- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- e2A-322-779/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00732-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Inga Staknienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Infes“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rangos ABC“
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rangos ABC“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Infes“ dėl atsakovės atlikto įskaitymo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Rangos ABC“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Infes“ (toliau – ir atsakovė), prašydama pripažinti niekiniu ir negaliojančiu atsakovės 2024 m. balandžio 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą 6243,79 Eur sumos priešpriešinį prievolių įskaitymą; priteisti 6243,79 Eur skolą; 3) priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2021 m. rugpjūčio 6 d. sudarė Tiekimo ir statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis). Ieškovė, atlikusi pagal sutartį numatytus darbus, išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras – 2021 m. gruodžio 31 d. SF Nr.1188; 2022 m. balandžio 4 d. SF Nr. 1197 ir 2022 m. gegužės 1 d. SF Nr.1200. Atsakovė rangovo atliktus darbus priėmė, tačiau pilnai už juos neatsiskaitė ir liko skolinga – 6243,79 Eur.
3. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 771-730/2022 ieškovei (UAB „Rangos ABC“) iškelta bankroto byla. Nemokumo administratorei pateikus atsakovei raginimą atsiskaityti už atliktus darbus, atsakovė nurodė, kad su šia skola sutinka, tačiau 6243,79 Eur sumą ji sulaikė kreditorės prievolių įvykdymo užtikrinimui, su tikslu užtikrinti skolininkės nuostolių ir/ar netesybų padengimą trijų metų laikotarpiui, t. y. iki 2025 m. gegužės 2 d. 2024 m. kovo 26 d. raštu Nr.11/03/2026 nemokumo administratorė nurodė atsakovei, kad UAB „Rangos ABC“ yra likviduojama, todėl jokios garantinės prievolės toliau nebus vykdomos ir buvo nurodyta padengti turimą skolą.
4. 2024 m. balandžio 17 d. atsakovė pateikė raštą Nr. SR-240417-01SJ, kuriuo informavo, kad ieškovė pažeidė šalių pasirašytos sutarties 6.1.3 ir 8.4 punktuose prisiimtus įsipareigojimus, be to, jokių garantinių prievolių užsakovui nevykdys, tokiu būdu pažeidė teisėtus atsakovės lūkesčius, kilusius dėl sutartyje sulygtų sąlygų įgyvendinimo, dėl ko atsakovė pasinaudojo sutarties 9.15 punkte nurodyta teise taikyti netesybas, jas padengiant iš pagal sutartį sulaikytos sumos. Nurodė, kad atsakovės sulaikyta 6.243,79 Eur suma nebus grąžinama.
5. Ieškovė nesutiko su atsakovės atliktu vienašalių įskaitymu, nes toks įskaitymas yra niekinis ir negaliojantis, kadangi prieštarauja Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) nuostatoms; be to, ieškovės atžvilgiu negali būti skaičiuojamos netesybos, nes jai yra iškelta nemokumo byla. Savo kreditorinį reikalavimą atsakovė turi reikšti JANĮ nustatyta tvarka, dėl ko atsakovės atliktas įskaitymas prieštarauja civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.134 straipsnio 6 daliai, nes prieštarauja JANĮ 28 straipsnio nuostatoms, draudžiančioms atlikti įskaitymą. Prašo įskaitymą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikyti restituciją ir priteisti skolą.
Atsiliepimas
6. Atsakovė pateiktame atsiliepime prašė ieškinį atmesti, kadangi šalių sudarytos sutarties 2.5 punktu šalys susitarė, jog iš kiekvienos rangovui (ieškovei) mokamos sumos užsakovas (atsakovė) sulaiko 10%. Šalims pasirašius baigiamąjį darbų perdavimo – priėmimo aktą bei rangovui pateikus banko ar draudimo bendrovės išduotą garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą, užsakovas per 30 dienų, skaičiuojant nuo minėto garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo, sulaikytas sumas (ar jų likutį, jeigu iš sulaikytų sumų buvo padengti užsakovo nuostoliai ir/ar priskaičiuotos netesybos) grąžina rangovui. Šalys susitarė, kad rangovui mokėtinų sumų sulaikymas (10%) yra rangovo prievolių įvykdymo užtikrinimas (sutartinis lėšų įkeitimas), nustatytas užsakovo interesais, su tikslu užtikrinti jo nuostolių ir/ar netesybų padengimą rangovo netinkamų prievolių pagal sutartį įvykdymo ir/ar neįvykdymo atveju.
7. Atsakovė nurodė, jog ieškovės prašoma priteisti suma yra sulaikyta sutarties 2.5 punkto pagrindu, nes ieškovė garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo atsakovei nepateikė. Sutarties 9.6 punktu šalys susitarė, jog rangovui nepateikus garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo, pagal sutarties 2.5 punktą sulaikyta pinigų suma 3 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo baigiamojo darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos, lieka sulaikyta pas užsakovą, kaip rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimas, skirtas rangovo atliktų darbų defektų šalinimo nuostolių padengimui užsakovui. Užsakovas grąžina rangovui pagal sutarties 2.5 punktą sulaikytą sumą pasibaigus trejų metų sulaikymo laikotarpiui.
8. Paskutinis Atliktų darbų aktas tarp šalių pasirašytas 2022 m. gegužės 2 d., todėl, vadovaujantis sutarties 9.6 punktu, sulaikymas ieškovei turėtų būti grąžintas tik 2025 m. gegužės 2 d. ir ieškovė apie tai informuota 2023 m. birželio 27 d. raštu Nr. SR230627-01DD.
9. Ieškovei 2024 m. kovo 26 d. raštu Nr. 11/03/2026 informavus atsakovę, kad ieškovė yra likviduojama, dėl ko jokios garantinės prievolės toliau nebus vykdomos, atsakovė vertina, kad ieškovė pažeidė sutarties 6.1.31 ir 8.42 punktais prisiimtus savo įsipareigojimus ir jokių garantinių prievolių užsakovui nebeketina vykdyti, tokiu būdu pažeidė teisėtus atsakovės lūkesčius, kilusius dėl sutarties sąlygų įgyvendinimo, ir pasinaudojo sutarties 9.153 punktu suteikta teise taikyti netesybas, jas padengiant iš pagal sutartį sulaikytos sumos (įkeitimo objekto). Apie tai ieškovė informuota 2024 m. balandžio 17 d. raštu Nr. SR-240417-01SJ.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino niekiniu ir negaliojančiu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ 2024 m. balandžio 17 d. rašte Nr. SR-240417-01SJ nurodytą 6243,79 Eur sumos įskaitymą, taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės ieškovei 6243,79 Eur skolos, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (6243,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2024 m. balandžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 140 Eur žyminio mokesčio.
11. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė įskaitymą atliko nesilaikydama nustatytos tvarkos ir taisyklių, būtinų teisėtam įskaitymui atlikti – įskaitymą atliko nesant CK 6.130 straipsnyje nurodytų įskaitymui atlikti būtinų sąlygų bei ignoruodama nemokumo administratorės nurodytą aplinkybę dėl nemokumo bylos ieškovei iškėlimo dar 2022 m. spalio 4 d. Pažymėjo, kad 2023 m. kovo 10 d. teismas pripažino bendrovę likviduojama dėl bankroto bei patvirtino galutinį kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, o atsakovė įskaitymą tokia pačia apimtimi, kokia yra pačios įsiskolinimas ieškovei, atliko 2024 m. balandžio 17 d., paskaičiuodama baudą ir atlikdama jos įskaitymą.
12. Teismas sutiko su ieškovės atstovės teiginiais, kad įskaitymui atlikti ne tik nebuvo CK 6.130 straipsnyje numatytų sąlygų, bet atliktas įskaitymas yra draudžiamas įstatymu.
13. Teismas pripažino atsakovės atliktą įskaitymą niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pripažinęs įskaitymą negaliojančiu, teismas taikė restituciją ir ieškovei iš atsakovės priteisė 6243,79 Eur sumą (CK 6.38, 6.200, 6.681, 6.687 straipsniai, CPK 268 straipsnio 5 dalis).
I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
14. Atsakovė UAB „Infes“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Priimdamas ginčijamą sprendimą, teismas nepagrįstai nevertino bylos specifinių aplinkybių, statybos rangos santykiams taikomo teisinio reglamentavimo bei kasacinio teismo formuojamos praktikos panašiose bylose: ieškovės iš apeliantės reikalauta sumokėti 6 243,79 Eur suma buvo sutartinis ieškovės lėšų įkeitimas apeliantės naudai; sutartimi ieškovė įsipareigojo apeliantei pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą - draudimo bendrovės laidavimo raštą arba banko garantiją; šalys sutartimi susitarė dėl sutarties 6.1.3 ir 8.4 punktuose nurodytų ieškovės įsipareigojimų neįvykdymo pasekmių - taikomos baudos.
14.2. Nurodė, jog sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos.
14.3. Ieškovei, kaip rangovei, yra įstatymu nustatyta pareiga savo užsakovui (šiuo atveju apeliantei) pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, kuris, be kita ko, turi užtikrinti šių prievolių įvykdymą ir ieškovės nemokumo ar bankroto atveju (Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalis).
14.4. Iš ginčijamo teismo sprendimo darytina išvada, jog prasidėjus ieškovės bankroto procedūroms, neteko galios visi ieškovės sutartiniai ir įstatyminiai įsipareigojimai.
14.5. JANĮ 94 straipsnio 1 dalis nurodo, kad likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto, todėl apeliantė teisėtai savo reikalavimą patenkino iš pas ją esančio įkeitimo objekto - sulaikytų lėšų.
14.6. Ginčijamame sprendime teismas nurodė, jog pripažinus įskaitymą negaliojančiu, taikytina restitucija ir ieškovei iš apeliantės priteistina 6 243,79 Eur suma. Nurodė, kad net ir Vilniaus apygardos teismui pripažinus įskaitymą negaliojančiu, teismo sprendimo dalis dėl skolos priteisimo yra visiškai nepagrįsta, nemotyvuota, nurodytos CK ir civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos niekaip nesusijusios su restitucijos taikymu, todėl neaišku, kokiais teisės aktais ir argumentais vadovaujantis teismas priėmė būtent tokį sprendimą dėl restitucijos taikymo ir jos būdo parinkimo.
14.7. Teismas negalėjo taikyti restitucijos ginčijame sprendime nurodytu būdu, nes 6 243,79 Eur suma yra teisėtai pagal sutartį sulaikyta suma, kuri šalių sutarimu laikoma lėšų įkeitimu apeliantės naudai. Taigi šios lėšos nėra gautos neteisėtai ar per klaidą. Be to, netesybų padengimą iš sutarties kainos pripažinus negaliojančiu, šalys turėtų būti grąžinamos į prieš tai buvusią padėtį; ir galiausiai toks restitucijos būdas nepagrįstai ir nesąžiningai pablogina apeliantės padėtį bei nepagrįstai pagerina ieškovės (ieškovė atleidžiama nuo garantinio laikotarpio prievolių vykdymo).
14.8. Aplinkybė, jog ieškovei pradėta bankroto ar likvidavimo procedūra, nėra pagrindas naikinti šalių sutarimu apeliantei pateikto teisės aktų reikalaujamo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo (įkeitimo) ir reikalauti, nesilaikant nei sutarties sąlygų, nei Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies įpareigojimo, grąžinti sulaikytas (įkeistas) lėšas savo įsipareigojimus pažeidusiai ieškovei. Joks asmuo negali tikėtis gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų.
14.9. Ginčijamu sprendimu teismas priteisė iš apeliantės į valstybės biudžetą 140 Eur žyminio mokesčio. Teismas tinkamai nemotyvavo, kokiu pagrindu iš apeliantės priteistas žyminis mokestis, kai byloje ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista.
Atsiliepimas
15. Ieškovė UAB „Rangos ABC“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
15.1. Apeliantės teiginiai, kad ji apie ieškovės bankrotą ir likvidavimą sužinojo tik praėjus trims mėnesiam po galutinio ieškovės kreditorių sąrašo patvirtinimo, todėl apeliantė negalėjo reikšti jokių reikalavimų ieškovės bankroto byloje, yra neteisingi, nes teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Be to, neaišku, kaip ši aplinkybė susijusi su priimtu teismo sprendimu, nes apeliantė bankroto procese nėra teikusi prašymo patvirtinti jos kreditorinio reikalavimo.
15.2. Apeliantė, teigdama, kad turėjo teisę įskaityti sulaikytą skolos sumą į ieškovei pritaikytą baudą, remiasi tik sutarties laisvės principu, tačiau ignoruoja tai, kad sutarties laisvės principas, kaip ir visi kiti teisės principai, nėra absoliutus. Bendroji sutarties laisvės principo riba yra imperatyviosios normos ir joms prieštaraujantys susitarimai yra negaliojantys.
15.3. Ginčo atveju apeliantės atliktas įskaitymas yra draudžiamas įstatymu (CK 6.134 straipsnio 6 p.), įskaitymo teisė yra ribojama įstatyme konkrečiai nurodytais atvejais, kurie yra išvardinti CK 6.134 straipsnyje.
15.4. Apeliantės argumentas, kad ji taikė netesybas ir jas padengė iš pagal sutartį sulaikytos 6.243,79 Eur skolos, t. y. atliko vienašalį įskaitymą, prieštarauja Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio nuostatoms.
15.5. Apeliantė nurodo, kad ji savo reikalavimą teisėtai patenkino iš pas ją esančio įkeitimo objekto – sulaikytų lėšų bankrutuojančios įmonės lėšų, vadovaudamasi JANĮ 94 straipsnio 1 dalimi, kur nurodoma, kad likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto. Paaiškino, jog tokie apeliantės teiginiai yra visiškas teisinis nihilizmas, paneigiantis JANĮ nuostatas, reglamentuojančias nemokumo procesą, nes, visų pirma, apeliantė nebuvo bankrutuojančios įmonės kreditore, ji net nesiekė ja tapti, todėl negali pretenduoti į savo tariamą nuostolių atlyginimą kitaip, nei Nemokumo įstatymo nustatyta tvarka; antra - kreditorių reikalavimus tenkina ne patys kreditoriai, o tam įgaliotas įstatymo asmuo, t. y. nemokumo administratorius ir tik po to, kai yra padengiamos bankroto proceso išlaidos (JANĮ 93 str.).
15.6. Apeliantės argumentai dėl teismo sprendimo nemotyvavo restitucijos taikymo dalyje yra nepagrįsti, nes teismas nurodė, kad atsakovės atliktas 6243,79 Eur sumos įskaitymas ieškovės atžvilgiu pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, teismas rėmėsi CK 1.80 straipsnio 1 dalimi. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.
15.7. JANĮ 61 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visų juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai yra suėję. Taigi akivaizdu, kad iškėlus bankroto bylą apeliantė bankrutuojančios įmonės lėšas laiko neteisėtai, tad teismas, panaikindamas apeliantės atliktą įskaitymą, kaip niekinį sandorį, pagrįstai taikė restituciją ir grąžino bankrutuojančiai įmonei jos lėšas, neteisėtai laikomas pas apeliantę.
15.8. Šiuo atveju, kaip matyti iš atliktų darbų akto bei buvo nustatyta teismo posėdžio metu, ieškovė atliko apeliantei tik atskirus nesudėtingus statybos remonto darbus (grindų klojimą plytelėmis), taigi ji nestatė tokių statinių, kuriems pagal Statybos įstatymo 41 straipsnio nuostatą privalėjo užtikrinti garantinį terminą. Būtent UAB „Infes“ vykdė užsakovui muziejaus „Alka“ kapitalinio remonto darbus, tad jai ir turėtų būti taikomi Statybos įstatymo 41 straipsnio reikalavimai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų, atsiliepimų į juos ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl reikšmingų faktinių šalių ginčo aplinkybių
18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d. šalys sudarė Tiekimo ir statybos rangos sutartį Nr. 246S-210806-01 kurios 2.5 punkte numatyta užsakovo teisė iš kiekvienos rangovui mokamos sumos sulaikyti 10 proc.
19. Ginčo dėl ieškovės reikalaujamos 6243,79 Eur skolos dydžio ir fakto byloje nėra. Skolos 6243,79 Eur suma yra atsakovės sulaikyta suma pagal ieškovės nurodytas išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (2021 m. gruodžio 31 d. SF Nr.1188; 2022 m. balandžio 4 d. SF Nr. 1197 ir 2022 m. gegužės 1 d. SF Nr.1200).
20. 2022 m. spalio 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-771-730/2022 ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 12 d. 2023 m. kovo 10 d. nutartimi byloje nutarta likviduoti bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „Rangos ABC“ dėl bankroto ir patvirtinti bendrovės galutinį kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, tarp kurių atsakovės UAB „Infes“ reikalavimo nėra.
21. Atsakovė 2024 m. balandžio 17 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą Nr. INF2400552 6243,79 Eur sumai, nurodydama, kad tai delspinigiai, t. y. bauda pagal sutarties Nr. 246S-210806-01 9.15 punktą.
Dėl ginčijamo įskaitymo sandorio negaliojimo pagrindų
22. Atsakovės atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu, nes atsakovė neturėjo galiojančio ir neginčijamo reikalavimo ieškovės atžvilgiu įskaitymo metu, kadangi ieškovei ne tik buvo iškelta bankroto byla, bet ir ieškovė teismo nutartimi pripažinta likviduojama dėl bankroto ir patvirtintas galutinis kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog atsakovės atliktas įskaitymas prieštarauja CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytam draudimui įskaityti įstatymo numatytus kitokius reikalavimus, todėl yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Apeliantė su priimtu teismo sprendimu nesutinka.
24. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad nors pirmosios instancijos teismas apsiriko dėl straipsnio papunkčio, nurodydamas, jog atsakovės įskaitymas prieštarauja CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punktui, kai tuo tarpu, turėjo nurodyti CK 6.134 straipsnio 1 dalies 7 punktą, tačiau ši klaida nedaro įtakos priimto sprendimo teisėtumui, nes paaiškindamas šią teisės nuostatą, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog atliktas įskaitymas prieštarauja nustatytam draudimui įskaityti įstatymo numatytus kitokius reikalavimus.
25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: pirma, jog teisės norma yra imperatyvi, ir, antra, kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018).
26. Teismas pripažįsta normą imperatyvia, kai tai akivaizdu iš tos normos gramatinės formuluotės, t. y. kai norma aiškiai įtvirtina tam tikro elgesio draudimą arba nurodo vienintelį teisėtą elgesio modelį.
27. Pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 7 punktą draudžiama įskaityti įstatymų numatytus kitokius reikalavimus. Ši norma, atsižvelgiant į jos gramatinę konstrukciją („draudžiama“), yra imperatyvi, nes tiesiogiai ir vienareikšmiškai nustato draudimą įskaityti kitokius reikalavimus.
28. UAB „Rangos ABC“ yra bankrutuojanti bendrovė, todėl atsiskaitymo (kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo) klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis specialiu bankroto teisinius santykius reglamentuojančiu teisės aktu –JANĮ.
29. Pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.
30. Byloje nustatyta, jog šalys neturi viena kitai priešpriešinių reikalavimų, išskyrus nurodytą atsakovės skolą ieškovei. Taip pat nėra nustatyta, kad įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.
31. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės kreditorių ir skolininkų tarpusavio reikalavimai, iškėlus bankroto bylą, negali būti įskaitomi nuo bankroto bylos iškėlimo momento, nes tarpusavio įskaitymas yra vienas iš prievolės įvykdymo būdų ir tokiais veiksmais (įskaitymu) būtų pažeidžiami kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2008, 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2013; kt.).
32. Draudimas kreditoriams siekti savo reikalavimus tenkinti kitaip, nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (šiuo atveju JANĮ) nustatyta tvarka, užtikrina, kad jokiam kreditoriui nebus suteikiamos privilegijos kitų atžvilgiu, ir tai yra tokių nemokumo teisės principų, kaip visuotinumas ir kreditorių lygiateisiškumas, išraiška (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-607-464/2018).
33. Taigi, nustačius CK 6.134 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimą, JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą, toks įskaitymo sandoris yra niekinis ir negalioja CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip neturintys teisinės įtakos bylos išsprendimui apeliantės teiginiai, susiję su sutarties laisvės principu, pagal kurį šalims suteikta galimybė laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, kadangi apeliantės atliktas įskaitymas yra draudžiamas įstatymu.
34. Apeliantė taip pat teigia, kad ieškovei, kaip rangovei, yra įstatymu nustatyta pareiga savo užsakovui (šiuo atveju apeliantei) pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, o aplinkybė, kad ieškovei pradėta bankroto procedūra, nėra pagrindas naikinti šalių sutarimu apeliantei pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo ir reikalauti grąžinti sulaikytas (įkeistas) lėšas.
35. Pagal Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui). Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos. Šis reikalavimas netaikomas griaunant statinius ir statant nesudėtinguosius statinius.
36. Nagrinėjamu atveju iš atliktų darbų akto, išrašytų sąskaitų faktūrų akivaizdu, kad ieškovė apeliantei atliko atskirus nesudėtingus statybos remonto darbus (grindų klojimą akmens masės plytelėmis; įrengė naują mūrinę pertvarą), t. y. šalys sutartimi susitarė dėl bendrastatybinių darbų objekte, kuriems, pagal Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies išimtį, prievolių įvykdymo užtikrinimas neturi būti taikomas. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, susiję su tuo, jog ieškovei, kaip rangovei, įstatymu nustatyta pareiga savo užsakovui pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą.
37. Apeliantė taip pat nurodo, kad pagal JANĮ 94 straipsnio 1 dalį likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto, todėl apeliantė teisėtai savo reikalavimą patenkino iš pas ją esančio įkeitimo objekto - sulaikytų lėšų.
38. Nurodyti apeliantės argumentai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pažymėtina, kad juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (JANĮ 66 straipsnio 2 dalis). JANĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatytos nemokumo administratoriaus bankroto proceso metu atliekamos funkcijos. Nemokumo administratorius, be kita ko, tenkina kreditorių reikalavimus šio įstatymo nustatyta tvarka (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 12 punktas ). Taigi bankroto administratorius, visų pirma, yra teismo paskirtas bankrutuojančios įmonės atstovas, veikiantis įmonės vardu ex officio (pagal pareigas, veikiantis JANĮ nustatyta tvarka.
39. Antra, apeliantė, kaip teisingai pažymėjo ieškovė, nebuvo bankrutuojančios „Rangos ABC“ kreditore, nes nesikreipė į nemokumo administratorę su prašymu patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą BUAB „Rangos ABC“ bankroto byloje. Trečia, kreditorių reikalavimus tenkina ne patys kreditoriai savarankiškai, o nemokumo administratorius JANĮ nustatyta tvarka. Todėl apeliantės teiginiai, kad ji pati patenkino savo reikalavimą iš pas ją esančių sulaikytų lėšų, prieštarauja imperatyviam bankroto proceso reglamentavimui.
40. Apeliantės teiginiai, kad teismo sprendimo dalis dėl skolos priteisimo yra visiškai nepagrįsta, nemotyvuota, yra deklaratyvūs. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs įskaitymą negaliojančiu, motyvuodamas, jog nesant ginčo dėl skolos ir jos dydžio, taikė restituciją, ieškovei iš atsakovės priteisdamas 6243,79 Eur sumą. Teismas savo sprendimą pagrindė ir teisės normomis (CK 6.38, 6.200, 6.681, 6.687 straipsniai, CPK 268 straipsnio 5 dalis).
41. Pirmosios instancijos teismas taip pat motyvavo, kodėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisė 140 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas), todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, atmetami kaip nepagrįsti. Papildomai pažymėtina, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista tik ieškovė, o ne atsakovė.
42. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė negalėjo atlikti įskaitymo, nes šis sandoris prieštaravo imperatyvioms CK 6.134 straipsnio 1 dalies 7 punkto bei JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkto normoms, todėl yra niekinis ir negalioja CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.
43. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų
44. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalių ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas vienašalis įskaitymo sandoris, jo negaliojimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 330 straipsnis).
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimą, vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis.
46. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovė įgijo teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
47. Ieškovė nepateikė į bylą bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.