Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Jurgita Šimonėlytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės A. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ (skolininkas), AB SEB bankas (išieškotojas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė A. M. 2020 m. gruodžio 31 d. patvarkymu Nr. (0104/16/00061)-SS-95 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ antstolės kontorai pateikė AB SEB bankas 2020 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. SEBLT/20/CR30405, kuriame nurodyta, kad išieškotojas sutinka atleisti skolininką nuo dalies prievolės įvykdymo, jeigu ne vėliau kaip iki 2020-11-15 į antstolės depozitinę banko sąskaitą bus sumokėta 49 615,58 Eur suma bei vykdymo išlaidos vykdomosiose bylose Nr. 0104/16/00061 ir 0104/16/00063. 2020 m. lapkričio 6 d. į antstolės depozitinę sąskaitą iš J. L.-L. sąskaitos buvo įmokėta 49 615,58 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant „pagal 2020-11-04 Nr. SEBLT/20/CR30405 raštą“. Taip pat įmokėta 2153 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant „pagal vykdomąsias bylas Nr. 0104/1600061 ir Nr. 0104/16/00063“. Esant nurodytoms aplinkybėms antstolė jokiais būdais negali realizuoti skolininko turto ir surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą, o privalo vadovautis CPK 717 straipsnio 4 dalimi ir varžytynes paskelbti neįvykusiomis. Taikos sutarties negavo, tačiau gavo AB SEB bankas raštą, pagal kurį, anot banko, skolininkas skolą laikomas sumokėjęs pilnai. Teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad jeigu išieškotojo reikalavimai patenkinami ir visos vykdymo išlaidos apmokamos po varžytynių pabaigos, bet iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento, tai CPK 717 straipsnio 4 punktas įpareigoja antstolį paskelbti varžytynes neįvykusiomis (b. l. 15-18).

2021 m. vasario 4 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nurodo, kad bendravo telefonu su skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi K. L., todėl teisminio bylos nagrinėjimo metu nori duoti paaiškinimus teismui žodžiu. Taip pat pageidauja, jog byloje būtų apklausta liudytoja S. B., kuri dalyvavo turto apžiūroje ir žino kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalyje numatyta bendroji taisyklė, jog ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio kodekso V dalyje nurodoma kitaip; bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 442 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad tarp ypatingosios teisenos tvarka teisme nagrinėjamų bylų taip pat nagrinėjamos ir bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo. Nagrinėjančio teismo diskrecija yra vertinti byloje esančių įrodymų pakankamumo klausimą ir spręsti, ar yra pagrindas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka motyvuodamas tuo, kad telefonu bendravo su skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi K. L., todėl teisminio bylos nagrinėjimo metu nori duoti paaiškinimus teismui žodžiu, taip pat tuo, kad byloje liudytoja būtų apklausta S. B., kuri dalyvavo turto apžiūroje ir žino kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Šios civilinės bylos dalykas yra išieškojimą iš skolininko vykdančios antstolės atliktų vykdymo veiksmų paskelbiant varžytynes neįvykusiomis teisėtumo įvertinimas. Teismo vertinimu, byloje rašytiniuose dokumentuose esantys duomenys yra pakankami pareiškėjo skundui išspręsti bei įvertinti antstolės priimto patvarkymo teisėtumą. Pareiškėjas nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes, kurių nebūtų galima nustatyti rašytinio proceso tvarka, būtina nustatyti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, ir kokios konkrečiai bylai reikšmingos aplinkybės būtų įrodinėjamos pareiškėjo bei nurodyto liudytojo paaiškinimų pagalba. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl skundo esmės

Vykdomųjų bylų Nr. 0104/16/00061 ir 0104/16/00063 duomenimis nustatyta, kad 2016-01-14 išieškotojas AB SEB bankas pateikė antstolei A. M. hipotekos lakštus su pakeitimais bei 2016 m. sausio 8 d. Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro vykdomuosius įrašus Nr. DJ-105 dėl 31 808,57 Eur negrąžintos skolos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų už laikotarpį nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo pateikimo dienos (2015-12-10) iki prievolės įvykdymo (vykdomosios bylos Nr. 0104/16/00061 I t. 4-10 l.) ir Nr. DJ-103 dėl 22 366,87 Eur negrąžintos skolos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų už laikotarpį nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo pateikimo dienos (2015-12-10) iki prievolės įvykdymo (vykdomosios bylos Nr. 0104/16/00063 2-7 l.) išieškojimo iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Antstolė A. M. 2016 m. sausio 26 d. patvarkymais Nr. SD-1150 ir SD-1157 priėmė vykdyti vykdomuosius dokumentus Nr. DJ-105 (v. b. Nr. 0104/16/00061 I t. 11-12 l.) ir DJ-103 (v. b. Nr. 0104/16/00063 10 l.).

Nepavykus skolos išieškoti, 2020 m. birželio 22 d. antstolės A. M. patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo Nr. S-20-104-19246 buvo paskelbtos turto – žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastato-gyvenamojo namo su autodalių parduotuve ir automobilių remonto dirbtuvėmis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytynės Nr. 192998, vyksiančios elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytynes.lt (v. b. Nr. 0104/16/00061 I t. 123-124 l.). Šios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, kadangi nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (v. b. Nr. 0104/16/00061 I t. 130-132 l.). Laikotarpiui nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. buvo paskelbtos antrosios Turto varžytynės Nr. 196273 (v. b. Nr. 0104/16/00061 I t. 130-132 l.), nustatant pradinę 50 220 Eur kainą. Iš VĮ Registrų centras 2020 m. rugsėjo 23 d. antstolei siųsto el. laiško matyti, kad antrosios Turto varžytynės Nr. 196273 baigėsi, o jų laimėtoju paskelbtas pareiškėjas A. B., pasiūlęs 50 220 Eur kainą (v. b. Nr. 0104/16/00061 I t. 151 l.). 2020 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-20-104-29216 antstolė informavo skolininkę (suinteresuotą asmenį) UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie tai, kad pareiškėjas laimėjo varžytynes Nr. 196273 ir įgijo teisę pirkti Turtą.

Skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikė skundą antstolei A. M. dėl neteisėtai paskelbtų Turto varžytynių, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2020-06-22 patvarkymą Nr. S-20-104-19246 dėl pirmųjų Turto varžytynių Nr. 192998 paskelbimo ir 2020-08-24 patvarkymą dėl antrųjų Turto varžytynių Nr. 196273 paskelbimo, pripažinti pirmąsias ir antrąsias varžytynes paskelbtomis ir vykdytomis neteisėtai, todėl jas atšaukti, leisti Turto pirkėju pasiūlyti J. L.-L.. Skolininkė pateikė J. L.-L. 2020 m. rugsėjo 30 d. pasiūlymą pirkti Turtą už 66 465,08 Eur (v. b. Nr. 0104/16/00061 I t. 155-161 l.). Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5246-356/2020 dalį bylos pagal skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą nutraukė, kitą skundo dalį atmetė (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Išieškotoja AB SEB bankas pateikė skolininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. SEBLT/20/CR30405, kuriame nurodyta, kad išieškotojas sutinka atleisti skolininkę nuo dalies prievolės įvykdymo, jeigu bus įvykdytos šios sąlygos: 1) ne vėliau kaip iki 2020-11-15 į antstolės A. M. depozitinę banko sąskaitą bus sumokėta 49 615,58 Eur suma bei vykdymo išlaidos vykdomosiose bylose Nr. 0104/16/00061 ir 0104/16/00063, kurių dydį pateikti turėtų antstolė; 2) sumokėjus nurodytas sumas iki 2020-11-15, AB SEB bankas laikys, kad yra patenkinti visi AB SEB bankas kaip išieškotojo reikalavimai CPK 717 straipsnio 4 punkto prasme; jokių likusių finansinių pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu AB SEB bankas vykdomosiose bylose Nr. 0104/16/00061 ir 0104/16/00063 nebeturės. Įvykdžius AB SEB bankas nurodytas sąlygas, laidavimo sutartys, kuriomis buvo užtikrintas prievolių įvykdymas, bus taip pat laikomos pasibaigusiomis. Pažymėjo, kad šiuo raštu galutinai išsprendžiama susiklosčiusi situacija skolininkės naudai (b. l. 38, v. b. Nr. 0104/16/00061 I t. 155-161 l.).

2020 m. lapkričio 6 d. į antstolės depozitinę sąskaitą iš J. L.-L. sąskaitos buvo pervesta 49 615,58 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant „pagal 2020-11-04 Nr. SEBLT/20/CR30405 raštą“ (b. l. 37). Tą pačią dieną iš J. L.-L. sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 2153 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „pagal vykdomąsias bylas Nr. 0104/1600061 ir Nr. 0104/16/00063“ (b. l. 37).

2020 m. gruodžio 1 d. antstolė A. M. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S-20-104-35725, kuriuo, vadovaujantis CPK 717 straipsnio 4 punktu, paskelbė varžytynes Nr. 196273 neįvykusiomis, kadangi skolininko reikalavimai buvo patenkinti (b. l. 39-40).

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai atliekant vykdymo veiksmus paaiškėja geresnis būdas užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus, tiek jie, tiek jų teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinantis antstolis turi veikti vadovaudamiesi vykdymo teisės normų sisteminiu aiškinimu ir teisės principais, taip, kad vykdymo proceso dalyvių interesai būtų užtikrinti esamoje situacijoje maksimaliai geriausiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis). Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis, priverstinai vykdant vykdomąjį dokumentą, siekiama užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą, t. y. užtikrinti tokį varžytynėse parduodamo turto realizavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus bei garantuotų varžytynių dalyviams galimybę, laikantis varžytynių tvarką reglamentuojančių teisės aktų, efektyviai ir sąžiningai dalyvauti varžytynėse. Tačiau pagal CPK ne kiekvienos paskelbtos varžytynės yra užbaigiamos skolininko turto realizavimu. Pvz., CPK nustatytais atvejais antstolis varžytynes gali atšaukti ar paskelbti neįvykusiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-695/2015).

CPK 717 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis, jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos. Taigi esant faktinėms aplinkybėms, atitinkančioms CPK 717 straipsnio 4 punkto dispoziciją, net teisėtai įvykusios varžytynės gali būti paskelbtos neįvykusiomis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykus antrosioms varžytynėms ir paskelbus jų laimėtoją – pareiškėją – iki išieškojimą iš Turto vykdančiai antstolei A. M. surašant turto pardavimo iš varžytynių aktą, išieškotojas AB SEB bankas nustatė sąlygas, kurias įvykdžius laikys, jog skolininkė su juo visiškai atsiskaitė ir daugiau reikalavimų išieškotojas jos atžvilgiu neturės, o J. L.-L. skolininkės naudai sumokėjo išieškotojos rašte nurodyto dydžio skolą bei visas vykdymo išlaidas, pervesdama šias lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą.

Pareiškėjas nurodo, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu išieškotojo reikalavimai patenkinami ir visos vykdymo išlaidos apmokamos po varžytynių pabaigos, bet iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento, tai CPK 717 straipsnio 4 punktas įpareigoja antstolį paskelbti varžytynes neįvykusiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą dėl antstolės veiksmų, bylos Nr. 3K-3-178-695/2015). Taigi nustačius, kad su išieškotoju buvo atsiskaityta, o vykdymo išlaidos visiškai apmokėtos, antstolė A. M. buvo įpareigota paskelbti varžytynes neįvykusiomis. Turto pardavimo iš varžytynių akto surašymas nebūtų suderinamas su CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pažymėtina, kad pirkėjas, dalyvaudamas priverstinio vykdymo procese, veikia savo rizika ir nėra apdraustas dėl jam galinčių kilti neigiamų padarinių, kita vertus, jis turi teisę kreiptis į teismą bendrąja tvarka dėl nuostolių, jeigu tokių patyrė, atlyginimo.

Kasacinio teismo nagrinėtu atveju civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-695/2015, po varžytynių pabaigos, bet iki visos varžytynėse parduodamo turto kainos sumokėjimo ir turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento skolininko motina sumokėjo sumą, kurios užteko išieškotojo reikalavimams ir visoms vykdymo išlaidoms padengti, todėl buvo konstatuota, kad antstolė teisėtai priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis. Kasacinio teismo pažymėta, kad nurodytas sumas gali sumokėti tiek pats skolininkas asmeniškai, tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytais atvejais už jį tai gali padaryti trečiasis asmuo. Teismas šioje nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatė, kad šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai (CK 6.50 straipsnio 1 dalis), todėl atmestini argumentai dėl to, kad skolininkė ne pati sumokėjo skolą, o tą už ją padarė skolininkės direktoriaus sutuoktinė.

Pareiškėjas skundžiamo antstolės patvarkymo neteisėtumą grindžia tuo, kad vykdymo proceso šalys nesudarė CPK 595 straipsnyje numatytos taikos sutarties, nors turėjo tokią pareigą. CPK 595 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad išieškotoja skolininkei adresuotu raštu nurodė, kad laikys, jog su ja yra visiškai atsiskaityta, jei bus sumokėta 49 615,58 Eur suma, nors turto pardavimo iš varžytynių kaina bei kaina, už kurią Turtą siekia nupirkti pareiškėjas, – 50 220 Eur. Be to, išieškotojo nurodyta suma yra mažesnė už skolą vykdomosiose bylose Nr. 0104/16/00061 ir 0104/16/00063. Teismo vertinimu, šalys neturėjo pareigos sudaryti taikos sutartį, nes tokia pareiga CPK nenustatyta, o CPK 595 straipsnio 1 dalyje nustatyta tik teisė sudaryti taikos sutartį. Todėl reikalauti iš šalių sudaryti taikos sutartį nėra teisinio pagrindo. Priešingai, nagrinėjamu atveju šalys galėjo nesudėtingai apsikeisti jų valią atitinkančiais veiksmais, taip sėkmingai užbaigdamos vykdymo procesą, t. y. šalys nesusitarė dėl tam tikrų veiksmų ateityje ar pan., dėl kurių, siekdamos savo interesų apsaugos, pageidautų sulygti sąlygas ir t. t., todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo reikalauti sudaryti taikos sutartį CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka, be kita ko, ją tvirtinant teisme. Teismo vertinimu, tai, kad suma, dėl kurios susitarė vykdymo šalys, yra 604,42 Eur (50 220 Eur - 49 615,58 Eur) mažesnė nei Turto pardavimo iš varžytynių kaina, kurią būtų sumokėjęs pareiškėjas, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, nes šalys veikė savo rizika ir interesais, yra laisvos susitarti ir susitarimo objektas yra jų dispozicijoje, išieškotojo sprendimas nereikalauti nurodytos sumos iš skolininko neprieštarauja CPK 639 straipsnyje nustatytoms išieškotojo teisėms. Be to, sumų skirtumas nėra ženklus bei papildomai buvo apmokėtos visos vykdymo išlaidos. Kita vertus, lingvistikai aiškinant CPK 717 straipsnio 4 punktą, darytina išvada, kad tik vykdymo proceso išlaidos turi būti apmokėtos „visiškai“, o „išieškotojo reikalavimai patenkinami“. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai siaurinamai aiškina CPK 717 straipsnio 4 punktą, ir netinkamai – CPK 595 straipsnio 1 dalį, nustatančią šalių teisę sudaryti taikos sutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad antstolė neįsitikino dėl to, ar skolininkui siųstą raštą pasirašęs asmuo turėjo teisę sudaryti taikos sutartį banko vardu. CK 2.133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Pažymėtina, kad jokių įrodymų byloje apie tai, kad išieškotojo vardu jam teisinius padarinius sukeliantį dokumentą pasirašė tam įgaliojimų neturintis asmuo nėra. Kita vertus, CK 2.133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Be to, iš išieškotojos (suinteresuoto asmens) AB SEB bankas atsiliepimo aiškiai matyti, kad pati išieškotoja 2020 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. SEBLT/20/CR30405 laiko ją įpareigojančiu ir dėl to byloje nėra kilusių abejonių.

Pareiškėjas nurodo, kad Turtas buvo areštuotas 2016 m., o 2018 m. buvo skelbiamos varžytynės, tačiau skolininkas tik supratęs kad viskas gali pakrypti ne jo naudai ėmėsi skubių veiksmų susiklosčiusiai situacijai išspręsti, o tokie jo veiksmai yra nesąžiningi ir neteisėti. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju skolininkė nebuvo visiškai pasyvi, ji ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama padengti įsiskolinimą, kadangi su skundu dėl antstolio veiksmų pateikė J. L.-L. pasiūlymą pirkti Turtą už 66 465,08 Eur (v. b. Nr. 0104/16/00061 I t. 155-161 l.). Nors šių veiksmų skolininkė ėmėsi tik 2020 m. rugsėjo 30 d., tačiau iš skolininkės į bylą pateiktos 2020 m. rugpjūčio 7 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad J. L.-L. už 95 000 Eur pardavė jai priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 52-63). Šis butas buvo parduotas jau vykstant Turto pardavimo iš varžytynių procesui, kadangi pirmosios varžytynės buvo paskelbtos 2020 m. birželio 22 d. Vadovaujantis skolininkės rašytiniais paaiškinimais 2019 m. rugpjūčio mėnesį skolininko direktoriaus sutuoktinė ir dukterys persikėlė gyventi į adresu (duomenys neskelbtini), t. y. į tą patį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nekilnojamąjį turtą (b. l. 51), kuris buvo parduodamas iš varžytynių. Nurodytos aplinkybės liudija, kad už skolininkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjusi skolą J. L.-L. turėjo (galėjo turėti) teisinį suinteresuotumą, kad turtas nebūtų perleistas trečiajam asmeniui ir kad, tikėtina, galimybė už įmonę sumokėti skolą atsirado tik pardavus minėtą butą. Kita vertus, šių aplinkybių teismas nelaiko esminėmis nagrinėjamoje byloje, kadangi, kaip nurodyta aukščiau, skolininkas, vadovaujantis CPK 717 straipsnio 4 punktu, iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo turi teisę atsiskaityti su išieškotoju ir išsaugoti iš varžytynių parduodamą turtą, be to, už jį sumokėti gali trečiasis asmuo (jeigu skolininko prievolė nėra asmeninė).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas 2020 m. gruodžio 1 d. antstolės A. M. patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis Nr. S-20-104-35725, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašė priteisti iš antstolės A. M. pareiškėjui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui nepateikti išlaidų dydį pagrindžiantys dokumentai, be to, atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų.

Nutarties kopiją siųsti pareiškėjui (per atstovę), suinteresuotiems asmenims, antstolei A. M..

Nutarčiai įsiteisėjus, antstolei A. M. grąžinti vykdomąsias bylas Nr. 0104/16/00061 ir Nr. 0104/16/00063.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.