Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė B. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų - sūnaus D. B., gimusio (duomenys neskelbtini) ir dukros P. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina B. B.; 2) priteisti iš atsakovo R. B., nepilnamečių vaikų – sūnaus D. B., gimusio (duomenys neskelbtini) ir dukros P. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 220 Eur nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskiriant B. B..

Nurodė, kad šalys santuokos sudarę nebuvo, tačiau gyvendami kartu susilaukė dukros P. B., kuri gimė (duomenys neskelbtini) ir sūnaus D. B., kuris gimė (duomenys neskelbtini). Atsakovas tėvystę vaikų atžvilgiu pripažino ir jų gimimo liudijime įrašytas vaikų tėvu. Su atsakovu jau dveji metai gyvena skyriumi. Per visą šį laikotarpį atsakovas vaikų išlaikymui lėšų pakankamai neskiria, su jais bendrauja minimaliai. Jam ne kartą ieškovė yra užsiminusi, jog pastaruoju metu jai trūksta lėšų mažamečių vaikų išlaikymui, kadangi vaikai auga, jų poreikiai didėja, o iš savo gaunamų lėšų tinkamai išlaikyti vaikus ji neišgali. Į šiuos ieškovės prašymus atsakovas neatsižvelgė, prie vaikų išlaikymo visiškai neprisideda. Šalių vaikai švenčių progomis (gimtadienio, metinių švenčių) iš tėvo nėra sulaukę jokių dovanų. Ieškovė dirba pagal darbo sutartis (duomenys neskelbtini) UAB ir UAB (duomenys neskelbtini), tačiau jos gaunamų pajamų neužtenka, nes pajamos yra nedidelės, vidutiniškai apie 900 Eur per mėnesį. Vaikai iš valstybės gauna 305 Eur išmoką. Šių gaunamų pajamų nepakanka net būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti. Jokių kitų pajamų neturi. Su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena jai skirtame 2 kambarių socialiniame būste. Tam tikrą dalį lėšų reikalinga skirti ir būsto išlaidoms už komunalines paslaugas. Vaikams augant, kasmet didėja ir jų poreikiai. Būtiniausiems nepilnamečių vaikų poreikiam per mėnesį kiekvienam reikalinga skirti po 600 Eur. Tai išlaidos drabužiams, avalynei, išlaidos maistui, higienos priemonėms, vaistams papildams bei vitaminams, sveikatos palaikymui ir stiprinimui. Sūnus D. ir dukra P. lanko (duomenys neskelbtini). Už sūnaus buvimą prailgintoje darbo grupėje moka po 25 Eur per mėnesį. Kas dieną pietums ieškovė duoda kiekvienam vaikui po 1 – 2 Eur. Progimnazijoje vaikams būtina dėvėti uniformą, kurios kaina apie 50 Eur. Prasidėjus mokslo metams, virš 100 Eur ieškovė išleidžia kiekvieno vaiko pratybų įsigijimui. Reikalinga įsigyti sportinę aprangą, kuprinę ir kt. mokymuisi skirtas priemones. Progimnazijoje vyksta įvairūs renginiai, šventės, spektakliai, kas sudaro papildomas išlaidas. Atsakovas yra nepilnamečių vaikų tėvas ir jo pareiga yra taip pat jais rūpintis. Atsakovas yra sveikas, darbingas asmuo. Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove, nes nuo pat gimimo ji rūpinasi, prižiūri ir tenkina visus jų poreikius. Ieškovė nuo pat vaikų gimimo atsakovui nedraudė bendrauti su vaikais. Ateityje ji neprieštaraus, jog atsakovas lankytų nepilnamečius vaikus, su jais bendrautų, dalyvautų jų auklėjime, rūpintųsi jų sveikata. Ieškovė neprašo nustatyti detalios atsakovui su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos (2024-11-20, CBP – 7426).

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) teismui pateikė išvadą bei patikslintą išvadą, kuriose nurodė, jog ieškovė su nepilnamečiais vaikais P. B. ir D. B. gyvena socialiniame būste adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra dviejų kambarių su visais patogumais. Namuose švaru ir tvarkinga, butas suremontuotas. Abiem vaikams skirtas atskiras kambarys, kuriame yra reikalingi baldai: dviaukštė lova, rašomasis stalas, spinta. Namuose vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovė specialistams paaiškino, kad su vaikų tėvu ji kartu negyvena apie 2 – 3 metu. Vaikų tėvas išlaikymo vaikams neteikia, prie jų ugdymo neprisideda. Pasak motinos, vaikų tėvas su vaikais susiskambina telefonu, kartais su jais susitinka, tačiau tai būna retai, maždaug 1 – 2 kartus per mėnesį. Tėvas vaikų nenusiveda pramogauti, į savo namus taip pat nesiveda, kartais su jais pabūna kieme, pasivaikšto. 2025 m. vasario 16 d. išklausytos nepilnamečių P. ir D. nuomonės. Paklausus D. su kuriuo iš tėvų nori gyventi, vaikas negalėjo atsakyti į klausimą. Kiek pagalvojęs atsakė, kad jam kaip ir sesei su abiem tėvais yra gerai ir nežino su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. D. teigė, kad gerai sutaria su abiem tėvais. Šiuo metu gyvena su mama. Su tėčiu matosi retai, kartais susiskambina. Dažniausiai su tėčiu pasimato jam būnant pas močiutę (ieškovės motiną), kadangi netoli močiutės gyvena tėtės brolis. Nepilnametė P. paaiškino, kad jai su abiem tėvais yra gerai ir nežino su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Mergaitė visiškai taip pat, kaip ir jos brolis D. išsakė savo nuomonę, susijusią su tėvu. Sodra duomenų bazės išrašo duomenimis atsakovas R. B. yra nedirbantis. Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašo duomenimis jis nuo 2025 m. sausio 22 d. registruotas Užimtumo tarnyboje. Ieškovės pateikti ieškinio reikalavimai šiuo metu atitinka nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus (2025-0214, DOK – 6239, 2025-02-17, DOK – 6384).

2025 m. vasario 17 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė B. B. prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad su atsakovu susituokę nebuvo, tačiau gyvenant kartu susilaukė dviejų vaikų, kurių tėvystę atsakovas pripažino. Šalys kartu jau dvejus metus gyvena skyrium. Atsakovas vaikams išlaikymo neteikia, jais nesirūpina, matosi su vaikais labai retai. Niekada jų nepasiima su nakvyne, su gimtadieniais ar kitomis progomis dovanų iš jo vaikai nėra gavę. Jos žiniomis atsakovas niekur nedirba, jis turi medkirčio specialybę. Kai gyveno ieškovė su atsakovu kartu jis dirbo ir gaudavo darbo užmokestį. Paskutinį kartą šalių dukra P. su tėvu matėsi prieš mėnesį laiko. Kai atsakovas susitinka su vaikais kažkiek pinigėlių smulkioms išlaidoms jiems duoda. Ieškovė dirba dvejose darbovietėse: pagrindinėje iš jų per mėnesį gauna apie 850 Eur atlyginimą, atskaičius mokesčius, o papildomai dirba kavinėje, kurioje darbo užmokestis priklauso nuo išdirbtų valandų, tai per dieną gauna apie 50 Eur. Ji su vaikais gyvena socialiniame būste, už kurį šį mėnesį gavo bendrą 300 Eur sąskaitą (komunaliniai mokesčiai, 43 Eur nuomos mokestis už socialinį būstą). Nepilnamečių vaikų poreikiams per mėnesį reikalinga skirti kiekvienam vaikui po 600 Eur. Abu vaikai lanko mokykloje prailgintą grupę, už kurią per mėnesį reikia mokėti po 25 Eur kiekvienam. Nepilnametis sūnus D. lanko lengvąją atletiką, mokestis per mėnesį sudaro 15 – 17 Eur. Nepilnametė dukra lanko šokių būrelį ugdymo įstaigoje, už kurį mokėti nereikia, tačiau reikalingi šokiams skirti rūbai bei avalynė. Taip pat vaikams kiekvienais metais yra reikalingos uniformos, kurių kaina kiekvienam vaikui sudaro 50 Eur. Nepilnamečiai vaikai progimnazijoje gauna nemokamą maitinimą, tačiau ieškovė papildomai į dieną kiekvienam vaikui skiria po 1 – 2 Eur papildomam maistui, kurį vaikai įsideda į mokyklą.

Ieškovės atstovė advokatė J. V., vykusio teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad prašomas išlaikymo dydis kiekvienam vaikui neviršija minimalaus darbo užmokesčio, todėl šių išlaidų įrodinėti nereikia. Ieškovės materialinė padėtis nėra gera, jai vienai tenka rūpintis šalių nepilnamečiais vaikais, atsakovas išlaikymo neteikia. Ieškovė iš valstybės vaikams gauna 389,20 Eur išmoką, tačiau visų gaunamų lėšų išlaikyti nepilnamečius vaikus nepakanka. Ieškovė gyvena socialiniame būste, kuriame savo lėšomis darėsi remontą, pirko daiktus, kad būstas būtų jaukus ir tinkamas vaikams ilsėtis, augti ir ugdytis. Ne vienos ieškovės pareiga yra išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, bet ir atsakovo, todėl ieškinys turi būti patenkintas pilna apimtimi.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė J. M. palaikė išvadą, nurodė, kad tarnybai ieškovės šeima nėra žinoma, jai nėra taikoma atvejo vadyba. Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečių vaikų geriausius interesus, prašomam priteisti išlaikymo dydžiui neprieštarauja.

Atsakovui R. B. procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, o šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį buvo įteiktas per jo motiną (CPK 123 straipsnis 1, 3 dalys), tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, vaikų interesų prioritetiniais principais, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad P. B., gimusi (duomenys neskelbtini) ir D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės B. B. ir atsakovo R. B. vaikai (2024-11-20, CBP – 7426, priedai). Šalys santuokos sudarę nebuvo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė teismo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas nėra pareiškęs byloje pozicijos dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog atsakovas vaikais nesidomi, jų nelanko, išlaikymo neteikia, nepilnamečiai vaikai nuo jų gimimo gyvena kartu su motina ir yra jos prižiūrimi, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, nepilnamečių vaikų P. B., gimusios (duomenys neskelbtini) ir D. B., gimusio (duomenys neskelbtini) išsakytas nuomones, gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina B. B. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

Teismas be kitų klausimų turi išspręsti ir klausimą dėl vaikų bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina) (CPK 385 str. 1d.). CK 3.156 str. 2 d. numato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvai nėra susituokę, tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia ar tėvai gyvena skyrium. Pagal CK 3.170 str. 1 d., tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Bendravimo su vaiku teisė yra būdas dalyvauti auklėjant vaiką, kai šio gyvenamoji vieta yra pas kitą tėvą. CK 3.175 str. 2 d. įtvirtintas maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas, kuris reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

Ieškovė teismo posėdžio metu prašė nenustatyti atsakovo su nepilnamečiais vaikais detalios bendravimo tvarkos, nes ji nuo pat gimimo atsakovui nedraudžia su abiem vaikais bendrauti, todėl mano, jog šalys dėl bendravimo susitars bendru sutarimu. Atsakovas prieštaravimų nepateikė. Nesant tarp šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, teismas nustato, jog tėvas su nepilnamečiais vaikais P. B. ir D. B. bendrauja šalių abipusiu susitarimu.

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. B. ir D. B. po 220 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis, mokamomis per mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė B. B. nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto neturi (2024-11-20, CBP – 7426, priedai). Iš pateiktos į bylą 2024 m. gegužės 31 d. Socialinio būsto nuomos sutarties matyti, kad ieškovei yra suteiktas socialinis būstas, už kurį, kaip nurodė ieškovė teismo posėdžio metu, yra mokamas kas mėnesį 43 Eur nuomos mokestis. AB „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu yra įregistruota viena transporto priemonė – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė dirba dvejose darbovietėse: nuo 2017 m. spalio 9 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir jos darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudaro 1 304,23 Eur, nuo 2023 m. gruodžio 11 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini), kurioje jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro 63,50 Eur. Ieškovė už abu vaikus gauna Valstybės vaikams mokamas išmokas, kurių bendra suma - 389,20 Eur (2025-02-17, DOK – 6297, priedas išmokos vaikams).

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. B. neturi jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas niekur nedirba. Kaip nurodė Tarnyba savo išvadoje atsakovas Užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2025 m. sausio 22 d.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2A-960-619/2017).

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. Užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius būstui, drabužiams, higienos priemonėms, maistui ir t.t. yra abiejų tėvų pareiga. Be to, kartu su vaikais gyvenančiam tėvui (šiuo atveju motinai) ir taip tenka didesnės išlaidos užtikrinant nepilnamečių vaikų tinkamą vystymąsi ir poreikius.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius būtinuosius žmogaus poreikius gali tenkinti minimalus darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), kuris nuo 2025 m. sausio 1 d. neatskaičius mokesčių sudaro 1 038 Eur, o atskaičius mokesčius apie 777 Eur. Šis kriterijus pripažįstamas orientaciniu, konkreti išlaikymo suma nustatoma įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra jaunas, darbingas (ieškinio nagrinėjimo metu jam yra (duomenys neskelbtini) metai, duomenų apie tai, kad atsakovui būtų apribotas darbingumas byloje nėra), realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą savo vaikams. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas turi medkirčio specialybę ir kai gyveno kartu su ieškove jis dirbo pagal specialybę ir gaudavo pajamas. Vertintina, kad atsakovo bloga turtinė padėtis negali jo atleisti nuo pareigos teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymo, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas Užimtumo tarnyboje registruotas tik nuo 2025 m. sausio 22 d., todėl neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad jis deda maksimalias pastangas darbo paieškoms, nes atsakovas prieš tai, t. y. iki 2023 m. gegužės 12 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), ir tik praėjus dvejiems metams užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Be to, atsakovas, gavęs procesinius dokumentus, nepateikė atsiliepimo į ieškovės ieškinį, t. y. nepateikė jokių prieštaravimų jos prašymui. Teismo vertinimu, atsakovas turi imtis visų įmanomų būdų susirasti gerai apmokamą darbą ir teikti reikalingą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, o ne visą naštą perkelti vienai ieškovei, kuri beje, dirba dvejose darbovietėse ir viena deda visas pastangas, kad išlaikytų savo nepilnamečius vaikus, tačiau ieškovės galimybės yra ribotos. Tuo tarpu atsakovas vaikų visiškai neišlaiko, jų neaugina, neprižiūri ir jais nesirūpina.

Byloje nenustatyta, jog atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl ko negalėtų gauti pakankamai lėšų ir taip užtikrinti pilnavertį savo nepilnamečių vaikų išlaikymą. Pažymėtina, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Kaip buvo minėta, šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, t. y. jai tenka pareiga teikti kasdienį išlaikymą vaikams, suteikti gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Esant tokioms aplinkybėms, šiuo atveju nėra pagrindo perkelti didesnės nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos vien tik ieškovei.

Pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni.

Įvertinus šalių turtinę padėtį, negalima pamiršti ir jų nepilnamečių vaikų poreikių. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus.

Nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi paskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-06-23 nutarimas Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, skelbta 2005 metų Teismų praktika Nr. 23).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai P. B., gimusi (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (nepilnai po mėnesio sukanka (duomenys neskelbtini) metų), o D. B., gimęs (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (po 9 dienų sukanka (duomenys neskelbtini) metai). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vieno vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga skirti apie 600 Eur sumą, į kurią, be kitų būtinųjų poreikių, taip pat įeina atitinkama dalis būsto nuomos mokesčių, kuri per mėnesį sudaro 45 Eur bei komunaliniai patarnavimai. Paaiškino, kad šį mėnesį gavo bendrą 300 Eur sąskaitą už socialinio būsto nuomą bei komunalinius mokesčius. Tai kiekvieno vaiko dalis už būsto nuomą bei komunalinius patarnavimus sudarytų po 100 Eur kiekvienam vaikui. Byloje nustatyta, kad nepilnametis sūnus D. lanko lengvosios atletikos užsiėmimus, kurių mėnesio kaina sudaro 15 Eur, abu vaikai lanko prailgintą grupę progimnazijoje, už kurią ieškovė kas mėnesį moka po 25 Eur už kiekvieną vaiką (2025-02-17, DOK – 6297). Kaip nurodė ieškovė teismo posėdžio metu vaikams progimnazijoje būtina dėvėti uniformą, kurios kaina yra 50 Eur, kas abiem vaikams sudaro 100 Eur suma, taip pat ieškovė atkreipė dėmesį, kad prasidėjus mokslo metams, virš 100 Eur išleidžia kiekvieno vaiko pratybų įsigijimui.

Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, jog augantiems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiui, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

Teismo vertinimu, ieškovės prašoma suma vaikų išlaikymui atitinka vaikų poreikius, nėra užaukštinta, įvertinus ir tai, jog Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne atsakovo pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023), todėl teismas šios išmokų sumos iš atsakovui priteisto išlaikymo nemažina, įvertinęs faktinę situaciją, atsakovo turtinę padėtį bei jo darbingą amžių, išlaikytinių skaičių, į tai, kad išlaikymas vaikams yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtinu priteisti iš R. B. nepilnamečiams vaikams P. B. ir D. B. kiekvienam po 220 Eur mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 20 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaikų motina B. B. (CK 3.192 straipsnis, 3.198 straipsnis, 3.185 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatytas tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. (8.28Mr) ATP-C-T-2024-06615, yra atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų (2024-11-20, CBP - 7426). Išlaidos antrinei teisinei pagalbai sumokėti sudaro 343,81 Eur (2025-02-13, DOK - 6049).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus ieškinį visiškai valstybei iš atsakovo priteistina 343,81 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Patenkinus ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 111 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 119 Eur (220 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. x 2) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 15,86 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas pilnai todėl iš atsakovo priteistinos 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 96 straipsnio 5 dalis).

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 283 str. 1 d. 4 p.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, jog atsakovas R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja abiejų šalių bendru sutarimu.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 20 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų motinai B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą: 246 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt šešių eurų) sumą bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis, pašto išlaidos), kurios turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660 ir 343,81 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt trijų eurų 81 ct) sumą už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.