Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų V. L. ir akcinės bendrovės DNB banko atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-06 nutarties, kuria pareiškėjai L. B. iškelta bankroto byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Skola“, Valstybės įmonė Turto bankas, akcinė bendrovė DNB bankas, V. L., V. R., Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, antstoliai A. S., G. K., A. R. – Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Teisme dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-06 nutarties gautas suinteresuoto asmens V. L. atskirasis skundas, su skundžiama teismo nutartimi nesutinka, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos L. B. pareiškimo dėl bankroto bylos jai iškėlimo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Pareiškėja pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė neteisingą ir teismą klaidinančią informaciją, jog ji neturi skolininkų, t. y. neturi teisių reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų vykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A429-464/2016, kuria buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-16 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015, V. L. iš L. B. (solidarūs skolininkai M. Z., R. B.) buvo priteista 101 357 Eur dydžio piniginė kompensacija, o L. B. iš V. L. – 16 798 Eur, pareiškėja 2016-07-18 reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teises į 16 798 Eur skolos išieškojimo iš V. L. perleido naujam kreditoriui A. G.. L. B. negalėjo disponuoti savo turtinėmis teisėmis, nes Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-29 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas taip pat ir L. B. nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant, ar esant nepakankamai – piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios L. B. ir esančios pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.Pareiškėja, turėdama kreditinių įsipareigojimų 388 840,19 Eur sumai, per 6 mėnesių laikotarpį nuo 2016-01-12 iki 2016-06-01 pagal paprastuosius vekselius iš A. G. (A. G.) pasiskolino 18 200 Eur ir savo pasirinkimu suteikė atsiskaitymo pirmenybę kreditorei I. D., jai skolą grąžino 2016-06-02.Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino kreditorių DNB banko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodytas aplinkybes dėl įsiskolinimų atsiradimo aplinkybių, dėl pareiškėjos neveikimo siekiant mažinti įsiskolinimų sumas.Teisme taip pat gautas suinteresuoto asmens akcinės bendrovės (toliau – AB) DNB banko atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-06 nutarties, su skundžiama nutartimis suinteresuotas asmuo AB DNB bankas nesutinka, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai L. B. perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas vadovavosi negaliojančia Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) redakcija, todėl netinkamai taikė įstatymą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, t. y. pirmosios instancijos teismas nevertino skolininkės (pareiškėjos) veiksmų ar neveikimo sąžiningumo aspektu. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad fizinio asmens nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad fizinis asmuo yra laikomas nesąžiningu ir jam negali būti keliama bankroto byla, kai jis suvokia, jog esant dabartinėms pajamoms nepavyks atsiskaityti su kreditoriais, jis išlieka pasyvus, nededa pakankamų pastangų mokumui pagerinti, užsitikrindamas tik savo interesus, gaudamas pajamas, kurios negali būti panaudotos atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2015). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjai neišnaudojus galimybių uždirbti pajamas, kurias ji pagal savo įgūdžius yra pajėgi gauti, iš esmės nėra galimybės spręsti dėl jos mokumo būklės, kuri galėtų būti panaudojant savo darbo potencialą. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjos siekiamas bankrotas lemtų tiek jos vienintelio nuosavybės teise turimo būsto praradimą, tiek kreditorių nuostolius, o tai neatitiktų FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatytos įstatymo paskirties – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-02-02 baudžiamuoju įsakymu pareiškėja nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 203 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 20 MGL dydžio bauda. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nustatė, jog pareiškėja vadovaudama juridiniam asmeniui, kuris buvo naudojamas neteisėtoms veikoms nuslėpti, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Pareiškėja, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, iš bendrovės sąskaitos grynaisiais pinigais paėmė 1 215 919, 36 Eur. Duomenų, kad paimti pinigai buvo panaudoti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms ar įnešti į įmonės sąskaitą pareiškėja nepateikė, todėl tikėtina, kad pareiškėja šiuos pinigus pasisavino arba iššvaistė. Dėl tokių neteisėtų ir nesąžiningų pareiškėjos veiksmų jos skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sudaro 204 242,68 Eur. ši suma ženkliai viršija FABĮ nustatytą 25 MMA sumą. Pareiškėja iš jos priteistos sumos nėra sumokėjusi kreditoriui, todėl konstatuotina, jog vien dėl šios prievolės pareiškėja tapo nemoki, t. y. pareiškėjos neteisėti ir nesąžiningi veiksmai turėjo tiesioginės įtakos jos nemokumui.Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog pareiškėja neturi jokio turto bei lėšų, kurias galėtų skirti skoloms dengti. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog „viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą, yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantai nenurodė jokių argumentų, iš kur planuoja gauti pajamų, kad realiai galėtų atsiskaitinėti su kreditoriais bei mokėti atlyginimą administratoriui, nenurodė jokių motyvų, kaip planuoja atkurti savo nemokumą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris negauna/neketina gauti daugiau pajamų, o tai reiškia neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Iškėlus bankroto bylą, pareiškėjai negalėtų vykdyti įstatyme nustatytos procedūros“ (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-129-275/2015, Vilniaus apygardos teismo 2014-11-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2427-275/2014).Bankas nesutinka, kad 800,00 Eur administravimo išlaidų sąmata laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos yra pagrįsta. Pareiškėja šiuo metu individualios ir/ar ūkinės komercinės veiklos nevykdo – gauna tik netekto darbingumo išmoką; neturi jokio turto; neturi debitorių, todėl jos bankroto procesas neturėtų būti sudėtingas. Aplinkybė, jog bankroto administratorė yra atsakinga už įstatyme jai paskirtų funkcijų vykdymą savaime bankroto administravimo išlaidų sąmatos nepagrindžia. Be to, pareiškėja neturi galimybių sumokėti skundžiama teismo nutartimi patvirtintą 800,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą.Teisme gautas pareiškėjos atsiliepimas į suinteresuoto asmens V. L. atskirąjį skundą, prašo V. L. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjos nemokumą. Pareiškėjos gaunamos pajamos per mėnesį siekia tik 245,00 Eur. pareiškėjos nemokumą sukėlė ne jo neveikimas, o ekonominės krizės metu sumažėjusios pajamos bei 2010 metais pareiškėjos netektas darbingumas;Nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. Sandoris, kurio pagrindu V. L. teigimu teismas turėjo atsiakyti iškelti pareiškėjai bankroto bylą, nenulėmė pareiškėjos nemokumo. Didžioji L. B. kreditinių įsipareigojimų dalis atsirado iš sandorių ir veiksmų, atliktų iki 2008 m.Pareiškėja nesutinka su V. L. teiginiais, jog pareiškėja nėra sąžininga.Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos sąžiningumą pagrįstai vertino būtent per paskutinių trijų metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, o ne per ankstesnį laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

V. L. atskirasis skundas tenkintinas visiškai, AB DNB banko atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose (atskiruosiuose) skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, jog jos kreditiniai įsipareigojimai 388 840,19 Eur, pareiškėja nuosavybės teise nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, transporto priemonių, neturi, pareiškėjai priklausančiose bankų sąskaitose santaupų nėra, pareiškėjos gaunamos pajamos – netekto darbingumo išmoka, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjos nemokumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos kreditoriai neginčija pareiškėjos nemokumo, tačiau ginčas kilo dėl pareiškėjos nemokumą sukėlusių priežasčių bei pareiškėjos sąžiningumo kreipiantis dėl bankroto bylos jai iškėlimo.Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita LR FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas, tačiau sutiktina su suinteresuoto asmens AB DNB banko atskirojo skundo argumentu, jog taikydamas FABĮ 5 straipsnio 8 dalį, pirmosios instancijos teismas taikė negaliojančią minėto straipsnio redakciją, todėl nevertino pareiškėjos veiksmų ir/ ar neveikimo sąžiningumo aspektu.FABĮ 5 straipsnio 8 dalis nustato, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas); arba paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas).Pažymėtina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-02-02 baudžiamuoju įsakymu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnį, jai paskirta 20 MGL dydžio bauda, kuri sumokėta 2007-08-10, todėl pareiškėjos teistumas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu, išnyko šias aplinkybes taip pat patvirtina Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-12-04 pažyma Nr. 14R-26355 (e. b. t. 1, b. l. 46). Aplinkybė, jog pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai turi 204 242, 68 Eur skolą (būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore iš šios įmonės sąskaitos grynaisiais pinigais paėmė 1 215 919,36 Eur, pinigų į įmonės sąskaitą neįnešė, galimai pasisavino ar juos iššvaistė, dėl ko įgijo pareigą VMI sumokėti 204 242,68 Eur) negali lemti bankroto bylos pareiškėjai neiškėlimo, ši skola yra susidariusi 2007 metais, o pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, sprendžiant dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo, pareiškėjos sąžiningumas turi būti vertinamas 3 metų laikotarpio iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ribose. Todėl suinteresuoto asmens AB DNB banko atskirojo skundo argumentas, jog vien 204 242,68 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai nesumokėjimas suponuoja pareiškėjos nesąžiningumą sprendžiant dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo, atmestinas kaip nepagrįstas.Tačiau apeliacinis teismas sutinka su suinteresuoto asmens AB DNB banko atskirajame skunde bei pačios pareiškėjos atsiliepime į suinteresuoto asmens V. L. atskirąjį skundą nurodytą, jog nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį pabloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį pagerinti, tačiau nepateisinamai ja nepasinaudoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-07-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015, 2014-11-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, jog fizinis asmuo yra laikomas nesąžiningu ir jam negali būti keliama bankroto byla, kai jis suvokia, jog esant dabartinėms pajamoms nepavyks atsiskaityti su kreditoriais, jie išlieka pasyvus, nededa pakankamų pastangų mokumui pagerinti, užsitikrindamas tik savo interesus, gaudamas pajamas, kurios negali būti panaudotos atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-2019/2015). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėja yra įgijusi ekonomistės išsilavinimą (e. b. t. 1, b. l. 72), pareiškėjai nuo 2010-05-04 nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (e. b. t. 1, b. l. 26, 30), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2010-05-04 išvadoje (e. b. t. 1, b. l. 32) dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nustatyti apribojimai, kuriems esant pareiškėja negali dirbti: veikiant fizikiniams rizikos veiksniams – dėl rankas, visą kūną veikiančios vibracijos poveikio, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, dirbti su jonizuojančia spinduliuote; veikiant ergonominiams rizikos veiksniams – keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg (moterims), dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais, nuolat pasikartojančiais pečių juostos judesiais; veikiant psichosocialiniams rizikos veiksniams – dirbti viršvalandinių darbų; veikiant fiziniams rizikos veiksniams – darbai aukštyje virš 1,3 m, virš 5 m, požeminiai darbai, darbai elektros srovės atžvilgiu pavojingose patalpose; pareiškėjai rekomenduojama dirbti ne visą darbo dienos arba ne visą darbo savaitės darbo laiką. Pažymėtina, jog dėl minėtų apribojimų nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja negali dirbti pagal įgytą išsilavinimą. Taip pat pažymėtina, jog nors pareiškėja nurodo, jog dėl prasidėjusių sveikatos problemų ir netekto darbingumo ji liko be darbinių pajamų, tačiau tokia pareiškėjos pateikta informacija nėra teisinga, nes pareiškėja prasidėjus sveikatos problemoms ir netekus darbingumo (2010-05-04) dirbo dar daugiau negu 4 metus, iš paskutinės darbovietės buvo atleista tik 2014-07-18. Pareiškėja duomenų apie tai, jog ji deda pastangas įsidarbinti, yra įstojusi į darbo biržą ir pan., nepateikė.Kaip jau minėta, FABĮ tikslas - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu be kita ko taip pat paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl <...> fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).Teismų praktikoje yra pažymėta, kad pareiškėjai neišnaudojus galimybių uždirbti pajamas, kurias ji pagal savo įgūdžius yra pajėgi gauti, iš esmės nėra galimybės spręsti dėl jos mokumo būklės, kuri galėtų būti panaudojant savo darbo potencialą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015).Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, į tai, jog pareiškėja yra darbingo amžiaus, turi aukštąjį ekonomistės išsilavinimą, pareiškėjai yra apribojimai tik dirbant fizinį darbą, todėl dirbti pagal įgytą išsilavinimą pareiškėja turi galimybę, į tai, jog netekusi darbingumo ji dar daugiau nei 4 metus dirbo, konstatuotina, jog bankroto byla pareiškėjai negali būti keliama dėl to, jog pareiškėja per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemoki dėl savo sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Pažymėtina, jog bankroto bylos iškėlimas asmeniui, kuris sąmoningai nededa maksimalių pastangų gauti darbines pajamas ir bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais neatitiktų FABĮ tikslų, bei bankrutuoti siekiančio asmens bei jo kreditorių interesų pusiausvyros, tai būtų tik būdas tokiam fiziniam asmeniui nusirašyti skolas.Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl tokia pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos jai iškėlimo atmestinas. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo išsprendė, netenkintinas suinteresuoto asmens AB DNB banko prašymas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai L. B. perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos L. B. pareiškimas dėl bankroto bylos jai iškėlimo atmestinas, dėl kitų atskirųjų skundų motyvų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-06 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo atmesti.