Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rangos ABC“ atstovei nemokumo administratorei M. B.,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rangos ABC“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Infes“ dėl atsakovės atlikto įskaitymo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais. Atkreipė dėmesį į tai, kad bankroto byla buvo iškelta anksčiau nei atliktas įskaitymas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

5.1 2021 m. rugpjūčio 6 d. šalys sudarė Tiekimo ir statybos rangos sutartį Nr. 246S-210806-01 (toliau – Tiekimo ir rangos sutartis) (e/b t. 1, b. l. 18-33); sutarties 2.5. punkte numatyta Užsakovo teisė iš kiekvienos Rangovui mokamos sumos sulaikyti 10 proc.;

5.2 Ieškovė reikalavimą dėl 6243,79 Eur skolos fakto įrodinėja išrašu iš buhalterinės apskaitos programos (e/b t. 1, b. l. 8); skolos pagal atsakovei išrašytas PVM sąskaitas-faktūras fakto atsakovė neginčijo, tarp šalių nebuvo ginčo, kad 6243,79 Eur suma yra atsakovės sulaikyta suma pagal ieškovės nurodytas išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (2021 m. gruodžio 31 d. SF Nr.1188; 2022 m. balandžio 4 d. SF Nr. 1197 ir 2022 m. gegužės 1 d. SF Nr.1200) (CPK 187 straipsnis);

5.3 2022 m. spalio 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-771-730/2022 ieškovei buvo iškelta bankroto byla, areštuojant bendrovei priklausantį ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises, turto areštui galiojant iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (e/b t. 1, b. l. 3-4); 2022 m. spalio 4 d. nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 12 d.; 2023 m. kovo 10 d. nutartimi byloje nutarta likviduoti bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „Rangos ABC“ dėl bankroto ir patvirtinti bendrovės galutinį kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, tarp kurių atsakovės UAB „Infes“ reikalavimo nėra (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys nurodytoje civilinėje byloje (šių metų Nr. eB2-105-730/2024);

5.4 Atsakovė 2024 m. balandžio 17 d. ieškovei išrašė PVM sąskaitą Nr. INF2400552 6243,79 Eur sumai nurodydama, kad tai delspinigiai, t. y. bauda pagal sutarties Nr. 246S-210806-01 9.15 punktą (e/b t. 1, b. l. 44);

5.5 Į bylą taip pat pateiktas 2022 m. gegužės 1 d. Atliktų darbų aktas 9253,49 Eur sumai (su DOK-95724).

6. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės atlikto vienašališko įskaitymo, kai ieškovei jau buvo iškelta bankroto byla, pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo.

7. Ieškovė nurodo, kad su jos atžvilgiu vienašališkai atliktu įskaitymu nesutinka, nes atsakovė neturėjo galiojančio ir neginčijamo reikalavimo ieškovės atžvilgiu įskaitymo metu, nes ieškovei ne tik buvo iškelta bankroto bylą, bet ir ieškovė teismo nutartimi pripažinta likviduojama dėl bankroto ir patvirtintas galutinis kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai (teismo sprendimo 5.3 punktas).

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.123 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai tinkamai įvykdoma. Prievolė taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą.

9. Prievolė gali pasibaigti, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal reikalavimo momentą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018, 67 punktas, jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

10. Kaip nurodyta aukščiau, pagal teisinį reguliavimą, prievolė gali pasibaigti vienos iš šalių pranešimu dėl priepriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriam nereikia antros šalies pritarimo ir/ar valios išraiškos pasirašant atitinkamą susitarimą.

11. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įskaitymo institutą (CK 6.130–6.140 straipsniai), nėra tokių nuostatų, kurios nurodytų, kad įskaitymo formai yra keliami vieni ar kiti reikalavimai ir kad įskaitymo faktas teismine tvarka gali būti įrodinėjamas tik specialiomis įrodinėjimo priemonėmis, atitinkančiomis vienus ar kitus formos reikalavimus. Pažymėtina, jog CK 6.131 straipsnio, reglamentuojančio įskaitymo tvarką, antrojoje dalyje įtvirtinta abstrakti nuostata, kad įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Šios nuostatos prasme esminis yra paties pranešimo apie įskaitymą faktas – prievolėms įskaityti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis), o pranešimo apie įskaitymą forma ir turinys nėra prievolių pabaigą įskaitymu nulemiantys veiksniai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Vadinasi, paties įskaitymo faktas gali būti įformintas įvairiais būdais, svarbiausia, kad prievolės šalies pasirinktas įforminimo būdas aiškiai atspindėtų jos valią įskaityti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019, 35 punktas).

12. Byloje nustatyta, kad atsakovė įskaitymą atliko nesilaikydama aukščiau aptartos tvarkos ir nurodytų taisyklių, būtinų teisėtam įskaitymui atlikti – įskaitymą atliko nesant CK 6.130 straipsnyje nurodytų įskaitymui atlikti būtinų sąlygų (teismo sprendimo 9 punktas), bei ignoruodama nemokumo administratorės nurodytą aplinkybę dėl nemokumo bylos ieškovei iškėlimo dar 2022 m. spalio 4 d. teismo nutartimi. Pažymėtina, kad nemokumo byla atsakovei iškelta 2022 m. spalio 4 d., 2023 m. kovo 10 d. teismas pripažino bendrovę likviduojama dėl bankroto ir patvirtino galutinį kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, o atsakovė įskaitymą tokia pačia apimtimi, kokia yra pačios įsiskolinimas ieškovei, atliko 2024 m. balandžio 17 d. paskaičiuodama baudą ir atlikdama jos įskaitymą.

13. Teismas sutinka su ieškovės atstovės teiginiais, kad įskaitymui atlikti ne tik nebuvo CK 6.130 straipsnyje numatytų sąlygų, bet atliktas įskaitymas yra draudžiamas įstatymu. CK 6.134 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad draudžiama įskaityti įstatymo numatytus kitokius reikalavimus. JANĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama: 1) vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; 2) išieškoti skolas iš juridinio asmens; 3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; 4) skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; 5) nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą; 6) įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; 7) parduoti ar kitaip perduoti restruktūrizuojamo juridinio asmens turtą, reikalingą jo gyvybingumui išsaugoti.

14. Esant nustatytoms aplinkybėms (teismo sprendimo 5, 12 punktai) atsakovės atliktas 6243,79 Eur sumos įskaitymas ieškovės atžvilgiu pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pripažinus įskaitymą negaliojančiu ir taikant restituciją ieškovei iš atsakovės priteistina 6243,79 Eur suma, nes nei dėl jos dydžio, nei dėl jos pagrindimo ginčo tarp šalių nebuvo (CK 6.38, 6.200, 6.681, 6.687 straipsniai, CPK 268 straipsnio 5 dalis).

15. Ieškovės reikalavimas dėl 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, priteisiant 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2024 m. balandžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16. Teismo neaptarti rašytiniai įrodymai ar proceso dalyvių argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl atskirai nevertinami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Ieškinį tenkinus, ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisti 140 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

18. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, neviršija 5 Eur, todėl neatlyginamos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“, j. a. k. 302947360, 2024 m. balandžio 17 d. rašte Nr. SR-240417-01SJ nurodytą 6243,79 Eur sumos įskaitymą, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“, j. a. k. 302947360, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rangos ABC“, j. a. k. 304966473, naudai 6243,79 Eur skolos, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (6243,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2024 m. balandžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“, j. a. k. 302947360, į valstybės biudžetą 140 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.