas rašydamas pareiškimą pratęsti su juo sudarytos darbo sutarties terminą, paneigia ir ta aplinkybė, kad ieškovas 2019 m. gruodžio 18 d. buvo inicijavęs darbo ginčą dėl terminuotos darbo sutarties pratęsimo pagrįstumo, tačiau 2020 m. sausio 20 d. savo pareiškimo atsisakė raštu pasirašydamas prašymą ir nurodydamas, kad prašymo atsisakymo pasekmės jam yra žinomos, dėl ko darbo ginčų komisija 2020 m. sausio 20 d. priėmė sprendimą nutraukti darbo ginčo nagrinėjimą.

18. Apeliantas šį savo veiksmą (pareiškimo darbo ginčų komisijai atsisakymą) ieškinyje paaiškino kaip padarytą nesupratus atsisakymo esmės, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių galėjus būti nesupratimą, nepateikė. Pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 23 d. posėdyje ieškovas šio savo veiksmo niekaip neapaiškino, taip pat ir apeliaciniame skunde nenurodė, kodėl atsisakė savo pirmojo pareiškimo darbo ginčų komisijai. Be to, apeliantas dėl šio 2020 m. sausio 20 d. sprendimo nepareiškė ieškinio teisme per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, kaip nustatyta DK 231 straipsnyje. Spręstina, kad ieškovas sutiko su darbo ginčų komisijos sprendimu.

19. Taigi, ieškovas įrodinėjo, kad rašydamas pareiškimą pakeisti darbo sutarties terminą iš sąlygos į konkrečią datą buvo apgautas, o atsisakydamas savo pareiškimo darbo ginčų komisijai suklydo. Teisėjų kolegija vertina, kad abiem atvejais ieškovas neįrodė savo valios ydingumo.

20. Pirmosios instancijos teismas išsamiai patikrino darbo sutarties su ieškovu nutraukimo aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad įspėjimo terminai buvo tinkamai, darbo sutarties pasibaigimo diena nustatyta tinkamai, darbo sutarties pasibaigimas įformintas laikantis Darbo kodekso reikalavimų, todėl ieškinio tenkinti nebuvo pagrindo.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias terminuotos darbo sutarties sudarymą, nutraukimą (DK 67, 69 straipsniai), tinkamai vertino įrodymus, pritaikė teismų praktiką, priėmė teisingą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

22. Bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme šalys priteisti neprašė. Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą apeliacinėje instancijoje yra mažesnės negu minimalus priteistinas dydis, todėl nepriteistinos ( CPK 96 str. 6 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.