Alytaus apylinkės teismo nutartis

2022-10-31 · Byla Nr. TS-46-448/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-31
Bylos Nr.
TS-46-448/2022
Teisminio proceso Nr.
1-08-3-00067-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
Byla Nr. TS-46-448/2022
Teisminio proceso Nr. 1-08-3-00067-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 31 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. gynėjos advokatės D. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) pataisos namuose 2022 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 357-183 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas Austrijos Respublikos Regioninio Insbruko teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 39 Hv 13/19i už Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą (vagystė įsilaužiant arba panaudojant ginklą), 130 straipsnio 1 dalį, 3 dalį (profesionali vagystė arba dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje), 15 straipsnį (pasikėsinimas), 127 straipsnį (vagystė), 128 straipsnio 1 dalies 5 punktą (sunki vagystė), 223 straipsnio 2 dalį, 224 straipsnį (itin svarbių ir apsaugotų dokumentų klastojimo ir panaudojimo), jam paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. spalio 31 d.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi minėtu nuosprendžiu R. K. paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už jo padarytas 8 nusikalstamas veikas buvo suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalimi ir 178 straipsnio 2 dalimi (4 veikos), 178 straipsnio 2 dalimi (3 veikos) ir 300 straipsnio 2 dalimi bei taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, jam palikta minėtu nuosprendžiu paskirta galutinė 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę jam paskiriant atlikti pataisos namuose.

Nuteistojo R. K. bausmės pradžia – 2020 m. liepos 7 d., bausmės pabaiga – 2026 m. vasario 3 d. Atliko įstatymu numatytą 1/2 bausmės dalį. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2021 m. rugsėjo 2 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (toliau – Komisija) 2022 m. spalio 5 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones – dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose, tęsti darbą bei nustatė pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą – 2023 m. balandžio 5 d. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, šiuo metu yra atlikęs ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistajam būdingas nusikaltimo modelis, jam praeityje 2 kartus buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jų metu R. K. padarė naujus nusikaltimus. Vertinant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus Komisija pastebėjo, kad nuteistasis kas kažkiek laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu, kad bendravimas su bloga kompanija, vietų, kurios lemia problemų atsiradimą, lankymas yra susiję su jo nusikalstamu elgesiu, todėl apibendrinant Komisija darė prielaidą, kad gyvenimo stilius ir draugų problemos yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Analizuojant nuteistojo elgesį nusikaltimuose išryškėja ne iki galo pasvertų sprendimų priėmimo epizodai, orientuojantis į trumpalaikį poreikių patenkinimą. Nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti silpnai. Stebima savo poelgių racionalizacija, tai rodo, jog nuteistasis praeityje ne visuomet pasirinkdavo konstruktyvius budus spręsti turimoms problemoms, ne visuomet racionaliais būdais siekė įgyvendinti asmeninius tikslus. Nors nuteistasis nusikaltimų nepateisina ir suvokia jų daromą žalą, ankstesnes savo nusikalstamas veikas pripažįsta, tačiau jų nesureikšmina, stebimas polinkis jas sumenkinti, racionalizuoti, dabartinio nusikaltimo nepripažįsta, kalte neigia, tvirtina, kad yra nuteistas nekaltai, esant nepalankioms aplinkybėms. Nors nuteistasis į pataisos namų darbuotojus žvelgia geranoriškai, elgiasi mandagiai, suvokia priežiūros, taisyklių reikalingumą, tačiau yra pažeidęs nustatytą tvarką. Nuteistasis bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Atliekant laisvės atėmimo bausmę drausmine tvarka jis baustas vieną kartą. Nors nuobauda negaliojanti, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Jo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, taip pat išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, tokie kaip: gyvenimo stilius ir draugai (dažnai užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas, pavojingas elgesys); nuostatos (praeityje laisvėje buvo neigiamos nuostatos į priežiūrą). Komisijos vertinimu, konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja, šiuo metu negalima, visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Šalies argumentai

Nuteistojo R. K. gynėja advokatė D. V. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos 2022 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 357-183 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistojo R. K. gynėja nurodė, kad nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus dėl akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, be to, jau yra atlikęs pusę jam paskirtos bausmės. Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes nebuvo galima konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje. Tokią išvadą Komisija grindė nuteistojo vidutine nusikalstamo elgesio rizika, gyvenimo stiliumi ir draugais bei kaltės neigimu ir nusikaltimo nepripažinimu. Komisija vertino, kad nuteistojo gyvenimo stilius ir draugų problemos yra tiesiogiai susiję su nuteistojo elgesiu, be to, nuteistasis dažnai užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo įtakojamas asocialios grupės. Gynėjos vertinimu, tokių, nors ir dinaminių veiksnių, nuteistasis, būdamas laisvės atėmimo įstaigoje, pakeisti negali, todėl yra susidariusi situacija, kad nuteistajam, net ir atitinkant visus reikalavimus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nebus taikomas lygtinio paleidimo institutas dėl veiksnių, kurių nuteistasis pakeisti negali. Komisija nurodė, kad rekomenduoja nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose ir tęsti darbą. Kodėl nuteistajam buvo rekomenduoti būtent šie veiksmai, Komisija nemotyvavo. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai rizikos balų mažinimo rekomendacijų teikimo nenumato. Aiškiai apibrėžtų kriterijų, kuriais remiantis gali būti mažinama rizika, nėra nustatyta, kiekvienas atvejis yra individualus, todėl, remiantis BVK 164 straipsnio 6 dalimi, Komisija privalėjo pateikti nuteistajam motyvus dėl tokių rekomenduojamų veiksmų parinkimo. Taip pat pažymėjo, kad 2022 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus nutarime „Dėl nuteistojo skatinimo“ Nr. 91-10 nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir stebima pažanga mažinti ją. Gynėjos vertinimu, Komisijos nutarime nurodomi praeityje buvę nuteistojo teistumai negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, be to, nuteistasis pirmą kartą atlieka realią laisvės atėmimo bausmę. Skunde nurodoma, jog nuteistasis deda visas pastangas dėl jam prieinamų galimybių, t. y. laisvės atėmimo vietoje dirba, mokosi, geranoriškai bendrauja su laisvės atėmimo įstaigos darbuotojais, elgiasi mandagiai, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais. Tai rodo nuteistojo aktyvius veiksmus mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei nuteistojo realų nusiteikimą ir pasiruošimą grįžti į visuomenę <...>. Šiuo atveju, nuteistąjį lygtinio paleidimo tvarka paleidus iš pataisos namų nuteistasis rūpintųsi savo garbaus amžiaus tėvais. Nuteistojo motinai A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatytas net (duomenys neskelbtini) netektas darbingumas, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini). Be to, nuteistojo motinai taip pat nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, o 2017 m. lapkričio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu nuteistojo motina pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Nuteistojo motinos globėjas yra nuteistojo tėvas B. K., gimęs (duomenys neskelbtini), tačiau ir pastarajam yra nustatytas (duomenys neskelbtini) netektas darbingumas. Nuteistojo tėvas sunkiai vaikšto, jam pačiam yra reikalinga pagalba ir priežiūra. Tokią priežiūrą būtent nuteistasis ir užtikrintų. Nuteistasis yra vedęs, turi sutuoktinę G. K., gimusią (duomenys neskelbtini), su kuria palaiko artimus socialinius ryšius. Iš esmės, socialinė aplinka, nuteistąjį R. K. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, užtikrintų jo teigiamą resocializaciją, skatintų nuteistąjį keisti savo požiūrį į gyvenimą ir atribotų nuteistąjį nuo nusikalstamo pasaulio subkultūros, egzistuojančios pataisos namuose. Aplinkybė dėl pataisos namuose egzistuojančių neigiamų socialinių sąlygų buvo išreikšta dar 2020 m. lapkričio 16 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. EI-1251-830/2020, buvo prašoma teismo neperduoti nuteistojo atlikti bausmės į Lietuvos Respubliką, nes nuteistasis turi priešų pataisos namuose, ten yra pavojinga. Nuteistajam taikius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistajam taikytina probacija pasiektų tikslą. Nuteistasis atitinka formaliuosius ir materialiuosius reikalavimus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, jo izoliacija nuo visuomenės nebėra reikalinga. Gynėja prašė panaikinti Komisijos 2022 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 357-183 ir lygtinai paleisti nuteistąjį R. K. iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, remiantis BVK 157 straipsnio 1 dalimi.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo gynėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. gynėjos advokatės D. V. skundas atmetamas.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Kaip matyti, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo R. K. lygtinio paleidimo klausimą, ir iš esmės tinkamai juos įvertino. Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai – visiems 5 Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą. Nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Už nepriekaištingą elgesį paskatintas vieną kartą. Bausmės atlikimo metu palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris rodo jo norą pasitaisyti, tačiau jos savaime negali būti lemiamu faktoriumi sprendžiant dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu. Taigi, vien aptartų teigiamai nuteistąjį bei jo elgesį pataisos įstaigoje šiuo metu apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, kad jo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Skunde nuteistojo gynėja nurodė, jog Komisijos nutarime nurodomi praeityje buvę nuteistojo teistumai negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, be to, nuteistasis pirmą kartą atlieka realią laisvės atėmimo bausmę. Šiuo aspektu pažymėtina, jog sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, ši aplinkybė vertinama tik visų aplinkybių kontekste. Pažymėtina, jog Komisija savo nutarimą grindė ne vien tik aplinkybe apie nuteistojo teistumus, be to, ši aplinkybė nebuvo sureikšminta, o paminėta tik tarp visų kitų nustatytų aplinkybių, todėl tokie skundo argumentai atmestini. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Komisija, priimdama nutarimą, rėmėsi visais asmens byloje esančiais duomenimis, jų visuma ir, juos įvertinusi, konstatavo, jog nuteistojo R. K. nusikalstamo elgesio rizika vis tik žymiai nekito. Tai, jog nuteistojo gynėjos netenkina Komisijos nutarimo motyvai, paremti objektyviais šio nuteistojo asmens bylos bei socialinio tyrimo išvados duomenimis, nesuteikia pagrindo laikyti šį Komisijos nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu.

Taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo R. K. nusikalstamo elgesio rizika, nustatyta taikant OASys metodiką, išlieka vidutinė ir teismas, įvertinęs vis dar nustatomus dinaminius kriminogeninius veiksnius (gyvenimo stilius ir draugai: dažnai užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; nuostatos: praeityje laisvėje buvo neigiamos nuostatos į priežiūrą) sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nenustatyta ir minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nerodo esminių jo elgesio pokyčių. Įvertinus nuteistojo R. K. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, negalima teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vieną kartą baustas drausmine tvarka, nors nuobauda negaliojanti, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, todėl vien tik nuobaudos buvimo faktas bei pobūdis neleidžia šio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Nuobaudos galiojimo pasibaigimas niekaip neeliminuoja fakto, kad nuteistajam nuobauda buvo paskirta. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021). Aplinkybė, jog nuteistasis turi vieną paskatinimą, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių. Nuteistojo paskatinimo buvimas tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją, kuri, teismo vertinimu, vis dar nėra pakankama. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl, vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog analizuojant nuteistojo elgesį nusikaltimuose išryškėja ne iki galo pasvertų sprendimų priėmimo epizodai, orientuojantis į trumpalaikį poreikių patenkinimą. Nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti silpnai. Stebima savo poelgių racionalizacija, tai rodo, jog praeityje nuteistasis ne visuomet pasirinkdavo konstruktyvius budus problemoms spręsti, ne visuomet racionaliais būdais siekė įgyvendinti asmeninius tikslus. Nuteistasis R. K. kalbėdamas apie nusikaltimus, jų nepateisina ir suvokia jų daromą žalą. Ankstesnes savo nusikalstamas veikas pripažįsta, tačiau jų nesureikšmina, stebimas polinkis jas sumenkinti, racionalizuoti. Dabartinio nusikaltimo nepripažįsta, kaltę neigia, tvirtina, kad yra nuteistas nekaltai, esant nepalankioms aplinkybėms. Šią aplinkybę akcentavo ir Komisija savo nutarime. Kaltės nepripažinimas parodo R. K. požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, jis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta, dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, o paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o tik savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Tai rodo, kad nuteistasis dar nepakeitė savo mąstymo, nepadarė reikiamų išvadų, kurios padėtų koreguoti savo nusikalstamą elgesį. Jeigu asmuo būdamas įkalinimo įstaigoje nepripažįsta kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, dėl jų nesigaili, nėra pagrindo manyti, kad tai jis padarys išėjęs į laisvę ir nenusikals. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog nuteistasis teigia, kad praeityje kai kuriuos nusikaltimus yra padaręs su kitais asmenimis, savęs vertinimo anketoje nuteistasis pats nurodė, kad bendravimas su bloga kompanija ir vietų, kurios lemia problemų atsiradimą, lankymas yra susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Taigi, nors nuteistojo gynėja skunde nurodė, jog 2022 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus nutarime „Dėl nuteistojo skatinimo“ Nr. 91-10 nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir stebima pažanga mažinti ją, tačiau, teismo vertinimu, visos aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina dar nepakankamą nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekciją teigiama linkme.

Skunde nurodoma, jog nuteistasis lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos atveju rūpintųsi savo garbaus amžiaus tėvais, kadangi jo motinai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, ji pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, o nuteistojo motinos globėjas yra nuteistojo tėvas, kuris sunkiai vaikšto, jam pačiam yra reikalinga pagalba ir priežiūra. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo motinai specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis yra nustatytas nuo 2015 m. liepos 23 d. neterminuotai, o neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ji pripažinta 2017 m. lapkričio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu, taigi šios aplinkybės nuteistajam jau buvo žinomos dar iki nusikalstamų veikų įvykdymo, tačiau, kaip matyti, nuteistojo jos nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė, todėl šis skundo argumentas vertinamas kritiškai.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad oficiali nuteistojo darbinė patirtis yra menka. Nors nuteistasis teigia dirbęs užsienyje, tačiau oficialių duomenų apie darbą užsienyje nėra. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nuteistasis dirba nuo 2021 m. spalio 14 d. Sodros registro duomenis, nuteistasis nuo 2022 m. balandžio 4 d. vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini). Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu rodė iniciatyvą: ieškojo darbo, dirbo ir šiuo metu dirba. Be abejonės, aplinkybė, jog nuteistasis yra motyvuotas dirbti nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau ji nėra pakankama vertinant, ar egzistuoja vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių – finansinis stabilumas bei gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį, juolab kad nuteistojo padaryti nusikaltimai turėjo finansinį motyvą, padarytos nusikalstamos veikos yra turtinio pobūdžio. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis pateikė pažymą, kad lygtinio paleidimo atveju laisvėje jį priims dirbti (duomenys neskelbtini), tačiau tokia pažyma dėl galimo asmens įdarbinimo negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi ji yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio ir nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, nuteistasis dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis ir nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017, 2019 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-114-530/2019).

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Nuteistasis R. K. praeityje Lietuvoje teistas 6 kartus, pirmasis teistumas labai jauno amžiaus (14 metų). Vokietijoje bausmę nuteistasis atliko 2 kartus. Nuteistajam praeityje buvo atidėtas bausmės vykdymas 2 kartus, tačiau jų metu nuteistasis įvykdė naujus nusikaltimus, lygtinis paleidimas Lietuvoje jam nebuvo taikytas. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka už 8 jo įvykdytas nusikalstamas veikas: pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą (4 veikos), vagystę įsibraunant į patalpą (3 veikos) ir suklastoto vairuotojo pažymėjimo panaudojimą, kurios buvo suderintos su Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalimi ir BK 178 straipsnio 2 dalimi (4 veikos), BK 178 straipsnio 2 dalimi (3 veikos) ir BK 300 straipsnio 2 dalimi. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti. Visos šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas šio nuteistojo lygtiniam paleidimui. Teismas konstatuoja, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius, todėl nuteistojo lankytos socialinės reabilitacijos programos, pozityvaus užimtumo priemonės ir jose pasiekti rezultatai nėra pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis R. K., būdamas pataisos įstaigoje, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2026 m. vasario 3 d.). Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Vien tik nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

Teismo vertinimu, nuteistojo elgesys šios bausmės atlikimo metu tam tikrose srityse keitėsi teigiama linkme, tačiau vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų, pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir nenusikalsti, dar negalima. Teismo vertinimu, nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį. Šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Komisijos 2022 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. 357-183 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. K. gynėjos advokatės D. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) pataisos namuose 2022 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 357-183 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo R. K. asmens bylą Nr. 17294 grąžinti (duomenys neskelbtini) pataisos namams.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Asta Jakučiūnienė