Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2003 m. lapkričio 19 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 4 metams, pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, bausmė sumažinta, paskirta 3 metai 2 mėnesiai ir 12 dienų laisvės atėmimo.2004 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, terminuotu laisvės atėmimu 13 metų, taikant BK 63 straipsnio 6 ir 9 dalis bausmė subendrinta su 2003 m. lapkričio 19 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė -15 metų laisvės atėmimo.2007 m. gegužės 10 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu arešto bausmė pakeista į 30 dienų laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 2004 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalis subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme bei skirta galutinė subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 11 metų 6 mėnesiams 10 dienų.

Bausmės pradžia – 2007 m. gegužės 10 d., pabaiga – 2018 m. lapkričio 14 d.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas atmestinas, Komisijos nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Dėl prokuroro skundo

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorui teisę skųsti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimamus nutarimus. Pagal Lietuvos BPK 360 straipsnio 2 dalį, jei dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo gautas skundas, šį klausimą teismas išnagrinėja ir išsprendžia kartu su skundu. BPK 360 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, gali priimti šiuos sprendimus: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Nagrinėjamu atveju prokuroras, vadovaudamasis BPK 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, prašo pakeisti Komisijos nutarimą ir netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo, tačiau šiuo atveju teismas nagrinėja ne kitą klausimą (pvz., dėl nuteistajam numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir kt.), o sprendžia bylą iš esmės – dėl lygtinio paleidimo taikymo, todėl BPK 360 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytas teismo sprendimas negalimas. Be to, iš prokuroro skundo turinio matyti, kad jis iš esmės prašo netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą ir nurodo argumentus, kodėl mano, kad Komisijos sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo yra nepagrįstas. Šiuos argumentus prokuroras turėjo teisę pateikti atsiliepime, pareikšdamas savo poziciją dėl BPK 360 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka nagrinėjamo klausimo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, prokuroro skundas atmestinas (Kauno apygardos teismo 2016-12-19 nutartis byloje Nr. 1S-1476-175/2016; 2016-12-23 nutartis byloje Nr. 1S-1508-327/2016; 2016-12-27 nutartis byloje Nr. 1S-1514-579/2016 ir kt.).

Dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo

Komisijos 2017 m. spalio 11 d. nutarimą atsisakytina patvirtinti.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis A. S. bausmę atlieka nuo 2008 m. lapkričio 20 d. Jis atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau vien tai negali būti pagrindu taikyti lygtinį paleidimą. Tai, kad nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, 4 kartus paskatintas, vykdo ankstesnės Komisijos rekomendacijas, bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo specialybę, dirba, palaiko ryšius su artimaisiais, negali būti laikoma absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės rodo nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį iš dalies charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog įmanoma sėkminga nuteistojo probacija jau šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taigi, reikalavimas, kad būtų matoma nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra viena iš būtinų BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistojo A. S. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką vertinama kaip vidutinė – 46 balai. Nors rizika nuo pirminio vertinimo sumažėjo 24 balais, būtina pažymėti, kad net 36 balai iš 46, kuriais šiuo metu vertinama nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti, yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti. Nuteistojo kriminogeniniais veiksniais ir toliau išlieka ankstesni smurtiniai nusikaltimai, pradėti daryti jauname amžiuje, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, emocinė gerovė.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu baustas drausminėmis nuobaudomis net 43 kartus (13 kartų Alytaus pataisos namuose), tarp jų ir už šiurkščius pažeidimus - narkotinių medžiagų vartojimą, uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ar laikymą. Alytaus pataisos namuose už narkotinių medžiagų vartojimą baustas 5 kartus, paskutinė nuobauda skirta 2016 m. balandžio 27 d. Nors nuobaudos negalioja bei nuteistasis už nepriekaištingą elgesį paskatintas 4 kartus, jam paskirtų drausminio poveikio priemonių skaičius ir pobūdis neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nerodo itin pavyzdingo elgesio viso bausmės atlikimo metu. Be to, nuteistasis bausmės atlikimo metu padarė naują nusikalstamą veiką - Pravieniškių 2- uose pataisos namuose neturėdamas tikslo parduoti įsigijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos. Ši aplinkybė patvirtina, kad jis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, laikytis įstatymų. Teismo vertinimu nurodytos aplinkybės šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką.

Teismas nesutinka su Komisijos išvada, kad nuteistasis sprendžia turimus finansinius įsipareigojimus. Kaip matyti iš socialinės išvados, per metus nuteistasis į asmeninę sąskaitą gavo viso 1667,50 Eur, išleido 1611,85 Eur, tačiau turimų finansinių įsiskolinimų padengta tik už 100,39 Eur. Viso nuteistasis yra gavęs vykdomųjų raštų 334,16 Eur sumai, nuosprendžiu jam priteista 290 Eur suma. Taigi nuteistasis per metus gavo žymiai didesnes pajamas, nei būtina padengti turimus įsiskolinimus, bet išleido didžiąją dalį šių lėšų savo reikmėms, finansiniams įsipareigojimams padengti skirdamas palyginti nežymią sumą.

Taip pat teismas kritiškai vertina nuteistojo darbinę motyvaciją. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis legalaus darbo stažo laisvėje neturi. Be to, pataisos namuose nuteistasis, lyginant su bausmės trukme, dirba neilgai - įsidarbino nuo 2017 m. sausio 26 d., o tai reikšminga aplinkybė sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo ir nuteistojo galimybės laisvėje valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius.

Nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Nuteistojo padarytų nusikaltimų aplinkybės rodo jo ypatingą pavojingumą visuomenei. Teismas pažymi, kad paskirta bausme siekiama visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų, kuriems teikiama vienoda reikšmė. Bausme siekiama ne tik paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau taip pat ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi labai svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog labai sunkius nusikaltimus darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, atliktų tokią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Pažymėtina, kad Komisijos nutarimas paleisti A. S. lygtinai yra priimtas nevienbalsiai, iš 6 Komisijos narių 3 balsavo prieš nuteistojo paleidimą lygtinai.

Taigi, nurodytos aplinkybės nepatvirtina akivaizdžių nuteistojo elgesio bei mąstymo teigiamų pokyčių ir šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis A. S. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas šiuo metu jam yra negalimas, nes gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne paskata laikytis įstatymų. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. S. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Komisijos 2017 m. spalio 11 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti tvirtinti 2017 m. spalio 11 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimą Nr. 357-385 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Atmesti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2017 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 357-385 pakeitimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos, o nuteistajam - per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.