Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-145-1058/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-03-07
Bylos Nr.: 1A-145-1058/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-23334-2024-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Paulius Veršekys, Giedrė Telksnienė, Eglė Venckienė
Nuteistasis: B. J.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-145-1058/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23334-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 2.4.6.4.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja), Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Renatai Vanagienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei,nuteistajam B. J. ir jo gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jono Selilionio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo B. J. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. birželio 10 d. įvykdytos atviros degtinės butelio vagystės iš UAB „Iki Lietuva“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini) epizodas) (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d., redakcija) ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. birželio 28 d. įvykdytos atviros degtinės butelio vagystės iš UAB „Iki Lietuva“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini) epizodas) (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d., redakcija) ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. birželio 30 d. įvykdytos atviros alkoholinių gėrimų vagystės iš UAB „Iki Lietuva“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini) epizodas) (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d., redakcija) ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir B. J. paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos didesnės bausmės pridėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 3 mėnesiai, ir B. J. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Nustatyta paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo B. J. sulaikymo dienos, jį suimant.

UAB „Iki Lietuva“ pareikšti 3 civiliniai ieškiniai tenkinti pilnai ir iš B. J. UAB „Iki Lietuva“ naudai priteista 71,96 EUR turtinės žalos atlyginimui.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. B. J. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:

1.1. 2024 m. birželio 10 d., apie 20.29 val., vakare, B. J., užėjęs į UAB „Iki Lietuva“ priklausančią parduotuvę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), iš alkoholio skyriaus lentynos paėmė vieną 1 l talpos butelį degtinės „Originali lietuviška auksinė“, kurio vertė yra 18,99 EUR, ir, praėjęs pro kasą, už prekę nesusimokėdamas, iš parduotuvės pasišalino, nors parduotuvės darbuotoja žodžiais ir aktyviais veiksmais, t. y. atsistodama prie įėjimo-išėjimo durų ranka suėmė už jo (B. J.) laikomo degtinės butelio ir, sakydama „susimokėk“, bandė jį sulaikyti, tačiau pastarojo nesulaikė, ir tokiu būdu jis (B. J.) šiais nusikalstamais veiksmais atvirai pagrobęs svetimą turtą, UAB „Iki Lietuva“ padarė 18,99 EUR turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais B. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;

1.2. 2024 m. birželio 28 d., apie 13.15 val., dienos metu, B. J., užėjęs į UAB „Iki Lietuva“ priklausančią parduotuvę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), iš alkoholio skyriaus lentynos paėmė du po 1 l talpos butelius degtinės „Originali lietuviška auksinė“ ir, praėjęs pro kasą, iš parduotuvės pasišalino su vienu 1l talpos buteliu degtinės „Originali lietuviška auksinė“, kurio vertė yra 18,99 EUR, už prekę nesusimokėdamas, nors parduotuvės darbuotoja žodžiais ir aktyviais veiksmais, t. y. sakydama „padėk ką paėmei, nes uždarau duris ir iškviečiu policiją“, ir iš jo (B. J.) atimdama vieną iš pastarojo paimtų degtinės butelių, bandė šį sulaikyti, tačiau nesulaikė, ir tokiu būdu jis (B. J.), šiais nusikalstamais veiksmais atvirai pagrobęs svetimą turtą, UAB „Iki Lietuva“ padarė 18,99 EUR turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais B. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;

1.3. 2024 m. birželio 30 d., apie 9.06 val., dienos metu, kaltinamasis B. J., užėjęs į UAB „Iki Lietuva“ priklausančią parduotuvę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), iš alkoholio skyriaus lentynos paėmė vieną 1,0 l talpos butelį degtinės „Originali lietuviška auksinė“, kurio vertė yra 19,99 EUR, ir vieną 0,7 l talpos butelį degtinės „Originali lietuviška auksinė“, kurio vertė yra 14,99 EUR (viso paėmė svetimo turto bendrai 33,98 EUR sumai), po ko, praėjęs pro kasą, už prekes nesumokėdamas, iš parduotuvės pasišalino, nors tuo metu kasoje buvusi parduotuvės darbuotoja žodžiais, t. y. sakydama „susimokėk arba padėk“, bandė kaltinamąjį sulaikyti, tačiau pastarojo nesulaikė, ir tokiu būdu jis (B. J.), šiais nusikalstamais veiksmais atvirai pagrobęs svetimą turtą, UAB „Iki Lietuva“ padarė bendrą 33,98 EUR turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais B. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiasis prokuroras J. Selilionis (toliau ir – vyriausiasis prokuroras) prašo pakeisti dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendį ir: 1) B. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2024 m. birželio 10 d. įvykdyta atvira degtinės butelio vagystė iš UAB „Iki Lietuva“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini)) (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d., redakcija), ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę; 2) B. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2024 m. birželio 28 d. įvykdyta atvira degtinės butelio vagystė iš UAB „Iki Lietuva“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini)) (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d., redakcija), ir paskirti 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę; 3) B. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2024 m. birželio 30 d. įvykdyta atvira alkoholinių gėrimų vagystė iš UAB „Iki Lietuva“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini)) (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d., redakcija), ir paskirti 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 4) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirti subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę; 5) vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 6) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos didesnės bausmės pridėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 5 mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirti galutinę subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 7) kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Cituojant skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytus pirmosios instancijos teismo argumentus dėl B. J. skirtinų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės, nurodoma, kad paskirta bausmė nuteistajam nėra teisinga, nes jos veiksmingumas abejotinas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę – ši norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslų galima pasiekti skiriant griežčiausią atitinkamo BK straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo terminą nustatant ženkliai mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis, tačiau paskyrė bausmę, kuri yra artima minimaliai bausmei. Vyriausiojo prokuroro teigimu, tokio dydžio bausmė įprastai skiriama padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

2.2. Akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam B. J. laisvės atėmimo bausmę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgė į tai, jog BK 178 straipsnio 2 dalyje yra numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų, todėl šiuo atveju teismo paskirtos, atitinkamai 4 mėnesių (už 2024 m. birželio 10 d. epizodą), 6 mėnesių (už 2024 m. birželio 23 d. epizodą) bei 9 mėnesių (už 2024 m. birželio 28 d. epizodą), laisvės atėmimo bausmės negali būti laikomos tinkamomis bausmėmis, nes jų terminas yra ženkliai mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis ir artimas minimaliai bausmei. Be to, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, B. J. nenori paklusti įstatymų reikalavimams, ne kartą teistas ir užsienyje, nesistengia pasitaisyti, jo vykdomi nusikaltimai pasižymi ypatingu įžūlumu. Tai yra, periodiškai lankosi toje pačioje parduotuvėje, vagia norėdamas išgerti, administracine tvarka baustas už 2024 m. balandžio 16 d., 2024 m. gegužės 4 d., 2024 m. gegužės 6 d., 2024 m. birželio 9 d. įvykdytas vagystes iš tos pačios parduotuvės, vogtos tos pačios prekės – alkoholis, paskirtos baudos nesumokėtos, į parduotuvės darbuotojų reikalavimus susimokėti nereagavo, su jomis nevengė net fizinio kontakto, grasino. Be kita ko, nors B. J. ir prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau nurodė manantis, kad vogti yra teisingiausia, savo elgesį vertina kaip girto žmogaus „durnumą“, todėl akivaizdu, jog nuteistasis ne tik ciniškai vertina savo elgesį, jo nekoreguoja, bet taip pat ir atsainiai žiūri į jam valstybės paskirtas poveikio priemones.

2.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, B. J. teigimu, vagysčių aplinkybių neprisimena, nes buvo galimai neblaivus, vogė norėdamas išgerti. Taigi nors BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkianti aplinkybė B. J. nepripažinta, tačiau akivaizdu, kad alkoholis turėjo įtakos vagysčių darymui. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, B. J. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis yra mažesnis už sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkį, tačiau gerokai didesnis už minimalų bausmės dydį, t. y. 1 metų laisvės atėmimo bausmė už 2024 m. birželio 10 d. epizodą, 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė už 2024 m. birželio 23 d. epizodą bei 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už 2024 m. birželio 28 d. epizodą.

2.4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės, paskirtos už kiekvieną nusikalstamą veiką, bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, kurios šiuo atveju turėtų būti didesnės nei minimali šios bausmės rūšies dalis, t. y. 5 mėnesiai laisvės atėmimo, nes asmens daromos nusikalstamos veikos, susijusios su atvirosiomis vagystėmis kartojasi, asmuo periodiškai įžūliai vagia savo veiksmų neslėpdamas, ne kartą baustas ir administracine tvarka (BK 50 straipsnio 2 dalis, 63 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pridėjo minimalaus dydžio – 3 mėnesių – bausmės dalį, savo sprendimo visiškai nemotyvavo, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir B. J. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu 2024 m. spalio 2 d. paskirtos bausmės dalimi (didesne už minimalią bausmės dalį) – 5 mėnesiais laisvės atėmimo, ir paskirtina galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vyriausiojo prokuroro teigimu, dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis keistinas dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 63 straipsnio 4 dalis) bei dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti pilna apimtimi – pirmosios instancijos teismas už kiekvieną B. J. padarytą veiką paskyrė per mažą laisvės atėmimo bausmės terminą, o naujai įsigaliojusi BK 61 straipsnio redakcija nekeičia apeliacinio skundo esmės. Gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, nes yra nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, veikų darymo metu buvo registruotas užimtumo tarnyboje, nusikalstamas veikas darė, nes buvo priklausomas nuo alkoholio, kurio šiuo metu nevartoja, be to, dalį nuosprendžiu priteistos žalos, t. y. 20,95 EUR atlygino. Nuteistasis prašė netenkinti apeliacinio skundo, nes dalį žalos yra atlyginęs, nuo paskutinės padarytos veikos, už kurią dabar nuteistas 1 metams, nevartoja alkoholio, stengiasi keisti gyvenimo būdą, susirasti darbą ir atlyginti žalą iki galo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. Selilionio apeliacinis skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka tik su ta skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalimi, kuria, jo vertinimu, buvo nepagrįstai nuspręsta paskirti laisvės atėmimo bausmių dydžius, artimus minimaliai bausmei.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundžiamu nuosprendžiu, įvertinusi įrodymus, apeliacinio skundo motyvus bei apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių nurodytus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai B. J. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos). Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaujantis nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamas nuosprendis patikrinamas tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Pagal BPK 328 straipsnį apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu neteisingai paskirta bausmė. Neteisinga bausme pripažįstama ir tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

8. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą veikos padarymo metu galiojusiame baudžiamajame įstatyme buvo numatyta viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), kuria buvo panaikinta viešųjų darbų bausmė – šie baudžiamojo įstatymo pakeitimai sunkina nuteistojo teisinę padėtį, todėl neturi grįžtamosios galios ir šiuo atveju nuteistajam netaikomi (BK 3 straipsnio 3 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-603/2010, 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).

Žemesnės instancijos teismas

9. Pagal B. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną galiojusią BK 61 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 61 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, t. y. nebeliko ankstesnės nuostatos, jog bausmės dydis skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Be to, pagal naują BK 61 straipsnio 4 dalies redakciją, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Taigi, BK 61 straipsnio pakeitimas laikytinas nuteistojo teisinę padėtį lengvinančiu pakeitimu, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, šis pakeitimas turi grįžtamąją galią ir taikytini vertinant B. J. paskirtos bausmės teisingumo bei proporcingumo klausimą.

10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam B. J. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą – bei nustatydamas šios bausmės minimumui artimus jos dydžius, įvertino nuteistojo B. J. asmenybę ir veikų padarymo aplinkybes, atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos dydį. Nuosprendyje nurodyta, jog nuteistasis padarė apysunkius nusikaltimus, kurių metu buvo vagiama ta pati prekė – alkoholis, būdamas laisvėje niekur oficialiai nedirbo, registravosi Užimtumo tarnyboje, praeityje teistas 11 kartų, taip pat ir už analogiškas veikas nuosavybei, ne vieną kartą teistas užsienyje, be kita ko, ir už vagystes. Konstatuota, jog B. J. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų ir nuoširdžiai gailisi. Nustatyta, jog nusikalto būdamas recidyvistu. Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu nuosprendžiu parinkta bausmės rūšimi – terminuotu laisvės atėmimu – sutinka, tačiau sprendžia, kad B. J. nustatant bausmių dydžius buvo nepakankamai įvertinta nuteistojo asmenybė ir jį charakterizuojanti medžiaga, todėl nuteistajam buvo paskirta pernelyg švelni bausmė, kuri negali pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų.

11. Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu B. J. pripažintas kaltu padaręs 3 tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje. Dėl inkriminuojamų veikų B. J. pilnai prisipažino kaltu ir nurodė, kad gailisi. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nustatė, kad yra viena nuteistojo B. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (skiria nedidelis laiko tarpas, padarytos analogišku būdu, įžūliai), taip pat tai, kad laiko atžvilgiu jos nėra pernelyg nutolusios nuo analogiškų ankstesnių šio nuteistojo nusikalstamų veikų, dėl kurių jis savo kaltę taip pat pripažindavo ir gailėdavosi, įvertinus daugkartinius administracinius nusižengimus, susijusius su smulkiomis vagystėmis, ir tai, jog nuo analogiškų nusikalstamų veiksmų nuteistojo neatgraso net ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės grėsmė (veikos padarytos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu), B. J. vagystes iš parduotuvių laiko tendencingomis, o pirmosios instancijos teismui B. J. nurodytą nuoširdų apgailestavimą dėl savo nusikalstamų veikų – formaliu. Vis tik, įvertinus tai, jog apeliaciniu skundu nėra ginčijama BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, siekiant neperžengti apeliacinio skundo ribų ir nepabloginti nuteistojo padėties daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, šios apylinkės teismo konstatuotos B. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės teisėjų kolegija nešalina.

12. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nustatyta B. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šiame kontekste yra aktualūs nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK pakeitimai. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) ir šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi toks BK 27 straipsnio pakeitimas yra teisinę padėtį lengvinantis, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, todėl taikytinas nuteistojo atžvilgiu.

13. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) ir baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad šio nuosprendžio priėmimo metu B. J. yra 13 kartų teistas, beveik visus kartus už padarytus nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Didžiąją dalį turtinių nusikaltimų B. J. padarė būdamas pilnametis. Iki nusikalstamų veikų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje B. J. buvo nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėta 2 metų laikotarpiui. Šis nuosprendis įsiteisėjęs ir vykdomas. Taigi naujas tyčines nusikalstamas veikas B. J. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už ankstesnius tyčinius nusikaltimus. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pagal naujai įsigaliojusį BK 27 straipsnio pakeitimą, jis taip pat laikytinas recidyvistu, todėl ši nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai.

14. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo ir BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija). Šio straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma: sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta. Vis tik, nors nurodyta įstatymo nuostata jau galiojo skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, jo rezoliucinėje dalyje nuteistasis recidyvistu nepripažintas. Kita vertus, vyriausiojo prokuroro apeliaciniame skunde nėra reikalavimo pripažinti B. J. recidyvistu, todėl įvertinus tai, kad nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija dėl B. J. (ne)pripažinimo recidyvistu plačiau nepasisako.

15. Skiriant kaltininkui bausmę yra itin svarbu tinkamai įvertinti jo asmenybę, kurią, be kita ko, objektyviai apibūdina ir ankstesni asmens teistumai. Šiuo atveju iš ankstesnių B. J. teistumų matyti, kad nei švelnesnės, nei pati griežčiausia (laisvės atėmimo) bausmė, nebuvo pakankamos atgrasyti jį nuo nusikaltimų darymo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu B. J. už BK 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus buvo paskirta galutinė subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atliko. Nežiūrint į tai, teisei priešingi jo veiksmai toliau kartojosi. Vadovaujantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu, nustatyta, jog B. J. po to ne kartą teistas užsienyje – Jungtinėje Karalystėje, Nyderlandų Karalystėje ir Vokietijoje, jam paskiriant ir laisvės atėmimo bausmes (nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. teistas 14 kartų, iš jų 11 už vagystes). Grįžęs į Lietuvą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu B. J. vėl nuteistas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, paskiriant laisvės apribojimo bausmę 1 metams, kuri Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutartimi buvo pakeista į 90 parų areštą, nustačius, jog B. J. visiškai nevykdo teismo paskirtų pareigų, vengia atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Nagrinėjamu atveju nuteistasis B. J. baudžiamojoje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 12 d. nuosprendį, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taip eilinį kartą sulaužydamas teismo jam suteiktą pasitikėjimą. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad po nusikalstamų veikų padarymo jo atžvilgiu yra priimtas ir įsiteisėjęs naujas procesinis sprendimas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos), ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

16. Taigi, apibendrinant, kas išdėstyta, matyti, jog B. J. iš esmės nuolat daro turtinius nusikaltimus, todėl ir šiuo atveju jo priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys nelaikytinas atsitiktiniu. Skiriamos bausmės tolimesniam B. J. elgesiui įtakos neturi, nuteistasis nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, yra nenuoširdus, nepatikimas ir linkęs nusikalsti. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, jei asmuo anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, buvo kelis kartus baustas, atliko bausmę, tačiau tai nepadarė įtakos jo elgesiui – bausmės tikslai pasiekti nebuvo, tai rodo asmens nepatikimumą ir mažina tikimybę, kad ateityje asmuo nenusikals (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-495/2023). Iš aptarto seka išvada, jog už padarytas naujas analogiškas nusikalstamas veikas skiriama bausmė turėtų būti griežtesnė.

17. Nagrinėjamu atveju B. J. padarė tris nusikalstamas veikas, kurios priskirtinos apysunkių nusikaltimų kategorijai. Visos nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, baigtos, jomis buvo padaryta turtinė žala. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje padarytos turtinės žalos nedideliam dydžiui buvo suteikta pernelyg didelė reikšmė. Pažymėtina, kad būtent kvalifikuojančios aplinkybės – atvirumo – nustatymas lemia vagystės didesnį pavojingumą, todėl pagrobto turto vertė nors ir gali turėti reikšmės vertinant nusikaltimo pavojingumą ir skiriant bausmę, tačiau negali būti viena esminių. Be to, nors nuteistasis B. J. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikė dokumentus, kurie patvirtina 20,95 EUR turtinės žalos atlyginimą UAB „Iki Lietuva“, vis tik, šis mokėjimas buvo atliktas 2025 m. vasario 10 d., t. y. dieną iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio. Teisėjų kolegija teigiamai vertina savanoriškus žalos atlyginimo veiksmus, tačiau įvertinusi nuo nusikalstamų veikų praėjusį daugiau nei pusės metų laikotarpį bei nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, aptariamą nuteistojo veiksmą laiko labiau siekiu palengvinti savo teisinę padėtį, o ne pakankamomis ir reikšmingomis pastangomis keisti nusikalstamą elgesį.

18. Vertinant kitas nuteistąjį B. J. charakterizuojančias aplinkybes, nustatyta, kad jis nevedęs, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „SODRA“ išrašą, niekada nėra dirbęs, registruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. (2 t., b. l. 8). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad B. J. per tokį trumpą laikotarpį net 12 kartų buvo baustas administracine tvarka, išimtinai vien tik už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo (Smulki vagystė, sukčiavimas, svetimo turto pasisavinimas ar iššvaistymas) padarymą – informacijos apie paskirtų administracinių nuobaudų (baudų) sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 11-22). Kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, 2024 m. balandžio 16 d., 2024 m. gegužės 4 d., 2024 m. gegužės 6 d., 2024 m. birželio 9 d. įvykdytas vagystes padarė iš tos pačios parduotuvės, kaip ir nusikalstamas veikas šioje baudžiamojoje byloje, be to, buvo vogta ta pati prekė, t. y. alkoholis. Kaip minėta, tokios aplinkybės rodo, kad realiai nuteistasis po kiekvieno procesinio sprendimo jo atžvilgiu priėmimo jokių išvadų nedaro, toliau atlieka neteisėtus veiksmus, kas yra akivaizdus patvirtinimas, jog kritiškai savo elgesio ir juo sukeltų neigiamų padarinių nevertina.

19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą tinkamai neįvertino visų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių ir nustatė nuteistajam B. J. per mažus šios bausmės dydžius. Pirmosios instancijos teismo paskirta tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, yra neteisinga, per švelni, neproporcinga padarytų nusikalstamų veikų ir kaltininko pavojingumui, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas, o nuteistajam paskirta bausmė griežtinama.

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas bausmės skyrimui reikšmingas nuteistąjį ir jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes, sutinka su vyriausiojo prokuroro apeliaciniame skunde siūlomų bausmių dydžiu ir sprendžia, jog 1 metų laisvės atėmimo bausmė už 2024 m. birželio 10 d. įvykdytą nusikalstamą veiką, 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė už 2024 m. birželio 28 d. įvykdytą nusikalstamą veiką bei 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už 2024 m. birželio 30 d. įvykdytą nusikalstamą veiką yra teisingos ir proporcingos bei užtikrins baudžiamajame įstatyme numatytą bausmės paskirtį ir tikslus.

21. Padidinus nuteistajam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirtinas laisvės atėmimo bausmes, naikintinos ir skundžiamo nuosprendžio dalys dėl bausmių subendrinimo bei BK 64¹ straipsnio nuostatų nuteistajam taikymo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad B. J. daromos nusikalstamos veikos beveik išimtinai yra susijusios su atviromis vagystėmis, nuteistasis veikų metu savo veiksmų neslepia, nekartą baustas ir administracine tvarka, vadovaudamasi BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes, paskirtas už kiekvieną nusikalstamą veiką, bendrina dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės (1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo) pridedant dalį švelnesnių bausmių, t. y. po 5 mėnesius laisvės atėmimo, ir paskiria subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir B. J. skirtina 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu 2024 m. spalio 2 d. paskirtos bausmės dalimi, prie naujai nustatytos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridedant Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 5 mėnesius, ir B. J. paskiriama galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia galutinė bausmė atitinka nuteistojo pavojingumą, teisingumo ir proporcingumo principus, nelaikytina per griežta ir užtikrins bausmės paskirtį.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

22. Vilniaus apygardos teisme dėl patirtų išlaidų gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 28 d. pirminė pažyma Nr. APD-2025- 01164, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo B. J. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 192,58 EUR.

23. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas. Bylos duomenimis, nuteistasis niekur nedirba, o skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu nuteistajam B. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra griežtinama. Taigi nuteistojo finansinė padėtis, kaip ir galimybės ateityje gauti pajamas, yra apsunkintos. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga iš nuteistojo B. J. išieškoti dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotas 192,58 EUR išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendį pakeisti:

B. J., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 2024 m. birželio 10 d. įvykdyta atvira degtinės butelio vagystė iš UAB „Iki Lietuva“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini)) (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d., redakcija), skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

B. J., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. birželio 28 d. įvykdyta atvira degtinės butelio vagystė iš UAB „Iki Lietuva“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini)) (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d., redakcija), skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

B. J., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. birželio 30 d. įvykdyta atvira alkoholinių gėrimų vagystė iš UAB „Iki Lietuva“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini)) (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d., redakcija), skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos didesnės bausmės pridedant Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 5 mėnesius laisvės atėmimo, ir B. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Kitos Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme iš B. J. neišieškoti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Giedrė TelksnienėEglė VenckienėPaulius Veršekys