Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorija 2.2.2.8.2.; 3.2.6.1.; 3.4.3.9.3.

2017 m. lapkričio 3 d.

nedalyvaujant bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kaduva“ bankroto administratorei ir kreditoriams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kaduva“ veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartimi UAB „Kaduva“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Iflas“. 2015 m. gegužės 5 d. patvirtintas įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuris 2015 m. birželio 17 d., 2015 m. lapkričio 5 d., 2015 m. gruodžio 15 d., 2017 m. spalio 5 d. nutartimis buvo patikslintas. 2016 m. sausio 5 d. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama.

Kreditoriams apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešė bankroto administratorė ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Kreditoriai iki posėdžio dienos jokių prašymų teismui nėra pareiškę, į posėdį nei vienas jų neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis numato, kad po to, kai bankroto administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Iš bylos duomenų, bankroto administratorės pateikto prašymo dėl įmonės pabaigos ir jos veiklos ataskaitos, kad atsakovės direktorius perdavė administratorei įmonės antspaudą, steigimo dokumentus, įmonės veiklos dokumentus, turtą. Administratorė, iškėlus bankroto bylą, atleido iš darbo 23 darbuotojus.

Bankroto administratorė bankroto procese nustatė, kad įmonės vadovas po bankroto bylos iškėlimo užsakė kadastrinius matavimus ir atliko kadastrinių duomenų tikslinimą nekilnojamojo turto registre. Kadangi šie sandoriai galimai padarė žalos bendrovei ar jos kreditoriams, administratorė kreipėsi į teismą ir kitas kompetentingas institucijas. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 15 d. administracinėje byloje Nr. eI-226-414/2017 priėmė sprendimą atmesti BUAB „Kaduva“ skundą. Teismas sprendime pažymėjo, kad pažeidimas buvo padarytas, tačiau nėra padaryta žala arba jos negalima įrodyti. Administratorė, atsižvelgusi į teisininkų rekomendacijas ir į tai, kad neteisėti veiksmai buvo apskųsti net trims institucijoms, nesprendė nebetęsti bylinėjimosi su valstybės institucijomis. Institucijoms atsisakius pradėti tyrimus dėl galimai neteisėtų vadovo veiksmų, administratorė pasamdė turto vertintoją ir pradėjo turto pardavimo procesą.

Bankroto administratorė perėmusi įmonės turtą nustatė, kad BAUB „Kaduva“ turėjo nekilnojamojo turto ir prekių, kurioms buvo reikalinga apsauga, todėl, siekiant apsaugoti įmonės turtą, sudarė sutartis su sargais. Turtą pardavus darbo sutartys su sargais buvo nutrauktos. Įmonės turėtas turtas (pastatas sandėlis, adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini); transporto priemonės ir kitas turtas) buvo parduotas kreditorių susirinkime nustatyta tvarka ir už jį iš viso gauta 161 652,03 Eur. Administratorius paruošė paraišką Garantiniam fondui dėl išmokų skyrimo, pagal kurią skirtos ir išmokėtos išmokos darbuotojams. Įmonių debitorinių įsiskolinimų neturėjo. Iš bankroto proceso metu gautų lėšų buvo padengtos administravimo išlaidos ir dalis kreditorinių reikalavimų, t. y. pilnai atsiskaityta su pirmos eilės kreditoriais ir iš dalies su antros eilės kreditoriais. Iš administratorės veiklos ataskaitos nustatyta, kad byloje liko nepatenkinti 394 526,91 Eur dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai.

Bankroto administratorės pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. spalio 9 d. pažyma Nr. (KM)-D2-2770 patvirtina, kad BUAB „Kaduva“ su aplinkos apsaugos departamentu yra atsiskaičiusi.

Kreditoriai iki šios dienos nėra pateikę teismui jokių argumentų ar įrodymų, jog bankroto procedūra negali būti baigiama ir yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama.

Teismui savo iniciatyva patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazę nustatyta, jog bylų, kuriose BUAB „Kaduva“ dalyvautų proceso šalimi, nėra.

Sprendžiant dėl įmonės pabaigos teismas privalo patikrinti ar yra tiek formalusis, tiek materialusis pagrindas tokiam sprendimui priimti. Šiuo atveju matyti, jog formalusis pagrindas yra. Sprendžiant dėl materialiojo pagrindo buvimo spręstina, jog teismas gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013, ir kt.). Konkrečiai tai reiškia, jog teismas turi įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Šiuo atveju, teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, jog įmonė turėtų daugiau turto ar kad būtų sandorių, kuriuos nuginčijus to turto daugiau atsirastų. Todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes spręstina, jog yra ir materialusis pagrindas pripažinti įmonę pasibaigusia.

Be to pažymėtina, jog vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų dėl egzistavimo realios galimybės tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007).

Taigi esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog administratorė atliko visus procedūrinius veiksmus, būtinus užbaigti bankroto procedūrą ĮBĮ 32 straipsnyje nustatytu pagrindu ir pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia, o byloje esantys ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bankroto procedūrą būtų tikslinga tęsti. Todėl priimtinas sprendimas dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kaduva“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto.

Įpareigoti bankroto administratorę atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalyje.

Įpareigoti bankroto administratorę sprendimo kopiją įteikti kreditoriams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.