- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- e2-892-910/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00279-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė (pirm.)
- Atsakovas
- Lucsana
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lucsana“, atstovaujamos nemokumo administratorės J. Š., atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lucsana“ nemokumo administratorės J. Š. pareiškimą dėl valstybės įmonės „Regitra“ įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Lucsana“ (toliau – ir bendrovė), atstovaujama nemokumo administratorės J. Š. (toliau – nemokumo administratorė), kreipėsi į bendrovės nemokumo bylą nagrinėjantį teismą su pareiškimu, kuriuo prašė įpareigoti valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Regitra“ panaikinti bendrovės transporto priemonių nuosavybės teisės duomenis Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – TPSAIS).
2. Pareiškime nurodė, kad J. L. (J. L.) buvo paskutinis bendrovės vadovas. Jis neperdavė nemokumo administratorei LUAB „Lucsana“ turto ir dokumentų, dėl to nemokumo administratorė 2022 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl 27 438,78 Eur žalos atlyginimo iš buvusio bendrovės vadovo priteisimo. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1697-950/2023 LUAB „Lucsana“ ieškinį patenkino ir iš buvusio bendrovės vadovo bendrovei priteisė 27 438,78 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bankroto proceso metu nustatyta, kad VĮ „Regitra“ duomenų bazėje LUAB „Lucsana“ nuosavybės teise yra įregistruota 1 110 transporto priemonių, iš jų 886 transporto priemonės įregistruotos Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Tam, kad būtų gauta Aplinkos apsaugos departamento pažyma apie tai, jog UAB „Lucsana“ neturi aplinkosauginių įsipareigojimų, bendrovės vardu negali būti įregistruotų transporto priemonių. LUAB „Lucsana “ nemokumo administratorė 2023 m. vasario 6 d. pateikė VĮ „Regitra“ prašymą išregistruoti iš VĮ „Regitra “ duomenų bazės visas UAB „Lucsana “ vardu įregistruotas transporto priemones. VĮ „Regitra “ pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad UAB „Lucsana“ turėtų gauti teismo nutartį, kuri įpareigotų VĮ „Regitra“ panaikinti transporto priemonių nuosavybės teisės duomenis TPSAIS.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsisakė priimti bendrovės, atstovaujamos nemokumo administratorės, pareiškimą dėl įpareigojimo VĮ „Regitra“ panaikinti transporto priemonių nuosavybės teisės duomenis.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi yra išsprendęs analogišką nemokumo administratorės prašymą ir jį atsisakė priimti.
5. Teismas, pacitavęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3, 92 punktus, 95.1 papunktį, 103 ir 109 punktus, vadovaudamasis Taisyklių 92 punktu, priėjo prie išvados, kad bendrosios kompetencijos teismas neturi teisinio pagrindo priimti nutartį dėl transporto priemonių nuosavybės teisės duomenų panaikinimo, įpareigojant ją vykdyti VĮ „Regitra“, kuri nėra nagrinėjamos bylos dalyvis, jai nepareikšta jokių materialiųjų reikalavimų. Nemokumo administratorės prašymas dėl įpareigojimo VĮ „Regitra“ panaikinti transporto priemonių nuosavybės teisės duomenis, nenurodant teisinio pagrindo ir nesant dėl to ginčo, negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
6. Teismas pažymėjo, kad VĮ „Regitra“ veikla, tvarkant TPSAIS, iš kurios nemokumo administratorė prašo išregistruoti transporto priemones, yra viešojo administravimo veikla, todėl nemokumo administratorės reikalavimai pagal savo pobūdį priskirtini administracinio teismo jurisdikcijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė LUAB „Lucsana“, atstovaujama nemokumo administratorės, atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atsakovės pareiškimą dėl VĮ „Regitra“ įpareigojimo panaikinti bendrovės transporto priemonių nuosavybės teisės duomenis TPSAIS. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad VĮ „Regitra“ veikla, tvarkant TPSAIS, iš kurios nemokumo administratorė prašė išregistruoti transporto priemones, iš esmės yra viešojo administravimo veikla.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos teismų formuojamos praktikos. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-397-656/2023 patenkino bankrutuojančios UAB „Farena“ pareiškimą ir įpareigojo VĮ „Regitra“ panaikinti transporto priemonės nuosavybės teisės duomenis TPSAIS. Teismas turėjo atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pozicijos dėl atsakovės atskirojo skundo nepateikė, prašo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme
9. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-397-656/2023.
10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Apeliacinės instancijos teismui pateikta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-397-656/2023 yra prieinama Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl ja pildyti bylos medžiagą nėra pagrindo.
Dėl atskirojo skundo ribų
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės, atstovaujamos nemokumo administratorės, pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis teisingai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą atsisakymo priimti pareiškimą pagrindą.
Dėl atsisakymo priimti pareiškimą nagrinėjamu atveju
15. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kartu pažymėtina tai, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.
16. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kuris negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju būtent šiuo pagrindu (kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka) pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovės LUAB „Lucsana“, atstovaujamos nemokumo administratorės, pareiškimą, kuriuo prašoma įpareigoti VĮ „Regitra“ panaikinti bendrovės transporto priemonių nuosavybės teisės duomenis Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinėje sistemoje (TPSAIS).
18. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog VĮ „Regitra“ veikla, tvarkant TPSAIS, iš kurios nemokumo administratorė prašo išregistruoti bendrovės transporto priemonių nuosavybės teisės duomenis, iš esmės yra viešojo administravimo veikla. Su šiais apeliantės atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 20 straipsnio 1 dalimi, šioje normoje nurodyti asmenys privalo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis. Motorinės transporto priemonės ir jos priekabos nuosavybės teisės deklaravimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-379 patvirtintą Motorinės transporto priemonės ir jos priekabos nuosavybės teisės deklaravimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Aprašo 3.1 papunktyje įtvirtinta, kad VĮ ,,Regitra“ teikia deklaravimo paslaugą, t. y. transporto priemonės įgijimo, perleidimo bei sunaikinimo deklaracijų pildymo, pateikimo, nagrinėjimo, patvirtinimo bei transporto priemonės savininko deklaravimo kodą (toliau – SDK) suteikimo paslaugą. Aprašo 24 punkte reglamentuojami atvejai, kada SDK gali būti panaikinamas.
20. VĮ „Regitra“, būdama TPSAIS valdytoja ir tvarkytoja bei teikdama deklaravimo paslaugą pagal Aprašą, atlieka viešojo administravimo sričiai priskirtinus veiksmus, susijusius su administracinių paslaugų teikimu (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1, 18 dalys, 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1V-630 patvirtintų VĮ ,,Regitra“ įstatų 2 punktas). Tai veikla, skirta teisės aktams, pirmiausiai – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 daliai, įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl VĮ ,,Regitra“ pareigos panaikinti SDK, kaip VĮ ,,Regitra“ priskirtos viešojo administravimo funkcijos dalies, kyla iš administracinių teisinių santykių ir priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Aprašą VĮ ,,Regitra“ priimti sprendimai per 30 dienų gali būti skundžiami VĮ „Regitra“ generaliniam direktoriui, o VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus sprendimai – teismui ABTĮ nustatyta tvarka (Aprašo 42 punktas).
21. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad bendrovės nemokumo administratorė pareiškimo dalyką suformulavo kaip reikalavimą įpareigoti VĮ „Regitra“ panaikinti bendrovės transporto priemonių nuosavybės teisės duomenis Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – TPSAIS), t. y. įpareigoti VĮ ,,Regitra“ atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje. Pareiškime nėra suformuluotų civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų, susijusių su likviduojamos bendrovės nuosavybės teisės į jai priklausančias transporto priemones pasibaigimo pagrindais.
22. Specialioji teisėjų kolegija rūšinio teismingumo klausimams išspręsti yra išaiškinusi, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teisme (CPK 444 straipsnis) (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartis), tuo tarpu ginčai dėl VĮ ,,Regitra“ pareigos panaikinti SDK ir atitinkamai pašalinti transporto nuosavybės teisės duomenis, kaip VĮ ,,Regitra“ priskirtų viešojo administravimo funkcijos dalies, kyla iš administracinių teisinių santykių ir priskirtini administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartis).
23. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovės atstovė pareiškime suformulavo vieną reikalavimą – įpareigoti VĮ „Regitra“ atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje. Pareiškime nėra civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų dėl likviduojamai bendrovei nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškimo dalyką (suformuluotą reikalavimą), priėjo prie pagrįstos išvados, kad toks reikalavimas priskirtinas administracinių teismų jurisdikcijai.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad teisminės gynybos besikreipiantys asmenys patys sprendžia, kokiais įstatymų nustatytais būdais ginti savo interesus. Teismas negali už besikreipiantį į teismą asmenį suformuluoti nei reiškiamo reikalavimo, nei jo pagrindo.
25. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju teisingai pritaikė civilinio proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojamas pareiškimo priėmimas, ir LUAB „Lucsana“ pareiškimą, kuriuo prašoma VĮ „Regitra“ įpareigoti atlikti veiksmus, pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.