- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- eI-226-414/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01303-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis (pirm.), Daina Kukalienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- BUAB „Kaduva“
- Atsakovas
- Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialui
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonė Registrų centras, J. G.
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų Astos Urbonienės ir Dainos Kukalienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant BUAB „Kaduva“ atstovui advokatui N. V., dalyvaujant Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialo ir Valstybės įmonės Registrų centras atstovei J. B., nedalyvaujant J. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo BUAB „Kaduva“ patikslintą skundą atsakovui Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialui dėl sprendimų panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Registrų centras ir J. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas 2016 m. gruodžio 22 d. teismo posėdyje prašė panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. (3.1.6)KAS-505, panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. cspr1-144 ir įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą panaikinti visus 2015 m. vasario 12 d. J. G. prašymo pagrindu atliktus veiksmus, atstatant nekilnojamojo turto kadastro duomenis galiojusius iki 2015 m. vasario 12 d. prašymo. Atstovas paaiškino, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-95-658/2015 iškėlė bankroto bylą BUAB „Kaduva“, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Iflas“. BUAB „Kaduva“ bankroto administratorius Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) nustatyta tvarka perėmęs BUAB „Kaduva“ dokumentus, nustatė, jog 2015 m. vasario 19 d. Nekilnojamo turto registre buvo atlikti kadastro duomenų tikslinimai BUAB „Kaduva“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog kadastro duomenų tikslinimai buvo atlikti po Kauno apygardos teismo nutarties iškelti BUAB „Kaduva“ bankroto bylą, ko pasėkoje, vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktu BUAB „Kaduva“ valdymo organai, tikėtina, jog neturėjo juridinio įgaliojimo atlikti kadastro duomenų tikslinimus. BUAB „Kaduva“ bankroto administratorius 2015 m. liepos 31 d., 2015 m. rugsėjo 3 d. pateikė prašymus dėl informacijos ir dokumentų suteikimo Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamo turto registro Kauno filialui. Atlikus gautų dokumentų analizę pareiškėjas 2016 m. balandžio 12 d. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui pateikė prašymą dėl nekilnojamo turto kadastro bylos įrašų panaikinimo, tačiau 2016 m. balandžio 25 d. buvo gautas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. (3.1.6)KAS-505, kuriame nurodyta, jog teritorinis registratorius panaikinti duomenų neturi teisinio pagrindo. 2016 m. gegužės 9 d. buvo pateiktas skundas Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. csprl-144 Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo sprendimą Nr. (3.1.6)KAS-505 paliko galioti. Pažymėjo, kad įregistravus naujus kadastro duomenis buvo pažymėtas sandėlio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nugriovimas ir inžinerinių statinių (tvoros (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimas: 2009 m. lapkričio 24 d. kadastro duomenimis tvoros su vartais (duomenys neskelbtini) ilgs buvo 146,4 m., tvoros (duomenys neskelbtini) ilgis buvo 113,55 m., o 2015 m. sausio 5 d. kadastriniais duomenimis tvoros su vartais (duomenys neskelbtini) ilgis buvo 113,55 m., tvoros (duomenys neskelbtini) ilgis buvo 60,0 m.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialo ir Valstybės įmonės Registrų centras atstovė prašė skundą atmesti. Ji paaiškino, kad tik nuo 2015 m. vasario 20 d. juridinio asmens BUAB „Kaduva“ valdymo organu juridinių asmenų registre buvo įregistruotas bankroto administratorius, o iki 2015 m. vasario 20 UAB „Kaduva“ vadovu buvo J. G., todėl 2015 m. vasario 12 d. UAB „Kaduva“ direktoriaus prašymas ir kartu su prašymu pateikta 2015 m. sausio 5 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kurioje užfiksuotas sandėlio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nugriovimo faktas ir inžinerinių statinių - tvoros (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sumažėjimo faktas, buvo pakankamas pagrindas 2015 m. vasario 19 d. nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui išregistruoti sandėlį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „Kaduva“ nuosavybės teises į jį bei patikslinti inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius duomenis. Pažymėjo, jog šiuo atveju, nagrinėjant J. G. pateiktą prašymą, nebuvo jokių Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje reglamentuotų atvejų, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas galėjo atsisakyti įregistruoti (išregistruoti) nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises, tikslinti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis. Todėl teritorinis nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas visiškai pagrįstai 2016 m. balandžio 19 d. sprendime Nr. (3.1.6.)KAS-505 nurodė, jog įstatymų leidėjas nesuteikia teisės ir (ar) pareigos nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui savarankiškai rinkti kitus papildomus duomenis, skirtingus nei įregistruoti juridinių asmenų registre, taip pat aiškintis tikrąją faktinę situaciją, pagrindžiančią asmenų teisę kreiptis į nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytoją. Taigi nurodyti faktiniai duomenys bei teisės aktų nuostatos patvirtina, jog nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, vertindamas, ar UAB „Kaduva“ direktorius J. G. yra tinkamas subjektas kreiptis dėl nekilnojamojo daiktų kadastro duomenų tikslinimo, nekilnojamojo daikto bei daiktinių teisių į jį išregistravimo, veikė tinkamai ir teisėtai, nepažeidžiant jo kompetenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Kartu su prašymu J. G. pateikė ir 2015 m. sausio 5 d. nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą, kurioje yra pažymėtas sandėlio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nugriovimas ir inžinerinių statinių (tvoros (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimas (tvoros su vartais (duomenys neskelbtini) ilgis - 94,42 m, tvoros (duomenys neskelbtini) ilgis - 60 m). Todėl teritorinis nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas visiškai pagrįstai priėmė 2015 m. vasario 19 d. sprendimą dėl ginčo sandėlio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo bei kiemo statinių duomenų patikslinimo.
J. G. 2016 m. gruodžio 22 d. teismo posėdyje prašė skundą atmesti. Jis paaiškino, kad dar 2007 m. rugsėjo 25 d. sutartimi UAB „Kaduva“ įsipareigojo išmontuoti laikinosios tvoros dalį ir atlaisvinti užimamą grąžinamo žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), į kurią turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės piliečio A. U. įpėdiniams, nes UAB „Kaduva“ žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nei nuosavybės teise, nei sutarčių pagrindų neturėjo ir jo nevaldė, tik tuo metu ant laisvos valstybinio žemės sklypo ploto stovėjo UAB „Kaduva“ statiniai. Vykdant paminėtą sutartį ir nugriovus dalį tvoros ir pastatą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paruošus naują kadastrinių duomenų bylą, 2015 m. vasario 12d. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui buvo pateiktas prašymas išregistruoti nugriautą pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teises į jį, taip pat patikslinti inžinerinių statinių - tvoros (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Pažymėjo, kad ruošiant kadastro duomenų bylą ir pateikiant prašymus Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui UAB „Kaduva“ bankroto byla nebuvo iškelta, teismo nutartis dar nebuvo įsiteisėjusi. Dar 2011 m. gegužės 10 d. UAB “Kaduva“ teritorijoje esančiame mediniame namelyje kilo gaisras, apdegė medinio namelio lauko siena ir stogas, todėl po gaisro medinio namelio liekanos buvo nugriautos, o nugriauto namelio vietoje stovi kitas laikinas statinys.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad 2015 m. vasario 12 d. UAB „Kaduva“ direktorius J. G. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui pateikė prašymą išregistruoti nugriautą pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teises į jį, taip pat patikslinti inžinerinių statinių - tvoros (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. 2015 m. vasario 19 d. teritorinis nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas pagal minėtą 2015 m. vasario 12 d. UAB „Kaduva“ direktoriaus prašymą ir kartu su prašymu pateiktą 2015 m. sausio 5 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kurioje užfiksuotas sandėlio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nugriovimo faktas ir inžinerinių statinių - tvoros (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sumažėjimo faktas, iš nekilnojamojo turto registro išregistravo sandėlį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „Kaduva“ nuosavybės teises į jį bei patikslino inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius duomenis.
Pareiškėjas 2016 m. balandžio 12 d. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui pateikė prašymą dėl nekilnojamo turto kadastro bylos įrašų panaikinimo, atstatant nekilnojamojo turto kadastro duomenis, galiojusius iki 2015m. vasario 12 d., tačiau 2016 m. balandžio 19 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (3.1.6)KAS-505, kuriame nurodyta, jog teritorinis registratorius panaikinti duomenų neturi teisinio pagrindo. 2016 m. gegužės 9 d. pareiškėjas pateikė skundą Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. csprl-144 Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo sprendimą Nr. (3.1.6)KAS-505 paliko galioti.
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. (3.1.6)KAS-505 ir Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. cspr1-1442014-05-16, teisėtumo ir pagrįstumo.
Kaip pagrindinį argumentą panaikinti minėtus sprendimus, pareiškėjas nurodė, jog UAB “Kaduva” vadovas J. G. neturėjo juridinio įgaliojimo atlikti kadastro duomenų patikslinimus.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-95-658/2015 iškėlė bankroto bylą UAB „Kaduva“. Iš nutarties matyti, kad bankroto administratoriumi paskirta UAB „Iflas“, nutarta uždėti areštą UAB “Kaduva” turtui ir piniginėms lėšoms, apie bankroto bylos iškėlimą nurodyta nedelsiant pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Susipažinus su civiline byla Nr. B2-95-658/2015 nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarties kopijos tą pačią dieną buvo išsiųstos J. G., UAB „Kaduva”, UAB „Iflas”, Įmonių bankroto valdymo departamentui ir Valstybės įmonei „Registrų centras”, o pranešimas apie turto areštą buvo perduotas Centrinei hipotekos įstaigai (b. l. 13-15).
ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o to paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nėra ginčo dėl to, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-95-658/2015 įsiteisėjo 2015 m. vasario 6 d., todėl 2015 m. vasario 12 d. UAB „Kaduva“ direktorius J. G. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui pateikdamas prašymą išregistruoti nugriautą pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teises į jį, taip pat patikslinti inžinerinių statinių - tvoros (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, todėl atsakovas privalėjo atsisakyti įregistruoti (išregistruoti) nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises, tikslinti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. 1 d. 1p., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 1 d. 1 p.).
Teismas atmeta atsakovo atstovo nurodytą aplinkybę ir argumentus, kad iki 2015 m. vasario 20 d. UAB ”Kaduva” vadovu buvo J. G., nes tik nuo 2015 m. vasario 20 d. BUAB ”Kaduva” valdymo organu juridinių asmenų registre buvo įregistruotas bankroto administratorius. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 5 dalimi, kur numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1-7, 11 punktuose išvardintų duomenų, taip pat steigimo dokumentų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
Teismas, vertindamas CK 2.66 straipsnio 5 dalies turinį sprendžia, jog šio straipsnio 1dalies 1-7, 11 punktuose išvardintų duomenų, taip pat steigimo dokumentų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre, tačiau juridinio asmens organų duomenų pakeitimai bankroto bylos iškėlimo atveju, pasikeičia įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nes tą reglamentuoja ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina ir tai, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo duomenis Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui per Vilniaus filialą dėl bankroto bylos iškėlimo ir teisinio statuso perregistravimo pateikė 2015 m. vasario 12 d., t.y. tą pačią dieną, kurią UAB „Kaduva“ direktorius J. G. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui pateikė prašymą išregistruoti nugriautą pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teises į jį, taip pat patikslinti inžinerinių statinių - tvoros (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis). Bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašymas Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale buvo užregistruotas 2015 m. vasario 17 d. Šiame prašyme buvo užfiksuota, jog UAB”Kaduva” teisinis statusas turi būti perregistruotas iki 2015 m. vasario 18 d. (b. l. 10), tačiau teisinis statusas buvo perregistruotas tik 2015 m. vasario 20 d., o 2015 m. vasario 19 d. teritorinis nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas priėmė sprendimą dėl ginčo sandėlio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo bei kiemo statinių duomenų patikslinimo.
Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis galima teigti, kad kadastro (registro) tvarkymo įstaiga – valstybės įmonė Registrų centras – yra viešojo administravimo subjektas, kuriam įstatymu, be kita ko, yra priskirta administracinių paslaugų teikimo funkcija.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas teisinės valstybės principas, kuris, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valdžią įgyvendinančios bei kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d. nutarimas). Konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas. Konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų (Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pabrėžė, jog kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Administracinės teisės kontekste teisėtumo principas reiškia, kad viešojo valdymo (administravimo) ir kiti administracinės teisės subjektai savo veikloje (rengdami, priimdami, teisės aktus, taikydami administracinės teisės normas ir pan.) privalo griežtai laikytis Konstitucijos ir įstatymų.
Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad valstybės įmonė Registrų centras, kaip viešojo administravimo subjektas, privalėjo nustatyti reikalingas organizacines – technines priemones tam, kad būtų užtikrintas operatyvus susižinojimas dėl teismo nutarties įsigaliojimo datos iškeltoje bankroto byloje, nes tokios informacijos gavimo būtinybę apsprendžia ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojęs ABTĮ) garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013, 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012). Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtąją nuostatą, taip pat ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, pagal kurią skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, savo jurisprudencijoje yra ne vieną kartą pažymėjęs, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011; 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 ir kt.).
Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo nagrinėjamu atveju nukrypti nuo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju privaloma nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. šiuo konkrečiu atveju įvertinti, ar pareiškėjo skundžiami teisės aktai, t. y Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. (3.1.6)KAS-505 ir Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. cspr1-1442014-05-16 pareiškėjui sukelia teisines pasekmes.
Šiuo klausimu skunde nurodyta, jog bankroto administratoriui nuvykus apžiūrėti BUAB “Kaduva“ nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), buvo akivaizdžiai matyti, kad tvoros su vartais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ilgis, tikėtina, labiau atitinka 2009 m. lapkričio 24 d. kadastro duomenis, tvora nebuvo judinta jau daugelį metų, gelžbetoninės sienos konstrukcijos įsmegusios į žemę, apaugusios žolėmis bei vizualiai matosi ilgas jų stovėjimo toje pačioje vietoje. Be to, ten, kur buvo tariamai nugriautas sandėli (duomenys neskelbtini), stovi pastatas vizualiai panašus į (duomenys neskelbtini) su priestatu. Tačiau 2015 m. sausio 5 d. matininko parengtoje nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje užfiksuotas sandėlio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nugriovimas ir inžinerinių statinių (tvoros0 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų pakeitimas. Šių duomenų pareiškėjas nenuneigė, o Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto kadastre ir registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad 2016 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti teismui papildomus duomenis apie pareiškėjo teisių pažeidimą, susijusį su ginčijamų teisės aktų priėmimu, tačiau pareiškėjo atstovas 2017 m. sausio 18 d. prašymu Dėl papildomų duomenų pateikimo administracinėje byloje Nr. el-226-414/2017 pranešė, kad neturi šiuo metu galimybės pateikti kitus (papildomus) duomenis apie pareiškėjo teisių pažeidimą, susiujusį su ginčijamų aktų priėmimu. Teismas savarankiškai išsireikalavo A. U. įpėdinių, kurie pretenduoja į laisvą (neužstatytą) žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimo bylą, tačiau nebuvo nustatyta, kad tarp 2015 m. vasario 19 d. Nekilnojamo turto registre atliktų kadastro duomenų tikslinimo nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini)ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų A. U. įpėdiniams, kurie pretenduoja į laisvą (neužstatytą) žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), būtų tarpusavio ryšys.
Tokiu būdu, pareiškėjo skundžiami teisės aktai, t. y Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. (3.1.6)KAS-505 ir Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. cspr1-1442014-05-16 pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškėjo BUAB „Kaduva“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.