Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovei Elinai Petrauskaitei bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovėms Ingai Petrauskienei ir Jolantai Bružaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės sienos apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. A. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės sienos apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo naudai 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas M. A. skunde ir teismo posėdžio metu bei pareiškėjo atstovė advokatė Inesa Arbočienė teismo posėdžio metu nurodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus užkardos pareigūnai 2021 m. liepos 26 d. sulaikė pareiškėją, kai jis perplaukė upę. Pareiškėjas prisistatė esantis iš Sirijos ir išreiškė savo valią dėl prieglobsčio. Prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo priimtas ir užregistruotas. Pareiškėjas buvo pristatytas į netoli Ignalinos uždaroje teritorijoje įrengtą palapinių centrą, kur penkiose palapinėse buvo apgyvendinti po 9-11 žmonių. Palapinėse nebuvo privatumo, kiekvienam asmeniui skirtas plotas apsiribojo jo gulėjimo plotu. Palapinės buvo aptvertos STOP juosta, o viduje esantys žmonės neturėjo galimybės išeiti už jos ribų. Toks apribojimas itin neigiamai psichologiškai veikė žmones. Pareiškėjas, kaip ir kiti gyventojai, reikalavo galimybės susitikti su advokatu, tačiau teisinė pagalba nebuvo suteikta itin ilgą laiko tarpą. Iš pareiškėjo buvo paimtas telefonas ir jis negalėjo susisiekti su šeima bei pranešti, kad yra gyvas, todėl tai itin skaudžiai paveikė tiek pareiškėją, tiek jo artimuosius. Apgyvendinimo sąlygos buvo baisios, prilygstančios karo lauko sąlygoms. Pareiškėjas gavo sudedamą lovą, tačiau čiužinių visiems gyventojams neužteko. Pareiškėjui buvo duotas miegmaišis. Palapinėje sustačius sudedamąsias lovas, tarpų tarp jų beveik nelikdavo. Visi palapinių gyventojai, tarp kurių buvo ir mažamečių, moterų bei senjorų, beveik 2 mėnesius buvo maitinami tik konservais. Paskutinėmis stovyklos dienomis buvo pradėtas maisto tiekimas vieną kartą per dieną iš Pabradės, tačiau nepaisant to, jog didžioji dalis palapinių gyventojų buvo musulmonai, į stovyklą buvo atvežami būtent kiaulienos mėsos patiekalai, kurių pareiškėjas ir kiti asmenys valgyti negalėjo. Pareiškėjas akcentavo, kad turi sveikatos sutrikimų dėl virškinimo, dėl savo religinių įsitikinimų negali valgyti kiaulienos, tačiau jokios alternatyvos suteikta nebuvo, buvo patiekiama tik skardinėse dėžutėse konservuota kiauliena. Higienos reikmėms buvo pastatytas konteineris, kuriame buvo du klozetai ir du dušai, tačiau dušų erdvė nebuvo atskirta izoliuotai, todėl jei kas iš stovyklos gyventojų eidavo praustis, buvo užrakinama visa patalpa ir kiti asmenys negalėjo pasinaudoti tualetu. 2021 m. ruduo prasidėjo itin anksti ir buvo labai šaltas, jau rugsėjo mėn. smarkiai atšalus orams palapinių gyventojai pradėjo masiškai sirgti peršalimo ligomis, todėl žmonės buvo pradėti perkelti į stacionarias patalpas. Tačiau pareiškėjas iki 2021 m. lapkričio 22 d. gyveno palapinėje, kurioje nebuvo jokio šildymo. Naktimis lauko temperatūra buvo minusinė, o žmonės jau daugiau nei 3 mėnesius miegojo brezentinėje palapinėje. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 22 d. buvo perkeltas į Pabradės užsieniečių registracijos centrą ir apgyvendintas konteinerių sektoriuje C. Šioje stovykloje pareiškėjas jautėsi kaip kalėjime, nes teritorija buvo aptverta spygliuota viela, tokiu būdu pareiškėjui, kaip ir kitiems čia sulaikytiems asmenims sudarant kalėjimo įspūdį. Konteinerių sektorius buvo atitvertas nuo kitų sektorių su itin mažais tarpais, todėl lauke gyventojai neturėjo nei ką veikti, nei kuo užsiimti. Sanitarinis mazgas taip pat buvo įrengtas konteineryje, tačiau šilto vandens praktiškai nebūdavo. Visiems sektoriaus gyventojams, kurių buvo apie 90, buvo skirta 5 tualetai. Vienu metu dėl nežinomų priežasčių viename konteineryje nebuvo visiškai vandens, todėl visas sektorius turėjo naudotis tik keletu tualetų ir dušų, todėl nusiprausti galima buvo nebent 4-ą valandą nakties. Pareiškėjas gaudavo maistą jau 3 kartus per dieną vienkartiniuose induose, tačiau ir čia susidūrė su ta pačia problema, jog buvo nuolat duodama kiauliena, o net ir paprašius, centro darbuotojai meluodavo apie maisto sudėtį, teigdami, kad tai nėra kiauliena, nors pagal skonį vis dėlto pareiškėjas sprendė, kai paragaudavo, kad jiems meluojama. Dėl maisto trūkumo pareiškėjas kaip ir kiti gyventojai buvo priverstas valgyti tai, ką gaudavo arba badauti. Dar labiau situaciją blogino tai, kad darbuotojams pamelavus ir vėliau paaiškėjus, kad vis dėlto maiste buvo kiaulienos, pareiškėjas kaip ir kiti gyventojai jautėsi blogai ne tik fiziškai, bet ir morališkai, nes tai reiškė panieką ir jų pažeminimą. Pareiškėjo sveikatos būklė dėl virškinimo buvo itin pablogėjusi, jam yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), todėl jis kreipėsi į pareigūną, jog jam reikalinga gydytojo apžiūra, tačiau vietoje to sulaukė klausimų – ko čia atvažiavai. Kad pareiškėjas turėjo akivaizdžių sveikatos problemų, patvirtino išoriškai matomi požymiai, tačiau gydytojas taip ir nebuvo iškviestas, jokios realios pagalbos pareiškėjas nesulaukė. Metaliniame konteineryje pareiškėjas gyveno su 3 kitais užsieniečiais, miegojo dviaukštėje lovoje. Konteineryje dar buvo stalas ir dvi kėdės, kiekvienas gyventojas gavo užklotą, tačiau pagalves turėjo ne visi. Lauke jis galėjo judėti keliolika metrų ilgio ir kelių metrų pločio tarpais tarp konteinerių, nuolat matydamas spygliuotą vielą, o viduje galėjo būti ankštoje patalpoje su kitais 3 žmonėmis. Pareiškėjui skirtas plotas realiai apsiribojo jo lova. Jokio privatumo, realaus poilsio, sveikatos priežiūros ar normalaus maisto per visą buvimo stovykloje laiką pareiškėjas negavo. Pareigūnai šioje stovykloje buvo itin agresyvūs ir nedraugiški, nuolat užgauliodavo ir žemindavo tiek pareiškėją, tiek kitus uždarytus asmenis. 2021 m. gruodžio 23 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo pareiškėjui. 2021 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas buvo perkeltas į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą ir tik tada gavo laisvę, galėjo pradėti socializuotis ir įsitraukti į normalų gyvenimą. Nuo atvykimo į Lietuvą momento daugiau nei 6 mėn. pareiškėjas buvo apgyvendintas faktinio sulaikymo sąlygomis be teismo sprendimo ar individualaus administracinio akto, vien dėl to, jog jis atvyko į Lietuvą neteisėtai. Jau vien tai, kad žmogus svetimoje šalyje, kurioje nežino nei teisinės sistemos, nei kalbos bei kultūros, yra sulaikomas tuo pagrindu, kad išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą ir tas prašymas nėra nagrinėjamas, o žmogus toliau laikomas sąlygomis, prilygstančioms kriminalinę bausmę kalėjime atliekančių asmenų gyvenimo sąlygoms ar dar blogiau, jau savaime objektyviai kelia reikšmingus nepatogumus, tam tikrus neigiamus išgyvenimus, dėl ko pareiškėjo paaiškinimai dėl atsiradusių sunkumų yra vienareikšmiškai pagrįsti ir itin reikšmingi. Be to, visiškai netoleruotina situacija, kai pareiškėjui sukeltos ženklios neigiamos pasekmės, o dėl to kaltas asmuo (atsakovas) nepatirtų jokių nepatogumų, o nukentėjusiam asmeniui nebūtų suteikta satisfakcija. Tokiu būdu akivaizdžiai pažeidžiami konstituciniai teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principai. Netaikant jokių sankcijų grubiai žmogaus teises pažeidusiai institucijai, ji akivaizdžiai ir toliau pažeidinės įstatymus, diskredituodama Lietuvos, kaip teisinės valstybės sampratą tiek užsieniečių, tiek savo piliečių akyse. Todėl šiuo atveju vien pažeidimo fakto konstatavimas negali būti pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, prašo priteisti piniginę kompensaciją. Paaiškino, kad pareiškėjo apgyvendinimas jį sulaikius 2021 m. liepos 26 d. buvo organizuotas visiškai apgyvendinimui netinkamomis sąlygomis, nes patalpa buvo akivaizdžiai ne gyvenamosios paskirties, detalės yra aptartos nurodant faktines prašymo aplinkybes. Ypač žeminančia ir skaudinančia aplinkybe pareiškėjas nurodo, jog skiriant maistą net ir keletą kartų paprašius bei nurodžius, jog tai jų kultūroje yra suprantama kaip pažeminimas ir yra nepriimtina, sąmoningai buvo duodami tik kiaulienos patiekalai. Keletą kartų net ir pasitikslinus, aptarnaujantis personalas buvo „pagautas“ meluojant, kad pateikta mėsa yra ne kiauliena. Pabradės URC apgyvendinimo sąlygos, kaip nurodyta aptariant faktines aplinkybes, taip pat nebuvo tinkamos. Nors objektyvios sąlygos buvo, įkalintiems asmenims tokia prabanga nebuvo suteikta, jiems sąmoningai buvo daromas spaudimas ir sudaromos kuo nepalankesnės sąlygos, nuolat primenant, kad gali patys grįžti į savo kilmės šalį. Pabradės URC pareiškėjas buvo laikomas patalpoje kartu su rūkančiais asmenimis, todėl itin kentėjo dėl oro ir ventiliacijos trūkumo. Nors šiuo atveju nebuvo labai šalta, kitos gyvenimo sąlygos vienareikšmiškai neatitiko žmogiško elgesio su prieglobsčio prašytojais reikalavimų. Pabradės URC apgyvendinant buvo ignoruojama tautinė bei religinė priklausomybė, todėl pareiškėjas buvo apgyvendintas su asmenimis, su kuriais jis neturėjo galimybės susikalbėti, o religinių apeigų atlikimas trukdė kitiems gyventojams, dėl jų priekaištų buvo neįmanomas. Pabradės stovyklos teritorija buvo suskirstyta viena nuo kitos atskirtomis zonomis, o pareiškėjas galėjo būti metaliniame konteineryje, kuriame tilpo kelios lovos ir stalas su kėde bei „pasivaikščioti“ maždaug metro pločio tarpais tarp konteinerių. Sanitariniai mazgai buvo zonos „gale“, kuriame rytais susidarydavo milžiniškos spūstys. Dėl netinkamų higienos sąlygų stovyklos gyventojai masiškai sirgo niežais, o savo drabužiams skalbti naudojo tas pačias kriaukles ar skalbimo mašinas. Pažymėtina, jog dėl netinkamų sąlygų vietoje užsieniečiams nebuvo galima gamintis savo maisto, nebent jį pašildyti mikrobangų krosnelėje. Todėl net turėdami retą galimybę gauti produktų „iš laisvės“ užsieniečiai negalėjo pasidaryti sau tinkamo maisto. Be to, maisto gavimą administracija ribojo, nurodant, jog atitinkami produktai nėra leistini – jie tiesiog būdavo atimami. Centralizuotai teikiamas maistas dažniausiai jau būdavo atšalęs ir visiškai nepriimtinas, neįprastas pareiškėjui, nes net ir po tarptautinės misijos atstovų atkreipto dėmesio nustojus tiekti kiaulieną, pavyzdžiui, pieniškos grūdų košės dėl konsistencijos ir dėl to, jog nėra įprastas maistas, dažnai keldavo šleikštulį ar viduriavimą. Vaisių pareiškėjas beveik negaudavo, o pagrindinė daržovė buvo bulvės. Visą faktinio sulaikymo laikotarpį pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė gauti tinkamą sveikatos priežiūrą. Dėl neįprasto klimato, blogų apgyvendinimo sąlygų pareiškėjas nuolat peršaldavo, tačiau jokios realios pagalbos nesulaukė, o prašymai net nebuvo fiksuojami. Pareiškėjas turi sveikatos problemų dėl virškinimo, tačiau tai buvo visiškai ignoruojama. Neturėdamas galimybės išeiti už URC ribų, pareiškėjas negavo galimybės pats už savo lėšas gydytis pagal savo galimybes ir poreikius.

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime ir atsakovės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovė Elina Petrauskaitė, teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir 2021 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 21S51976, kuriuo nusprendė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir išduoti asmeniui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Atsakovė paaiškino, kad Migracijos departamentas nevilkino pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo; tuo metu Lietuvos Respublikoje visoje šalyje buvo paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Pažymėjo, kad būtent tuo laikotarpiu Lietuvos Respublika susidūrė su precedento neturinčiu migrantų antplūdžiu iš Baltarusijos Respublikos teritorijos, dėl ko Migracijos departamentas patyrė keliasdešimt kartų didesnį darbo krūvį nei iki tol. Atkreipė dėmesį į tai, kad Migracijos departamentas sprendimą nagrinėti pareiškėjo prašymą iš esmės skubos tvarka priėmė, nustatęs įstatyme įtvirtintą pagrindą tokiai procedūrai, ir sprendimą dėl pareiškėjo prašymo priėmė per 4 mėn., kas, atsižvelgiant į ženkliai padidėjusį darbo krūvį, laikytina protingu ir pagrįstu terminu. Jokių duomenų, kad pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo būtų nagrinėjamas netinkamai ir dėl to pareiškėjas patirtų neigiamus išgyvenimus, skunde nepateiktas. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 5 straipsnio nuostatas Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo priimti kokį nors sprendimą. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 31 d., todėl iki to laiko pareiškėjas nebuvo Migracijos departamento žinioje, todėl Departamentas neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti kokius nors sprendimus pareiškėjo atžvilgiu. Pažymėjo, kad jokių argumentų ar įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo laisvė buvo ribojama būtent dėl Migracijos departamento neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pareiškėjas skunde nepateikė. Iš skundo matyti, jog pareiškėjas žalą kildina iš esmės dėl gyvenimo sąlygų, o ne dėl to, kad nebuvo priimtas sprendimas, susijęs su jo apgyvendinimu. Paaiškino, kad Migracijos departamentas neturėjo nei teisinio pagrindo, nei faktiškai buvo apribojęs pareiškėjo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje. Kaip jau buvo minėta, užsienietis prašymą pateikė 2021 m. rugpjūčio 31 d., o sprendimas priimtas 2021 m. gruodžio 31 d., t. y. iki įstatymo pakeitimo, todėl Migracijos departamentas vadovavosi tuo metu galiojusiomis įstatymo nuostatomis. Pareiškėjo skundo deklaratyvūs teiginiai, kad jis dėl Migracijos departamento tariamo neveikimo ar neteisėtų veiksmų buvo faktiškai sulaikytas ir patyrė reikšmingą neturtinę žalą, nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis ir nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Migracijos departamento vertinimu, nagrinėjamoje byloje jokie pareiškėjo skundo teiginiai nepatvirtina tariamų Migracijos departamento neteisėtų veiksmų ar neveikimo, priežastinio ryšio tarp tokio tariamo neveikimo ir tariamai atsiradusios žalos, o nesant šių būtinų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų, neturtinė žala negali būti priteisiama.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime ir atsakovės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovės Inga Petrauskienė ir Jolanta Bružaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad faktinės aplinkybės patvirtina, jog 2021 m. liepos 29 d. 1.45 val. Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos pareigūnai, vykdydami tarnybinę užduotį „Patrulis“, naktinio matymo prietaiso pagalba Baltarusijos Respublikos pusėje pastebėjo link Lietuvos Respublikos besiartinančius du asmenis, kurie 4.20 val. ties valstybės sienos ženklu Nr. 1639, tam neskirtoje vietoje (neteisėtu būdu), kirto valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas neturėjo jokių asmens pilietybę ir tapatybę patvirtinančių dokumentų, suteikiančių teisę Lietuvos Respublikoje būti teisėtai, žodžiu prisistatė esantis Sirijos Arabų Respublikos pilietis M. A., gim. 1980 m. gruodžio 13 d.

Užsieniečio teikiami parodymai buvo prieštaringi, nenuoseklūs ir akivaizdžiai neįtikinami, o būtent: pastarasis parodė, kad jo atvykimo galutinis tikslas buvo Vokietijos Federacinė Respublika arba Šveicarijos Konfederacija, kurioje gyvena užsieniečio giminaičiai, dėl to jis atsisakė teikti prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo (tokį pageidavimą pasiprašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje užsienietis pareiškė tik kitą dieną apie 14.00 val. Pareiškėjo teiginiai, kad pastarajam grasinta ginklu, yra tik subjektyvus susiklosčiusių aplinkybių vertinimas, niekaip nepagrindžiantis, kad Tarnybos pareigūnai netinkamai atliko jiems pavestas funkcijas, viršijo įgaliojimus ar netgi atliko neteisėtus veiksmus. Paaiškino, kad automatiniai šautuvai pagal savo fizines savybes (pobūdį) pareigūnų tarnybos metu nešiojami ant viršutinių drabužių, todėl objektyviai yra matomi, ir tai niekaip nereiškia, kad ši objektyvi aplinkybė (tarnybinio ginklo matomumas pašaliniams asmenims) būtų traktuojama kaip grasinimas ginklu, todėl pareiškėjas tarnybinio ginklo, kaip tarnybos priemonės, turėjimą visiškai neapgrįstai sieja bei tapatina su grasinimu juo. Pristačius pareiškėją į Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardą, pastarasis buvo apklaustas, paimti pareiškėjo identifikaciniai / daktiloskopiniai duomenys (pirštų antspaudai). 2021 m. liepos 29 d. pareiškėjas tarptautinės apsaugos (prieglobsčio) nei žodžiu, nei raštu, nei konkliudentiniais veiksmais ne tik kad nesiprašė, bet pareiškė, kad prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nenori. Jis paaiškino, kad jo tikslas yra keliauti pas savo giminaičius Vokietijos Federacinėje Respublikoje arba Šveicarijos Konfederacijoje. Apie tai, kad prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nenori, pareiškėjas arabų kalba parašė atsisakymą. Pažymėjo, kad neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymas suteikti prieglobstį turi būti pateiktas nedelsiant, ko ginčijamoje situacijoje pareiškėjas nedarė, ir net gi tokį prašymą pateikti atsisakė. 2021 m. liepos 30 d. apie 14.00 val. Sirijos Arabų Respublikos pilietis M. A., gim. 1980 m. gruodžio 13 d., persigalvojo ir žodžiu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, po ko Tarnybos pareigūnai atliko pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus ir apie tai informavo Migracijos departamentą ir Lietuvos Raudonąjį Kryžių. Tokie patys duomenys yra fiksuoti ir nutarime Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas 2021 m. liepos 29 d. pristatytas ir iki 2021 m. lapkričio 12 d. buvo apgyvendintas Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardoje (Ignalinos r. sav., Tverečiaus sen., Daktorių k., Daktorių g. 11). Pareiškėjas savo prašyme neteisingai nurodo gyvenimo Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardoje datas, o būtent nuo 2021 m. liepos 25 d. iki 2021 m. lapkričio 22 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 5 straipsnio 6 ir 8 dalimis, dėl masinio užsieniečių antplūdžio esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai, minėti prieglobsčio prašytojai, iki nepriimtas sprendimas juos įleisti į Lietuvos Respubliką, laikinai, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesių laikotarpiui, apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nesuteikiant jiems teisės judėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos teritorijoje esančioje palapinių stovykloje / miestelyje buvo įrengtos penkios palapinės užsieniečių gyvenimui ir miegojimui. Kaip matyti iš prie atsiliepimo pridedamos foto nuotraukos, palapinės buvo pastatytos 5-8 metrų atstumu viena nuo kitos pievelėje, matyti, kad tarp jų yra grįsti takeliai. Po stogeliu (palapinių stovyklos / miestelio viduryje) buvo įrengta virtuvė, kur jie galėjo, esant poreikiui, pasigaminti, pasišildyti maistą. Apgyvendintiems užsieniečiams buvo pastatytas ir įrengtas konteineris su dušais, tualetu, kriaukle bei skalbimo mašina, į jį pajungtos nuotekos, kur buvo tiekiamas karštas vanduo. Tiekiamas vanduo atitiko higienos normas, o būtent buvo tinkamas gerti, maistui gaminti, higienos poreikiams tenkinti. Pagal turimą palapinių stovyklos / miestelio nuotrauką matyti, kad tik iš dešinės pusės teritorija buvo atžymėta „STOP“ juosta, ir tai buvo padaryta dėl jų pačių saugumo, siekiant atkreipti dėmesį į Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos teritorijoje važiuojantį transportą, nes apgyvendinti užsieniečiai savo asmeniniu gyvenimo elgesiu nebuvo pakankamai atidūs bei drausmingi, o būtent, nuolat vaikštinėjo, gulinėjo, sėdėdavo ant žolės ar kelio, kur jiems atrodė tinkama arba norisi. Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardoje saugoma ginkluotė, šaudmenys, specialiosios priemonės, yra sumontuotos vaizdo stebėjimo sistemos, tarnybinis transportas, dėl ko į teritoriją ribojamas pašalinių asmenų patekimas ir ji yra aptverta, o išorės perimetras nuolat stebimas. Teritorija, o būtent žemės sklypo plotas, yra 1,6856 ha., ir didžiojoje jos teritorijos dalyje pareiškėjas galėjo laisvai judėti. 2021 m. rugsėjo mėn. pradžioje, oro temperatūrai nukritus iki +15 oC, nedelsiant buvo sprendžiamas klausimas apie palapinėse gyvenančių užsieniečių perkėlimą į stacionarias patalpas arba perkėlimą į kitus padalinius ar pabėgėlių priėmimo centrus, kas palaipsniui iki 2021 m. rugsėjo mėn. antros pusės buvo atlikta. Nuo 2021 m. rugsėjo mėn. (dienos negali tiksliai nurodyti, nes tokie duomenys yra saugomi vienerius metus) iki 2021 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas gyveno Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos tarnybinėse patalpose. Pareiškėjui buvo užtikrinti būtinieji poreikiai, tokie kaip lova, miegmaišis, čiužinys, šaltas ir šiltas vanduo, higienos priemonės, drabužiai, avalynė ir kt. daiktai bei priemonės. Atvykęs į Tarnybos Užsieniečių registracijos centrą pareiškėjas buvo apgyvendintas konteinerių miestelio E sektoriuje, o nuo 2021 m. lapkričio 22 d. perkeltas į konteinerių miestelio C sektorių, kur gyveno iki išvykimo iš centro. Konteinerių miestelyje buvo įkurta visa būtina buities ir gyvenimo sąlygas patenkinanti infrastruktūra, skirta žmonių apgyvendinimui. Pareiškėjas buvo supažindintas su apgyvendinimo Vidaus tvarkos taisyklėmis. Visuose sektoriuose buvo apie 30 gyvenamųjų konteinerių, išskyrus E sektorių (jis buvo mažesnis). Vykdant Vidaus tvarkos taisyklių 18 punktą, kuriame nurodyta, kad naujai į Tarnybos Užsieniečių registracijos centrą atvykę ar pristatyti užsieniečiai apgyvendinami karantino patalpose, pareiškėjas nuo atvykimo į Tarnybos Užsieniečių registracijos centrą dienos iki 2021 m. lapkričio 22 d. buvo apgyvendintas karantino patalpose (konteinerių miestelio E sektoriuje), ir minėtu laikotarpiu buvo atliekami procesiniai veiksmai, susiję su užsieniečio teisine padėtimi, teikiamos pagrindinės socialinės paslaugos (konsultavimas, maitinimas). Pareiškėjui buvo teikiama medicininė pagalba, o pagamintas maistas buvo pristatomas į jo gyvenamąją patalpą. Pareiškėjui būnant karantine, pastarasis turėjo galimybę išeiti į lauką / kiemą. Pareiškėjas su buvimo Tarnybos Užsieniečių registracijos centre karantino sąlygomis supažindintas pasirašytinai. 2021 m. lapkričio 22 d., gavus Tarnybos Užsieniečių registracijos centro Šeimos gydytojo kabineto šeimos gydytojos leidimą, pareiškėjas perkeltas į konteinerių miestelio C sektorių ir buvo apgyvendintas dar su trimis asmenimis šildomame kambaryje, kurio plotas 15 m2 (2,5 m x 6 m). Kambaryje buvo dviaukštės lovos, stalas, rakinamos spintelės, pora kėdžių. Kambaryje buvo langas, kuris galėjo būti atidaromas ir patalpa vėdinama. Veikė elektrinis šildytuvas. Konteineriai buvo sustatyti eilėmis. Sektorius turėjo kiemelį bei konteinerius, kurie buvo skirti administracinėms ir bendrosioms reikmėms. Viename iš korpusuose esančių konteinerių buvo įrengtos erdvios virtuvėlės maisto pasišildymui ir arbatos užvirimui. Šios patalpos taip pat buvo naudojamos susitikimams su migracijos specialistais, nevyriausybinių organizacijų atstovais ar laisvalaikiui. Kiekviename sektoriuje buvo įrengta patalpa maisto dalinimui. Šalia sektorių buvo įrengtas Gydytojų apžiūros kambarys, psichologų ir socialinių darbuotojų konsultacijų kabinetai. Sektoriuje buvo įrengti konteineriai su sanitariniais mazgais, tualetais, praustuvais, veidrodžiais, dušais. Į juos teikiamas šiltas ir šaltas vanduo. Konteinerių miestelius aptarnavo pagal galiojančią sutartį UAB „Arijus“, kuris aprūpindavo gyventojus švariais lovos skalbiniais (paklodėmis, pagalvėmis, antklodėmis, užvalkalais ir dviem rankšluosčiais), teikė valymo paslaugas. UAB „Arijus“ skyrė (teikė) ir priemones pačių gyventojų švarinimuisi. UAB „Arijus“, aptarnaudamas konteinerių miestelį, atsakingai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Be kita ko, taip pat ir miestelyje gyvenantys užsieniečiai (įskaitant ir pareiškėją) turėjo pareigą laikytis tvarkos ir švaros. Gyvenimo Tarnybos Užsieniečių registracijos centro laikotarpiu pareiškėjas turėjo teisę judėti apgyvendinimo vietai priklausančio sektoriaus teritorijoje, bendrauti su kitais užsieniečiais. Socialiniai darbuotojai bei centre dirbusios nevyriausybinės organizacijos – Lietuvos Raudonasis Kryžius, Vilniaus Arkivyskupija, „Caritas“, Jėzuitų sielovados programoje dalyvaujantys savanoriai, religinių bendruomenių atstovai ir kt. užsieniečiams organizavo įvairius laisvalaikio užsiėmimus. Pareiškėjas galėjo naudotis sporto kupole įrengtais treniruokliais. Kiekviename sektoriuje buvo skirta vieta rūkymui, ji buvo įrengta lauke, toliau nuo gyvenamųjų konteinerių. Gyventojams buvo sudaryta galimybė praktikuoti religiją, o būtent, kiekviename sektoriuje buvo įrengtas maldų kambarys. Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardoje buvo įrengta atskira stoginė maisto gaminimui ir pasišildymui, kuri vėliau buvo perkelta į tarnybines patalpas. Tarnybos pareigūnų pastangomis suorganizuotos mikrobangų krosnelės, viryklės, indai. Palapinėse buvo kėdė ir staliukai skirti patogiam pavalgymui. Pareiškėjui kas dieną buvo išduodamas sauso maisto davinys, vėliau, kartu su sausu maisto daviniu, pradėtas teikti karštas maistas (vieną kartą per dieną). Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atskaitoje fiksuota, kad Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardoje gyvenantys užsieniečiai patys yra nurodę, kad maisto gaminimui produktų Tarnybos darbuotojai jiems atnešdavo iš namų. Į pareiškėjo laikino gyvenimo vietą reguliariai atvykdavo mobili parduotuvė ant ratų, kurioje už savo pinigus jis galėjo įsigyti papildomų produktų. Į pareiškėjui kiekvieną dieną duoto suaugusio asmens maisto davinį (kurio energetinė norma 8400 kJ/2000 kcal.) įėjo: geriamasis vanduo (1,5 l.), duona (400 gr.), džiūvėsiai, traški duona (250 g.), ilgo tinkamumo vartoti termino sausainiai (200 g.), mėsos (išskyrus kiaulieną) arba žuvies konservai (200-250 g.), konservuotos daržovės ir vaisiai arba raugintos daržovės (300 g.); džiovinti vaisiai (120 g.) arba šviežios sezoninės daržovės ir vaisiai (morkos, burokėliai, obuoliai ir pan.) (300 g.), cukrus (15 g.), arbata (2 pakeliai). Tverečiaus pasienio užkardoje, vykdant su maisto tiekėju UAB “Sveikos mitybos partneris“ sudarytą sutartį, pareiškėjui kartą per dieną buvo pradėtas tiekti (atvežamas) šviežiai gaminamas maistas. Tarnybos Užsieniečių registracijos centre pareiškėjas šiltu šviežiai pagamintu maistu buvo maitinamas tris kartus per dieną, vadovaujantis ta pačia Tarnybos bei maisto tiekėjo sudaryta sutartimi. Atsižvelgiant į Tarnybos Užsieniečių registracijos centre apgyvendintų užsieniečių poreikius dėl kultūrinių ypatumų, maitinimas buvo organizuojamas trimis tipais: tradiciniu, alternatyviu bei vegetariniu. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasirinkti maitinimo tipą. M. A. pasirinko alternatyvų maitinimo tipą (be kiaulienos). Atsakovė nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog jam buvo apribota jo judėjimo teisė. Užsienietis buvo aptiktas po to, kai neteisėtai, neleistinoje vietoje, pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją. Pareiškėjas su savimi neturėjo jokių teisę atvykti suteikiančių dokumentų, taip pat dokumentais negalėjo pagrįsti nei savo tapatybės, nei pilietybės. Pareiškėjo teikiami parodymai buvo prieštaringi, nenuoseklūs ir akivaizdžiai neįtikinami, o būtent pastarasis pats parodė, kad jo atvykimo galutinis tikslas buvo Vokietijos Federacinė Respublika arba Šveicarijos Konfederacija, kurioje gyvena užsieniečio giminaičiai. Užsienietis iš karto prieglobsčio nepasiprašė, ir kaip matyti iš su atsiliepimu pateiktų dokumentų, tai padarė vėliau. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje tuo laikotarpiu buvo nustatytos reikšmingos individualios faktinės aplinkybės, pagrindžiančios, kad siekiant užtikrinti procedūrų dėl pareiškėjo teisinės padėties veiksmingumą, pastarojo judėjimo apribojimai už Tarnybos padalinių teritorijos buvo nustatyti pagrįstai, o pareiškėjas nebuvo sulaikomas vien tik todėl, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko pasirinkdamas neteisėtu būdu kirsti valstybės sieną. Egzistavo pagrista rizika, jog neapribojus pareiškėjo judėjimo laisvės, jis galėjo siekti pasišalinti, dar nenustačius jo teisinės padėties. Gyvenimo Tarnybos Užsieniečių registracijos centre metu pareiškėjas neprašė (nereikalavo) teisinės pagalbos, susijusios su prieglobsčio procedūromis. Užsieniečiai savo iniciatyva (noru) turi teisę ir galimybę pasitelkti atstovus ir iš išorės. Tarnyba sudaro sąlygas nekliudomai užsieniečiams susitikti su jais atstovaujančiais ar ketinančiais atstovauti asmenimis, susirašinėti su savo advokatu (advokato padėjėju) ir jam skambinti. Šių susitikimų ir skambinimo kartų skaičius bei trukmė neribojami. Gavus advokato prašymą ir užsieniečiui neprieštaraujant, pareiškėjas turėjo teisę ir galimybę susitikti su teisinę pagalbą teikiančiu asmeniu. Pareiškėjo gyvenimo Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardoje laikotarpiu jam priklausantis išmanusis telefonas buvo saugomas Tarnybos pareigūnų. Apgyvendinus migrantus Tarnybos padaliniuose nuolat buvo nustatomi atvejai, kuomet apgyvendinimo vietose užsieniečiai filmuoja, įrašinėja aplinką, pareigūnus, ir tie vaizdo įrašai patalpinami socialiniuose tinkluose arba kitoje elektroninėje erdvėje. Užsieniečiai (iš įvairių apgyvendinimo vietų) vaizdo įrašų pagalba kurstydavo nesantaiką arba atvirai reikšdavo priešiškumą pareigūnams ir nustatytai tvarkai, organizuodavo užsieniečių būriavimąsi ar vidaus tvarkos taisyklių režimo laikymosi pažeidimus, dėl ko kildavo pagrįsta grėsmė nepaprastosios padėties metu nustatytai tvarkai. Taipogi, pareiškėjas laikinai buvo apgyvendintas Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardoje, kuri yra Tarnybos struktūrinis padalinys, skirtas Tarnybos funkcijoms įgyvendinti nustatytoje teritorijoje ir joje yra saugomos ir naudojamos tarnybinės priemonės, valstybės sienos apsaugos objektai ir įrenginiai. Pareiškėjo išmanusis įrenginys buvo laikinai saugomas tarnybos pareigūnų, turint pagrįstus siekius, kad nebūtų fiksuojami ir platinami vaizdai su valstybės sienos apsaugos objektais ir įrenginiais, pareigūnų atvaizdai, ir kad būtų užtikrinta nustatyta tvarka užsieniečių apgyvendinimo vietose ir išvengta neramumų, taip pat tuo tikslu, kad būtų užkardyti galimi asmens duomenų pažeidimai. Tačiau paneigtina tai, kad pareiškėjas neturėjo galimybės susiekti su artimaisiais ir pranešti apie savo būklę. Pagal faktines aplinkybes, pareiškėjas užkardoje esančiu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus telefonu galėjo naudotis kasdien po keliolika minučių, apie tai, buvo pažymėta ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ataskaitoje. Pareiškėjo viso buvimo Tarnybos Užsieniečių registracijos centre laikotarpiu pastarasis turėjo galimybę nuolatos naudotis savo asmenine ryšio priemone, kurią deklaravo atvykęs į centrą. Pareiškėjo sveikata taip pat buvo prižiūrima ir jam gyvenant Tarnybos Užsieniečių registracijos centre. Tarnybos Užsieniečių registracijos centro Šeimos gydytojo kabineto šeimos gydytojo Sirijos Arabų Respublikos pilietis M. A. buvo apžiūrėtas 2021 m. lapkričio 18 d. 2021 m. gruodžio 10 d. paimti ir 2021 m. gruodžio 15 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centre atlikti tyrimai. Šeimos gydytojui įtarus (duomenys neskelbtini), jam buvo skirtas medikamentinis gydymas. 2021 m. gruodžio 15 d. VšĮ Švenčionių rajono ligoninėje buvo atliktas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos zondavimas ir pateikta išvada. M. A. kalbėjo rusų kalba, dėl to gyvenant Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardoje ir Užsieniečių registracijos centre jis turėjo galimybę susikalbėti su darbuotojas ir aiškiai tiek jam, tiek Tarnybos personalui suprantama kalba išreikšti savo valią, poreikius bei nusiskundimus. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl jo sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimo yra tik subjektyvus vertinimas, neįrodantis, kad atsakovė netinkamai, neatidžiai ir nepakankamai rūpestingai atliko jiems pavestas funkcijas ar netgi atliko neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas savo prašymo negrindžia nacionalinių teisės aktų nuostatomis ir jais nustatytomis procedūromis, o savo reikalavimą reiškia daugiau savo subjektyviu supratimu, su prašymu nepateikia įrodomų pagrindžiančių jo teiginius. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio tiek apskritai tokios žalos atsiradimo faktą, tiek jos dydį. Užsienietis taip pat nepagrindė ir kitos būtinos sąlygos, o būtent – neturtinės žalos ir jos dydžio, o būtent nepateikė savo paskaičiavimų ir jį pagrindžiančių dokumentų ar duomenų, nenurodė priežastinio ryšio tarp jam tariamai padarytos neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų. Pastarasis savo prašymą motyvuoja bendrais teiginiais. Pareiškėjo išvardintus išgyvenimus daugiau ar mažiau patiria kone kiekvienas asmuo, atvykęs į svetimą šalį ne turistiniais tikslais, kur susiduria su kitu gyvenimo būdu, kitais papročiais, kitomis saugomomis vertybėmis, kur jaučia nežinomybę dėl savo ateities, ypatingai tuomet, kai asmuo atsiduria kitoje valstybėje, neteisėtu būdu, neturint asmens dokumentų, nemokant kalbos, be šeimos, plano, kaip joje įsitvirtinti. Į tokią padėtį pareiškėjas pateko ne dėl Tarnybos pareigūnų kaltės, o sąmoningai pasirinkdamas savo elgesio modelį ir jo įgyvendinimo būdą, o būtent neteisėtu būdu neleistinoje vietoje kertant valstybės sieną. Atsakovo vertinimu pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio ir nepatvirtina tariamų Tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o nesant šios būtinos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos, neturtinė žala negali būti priteisiama.

Pareiškėjo M. A. skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 29 d. pareiškėjas M. A. 04.20 val. kirto Lietuvos valstybės sieną; sulaikytas Sirijos Respublikos pilietis pristatytas į Tverečiaus pasienio užkardą. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos specialistė Gintarė Šeluchina 2021 m. rugpjūčio 2 d. Tarnybiniame pranešime Nr. 156-2507 nurodė, jog pareiškėjas M. A. žodžiu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateiktas prašymas dėl prieglobsčio suteikimo. 2021 m. gruodžio 23 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. 21S51976 suteikė pareiškėjui pabėgėlio statusą bei išdavė asmeniui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.

Dėl netinkamų sąlygų Tverečiaus pasienio užkardoje

Dėl apgyvendinimo palapinėse sąlygų

Pareiškėjas nurodė, jog Tverečiaus pasienio užkardoje buvo apgyvendintas palapinėje su 9 – 11 žmonių, todėl neturėjo jokio privatumo bei erdvės. Palapinė buvo aptverta STOP juosta, žmonės neturėjo galimybės išeiti, todėl sukeldavo konfliktus.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 21 d. iki 2021 m. rugpjūčio 12 d.) 23 straipsnio 8 punkte numatyta, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką.

Byloje ginčo nėra, jog pareiškėjas 2021 m. liepos 29 d. tam neskirtoje vietoje (neteisėtu būdu) kirto valstybės sieną, jokių asmens pilietybę ir tapatybę patvirtinančių dokumentų neturėjo.

UTPĮ 5 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

UTPĮ 79 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras, o laikino apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 10V-31 patvirtintų Užsieniečių apgyvendinimo vietų administravimo, vidaus tvarkos ir procedūrinių veiksmų atlikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1 punktas numatė, jog jos nustato apgyvendinimo vietas, administruojančio asmens skyrimą, jo funkcijas ir kitus klausimus, susijusius su apgyvendinimo vietų administravimu, taip pat lankymo apgyvendinimo vietose tvarką, užsieniečių apgyvendinimo kriterijus, užsieniečių teises, pareigas ir apribojimus apgyvendinimo vietose, procedūrinių veiksmų, susijusių su užsieniečių registravimu, apklausas ir informavimu, apgyvendinimo vietose atlikimą.

Taisyklių 2 punkte nurodyta, jog jos taikomos apgyvendinimo vietose, kuriose apgyvendinami užsieniečiai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis, nėra laikomi atvykusiais į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kurie apgyvendinami be judėjimo teisės Lietuvos Respublikoje.

Taisyklių 3.1 punkte numatyta, kad apgyvendinimo vieta – teritorija, kurioje yra įrengtos ar pritaikytos apgyvendinimui patalpos (pastatai, patalpos, moduliniai nameliai, palapinės). Minėtų taisyklių 23 punkte numatyta, kad apgyvendinimo vietose užsieniečiams turi būti užtikrinta miegamoji vieta, maitinimas, aprūpinimas higienos priemonėmis ir (ar) kita socialinė pagalba, būtinosios medicinos pagalbos suteikimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas apgyvendintas Tverečiaus pasienio užkardoje įrengtoje palapinėje. Pareiškėjas bendrais teiginiais nurodo, jog žmonės palapinėje neturėjo jokio privatumo ar savo erdvės, tačiau visiškai nedetalizuoja ir nepasisako dėl to, ar jis jautė nepatogumą, ar jam buvo apribotas privatumas. Šiuo atveju pareiškėjas skundą reiškia dėl jam galimai neteisėtais institucijų ir / ar jų pareigūnų veiksmais padarytos žalos, todėl bendro pobūdžio teiginiai neįrodo pareiškėjo patirtų nepatogumų dėl privatumo.

2021 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Raudonojo kryžiaus ataskaitoje nurodyta, jog Tverečiaus pasienio užkardoje gyveno 16 žmonių (visi vyrai), vyksta migrantų nukreipimas į ilgalaikio apgyvendinimo vietas.

Pareiškėjas nurodo, jog palapinės buvo aptvertos STOP juosta, todėl viduje esantys žmonės neturėjo galimybės išeiti už jos ribų. Teismas nekartoja argumentų, susijusių su abstrakčiais pareiškėjo teiginiais, nukreiptais ne į jo asmenį, tačiau į bendrą Tverečiaus pasienio užkardoje apgyvendintų asmenų grupę.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog teritorijoje buvo 5 palapinės, tarp jų palikti platūs tarpai. Palapinės nėra aptvertos STOP linija, kaip nurodo skunde pareiškėjas, todėl pareiškėjas galėjo laisvai judėti Tverečiaus pasienio užkardoje. Pareiškėjo teiginį apie apribotą judėjimą paneigia byloje esanti Lietuvos Raudonojo kryžiaus 2021 m. rugsėjo 14 d. ataskaita, kurioje nurodyta, jog teritorijos viduje esanti palapinių dalis papildomai neaptverta, žmonės juda po teritoriją, turi tiesioginį kontaktą su pareigūnais.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba atsiliepime nurodė, jog teritorija iš dešinės pusės buvo aptverta „STOP“ juosta dėl pačių užsieniečių saugumo, siekiant atkreipti dėmesį į Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos teritorijoje važiuojantį transportą.

Taisyklių 6.2 papunktyje numatyta, jog apgyvendinimo vietą valdanti ar valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskirta įstaiga ar institucija apgyvendinimo vietoje prireikus organizuoja apgyvendinimo vietos teritorijos aptvėrimą.

Atsižvelgus į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, įvertinus aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teismas atmeta pareiškėjo skundo teiginį, jog apgyvendinimas palapinėse neatitiko įstatymuose nustatytų sąlygų, kaip nepagrįstą.

Dėl galimybės susitikti su advokatu

Skunde pareiškėjas nurodė, jog teisinė pagalba nebuvo suteikta itin ilgą laiko tarpą, o kai advokatas atvyko, visiems gauti reikalingą informaciją nebuvo galimybės.

Taisyklių 5.7 punkte nurodyta, jog administruojantis asmuo organizuoja užsieniečių supažindinimą su jų teisėmis ir pareigomis bei kita jiems aktualia informacija.

Taisyklių 24.2 ir 24.4 papunkčiuose numatyta, jog užsieniečiai apgyvendinimo vietose turi teisę gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.

Taisyklių 35 punkte nurodyta, kad Taisyklių IV skyriaus (Užsieniečių teisės ir pareigos) nuostatos išverčiamos į anglų, rusų ir, esant galimybei ir poreikiui, - į kitas užsieniečiams suprantamas kalbas, atspausdinamos ir pakabinamos apgyvendinimo vietoje ir jos teritorijoje užsieniečiams gerai matomose vietose.

Taisyklių 12 punkte numatyta, kad institucijų, susijusių su materialiniu priėmimo sąlygų suteikimu, sveikatos apsaugos paslaugų teikimu, viešosios tvarkos palaikymu, prieglobsčio procedūrų atlikimu, vaiko teisių apsaugos užtikrinimu, socialinės pagalbos ir švietimo paslaugų teikimu, darbuotojams patekimas į apgyvendinimo vietas neribojamas, kitų institucijų, organizacijų atstovai ar fiziniai asmenys į apgyvendinimo vietas turi teisę pateikti gavę administruojančio asmens leidimą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas 2021 m. liepos 30 d. pasinaudojo savo teise paprašyti suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikė rašytinį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Duomenų, kodėl anksčiau pareiškėjas nepateikė prašymo, nenurodė nei pareiškėjas, nei atsakovę atstovaujančios institucijos, tačiau šios aplinkybės pareiškėjas nesiejo su teisinių paslaugų teikimu ar jų neteikimu.

Prašyme dėl prieglobsčio suteikimo nurodyta, jog pareiškėjas M. A. laivai moka rusų k., todėl teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog pareiškėjui informacija apie jo teises ir pareigas buvo žinoma, apribojimų jomis pasinaudoti nenustatyta. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į apgyvendinimo vietą administruojantį pareigūną dėl susitikimo su advokatu, nėra.

Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė, jog jis būtų kreipęsis į Tverečiaus pasienio užkardos pareigūnus, o pastarieji būtų atsisakę ar netenkinę pareiškėjo prašymo suteikti teisinę pagalbą. Pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nukreipti į visus asmenis, gyvenusius Tverečiaus pasienio užkardoje, nekonkretizuoti. Pareiškėjas nenurodė, nei kiek kartų, nei kada kreipėsi dėl advokato suteikimo. Be to, iš byloje esančių duomenų nėra galima nustatyti, ar pareiškėjui neužteko informacijos apie jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir teisinė pagalba buvo iš viso reikalinga, nes pareiškėjui prieglobstis buvo suteiktas, todėl garantuojama teisinė pagalba, kaip ji numatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo Tvarkos aprašo 178 punkte, pareiškėjui nebuvo reikalinga.

Dėl telefono paėmimo ir negalėjimo susisiekti su šeima

Pareiškėjas nurodė, jog iš jo buvo paimtas telefonas, todėl jis negalėjo susisiekti su šeima.

Taisyklių 26.4 papunktyje numatyta, jog užsieniečiams apgyvendinimo vietose draudžiama daryti garso įrašus, filmuoti ir fotografuoti funkcijas atliekančius pareigūnus.

Atsiliepime Valstybės sienos apsaugos tarnyba nurodė, jog pareiškėjo gyvenimo Tverečiaus pasienio užkardoje laikotarpiu, jam priklausantis išmanusis telefonas buvo saugomas Tarnybos pareigūnų.

Taisyklėse nenumatyta, jog užsieniečių apgyvendinimo vietose iš užsieniečių galėtų būti paimami mobilieji telefonai. Be to, byloje duomenų, jog pareiškėjas būtų pažeidęs Taisyklėse numatytą tvarką, nėra.

Kita vertus, pareiškėjas patirtą žalą sieja ne su telefono paėmimu, tačiau su negalėjimu susisiekti su šeima. Byloje esanti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. rugsėjo 14 d. ataskaita patvirtina, jog Tverečiaus pasienio užkardoje 2021 m. liepos 15 d. duomenimis susisiekti su artimaisiais galimybės nėra, tokios galimybės nebuvo ir 2021 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo atlikimo metu. Minėtos organizacijos 2021 m. spalio 27 d. ataskaitoje nurodyta, kad prieglobsčio prašytojų asmeniniai daiktai yra pareigūnų žinioje (įskaitant ir telefonus). Apie savo būklę pranešti bei susisiekti su artimaisiais žmonės gali užkardoje esančiu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus telefonu, kuris prieglobsčio prašytojams duodamas kasdien ir juo jie naudojasi pagal eilę po keliolika minučių.

Apibendrinus tai, kas nustatyta aukščiau, teismas sprendžia, jog mobiliojo telefono aparatas iš pareiškėjo buvo paimtas nesilaikant Taisyklėse nustatytas tvarkos. Laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. spalio 27 d. pareiškėjo galimybė susisiekti su artimaisiais Tverečiaus pasienio užkardoje buvo apribota nepagrįstai, nesilaikant Taisyklėse nustatytų reikalavimų.

Dėl inventoriaus suteikimo

Skunde pareiškėjas nurodė, jog gavo sudedamą lovą, miegmaišį, tačiau čiužinių visiems neužteko.

Taisyklių 23 punkte numatyta, kad apgyvendinimo vietose užsieniečiams turi būti užtikrinta miegamoji vieta. Iš byloje esančios Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. rugsėjo 14 d. ataskaitos matyti, jog palapinėje gyvenantiems asmenims buvo suteiktos lovos, pagalvės, antklodės.

Skunde pareiškėjas nekonkretizavo, nepateikė jokių duomenų, jog jam apgyvendinimo vietoje būtų nesuteiktas reikalingas inventorius.

Atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, įvertinus aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teismas atmeta pareiškėjo skundo teiginį dėl čiužinių ir miegmaišių išdavimo / neišdavimo, kaip nepagrįstą. Teismas pasikartoja, jog asmeniui galimai neteisėtais veiksmais padaryta neturtinio pobūdžio žala yra individualaus pobūdžio, ji nėra absoliutinama ar siejama su kitų asmenų patirtais išgyvenimais. Pareiškėjas šiuo atveju nėra įgaliotas atstovauti kitus asmenis, kurie kartu su juo buvo apgyvendinti Tverečiaus pasienio užkardoje.

Dėl maitinimo

Pareiškėjas skunde teigė, jog beveik du mėnesius asmenys buvo maitinami konservais. Nepaisant to, jog didžioji dalis asmenų buvo musulmonai, į stovyklą atvežami buvo būtent kiaulienos patiekalai.

Taisyklių 23 punkte nurodyta, jog apgyvendinimo vietose užsieniečiams turi būti užtikrintas <...> maitinimas.

Byloje esančios 2021 m. rugpjūčio 16 d. Migrantų maitinimo sauso maisto rinkinių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 21-16-429, 2021 m. rugpjūčio 16 d. Migrantų maitinimui sauso maisto rinkinių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 21-16-432 ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. Migrantų maitinimui sauso maisto rinkinių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 21-16-440 patvirtina, jog migrantų maitinimui tiekiami mėsos (išskyrus kiaulieną) arba žuvies konservai. Visos aukščiau nurodytos sutartys įsigaliojo nuo jų pasirašymo dienos.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. rugsėjo 14 d. ataskaitoje užfiksuota, kad galimybė maistą gamintis / pasišildyti Tverečiaus pasienio užkardoje yra. Pareigūnų pastangomis suorganizuotos mikrobangų krosnelės, viryklės, indai ir pan. Ataskaitoje pažymėta, jog yra tiekiamas sauso maisto davinys, todėl būtina pradėti organizuoti reguliarų karšto maisto tiekimą (mažiausiai – 1 kartą per dieną). Minėtoje ataskaitoje taip pat nurodyta, jog asmenims, apgyvendintiems Tverečiaus pasienio užkardoje, buvo suteikiama galimybė apsipirkti papildomai.

2021 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. 156-2446 „Dėl sulaikytų Sirijos piliečių“ nurodyta, jog pareiškėjas su savimi turėjo 200 JAV dolerių. Duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs papildomai apsipirkti ar jam būtų pasibaigę pinigai, nenustatyta.

Byloje esantys Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2021 m. liepos 29 d., 2021 m. rugpjūčio 3 d., 2021 m. rugpjūčio 5 d., 2021 m. spalio 13 d., 2021 m. spalio 20 d. Atsargų vidinio judėjimo važtaraščiai patvirtina, jog į Tverečiaus pasienio užkardą buvo tiekiami daugiausia vištienos konservai; 2021 m. rugsėjo 16 d. jautienos kumpio konservai.

Teismas atmeta pareiškėjo skundo teiginį, jog į Tverečiaus pasienio užkardą buvo teikiama skardinėse dėžutėse konservuota kiauliena arba atvežami kiaulienos patiekalai. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Valstybės sienos apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į Tverečiaus pasienio užkardoje esančius žmones, išduodavo maisto atsargas, kuriose kiaulienos produktų nebuvo. Pareiškėjas teismui jokių objektyvių duomenų, be subjektyvaus samprotavimo apie jo manymu jam tiektą maistą, nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovės pateiktais dokumentais, duomenimis ir paaiškinimais, kurie yra nuoseklūs ir paremti byloje surinktais įrodymais.

2021 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ataskaitoje nurodyta, jog asmenims, apgyvendintiems Tverečiaus pasienio užkardoje, išduodamas sauso maisto davinys, todėl būtina pradėti organizuoti reguliarų karšto maisto tiekimą (mažiausiai – 1 kartą per dieną). 2021 m. spalio 27 d. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ataskaitoje nurodyta, jog teikiamas karštas maistas vieną kartą per dieną ir sausas maisto davinys.

Vadovaujantis Taisyklių 23 punkto nuostatomis, apgyvendinimą organizuojančioms įstaigoms numatyta pareiga teikti maitinimą, tačiau Taisyklės įpareigojimo teikti karštą maistą nenumatė. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog asmenims buvo sudaryta galimybė maistą gaminti / šildyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo maitinimo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl higienos reikalavimų neatitikimo

Pareiškėjas nurodo, kad higienos reikmėms buvo pastatytas konteineris, kuriame buvo du klozetai, du dušai, tačiau dušų erdvė nebuvo atskirta, todėl būdavo užrakinama visa patalpa ir kiti asmenys negalėjo pasinaudoti tualetu. Gerti stovyklos gyventojai galėjo tik iš šio konteinerio kranų tekantį vandenį.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. spalio 27 d. ataskaitoje nurodyta, kad Tverečiaus pasienio užkardoje 15 žmonių gyvena sulaikymo patalpose. Dušai ir tualetai įrengti atskirame konteineryje, yra karštas vanduo, nors Tverečiaus pasienio užkardoje gyvenantys asmenys teigia, kad boilerio neužtenka ir reikia laukti eilėse. Sanitariniame konteineryje yra du dušai, du tualetai ir dvi kriauklės. Higienos poreikių nefiksuota.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, o būtent, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. Tverečiaus pasienio užkardoje gyveno 16 asmenų (vyrų), o 2021 m. spalio 27 d. gyveno 15 asmenų (vyrų) sprendžia, jog užsieniečių apgyvendinimo vietoje buvo pakankamas kiekis sanitarinių įrenginių, kuriais galėjo naudotis minėtoje vietoje apgyvendinti asmenys.

Pareiškėjas teismui nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, jog negalėjimas pasinaudoti tualetu buvo nuolatinio pobūdžio, taip pat byloje nėra duomenų, jog galimybė pasinaudoti sanitariniais įrenginiais pareiškėjui kokiu nors būdu buvo apribota. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Tverečiaus pasienio užkardos pareigūnus, jog negali pasinaudoti sanitariniais įrenginiais.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 rugsėjo 14 d. ir 2021 m. spalio 27 d. ataskaitose nurodyta, jog geriamas vanduo yra tiekiamas atskirai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2021 m. liepos 29 d., 2021 m. rugpjūčio 3 d., 2021 m. rugpjūčio 5 d., 2021 m. spalio 13 d., 2021 m. spalio 20 d. Atsargų vidinio judėjimo važtaraščiai patvirtina, jog į Tverečiaus pasienio užkardą geriamasis vanduo buvo tiekiamas 1.5 l pakuotėse. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, pareiškėjo teiginys, jog gerti stovyklos gyventojai galėjo tik iš konteinerio kranų tekantį vandenį, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl apgyvendinimo palapinėse atšalus orams

Skunde pareiškėjas nurodė, jog smarkiai atšalus orams, palapinių gyventojai pradėjo sirgti, todėl žmonės buvo perkelti į stacionarias patalpas, tačiau pareiškėjas iki 2021 m. lapkričio 22 d. gyveno palapinėje, kurioje nebuvo jokio šildymo.

Byloje esančioje Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus informacijoje apie užsienietį pažymėta, jog pareiškėjas M. A. iš Tverečiaus pasienio užkardos pristatytas 2021 m. lapkričio 12 d.

Byloje ginčo nėra, jog pareiškėjas Tverečiaus pasienio užkardoje buvo apgyvendintas palapinėje, tačiau duomenų, kada jis iš palapinės buvo perkeltas į patalpas, nenustatyta. Valstybės sienos apsaugos tarnyba nurodo, jog pareiškėjas nuo rugsėjo mėnesio buvo perkeltas į Tverečiaus pasienio užkardos tarnybines patalpas, tačiau tikslių duomenų pateikti negalėjo, nes jie neišsaugoti. Pareiškėjas skunde nurodė, jog palapinėje gyveno iki 2021 m. lapkričio 22 d., tačiau teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, nuo kada buvo perkeltas iš palapinės į tarnybines patalpas.

Vertinant Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. spalio 27 d. ataskaitą, kurioje nurodyta, jog vizito metu Tverečiaus pasienio užkardos sulaikymo patalpose gyveno 15 vyrų, teismas sprendžia, jog pareiškėjas iš palapinės į Tverečiaus pasienio užkardos tarnybines patalpas buvo perkeltas ne vėliau, kaip 2021 m. spalio 26 d.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba atsiliepime nurodė, jog laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. spalio 1 d. Tverečiaus pasienio užkardoje nebuvo fiksuota neigiama oro temperatūra, o minėtu laikotarpiu kai kuriomis dienomis temperatūra siekė net +15 - +24 laipsnius.

Iš viešai prieinamų duomenų (https://beta.meteo.lt/?pid=archyvas&station=duksto-ams&date=) matyti, jog laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. spalio 27 d. žemiausia paros temperatūra svyravo nuo -1.9 laipsnių (spalio 9, 10 d.) iki 10.3 laipsnių (rugsėjo 8 d.)

Teismas, įvertinęs aukščiau nustatytus duomenis, sprendžia, jog atsakovės atstovė nepagrįstai vertino aukščiausią dienos temperatūrą ir nevertino žemiausios paros temperatūros.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. rugsėjo 14 d. ataskaitoje nurodyta, jog sparčiai šąlant orams, naktimis be šildytuvų itin šalta miegoti palapinėse, o dieną taip pat nėra kur sušilti.

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis ir vadovaudamasis protingumo principu, sprendžia, jog apgyvendinimas palapinėje, kurioje nebuvo įrengtas šildymas, esant žemai oro temperatūrai, nebuvo tinkamas.

Dėl netinkamų sąlygų Pabradės užsieniečių registracijos centre

Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus pažymoje „Informacija apie užsienietį“ užfiksuota, kad pareiškėjas M. A. 2021 m. lapkričio 12 pristatytas iš Tverečiaus pasienio užkardos.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus viršininko, atliekančio Centro viršininko funkcijas, 2024 m. vasario 29 d. tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) nurodyta, jog atvykęs į Užsieniečių registracijos centrą pareiškėjas apgyvendintas Užsieniečių registracijos centro konteinerių miestelio E sektoriuje, o 2021 m. lapkričio 22 d. perkeltas į konteinerių miestelio C sektorių, kuriame gyveno iki išvykimo iš centro.

Dėl higienos reikalavimų neatitikimo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas konteineryje, tačiau karšto vandens dažniausiai nebūdavo. Sektoriaus gyventojams buvo skirta 5 tualetai. Vienu metu viename konteineryje visiškai nebuvo vandens, todėl visas sektorius turėjo naudotis tik keletu tualetų ir dušų.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. lapkričio 28 d. atsakaitoje nurodyta, jog sanitarinių mazgų gyventojų skaičiui pakanka.

Lietuvos sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 4-413 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 74 punkte numatyta, kad centre gyvenančių užsieniečių materialinis ir buitinis aprūpinimas, užimtumo organizavimas vykdomas pagal Aprašo VIII skyriaus reikalavimus.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 patvirtinto Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. spalio d. iki 2022 m. balandžio 13 d.) 44 punkte numatyta, kad Apgyvendintų centre užsieniečių materialinis buitinis aprūpinimas bei komunalinių paslaugų teikimas jiems vykdomas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 61:2020 (toliau – ir HN 61:2020).

HN 61:2020 25 punktas reglamentuoja asmens higienos (tualetai, dušai, vonios, prausyklos) reikalavimus. Numatyta, kad asmens higienos patalpos: tualetai turi būti atskiri vyrams ir moterims; tualeto patalpose turi būti įrengtos atskiros uždaros kabinos; tualeto kabinoje turi būti unitazas, tualeto popieriaus, šepetys unitazui valyti, šiukšlių dėžė; tualeto patalpoje turi būti praustuvė, prie kurios turi būti skysto muilo, vienkartinių rankšluosčių ar elektrinis rankų džiovintuvas, šiukšlių dėžė; 20-iai vyrų turi būti ne mažiau kaip vienas unitazas, vienas pisuaras bei viena kabina su unitazu ir lanksčiu dušu; 10-iai moterų turi būti ne mažiau kaip vienas unitazas ir viena higienos kabina ir bidė; turi būti įrengtos specialios tualeto kabinos asmenims su negalia (šalia unitazo turi būti pritvirtinti kabliai ramentams, drabužiams ar krepšiui pakabinti); turi būti įrengta ne mažiau kaip 1 vonia (dušas) 15-ai gyventojų; prausyklose 10-iai gyventojų turi būti ne mažiau kaip 1 praustuvė (Aprašo 25.1 – 25.9 papunkčiai).

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. lapkričio 25 d. ataskaitoje nurodyta, jog iš viso stovykloje gyveno 558 vyrai, C sektoriuje – 118 asmenų. Sanitarinių mazgų gyventojų skaičiui pakanka. Viename sektoriuje yra keli sanitariniai blokai, kuriuos iš viso sudaro 11 tualetų, 4 pisuarai, 10 dušų ir 17 kriauklių.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, pareiškėjo skundo teiginys, jog sektoriuje 90 asmenų buvo skirta 5 tualetai, atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo teiginys, jog viename konteineryje nebuvo vandens, atmestinas, kaip nesusijęs su jo individualia situacija. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ataskaitoje nurodyta, jog B korpuse neveikė šilto vandens boileris ir skalbimo mašina. Pareiškėjas minėtu laikotarpiu gyveno C korpuse, skunde nenurodė jokių aplinkybių, koks kitame sektoriuje neveikiančio boilerio ir skalbimo mašinos ryšis su pareiškėjo situacija. Duomenų apie tai, jog sektoriuose, kuriuose buvo apgyvendintas pareiškėjas, nebūtų karšto vandens ar trūktų sanitarinių įrenginių, nenustatyta.

Dėl maisto, kuriame buvo kiaulienos

Pareiškėjas skunde nurodė, jog maitinimas buvo tiekiamas 3 kartus per dieną, Užsieniečių registracijos centre buvo tiekiama kiauliena, o darbuotojai meluodavo apie maisto sudėtį. Pareiškėjas buvo priverstas valgyti tai, ką gaudavo, arba badauti, be to, jautėsi itin blogai morališkai, nes jautė panieką ir pažeminimą.

Vidaus tvarkos taisyklių 19.4 papunktyje nurodyta, jog po pirminės informacijos įvedimo į centro elektroninį žurnalą užsieniečiui pagaminama jo asmens identifikavimo kortelė – pirmoje pusėje sugeneruojama: asmens nuotrauka, vardas, pavardė, bylos kodas, maitinimo tipas, atitinkamos spalvos juosta, o kitoje pusėje – brūkšninis kodas (2 priedas). Duomenų apie pareiškėjo pasirinktą maitinimo tipą byloje nėra, tačiau iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir teismo posėdyje išsakytų paaiškinimą, darytina išvada, jog pareiškėjas buvo pasirinkęs maitinimą, kurio sudėtyje neturėtų būti kiaulienos. Apie tokį pareiškėjo pasirinkimą žinoma buvo ir Užsieniečių registracijos centrui, nes pats pareiškėjas nurodo, jog prašė pareigūnų neteikti kiaulienos.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus viršininko, atliekančio centro viršininko funkcijas, 2024 m. vasario 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, jog pareiškėjas M. A. pasirinko alternatyvų maitinimo tipą (be kiaulienos).

Aprašo 43 punkte numatyta, kad Apgyvendinti centre suaugę užsieniečiai tris kartus, nepilnamečiai keturis kartus per parą nemokamai maitinami pagal Rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų patvirtinimo“. Laiko tarpai tarp maitinimų – ne trumpesni kaip 3 ir ne ilgesni kaip 4 val. 30 min., išskyrus miegui skirtą laiką. Užsieniečiai gali pasirinkti vieną iš trijų maitinimo tipų: tradicinį, alternatyvų, vegetarinį. Maitinimui skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis suaugusiems ir nepilnamečiams asmenims nustatomas aprašo 1–6 prieduose.

Aprašo 3 priede numatyti alternatyviam maitinimui skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai. Minėto priedo 2.1 – 2.3 eilutėse nurodyta, jog tiekiami jautienos, vištienos produktai, dešra, pagaminta taip pat iš jautienos ar vištienos.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ataskaitoje nurodyta, jog žmonės nesiskundė maisto kokybe, tačiau prašė sudaryti galimybę rinktis tarp tradicinio ir vegetariško meniu. Nustatyta, jog buvo dvejojančių dėl mėsos kilmės arba riebalų pagrindo, ant kurio maistas ruošiamas.

Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendžia, jog apribojimų pasirinkti alternatyvų maitinimo būdą sudaryta nebuvo. Pareiškėjas nėra kreipęsis į Pabradės užsieniečių registracijos centro administraciją dėl netinkamo maitinimo. Pareiškėjas skunde pateikia savo samprotavimus apie mėsos kilmę, tačiau objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, jog pareiškėjui buvo tiekiama būtent kiauliena, byloje nėra.

Dėl apgyvendinimo konteineryje sąlygų

Pareiškėjas skunde nurodė, jog konteineryje jis gyveno su 3 kitais užsieniečiais, miegojo dviaukštėje lovoje. Konteineryje buvo stalas ir dvi kėdės, kiekvienas gyventojas gavo užklotą, tačiau pagalves turėjo ne visi. Gyveno ankštoje patalpoje, lauke nebuvo kur judėti, gyvenamasis plotas apsiribojo lova, neturėjo jokio privataus gyvenimo, neturėjo, ką veikti, kuo užsiimti.

Pareiškėjo skundo teiginiai, jog ne visi turėjo pagalves, atmetami, kaip nesusiję su nagrinėjama byla. Pareiškėjas visame skunde nurodo bendro pobūdžio aplinkybes, kurios galimai nutiko kitiems užsieniečiams, apgyvendintiems užsieniečių registracijos centre, tačiau neturinčias nieko bendro su juo pačiu, taip siekiant sudaryti didesnį neigiamą apgyvendinimą ir priežiūrą teikusios institucijos įvaizdį.

HN 61:2020 24 punkte numatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai, kuriuose numatyta, jog minimalus plotas gyvenamojoje patalpoje turi būt ne mažesnis kaip 4 m² vienam asmeniui, lubų aukštis – ne mažesnis nei 2,10 m. (24.1 papunktis). Gyvenamojoje patalpoje turi būti kiekvienam asmeniui skirti nesulūžę baldai (lova, spintelė, kėdė, spinta ar atskira uždara spintos dalis), taip pat nesuplyšęs miegui skirtas inventorius (čiužinys, pagalvė, antklodė, lovatiesė) (HN 61:2020 24.4 papunktis).

Atsiliepime nurodyta, jog pareiškėjas C sektoriuje buvo apgyvendintas su kitais trimis asmenimis konteineryje, kurio plotas buvo 15 m² (2,5 x 6 m). Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. lapkričio 25 d. ataskaitoje nurodyta, jog nustatytas nežymus neatitikimas, nes vienam asmeniui teko 3,37 m² ploto.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis sprendžia, jog Pabradės užsieniečių registracijos centre C sektoriaus konteineryje tenkantis plotas vienam asmeniui sudarė 3,75 m², t. y. neatitiko HN 61:2020 24.1 papunktyje numatytų reikalavimų.

Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog kiekvienas konteineryje apgyvendintas asmuo turėjo turėti atskirą kėdę, tačiau tiek pareiškėjo, tiek atsakovės atstovės pateikti duomenys apie kėdžių skaičių ir jų nepakankamumą, sutampa. Kita vertus, pareiškėjas skunde nenurodė, jog jis kėdės neturėjo, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog būtent pareiškėjo teisės buvo pažeistos.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog užsieniečių registracijos centre jautėsi kaip kalėjime, nes judėjimui tarpai tarp konteinerių buvo maži, o veiklų, kuriomis galėtų užsiimti, neturėjo. Vidaus tvarkos aprašo 74 punkte numatyta, kad <...> užimtumo organizavimas vykdomas pagal Aprašo VIII skyriaus reikalavimus. Aprašo 47 punkte numatyta, kad apgyvendintų centre užsieniečių užimtumas organizuojamas ir vykdomas pagal centro viršininko patvirtintą mėnesinį socialinių ir psichologo paslaugų organizavimo planą.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 lapkričio 25 d. ataskaitoje nurodyta, jog tarp konteinerių nutiesti guminiai takai. Teritorija apšvieta, yra prožektoriai ir kameros. Kiekviename sektoriuje yra sporto kupolas ir treniruokliai. Be to, kiekviename sektoriuje yra bendri poilsio ir laisvalaikio kambariai. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog neturėjo veiklų, atmetamos, kaip nepagrįstos. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjui buvo suteikta galimybė užsiimti įvairia veikla užsieniečių registracijos centre.

Dėl pareiškėjo sveikatos sutrikimų Tverečiaus pasienio užkardoje ir Pabradės Užsieniečių registracijos centre

Pareiškėjas skunde nurodė, jog tiek Tverečiaus pasienio užkardoje, tiek Pabradės užsieniečių registracijos centre jam nebuvo užtikrinta tinkama sveikatos apsauga.

Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad būtinosios ir kitos medicinos pagalbos teikimas bei užsieniečių palyda į sveikatos priežiūros įstaigas organizuojama valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendime nustatyta tvarka. Minėtų taisyklių 24.3 papunktyje numatyta, kad užsieniečiai apgyvendinimo vietose turi teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą.

Iš pareiškėjo pateikto skundo nėra aišku, ar sveikatos problemų pareiškėjas turėjo būdamas Tverečiaus pasienio užkardoje. Duomenų, jog pareiškėjui būtų buvusi reikalinga būtinoji medicinos pagalba laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 lapkričio 11 d., nenustatyta. Pareiškėjo bendro pobūdžio teiginiai, jog atšalus orams palapinių gyventojai masiškai pradėjo sirgti peršalimo ligomis, atmetami, kaip nesusiję su pareiškėju ir nagrinėjama administracine byla dėl galimai patirtos žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog Pabradės užsieniečių registracijos centre jo sveikatos būklė buvo itin pablogėjusi, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau pagalbos nesulaukė.

Aprašo 26.4 papunktyje numatyta, kad apgyvendinti centre užsieniečiai privalo leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę.

Iš byloje esančios Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos matyti, jog 2021 m. lapkričio 18 d. atlikta pareiškėjo pirminė sveikatos apžiūra. Nustatyta, jog bendra būklė stabili; įtartas (duomenys neskelbtini); paskirtas gydymas. 2021 m. lapkričio 25 d. pakartotinis vizitas pas gydytoją, kuriame užfiksuota, jog pareiškėjas paskirtus vaistus vartoja 3 k. per dieną. 2021 m. gruodžio 15 d. atliktas virusologinis tyrimas, kurio metu nenustatyti susirgimai.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog pareiškėjui sveikatos priežiūra, tiek, kiek ji buvo reikalinga pagal pareiškėjo sveikatos būklę, buvo suteikta. Pareiškėjas nurodo, jog akivaizdžios sveikatos problemos buvo matomos išoriškai, tačiau, nepaaiškino, kokie ligos ar sveikatos negalavimai buvo matomi išoriškai. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjo apsilankymo pas gydytoją metu nustatyti su virškinamuoju traktu susiję negalavimai, todėl neaišku, kaip jie galėjo būti išoriškai matomi. Pareiškėjas nurodė, jog jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, patvirtinančių, jog ši liga pareiškėjui diagnozuota, nepateikė.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pareiškėjo teiginį, jog jam medicinos priežiūra nebuvo suteikta, atmeta, kaip nepagrįstą.

Dėl Migracijos sprendimo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo atvykimo į Lietuvą momento daugiau nei 5 mėn. jis buvo apgyvendintas faktinio sulaikymo sąlygomis be teismo sprendimo ar individualaus administracinio akto.

UTPĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 23 d.) 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

UTPĮ 5 straipsnio 6 dalimi (2021-07-13 redakcija) buvo nustatyta, kad „esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nacionalinėje teisėje ši priemonė formaliai laikoma ne „sulaikymu“, o „apgyvendinimu“, ir jos taikymui nereikalaujama nei teismo, nei apskritai jokio motyvuoto ir dokumentu įforminto sprendimo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2021 m. liepos 29 d. pareiškėjas prieglobsčio Lietuvos Respublikoje neprašė, tačiau 2021 m. rugpjūčio 2 d. M. A. savo valią pakeitė ir žodžiu pasiprašė suteikti prieglobstį Lietuvoje (2021 m. rugpjūčio 2 d. tarnybinis pranešimas Nr. 156-2507). Pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo (pirminė) registruota 2021 m. rugsėjo 2 d., kurioje nurodyta, jog prašymas suteikti prieglobstį pateiktas 2021 m. rugpjūčio 31 d.

UTPĮ 2 straipsnio 18⁴ dalyje numatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį - užsieniečio bet kokia forma išreikštas kreipimasis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

UTPĮ 5 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog kai pagal šio straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Jeigu pagal šio straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, toks prieglobsčio prašytojas Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu apgyvendinamas šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol įsigalios Migracijos departamento sprendimas, priimtas išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje data laikytina 2021 m. rugpjūčio 2 d., todėl Valstybės sienos apsaugos tarnyba nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik 2021 m. rugpjūčio 31 d., bei nepagrįstai ilgai neperdavė pareiškėjo prašymo Migracijos departamentui sprendimo priėmimui.

Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikia prašymą suteikti prieglobstį, per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytina šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalis arba 77 straipsnio 1 dalis.

Migracijos departamentas nusprendė pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės skubos tvarka pagal Įstatymo 76 straipsnio 4 dalį, todėl klausimas dėl pareiškėjo įleidimo į Lietuvos Respubliką nebuvo sprendžiamas. Pareiškėjo teiginiai, kad dėl Migracijos departamento tariamai neteisėtų veiksmų neturėjo galimybės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, atmetami kaip nepagrįsti, nes Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, iki 2021 m. gruodžio 23 d. nesprendė ir neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimų, susijusių su pareiškėjo judėjimo laisvės apribojimu Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjo apgyvendinimas, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiomis UTPĮ nuostatomis, o pareiškėjo skundo deklaratyvūs teiginiai, kad dėl Migracijos departamento tariamo neveikimo ar neteisėtų veiksmų buvo faktiškai sulaikytas ir patyrė reikšmingą neturtinę žalą, nėra paremtas jokiais objektyviais duomenimis ir nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023-06-07 nutarimu konstitucinės justicijos byloje Nr. 10-A/2022 pripažinta, kad UTPĮ 5 straipsnio 6 dalis (2021 m. liepos 13 d. redakcija, TAR, 2021-07-22, Nr. 16266) tiek, kiek pagal ją prieglobsčio prašytojai privalo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui.

Teismas pažymi, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalį, teisės aktai negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tačiau, pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, yra atskleidęs iš jos kylančios teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo prezumpcijos turinį: Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisė aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, jog atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai reiškia, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs tokio sprendimo, preziumuojama, kad toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad tokio teisės akto teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Vadinasi, pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, iki Konstitucinio Teismo sprendimo, kad tam tikras teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, oficialaus paskelbimo pareziumuojama, kad tas teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad teisinės pasekmės (kaip antai: asmeniui atitinkamu institucijos sprendimu nebuvo suteikta tam tikrų teisių ar atitinkamo teisinio statuso), atsiradusios tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu, yra teisėtos. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, jos Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį (be kita ko, 2003 m. gruodžio 30 d. 2016 m. balandžio 24 d., 2016 m. balandžio 16 d. nutarimai). Konstitucijoje nėra numatyta, jog dėl to, kad Konstitucinis Teismas atitinkamą teisės aktą (jo dalį) pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, šiems asmenims būtų garantuojama teisė į žalos, padarytos dėl Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinto teisės akto taikymo praeityje, atlyginimą.

Pažymėtina, kad Migracijos departamentas nesprendė pareiškėjo įleidimo į Lietuvos Respubliką klausimo, vadovaudamasis tuo metu galiojusio UTPĮ 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, o šios nuostatos minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo laisvė buvo ribojama būtent dėl Migracijos departamento neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

UTPĮ nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką (UTPĮ 1 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis UTPĮ 65 straipsniu, užsienietis turi teisę kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje UTPĮ nustatyta tvarka. Pagal UTPĮ 67 straipsnio 1 dalies 2 punktą, prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas Migracijos departamentui.

Pagal UTPĮ 76 straipsnio 1 dalį, Migracijos departamentas, įvertinęs surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes ir nustatęs, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika ir nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės. Įstatymo 77 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Migracijos departamentas nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas: 1) atvyko iš saugios kilmės valstybės; 2) prašyme suteikti prieglobstį pateikia tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis; 3) siekdamas klaidinti tyrimą, pateikia apie savo asmens tapatybę ar pilietybę klaidinančią informaciją ar suklastotus dokumentus arba nepateikia ar sunaikina informaciją ar dokumentus apie savo asmens tapatybę ar pilietybę, kurie gali turėti esminės įtakos priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo; 4) pateikia prašymą suteikti prieglobstį, kuris yra paremtas prieglobsčio prašytojo pateiktais duomenimis, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi, klaidinantys bei prieštaraujantys surinktai informacijai apie užsieniečio kilmės šalį ir dėl to akivaizdžiai neįtikinami; 5) pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai neatsirado arba nebuvo pateikta naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėja tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas gali atitikti šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus; 6) pateikia prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę; 7) atsisako leisti paimti jo pirštų atspaudus; 8) dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai arba buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

UTPĮ 81 straipsnis nustato prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminus. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, o teismui priėmus sprendimą įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš naujo, – kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalis netaikoma, kai prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Tokiu atveju prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos arba šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų nustatymo dienos.

Migracijos departamentas nusprendė nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės skubos tvarka, vadovaujantis Įstatymo 76 straipsnio 4 dalimi. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Migracijos departamentas sprendimą dėl šio prašymo priėmė 2021 m. gruodžio 23 d. Pažymėjo, kad būtent tuo laikotarpiu buvo ekstremali situacija dėl užsieniečių antplūdžio iš Baltarusijos teritorijos, dėl ko Migracijos departamentas patyrė keliasdešimt kartų didesnį darbo krūvį.

Vadovaujantis UTPĮ 81 straipsniu, skubos tvarka nagrinėjami prašymai suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėti per 10 darbo dienų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos arba šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų nustatymo dienos.

Direktyvos 31 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės narės, nedarydamos poveikio tinkamo ir išsamaus nagrinėjimo principui, užtikrina, jog nagrinėjimo procedūra būtų baigta kuo greičiau. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, jog nagrinėjimo procedūra būtų baigta per šešis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Valstybės narės gali pratęsti šioje dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą ne ilgesniam nei dar devynių mėnesių laikotarpiui, kai: a) atvejis susijęs su sudėtingais faktiniais ir (arba) teisiniais klausimais; b) tarptautinės apsaugos vienu metu prašo daug trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės, todėl praktiškai labai sunku baigti procedūrą per šešių mėnesių terminą; c) uždelsiama akivaizdžiai dėl to, kad prašytojas nevykdo savo pareigų pagal 13 straipsnį. Valstybės narės gali, kai tai tinkamai pagrįsta, viršyti šioje dalyje nustatytus terminus ne daugiau nei trimis mėnesiais, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą ir išsamų tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą. Direktyvos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai sprendimo negalima priimti per šešis mėnesius, valstybės narės užtikrina, kad atitinkamam prašytojui: a) būtų pranešta apie uždelsimą ir b) jo prašymu būtų suteikta informacija apie uždelsimo priežastis ir laikotarpį, per kurį tikimasi priimti sprendimą dėl jo prašymo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. A. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje žodžiu pateikė 2021 m. rugpjūčio 2 d. Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir 2021 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 21S51976, kuriuo nusprendė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir išduoti asmeniui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.

Įvertinus aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog Migracijos departamentas nesilaikė UTPĮ 81 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

LVAT praktikoje nurodyta, kad Migracijos departamento nurodytos priežastys (ekstremali situacija dėl užsieniečių antplūdžio bei dėl Rusijos karinės agresijos padidėjęs besikreipiančių Ukrainos piliečių skaičius), dėl ko nebuvo išlaikyti nagrinėjimo terminai, nėra laikytinos svarbiomis, pagrįstomis, pateisinančiomis jų praleidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje eA-1093-1047-2023).

Teismas pažymi, kad Migracijos departamentas yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką migracijos srityje, t. y. užtikrinti Europos Sąjungos laisvo asmenų judėjimo principo, vizų, imigracijos, prieglobsčio, taip pat kitų užsieniečių teisinės padėties nuostatų įgyvendinimą. Siekdamas jam nustatyto veiklos tikslo, Migracijos departamentas, be kitų jam teisės aktuose įtvirtintų funkcijų, nagrinėja asmenų prašymus, pranešimus ir skundus, priima sprendimus dėl juose keliamų klausimų. Nagrinėdamas asmenų prašymus ir skundus, Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo laikytis įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, efektyvumo principų. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas nesilaikė terminų dėl prašymų nagrinėjimo skubos tvarka.

Teismas pažymi, kad Migracijos departamentas laiku neįgyvendino pareigos išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Įstatyme nustatytu terminu. Maksimalūs prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminai skirti apsaugoti prieglobsčio prašytojo teises. Dėl ilgų procedūrų prieglobsčio prašytojai gali jaustis nežinioje dėl savo teisinės padėties. Nepagrįstai ilgos procedūros pažeidžia Europos Sąjungos gero administravimo principą ir teisę būti išklausytam per protingą laiką, ką įtvirtina Europos pagrindinių laisvių chartijos 47 straipsnis. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, šalių procesinius dokumentus, teismas daro išvadą, kad neteisėti Departamento veiksmai yra nustatyti, t. y. Įstatymu nustatytu terminu pareiškėjų prašymas suteikti jiems prieglobstį nebuvo išnagrinėtas. Departamento nurodytos priežastys (išaugęs darbo krūvis dėl neteisėtų migrantų prašymų gausos ir pan.) negali pagrįsti praleisto termino, dėl ko nebuvo išlaikyti prieglobsčio prašymo išnagrinėjimo terminai, jos nėra laikytinos svarbiomis, pagrįstomis ir pateisinančiomis termino praleidimą.

Dėl bylos baigties

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo.

Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nagrinėjant bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra nuosekli. Teismui konstatavus civilinės atsakomybės sąlygas gali būti apsiribojama jo teisės pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą (LVAT 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1492-520/2019, 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2390-662/2020 ir kt.) arba priteisiama konkreti pinigų suma (LVAT 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1369-629/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teismo vertinimu, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu pažeidimo pripažinimas (satisfakcija) yra adekvatus pareiškėjo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui teisių gynimo būdas ir šiuo požiūriu yra teisingas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo M. A. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias laikymo sąlygas Tverečiaus pasienio užkardoje bei Pabradės užsieniečių registracijos centre, taip pat pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo M. A. teisė, jog teisės aktų nustatytais terminais būtų priimtas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl pateikto prašymo suteikti prieglobstį.

Likusieji pareiškėjo ir atsakovės atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturi lemiamos teisinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją, 1999- 01- 21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. prieš Ispaniją ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnis) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P252-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad dėl jo atstovavimo administracinėje byloje patyrė 1 524,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teisme ir atliekant kitus veiksmus. Pareiškėjas pateikė turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, t. y. 2024 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ISAF-00034 ir 2024 m. kovo 14 d. Mokėjimo nurodymą bei 2024 m. gegužės 28 d. Mokėjimo nurodymą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK nuostatomis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Kadangi pareiškėjo skundas teismui pateiktas 2024 m. I ketvirtyje, nagrinėjamu atveju aktualus 2023 m. III ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 2 018,20 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 5 045,50 Eur (2 018,20 Eur × 2,5 koef.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo atstovė advokatė Inesa Arbočienė dalyvavo Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje nuo 09.04 val. iki 11.47 val., t. y. 2 val. 43 min.

Rekomendacijų 8.19 papunktyje numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 9 punktas numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgiant į tai, jog teismo posėdis truko 2 val. 43 min., pareiškėjui priteistina maksimali suma už advokatės atstovavimą eismo posėdyje yra 605,46 Eur (2 018,20 Eur x 0,1 koef. x 3 val.).

Pareiškėjas teismo prašo priteisti 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau teismui pateikia du mokėjimo nurodymus iš kurių matyti, jog už teisines paslaugas sumokėjo 1 500,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, priteistina 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios laikytinos pagrįstomis ir būtinomis pagal bylos apimtį bei sudėtingumą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. A. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo M. A. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias laikymo sąlygas Tverečiaus pasienio užkardoje bei Pabradės užsieniečių registracijos centre.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo M. A. teisė, jog teisės aktų nustatytais terminais būtų priimtas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl pateikto prašymo suteikti prieglobstį.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjui M. A. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.