Kauno apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas V. V. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių V. V. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi V. V. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

V. V., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą, nustatyta, kad V. V. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI prie FM skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. gegužės 17 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 31 686,35 Eur.

JANĮ yra išsamiai reglamentuota juridinio asmens nemokumo proceso vykdymo eiga iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurio (kreipimosi į teismą) apskritai gali ir nebūti, jei bus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Neatlikęs įstatyme įtvirtintos juridinio asmens nemokumo proceso ikiteisminės procedūros, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos proceso pradėjimo. Tokia išvada darytina ir sistemiškai aiškinant JANĮ 16 straipsnio nuostatas. Pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai. Taigi, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo tam tikrų juridinių faktų atsiradimo momento. Sprendžiant, kad juridinio asmens veika, jam neatlikus JANĮ 8 straipsnyje įtvirtintų veiksmų atitinka visus ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, būtų per plačiai aiškinama ANK 120 straipsnio 1 dalis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad viešojoje teisėje galioja plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas. Asmenų pareigos, už kurių nevykdymą gali būti taikomos ANK nuobaudos, turi būti kildinamos iš įstatymuose nustatyto reguliavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-94-507/2016, 2AT-9-677/2017, 2AT-26-719/2020).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja VMI prie FM į teismą kreipėsi dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį V. V. atžvilgiu dėl galimo JANĮ 5 straipsnio 1 punkto pažeidimo, kadangi V. V., būdamas Bendrovės vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, suprasdamas finansinės būklės sunkumą, Bendrovei tapus nemokia, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė taip pažeisdamas VMI prie FM teises.

Įvertinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą bei formuojamą teismų praktiką, atsižvelgiant į tai, kad JANĮ 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą, kurio, remiantis VMI pareiškimu V. V. ir neinicijavo, V. V. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena, jo veiksmuose nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, nutraukiama (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo.

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma.

Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, jog, pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, 3K-3-313-403/2018, e3K-7-278-469/2019 ir kt.).

Kaip jau minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI prie FM skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. gegužės 17 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 31 686,35 Eur. Siekiant nustatyti atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimus, 2023 m. spalio 27 d. raštais kredito įstaigos užklaustos dėl Bendrovės banko sąskaitų apyvartų nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki informacijos pateikimo dienos.

„Revolut“ banko 2023 m. gruodžio 14 d. pateikto išrašo duomenimis, atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pinigų likutis 2021 m. gruodžio 1 d. buvo 0,00 Eur, įplaukos laikotarpyje nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. spalio 27 d. sudarė 182 508,01 Eur, išlaidos sudarė 182 508,21 Eur. Likutis sąskaitoje 2023 m. spalio 27 d. buvo -0,20 Eur.

Bendrovės pelno mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2022 m. birželio 16 d. pagal 2022 m. gruodžio 10 d. patikslintą deklaraciją už 2021 m., Bendrovės pridėtinės vertės mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022 m. sausio 26 d. pagal 2022 m. spalio 28 d. patikslintas deklaracijas už 2021 m. gruodžio mėn., 2022 m. kovo-rugpjūčio, spalio, lapkričio mėn. Darytina išvada, kad Bendrovė mokestinę nepriemoką turėjo nuo 2022 m. sausio 26 d., tačiau teisę išieškoti mokestinę nepriemoką VMI prie FM įgijo tik Bendrovei pateikus/patikslinus atitinkamų mokesčių deklaracijas.

Aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas V. V. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių V. V. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi V. V. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). V. V. veikė tiesiogine tyčia kaip Bendrovės vadovas, žinodamas apie Bendrovės įsiskolinimą VMI ir kad Bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti Bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, to nedarė, sąmoningai neatsiskaitė su VMI, o atsiskaitė su kitais kreditoriais. Kaip jau buvo minėta, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto. Todėl V. V., neužtikrindamas, kad Bendrovėje būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

V. V. prisipažino kaltu dėl administracinio nusižengimo įvykdymo ir nuoširdžiai gailisi taip pat administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo, kas laikytina V. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). V. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis niekur nedirba, turi (duomenys neskelbtini) invalidumo grupę, yra (duomenys neskelbtini). Pensijos gauna apie 600 Eur per mėnesį. Gyvena pas dukrą, turto jokio neturi, dukra padeda išsilaikyti, nes gaunamos pensijos nepakanka pragyvenimui. Serga (duomenys neskelbtini). Sunkiai vaikšto.

Įvertinęs aukščiau nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, kadangi, teismo vertinimu, vien tik administracinės bylos iškėlimas turėjo teigiamą ir prevencinį poveikį V. V. elgesiui. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini), sunkiai sergantis (duomenys neskelbtini), neturintis jokio turto, gaunantis senatvės pensiją, kurios nepakanka pragyvenimui, todėl piniginė bauda V. V. taps nepakeliama našta.

Išvardintos aplinkybės leidžia teismui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti V. V. švelnesnę nuobaudą nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas baudos vidurkis, t. y. V. V. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtina administracinė nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 565¹ straipsnio 1 punktu, 567 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 569 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo teiseną V. V. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl pareigos inicijuoti nemokumo procesą nevykdymo, jo veiksmuose nesant šio administracinio nusižengimo sudėties požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

V. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo, ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.