Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl darbo sutarties pripažinimo neterminuota ir neteisėto atleidimo iš darbo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

2. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, jog jis į (duomenys neskelbtini) buvo priimtas pagal terminuotą darbo sutartį (darbininku ir santechniku 0,5 etato), kol iš vaiko auginimo atostogų grįš darbuotojas S. K.. Nurodytas asmuo iš atostogų negrįžo, ieškovas dirbo toliau. Pasikeitė direktorė, pasikvietė ieškovą ir pasiūlė parašyti prašymą pratęsti terminuotą sutartį, nes S. K. dar atostogose, o kai jis grįš, tada bus matyt, ieškovui buvo pasakyta, kad pasikeitė direktorė, reikia perrašyti darbo sutartį, ieškovas patikėjo, bet buvo apgautas, kadangi darbdavys žinojo, kad S. K. negrįš. Ieškovas prašymą rašė tokį, kokį nurodė direktorė. Ieškovas suprato, kad S. K. 2019 m. gruodžio 31 d. grįš iš atostogų, tada ieškovas nebūtų turėjęs jokių pretenzijų. S. K. į darbą iš viso negrįžo, ieškovas, būdamas atostogose ir turėdamas nedarbingumo lapelį, gavo pranešimą, kad jis yra atleistas iš darbo pagal terminuotą sutartį, vietoj ieškovo sausio mėnesį buvo priimtas naujas darbuotojas. Apie atleidimą ieškovas sužinojo iš buvusių kolegų, kurie jam nebūnant darbe pranešė, kad atėjo naujas žmogus apsižiūrėti darbo vietos. Ieškovas nurodo, kad terminuota darbo sutartis S. K. negrįžus į darbą turėjo virsti neterminuota.

II. Atsakovės atsikirtimai

4. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad ieškovas pateikė atsakovės direktorei prašymą pakeisti darbo sutartį, darbdavys sutiko, tai buvo įforminta įsakymu ir darbo sutarties pakeitimu. Ieškovas buvo atleistas suėjus darbo sutarties terminui, todėl atleidimas yra teisėtas. Naujas žmogus, kuriam pavestos kiek kitokios funkcijos ir jo kvalifikacija kita, į darbą buvo priimtas 2020 m. sausio 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2018 m. rugsėjo 25 d. ieškovas su atsakove sudarė terminuotą Darbo sutartį Nr. 924, kuria ieškovas buvo priimtas darbininko pareigoms eksploatavimo skyriuje, darbo sutarties terminas buvo nustatytas nuo 2018 m. spalio 1 d. (2018 m. spalio 1 d. ieškovui buvo neterminuotai išduotas darbo pažymėjimas, b. l. 53, ieškovas supažindintas su eksploatavimo skyriaus darbininko pareigybės aprašymu, b. l. 89) iki S. K. grįš iš atostogų vaikui prižiūrėti. Ši darbo sutartis pakeista (papildyta) 2019 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. P-220, terminuota darbo sutartis pratęsta 2019 m. liepos 25 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui, mokant minimaliąją mėnesinę algą (b. l. 7–8). 2018 m. rugsėjo 25 d. tarp šalių buvo sudarytas terminuotas Susitarimas dėl papildomo darbo Nr. 2, kuriuo ieškovas priimtas 0,5 etato santechniko pareigoms eksploatavimo skyriuje, susitarimo terminas – nuo 2018 m. spalio 1 d. iki S. K. grįš į darbą iš atostogų vaikui prižiūrėti (b. l. 9). S. K. vaiko priežiūros atostogų atsakovės buvo išleistas 2018 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. P-154 (b. l. 44), 2019 m. liepos 24 d. S. K. buvo atleistas iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo prašymu) (b. l. 50). 2019 m. liepos 11 d. priimtas susitarimo dėl papildomo darbo papildymas, kuriuo pratęstas terminuotas susitarimas ir leista ieškovui terminuotai papildomai dirbti eksploatavimo skyriaus santechniku (0,5 etato) 2019 m. liepos 25 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. (b. l. 10). Darbo sutarties termino pratęsimui ir susitarimo dėl papildomo darbo termino pratęsimui ieškovas atsakovei 2019 m. liepos 11 d. pateikė prašymą, prašyme nurodė, jog prašo terminuotos sutarties ir terminuoto susitarimo terminą pratęsti nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (b. l. 45). Tą pačią dieną atsakovės direktorė pasirašė įsakymą Nr. P-220 dėl darbo sutarties ir susitarimo dėl papildomo darbo pratęsimo A. K., ieškovo prašymas buvo patenkintas ir darbo sutartis bei susitarimas dėl papildomo darbo pratęsti nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (b. l. 46). 2019 m. gruodžio 12 d. atsakovė ieškovui surašė pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą, nurodė, jog vadovaujantis DK 69 straipsnio 1, 3 dalimi ieškovas bus atleistas iš darbininko ir santechniko pareigų suėjus darbo sutarties ir susitarimo dėl papildomo darbo terminui (2019 m. gruodžio 31 d.) (b. l. 11), su įsakymu ieškovas susipažino atvykęs į darbovietę, tačiau atsisakė pasirašyti (2019 m. gruodžio 20 d. atsakovės personalo specialistės tarnybinis pranešimas, b. l. 98), pranešimas ieškovui buvo išsiųstas per kurjerį (b. l. 48), pranešimą apie atleidimą ieškovas gavo pasirašytinai 2019 m. gruodžio 19 d. Ieškovui 2019 m. gegužės 13 d. buvo išduotas neįgaliojo pažymėjimas, ieškovui neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 12). Ieškovui laikotarpiais nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d., nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d., nuo 2019 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d., nuo 2019 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d., nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai (b. l. 13). Ieškovui nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. liepos 5 d. (b. l. 100–102), 2019 m. liepos 23 d., nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. (b. l. 103), nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos, dėl nedarbingumo nebuvo panaudotos 2019 m. rugsėjo 25 d. – 2019 m. rugsėjo 26 d. atostogos, todėl ieškovui suteikta atostogų diena 2019 m. gruodžio 23 d. (b. l. 104).

6. 2019 m. gruodžio 18 d. ieškovas su prašymu dėl terminuotos darbo sutarties pratęsimo pagrįstumo kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrių, prašė nustatyti, ar darbo sutarties ir susitarimo pratęsimas yra teisėtas, nes S. K. į darbą negrįžo (b. l. 60). 2020 m. sausio 20 d. ieškovas DGK pateikė prašymą jo ankstesnio prašymo nenagrinėti, nurodė, jog prašymo atsisakymo teisinės pasekmės jam yra žinomos (b. l. 77). 2020 m. sausio 20 d. Kauno DGK priėmė sprendimą Nr. DGKS-399, kuriuo nutraukė darbo ginčo pagal ieškovo prašymą atsakovei dėl terminuotos darbo sutarties pratęsimo pagrįstumo nagrinėjimą, ieškovui posėdžio metu atsisakius visų pareikštų reikalavimų (b. l. 78).

7. Ieškovas 2020 m. sausio 27 d. prašymu dėl darbo teisinių santykių tęstinumo ir kompensacijos priteisimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrių, prašė 2018 m. rugsėjo 25 d. darbo sutartį Nr. 924, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės, ir 2018 m. rugsėjo 25 d. susitarimą dėl papildomo darbo Nr. 2, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės, pripažinti neterminuotais, pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti ieškovą į buvusį darbą bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, o nesant galimybės ieškovo grąžinti į darbą, prašė priteisti kompensaciją pagal DK 218 straipsnį (b. l. 28). 2020 m. kovo 24 d. Kauno DGK priėmė sprendimą Nr. DGKS – 2017, kuriuo ieškovo reikalavimą dėl neteisėto atleidimo atsakovei atmetė kaip nepagrįstą, o ieškovo reikalavimą dėl darbo sutarties ir susitarimo pripažinimo neterminuotais atsisakė nagrinėti (b. l. 55–58).

Dėl darbo sutarties ir susitarimo dėl papildomo darbo pripažinimo neterminuotais

8. Pagal DK 67 straipsnį terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. DK 67 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip dvidešimt procentų visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus. Terminuotos darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos, tam tikram dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais skaičiuojamam terminui, iki tam tikros užduoties įvykdymo ar tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (DK 67 straipsnio 2 dalis). Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santykių buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas (DK 67 straipsnio 3 dalis).

9. Būna atvejų, kai įmonei / įstaigai, kuri vykdo nuolatinę veiklą, gali atsirasti poreikis sudaryti terminuotą sutartį, kurios laikinumą apibrėžia būtinumas pavaduoti nesantį darbuotoją. Taigi darbo vieta gali būti laikino pobūdžio dėl tokių aplinkybių, kaip darbuotojų atostogos ar liga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2009). Įstatymo reikalaujama, kad terminas būtų nurodytas arba nustatytas tinkamai. Terminas paprastai apibrėžiamas tam tikra data, tačiau gali būti apibrėžtas ir siejant jį su tam tikrų aplinkybių atsiradimu, pasikeitimu ir pasibaigimu. Jeigu darbuotojas priimamas dirbti laikinai, pavyzdžiui, nesančiam darbuotojui pavaduoti, tai terminuotoje darbo sutartyje turi būti nurodytos aplinkybės, kurios pagrindžia darbo laikinumą ir apibrėžia jo trukmę. Darbo laikinumą ir tam tikrą trukmę gali pagrįsti darbuotojų buvimo atostogose ar jų ligos faktai. Pavaduojamųjų darbuotojų nebuvimas darbe pasibaigia išnykus aplinkybėms, dėl kurių jie negali būti darbe, t. y. pasibaigus atostogoms ar pasveikus. Kartu pasibaigia poreikis pavaduoti nesantį darbe darbuotoją. Tokiu atveju įvyksta aplinkybė, su kuria buvo siejamas darbo sutarties termino suėjimas. Tada atsiranda pagrindas nutraukti sutartį pagal DK 65 straipsnio 1 dalį. Termino suėjimas savaime darbo sutarties nenutraukia, bet suteikia teisę tai padaryti. Vadinasi, visiškam darbo santykių pasibaigimui reikalingi papildomi veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2009).

10. Nagrinėjamu atveju atsakovė su ieškovu 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 924 bei Susitarimą dėl papildomo darbo Nr. 2, kurių terminas buvo apibrėžtas tam tikrų aplinkybių atsiradimu / pasibaigimu – iki S. K. grįš iš atostogų vaikui prižiūrėti (b. l. 7–8, 9). Iš bylos medžiagos jau nustatyta, kad S. K. išleistas vaiko priežiūros atostogų 2018 m. rugpjūčio 27 d. atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. P-154, nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. liepos 24 d. (b. l. 44). Nesibaigus šios Darbo sutarties bei Susitarimo dėl papildomo darbo Nr. 2 terminui, darbuotojo prašymu (b. l. 70) darbo sutarties terminas buvo pakeistas – nustatyta, kad darbo sutartis pratęsta nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Darbo sutarties papildymas buvo atliktas 2019 m. liepos 11 d., t. y. dar nesuėjus darbo sutarties terminui. S. K. į darbą negrįžo, pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms jis buvo atleistas iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu – paties darbuotojo prašymu 2019 m. liepos 24 d. (b. l. 50).

11. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, jog Darbo sutartis ir Susitarimas dėl papildomo darbo Nr. 2 tapo neterminuotais, kadangi S. K. į darbą negrįžo. Dar iki šios aplinkybės atsiradimo, kas būtų pagrindas pripažinti, kad darbo sutartis ir susitarimas tapo neterminuotais išnykus darbo sutartyje nurodytoms aplinkybėms, paties ieškovo prašymu buvo atliki darbo sutarties pakeitimai – nustatytas naujas terminuotos darbo sutarties terminas – 2019 m. gruodžio 31 d. Nors ieškovas nurodo, kad prašymas iš jo išgautas apgaulės būdu, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų, teismo posėdžio metu paklaustas atsakovės atstovės pripažino, kad pats prašymą rašė bei pasirašė, suprato, ko prašo. Po prašymo atsakovės direktorei pateikimo, susipažinimo su atsakovės direktorės įsakymu dėl darbo sutarties pakeitimų, pasirašymo po darbo sutarties pakeitimu praėjus beveik pusei metų, kai išaiškėjo, jog darbo sutartis su ieškovu bus nutraukta, ieškovas ėmėsi veiksmų ir kreipės į DGK su prašymu dėl terminuotos darbo sutarties pratęsimo pagrįstumo. Vėliau, kaip teigia dėl teisinių žinių neturėjimo, prašymo atsisakė raštu patvirtindamas, kad prašymo atsisakymo pasekmės jam yra žinomos (b. l. 77). Svarbu pažymėti, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis), tačiau galioja ir kitas ne mažiau svarbus teisės principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje – įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 straipsnis). Privatinės teisės ir civilinio proceso įstatymai lemia, jog darbo sutartys, kaip ir bet kurios kitos sutartys, turi būti aiškinamos atsižvelgiant į aplinkybių visumą, siekiant įžvelgti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Ieškovas, turėdamas pakeistą darbo sutartį ir pakeistą susitarimą dėl papildomo darbo ir net ir neturėdamas teisinių žinių, turėjo suvokti, kad darbo sutarties bei susitarimo dėl papildomo darbo terminas yra naujai nustatytas konkrečia data – 2019 m. gruodžio 31 d.

12. Be kita ko, kilus pagrįstų abejonių dėl tam tikrų veiksmų atlikimo teisinės reikšmės, kas paprastai reikalauja specialių, t. y. teisinių, žinių ir patirties, asmuo turi teisę pasirūpinti tinkamu atstovavimu teisme (CPK 20 straipsnis, 51 straipsnis, 56 straipsnis). Taip pat asmeniui turi būti suteikta teisė pasikonsultuoti su specialių žinių turinčiu asmeniu ne tik ginčui pasiekus teismą, bet ir sprendžiant specialius klausimus kasdieninėje bei darbinėje veikloje. Ieškovas, paklaustas posėdžio metu, nurodė, jog jam kilo abejonių dėl rašomo prašymo teisinių pasekmių, tačiau tuo pačiu patvirtino, kad dėl teisinės pagalbos į nieką nesikreipė, neprašė atsakovės direktorės suteikti laiko tam tikriems sprendimams priimti, pasitarti su specialių žinių turinčiu asmeniu. Ieškovas nurodė, jog turi aukštąjį išsilavinimą, visą gyvenimą dirbo, kas leidžia teismui spręsti, kad ieškovo atlikti veiksmai atitinka protingo asmens elgesio standartus.

13. Teismas, atsižvelgdamas į Sprendimo 10–12 punktuose išdėstytus motyvus, ieškovo reikalavimą dėl darbo sutarties ir susitarimo dėl papildomo darbo Nr. 2 pripažinimo neterminuotais atmeta, kaip teisiškai nepagrįstą.

Dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą

14. DK 69 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus terminui, išskyrus atvejį, kai terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, jeigu darbo santykiai faktiškai tęsiasi daugiau kaip vieną darbdavio administracijos darbo dieną suėjus terminui, išskyrus DK 67 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį (DK 69 straipsnio 2 dalis) – terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santykių buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas (DK 67 straipsnio 3 dalis). Jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip vienus metus, apie darbo sutarties pasibaigimą suėjus terminui darbdavys privalo raštu įspėti darbuotoją ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, o jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip trejus metus, – ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų (DK 69 straipsnio 3 dalis). Įspėjimo įteikimo tvarką ir keliamus reikalavimus nustato DK 64 straipsnis. Jeigu darbuotojas įteikto įspėjimo termino pabaigos metu yra laikinai nedarbingas, yra išėjęs suteiktų atostogų, įspėjimo termino pabaiga nukeliama iki laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos (DK 64 straipsnio 4 dalis). Suėjus darbo sutarties terminui darbdavys privalo konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą. Toks sprendimas pabaigia darbo sutartį sprendime nurodytą dieną (nepaisant darbuotojo laikino nedarbingumo ar atostogų, DK 65 straipsnio 1, 6 dalys). Paprastai toks sprendimas įforminamas darbdavio įsakymu, su kuriuo supažindinamas darbuotojas, ir apie darbo santykių pabaigą atžymima darbo sutartyje.

15. Ieškovas nurodo, jog atsakovė pažeidė įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimo įteikimo terminą. DK 214 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atleidimo iš darbo bylose, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Teismas nesutinka su ieškovo argumentais. Pažymėtina, jog sprendimo 13 punktu atmetus pirmąjį ieškovo reikalavimą darytina išvada, jog tarp šalių sudaryta terminuota darbo sutartis iki pat jos nutraukimo buvo terminuota. Darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovės tęsėsi nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. daugiau negu vienus metus. Pagal DK 69 straipsnio 3 dalį, apie darbo sutarties pasibaigimą atsakovė ieškovą turėjo įspėti prieš penkias darbo dienas. DK 65 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną (išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui) darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos. Atsižvelgiant į šią teisės normą, teismas atmeta ieškovo argumentus, jog darbo sutarties pabaigos terminas turėjo būti nukeltas iki ieškovo atostogų pabaigos (2020 m. sausio 7 d.), kadangi tarp šalių sudaryta terminuota darbo sutartis bei terminuotas susitarimas dėl papildomo darbo, todėl DK 69 straipsnio 3 dalyje nustatyti įspėjimo terminai ginčo situacijoje netaikomi.

16. Teismo vertinimu atsakovė tinkamai įformino darbo sutarties pabaigą, t. y. likus iki darbo sutarties pabaigos 10 darbo dienų 2019 m. gruodžio 12 d. surašė pranešimą dėl darbo sutarties nutraukimo (b. l. 47). Šis pranešimas ieškovui buvo išsiųstas per kurjerį 2019 m. gruodžio 13 d. (b. l. 48), pranešimą ieškovas gavo 2019 m. gruodžio 19 d. (b. l. 11). 2019 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas direktoriaus įsakymas Nr. P-353, su kuriuo, atvykęs į darbovietę, ieškovas 2019 m. gruodžio 20 d. atsisakė pasirašytinai susipažinti (b. l. 98).

17. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, teismas atmeta ir antrąjį ieškovo reikalavimą dėl jo atleidimo pripažinimo neteisėtu, kaip teisiškai nepagrįstą. Taip pat atmetami išvestiniai reikalavimai – grąžinti ieškovą į darbą (duomenys neskelbtini), priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, taikyti alternatyvų pažeistų teisių gynimo būdą ir priteisti kompensaciją pagal DK 218 straipsnį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Šalims nepateikus rašytinių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, jų paskirstymo klausimas byloje nespendžiamas.

19. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270, 410–418 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.