Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

4. Kaltinamasis Ž. T. teisiamojo posėdžio metu, duodamas parodymus dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, kaltu neprisipažino ir parodė, kad vienas kivirčas buvo su G. K. dėl D. T., dėl to, kad pastarasis nenori vonioje maudytis. Vonioje D. T. ėmė verkti, supyko, kad jis (Ž. T.) nesimaudė kartu su juo, po to, jis (D. T.) išėjo iš vonios ir vaikas nurimo. Prieš tai, G. K. maudė G. T. labai grubiai. Dėl pareikšto kaltinimo, kuomet jis (Ž. T.) plastmasiniu dangčiu nuo žaislų dėžės sudavė vieną kartą sugyventinės G. K. mažamečiui sūnui A. J. K., parodė, jog neprisimena paties įvykio aplinkybių, bet neneigia, kad, galbūt, tvarkantis, netyčia, užkliudė A. J. K., kai dengė dangčiu dėžę. Pažymėjo, kad J. yra aktyvus vaikas, gal užlindo į tarpą, pats to nepastebėjo. Patikslino, kad vaikas A. J. K. jam dėl nieko nesiskundė, neverkė, jokių sužalojimų ant jo nematė. Pabrėžė, kad J. mama (G. K.) negalėjo nieko matyti, nes jos namuose nebuvo. Parodė, kad vėliau, tą patį vakarą, atėjo O. N. (J. močiūtė), su ja dėl kažko susikivirčijo. Po to, vaikai žiūrėjo savo kambaryje filmukus, kažkuris iš vaikų su juo žiūrėjo prieškambaryje televizorių. Dėl jam inkriminuojamų veiksmų, kuomet jis (Ž. T.) vaikui G. sugriebė ranka už kairės pusės ausies ir taip ją suko, po to, paėmė vaiką rankomis už pažastų ir metė ant sofos, parodė, kad (duomenys neskelbtini) G. T. nesuėmė už ausies, nesuko jos ir nemetė jo ant sofos. Dėl jam inkriminuojamų veiksmų, kuomet jis (Ž. T.) smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą mažamečiams A. J. K. ir D. T., parodė, kad (duomenys neskelbtini) viduryje, diržu vaikams A. J. K. ir D. T. nesudavė. Pažymėjo, kad apie minėtas aplinkybes sužinojo tik iš tyrėjos, kai buvo iškviestas apklausai. Pripažino, kad tokį diržą, koks nurodytas kaltinime, yra matęs, jis padėtas prie vaikų televizoriaus. Taip pat parodė, kad vaikų neišskirdavo, visus vienodai mylėjo. Anksčiau konfliktų būdavo, bardavo vaikus žodžiais, bet fizinių veiksmų nenaudojo. Paaiškino, kad Anglijoje tarp jo ir G. K. vyko konfliktai, kartą, po darbo, buvo iškviesta policija, pradėtas tyrimas, bet jis nutrūko. Dėl ko tyrimas nutrūko Anglijoje nežino, buvo tik vieną dieną sulaikytas. Teigė, kad G. K., grįžusi į Lietuvą, prašė jo, kad ir jis grįžtų, nes ją mama išmetė iš namų. Patikslino, kad namuose buvo vaizdo kameros, bet jose nebuvo nei vidinės atminties, nei atminties kortelės, buvo galima tiesiogiai matyti kas namuose vyksta. Kamera buvo įrengta saugumo tikslu, G. K. ir jo susitarimu. Nurodė, kad moka, sugeba pasirūpinti vaikais, ne visada yra griežtas, vaikai jo klauso. Vaikus drausmina tik žodžiu, balso tonas kartais būna griežtesnis, kartais – švelnesnis. Pažymėjo, kad vaikai išdykę, aktyvūs, visi vienodi išdaigų iniciatoriai. Mano, kad A. J. K. duoda tokius parodymas, nes yra pamokytas mamos G. K. ir močiutės O. N.. A. J. K. pats kaltinamajam sakė, jog jį moko taip sakyti. G. K. jį išduodavo su kitu vyru. Jie nebuvo susituokę, bet gyveno kaip šeima. Neturėjo su G. K. bendro turto, turtinio intereso nutraukti santykius. Pabrėžė, kad narkotinių medžiagų nevartoja, alkoholį vartoja saikingai. Atkreipė dėmesį, kad G. K. mama O. N. kišosiį jų dviejų santykius, girdėjo, kad ji norėjo kaltinamojo buto, pirktą kaltinamojo vardu. Butas turėjo likti vaikams, bet kai kaltinamajam paskyrė kardomąją priemonę, jis negalėjo važiuoti dirbti, turėjo dar paskolų, buto šeimininkai nutraukė sutartį ir jis (kaltinamasis) prarado tą butą.

5. Nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė G. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mėn. vakare, ji ir vaikas G. T. buvo virtuvėje, pastarasis žaidė, stalčiuje kraustė įrankius, kėlė šiokį tokį triukšmą. Kaltinamasis Ž. T. buvo nepatenkintas triukšmu, kurį sukėlė vaikas, atėjęs griebė jį už kairės ausies ir pradėjo sukti jam ausį, vaikas pradėjo verkti. Kaltinamasis Ž. T. nutempė vaiką į svetainę ir numetė jį iš maždaug metro ar pusantro metro aukščio ant sofos. Ji (G. K.) nubėgo prie vaiko, žiūrėti, kas darosi, kodėl jis verkia, norėjo jį nuraminti. Ž. T. jai pasakė nesikišti. G. T. ausis po sukimo buvo raudona, paraudimas po keleto valandų praėjo, vaiko metimą ant sofos ji matė, žymių nebuvo. Kol ramino G. T., kaltinamasis Ž. T. nusivedė kitą sūnų D. T. į vonią ir ten kilo triukšmas, nežino kas ten įvyko, nematė, buvo uždarytos durys, bet girdėjo kaip vaikas smarkiai verkia. Ji atėjo vieną kartą pažiūrėti, tačiau kaltinamasis Ž. T. pasakė jai eiti lauk. Ji išėjo, bet iki galo durų neuždarė. Girdėjo, kaip vaikas pradėjo dar labiau verkti. Tuo metu ji vėl įėjo į vonią ir kaltinamasis Ž. T. išgrūdo vaiką iš vonios ir liepė jį aprengti. Pažymėjo, kad paskutinis incidentas buvo su A. J. K., dėl trenkimo į viršutinę galvos dalį, su žaislų dėžės dangčiu. Nurodė, kad įvykio data, kai buvo trenkta A. J. K. su plastikiniu dangčiu nuo žaislų dėžės, ikiteisminio tyrimo metu nurodyta teisinga. Apie šį incidentą jai papasakojo jos močiutė L. B., maždaug praėjus kelioms dienoms po įvykio. Šito įvykio ji pati nematė, sužinojo viską iš močiutės. Apžiūrėjo A. J. K., tik tada kai sužinojo apie įvykį, matė įtrenkimą, nedidelį guzą. A. J. K. jai pasakė, kad kaltinamasis Ž. T. jam trenkė per galvą su žaislų dėžės dangčiu, vaikas patvirtino tai, ką jai sakė L. B.. A. J. K. sakė, kad jam trenkė dėl to, kad jis kėlė triukšmą kambaryje. Kai buvo trenkta A. J. K. į galvą, niekas nematė, kambaryje buvo tik kaltinamasis Ž. T.. Apie įvykį A. J. K. prosenelei L. B. galėjo pasakyti kitą dieną po įvykio, nes jie gyvena kaimynystėje ir jis pas močiutę nueidavo beveik kasdien. L. B. pasakė jai (G. K.), kad A. J. K. skundėsi dėl kaltinamojo Ž. T. smurto prieš jį. L. B. nesakė ar apžiūrėjo A. J. K.. Vaikas su prosenele visuomet buvo atviresnis, buvo pirmas anūkas jai, pastaroji labai J. lepino ir jis viską jai pasisako. Dėl sudavimo diržu į sėdmenis D. T. ir A. J. K., tai buvo (duomenys neskelbtini) mėnesio pradžia, buvo dienos metas, ji buvo svetainėje, G. T. miegojo, A. J. K. ir D. T. žaidė savo kambaryje, kėlė šiokį tokį triukšmą. Kaltinamasis Ž. T. pakilo ir labai greitu žingsniu nuėjo paėmęs diržą į vaikų kambarį. A. J. K. man sakė, kad kaltinamasis Ž. T. du kartus jam trenkė su diržu į sėdmenis ir vieną kartą trenkė su diržu į sėdmenis D. T.. Paties veiksmo, kai kaltinamasis Ž. T. trenkė diržu, ji (G. K.) nematė. Kai kaltinamasis Ž. T. drausmindavo vaikus, jos (G. K.) neįleisdavo į kambarį. Kas įvyko jai pasakė sūnus A. J. K., pati girdėjo, kaip vaikai sucypė, sukliko, tuo viskas ir pasibaigė. Paskui, kai kaltinamasis Ž. T. išėjo iš namų, ji nuėjo pas vaikus, D. T. ir A. J. K. jau buvo paguldyti į lovas ir verkė. Apie įvykį papasakojo A. J. K. tą patį vakarą. Papildomai nurodė, kad turi tris vaikus: A. J. K. gim. (duomenys neskelbtini), D. T. gim. (duomenys neskelbtini), G. T., gim. (duomenys neskelbtini). A. J. K. yra jos sūnus iš pirmos santuokos. Santykiai tarp A. J. K. ir kaltinamojo Ž. T. nelabai kokie. Su Ž. T. ji gyveno keturis metus. Ne kiekvieną dieną buvo blogi santykiai. Ž. T. skyrė, kad A. J. K. ne jo vaikas, dviem jo vaikams buvo galima viskas, A. J. K. buvo nustumtas į kampą ir visuomet viską darė blogai. Patikslino, kad dėl įvykių datų gali klysti, policijoje nurodytos datos yra teisingos. Pirmasis epizodas buvo (duomenys neskelbtini) mėnesį po Kalėdų, patikslina, kad data kuri buvo nurodyta policijoje teisinga. Turėjo žalią ir juodą diržus, A. J. K. įvardijo žalią diržą, nežino kodėl šis diržas išskirtinis, gal todėl, kad su juo kaltinamasis Ž. T. mušdavo. Su kaltinamuoju Ž. T. kalbėjo, kiekvieną kartą jis jai sakydavo, kad ji nemoka auklėti vaikų, nesugeba susitvarkyti su jais, kad užaugins juos laukinius. Vaizdo kamerą kaltinamasis Ž. T. įtaisė namuose, kad stebėtų ją ir vaikus, ką jie veikia kol jo nėra. Kamera buvo virtuvėje virš spintelių, prieš tai buvo koridoriuje, nukreipta į visa butą. Prieiga prie kameros turėjo tik kaltinamasis Ž. T.. Kai Ž. T. mažąjį vaiką suko už ausies ir metė, jai (G. K.) buvo paskutinis lašas, jie galutinai susipyko, dar močiutė papasakojo apie trenkimą A. J. K. su dangčiu nuo žaislų dėžės ir tuomet ji (G. K.) kreipėsi į socialinę darbuotoją B. K.. Pastaroji iškvietė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovus, buvo pradėtas visas šis procesas. Paaiškino, kad Anglijoje, kaltinamasis Ž. T. vartojo narkotines medžiagas, turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Anglijoje buvo įvykis, kuomet Ž. T. grįžo namo nepatenkintas, griebė jos sūnų A. J. K. už gerklės, pradėjo smaugti, draskyti, nusitempė jį į vonią, ten vėl smaugė, ji duris išspyrė, išplėšė vaiką jam iš rankų. Ž. T. atėmė jos telefoną ir kažkur išvažiavo, ji išsikvietė policiją, pradėjo rašyti raštus. Tuomet grįžo Ž. T. ir jį išvežė policija, ją išvežė su vaikais ir paslėpė, nupirko bilietus ir ji grįžo į Lietuvą. Atsiėmė Anglijoje pareiškimą, nes neturėjo galimybės vykti į bylos tyrimą. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad norėjo atlyginti vaikui moralinę žalą. A. J. K. šiuo metu nebėra jau toks išsigandęs, anksčiau išgirdęs beldimą į duris - krūpčiodavo, bėgdavo, slėpdavosi. Šiuo metu situacija yra geresnė, lankosi pas psichologą nuo (duomenys neskelbtini). Jam blogai sekasi mokykloje, sunku susikaupti, nedrąsus, išsiblaškęs. A. J. K. bijo kaltinamojo Ž. T.. Paskutinį kartą Ž. T. matė (duomenys neskelbtini). Ž. T. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), ji (G. K.) buvo pas savo močiutę L. B.. Ž. T. griebė mažesnius vaikus. Ji kreipėsi į policiją, kad padėtų šioje situacijoje. Kai A. J. K. pamatė Ž. T., išsigando, slėpėsi jai už nugaros. Ar Ž. T. dabar vartoja narkotines medžiagas, nežino. Kodėl kaltinamasis Ž. T. muša vaikus taip pat nežino. Pabrėžė, kad Ž. T. D. myli, o G. jam nereikalingas. Patikslino, kad G. T. partempė už ausies, ne D. T., yra įsivėlusi rašte klaida. Santykiai su kaltinamuoju Ž. T. yra priešiški. Leisdavo kaltinamajam Ž. T., su L. B. priežiūra bendrauti su vaikais. Leido kaltinamajam Ž. T. susitikti su vaikais, nes vaikai norėjo, derino tą klausimą su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Ginčų teisme su kaltinamuoju Ž. T. daugiau neturi, išlaikymas vaikams yra priteistas ir antstolio išieškomas. Civilinį ieškinį palaiko pilna apimtimi.

6. Liudytoja O. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dukra G. K. parašė jai žinutę dėl to, kad Ž. T. nuskriaudė jos vyriausią anūką A. J. K.. Dukra teigė, kad imsis atitinkamų veiksmų ir klausė ar ji (O. N.) ją (G. K.) palaikys ir padės. Dukra G. K. sakė, kad kaltinamasis Ž. T. savus vaikus irgi skriaudė, D. T. vonioje skriaudė. Ką jam darė, dukra negalėjo pasakyti, nes nematė, o mažiausiąjį G. T., nutempė už ausies ir metė ant lovos. Dukra G. K. matė, kaip suko už ausies ir metė ant lovos G. T., jai apie tai dukra pasakė vakare kai grįžo iš darbo. Tas buvo (duomenys neskelbtini) mėnesį, po švenčių. G. T. ausis buvo paraudusi, mėlynių ar kitų sužalojimų ji nematė. G. T. išsigando, jis nieko nepasakys, nes mažas. Dukra G. K. jai pasakojo apie tai, kad kaltinamasis Ž. T. nusivedė D. T. į vonią maudytis, prasidėjo triukšmas, dukrai įėjus į vonią ir paklausus, kas darosi, kaltinamasis Ž. T. liepė jai išeiti, kas toliau įvyko dukra nieko nematė. Vonioje vaikas klykė, verkė, dukra matė, kad kaltinamasis Ž. T. bando vaiką įkišti į dušą, šis nenorėjo maudytis. A. J. K. papasakojo, kai buvo pas jos mamą L. B., kad tėtis jį muša ir prašė niekam nesakyti, sakė: “tėtis muša muša, gal užmuš, tada galės verkti, žiūrėsiu ką jie be manęs darys”, paskui dukra G. K. prisipažino apie įvykius Anglijoje. A. J. K. pasakojo savo prosenelei L. B.. Ant A. J. K. nebuvo fizinių žymių, pas jį buvo psichologinės žymės, vaikas bijojo, jam praktiškai negalima buvo nieko. Priekaištaujama, kad jis vaikščioti nemoka, kalbėti nemoka, į lauką jam negalima, nieko jam negalima. Dviem vaikam yra galima, vienam negalima. L. B. yra sakiusi, kad A. J. K. minėjo, kad tėtis jį dažnai muša. Iki to, kai nuskriaudė tris vaikus, ji (O. N.) su kaltinamuoju Ž. T. sutarė gerai. Tiki, kad kaltinamasis Ž. T. tai padarė. A. J. K., kai nėra šalia kaltinamojo Ž. T., elgiasi vienaip, kai jis šalia, vaikas pasikeičia, akys laksto, žiūri ar gali įeiti į kambarį. Kaip pavyzdį nurodė, kad, kai ryte atsibunda vaikai, dviem vaikams su pižamomis galima ateiti iš kambario į virtuvę atsigerti, o A. J. K. negalima, jei vidurinysis vaikas muša didįjį vaiką, tai A. J. K. negali duoti atgal, nes gaus nuo tėčio lupti, o jei neapsigins, tai gaus nuo brolio lupti. Nėra mačiusi, kad kaltinamasis Ž. T. būtų trenkęs. Žino tik apie įvykius, kai G. K. buvo griebta už ausies ir jis buvo numestas ant sofos, apie tai, kad D. K. buvo nuvestas į vonią, ir kad A. J. K. dažnai muša, jis (A. J. K.) tai pasipasakojo L. B.. Dėl įvykio su žaislų dėžės dangčiu jai (O.) pasakojo dukra G. K.. G. K. per daug mažas, jam labiau reikalinga mama ir mamos priežiūra, D. T. yra tokio amžiaus, kad galima jį kur nors vežtis ir veikti ką nors. Mano, kad A. J. K. buvo padaryta žala, vaikas reaguoja į bet kokį staigesnį judesį ar į pakeltą balso toną, jis nieko nepamirš. Jis tokio amžiaus, kad nuosekliai tą patį per tą patį pasakoja, pats nori išsipasakoti, turi nuoskaudų. Nežino ar vyko ginčai tarp kaltinamojo Ž. T. ir jos dukters G. K.. Iš Anglijos dukra G. K. grįžo viena su vaikais, ji (O.) padėjo jai, kaltinamasis Ž. T. norėjo susitaikyti su ja, paskolą paėmė, kad galėtų tvarkytis namus. Lietuvoje kaltinamasis Ž. T. buvo mažai, vėliau jis pajungė kameras, dėl ko nežino, kad pykosi tai matėsi, o dėl ko pykosi, nežino. Policija draudė kaltinamajam Ž. T. su vaikais matytis, o duktė G. K. leido jiems matytis. Ž. T. gyveno tame pačiame name, kur gyvena vaikų prosenelė L. B.. Vaikai mato tėvą, jie nesupranta kas vyksta, kad tėvai tarpusavyje pykstasi, vaikai nori bendrauti su tėvu.

7. Liudytoja L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kai ji buvo namuose, atbėgo jos proanūkis A. J. K.. Jis pasėdėjo ir pasakė, kad gali pasakoti vieną dalyką, bet jis bijo, kad ji mamai pasakys. Kai ji (L. B.) pasakė, kad mamai nieko nesakys, tada A. J. K. pasakė, jog tėtis, kaltinamasis Ž. T., jį muša. Pasakė, kad jį mušė vakar ar užvakar, kad kai dėjo žaislus į dėžę, reikėjo uždengti plastmasinį dangtį, D. T. jam neleido, o tėtis buvo kambaryje, pagriebė dangtį ir trenkė jam per galvą. Apžiūrėjusi galvą, ji (L. B.) nieko nepastebėjo. Nežino, kodėl A. J. K. nenorėjo, kad ji mamai pasakytų. Pasakė vaikui, kad blogai, jog taip yra, o jis pasakė: „aš vieną kartą pasakysiu, tu daužyk, daužyk mane, kai aš numirsiu, pažiūrėsiu ką jūs tada darysite”. Ji informavo dukrą O. N., kad aiškintųsi kas čia darosi. Kai grįžo iš Anglijos, kai pas ją (L. B.) gyveno jie, tai A. J. K. taip pat pasakojo, kad tėtis, kaltinamasis Ž. T., neleisdavo jam žaisti su kitais vaikais, trenkdavo per kojas, ar kišo kažkur į šiukšlių maišą, ar į tualetą galvą kišo. Prie jos kaltinamasis Ž. T. nemušė A. J. K., tik subardavo. K. J. papasakojo, kad kaltinamasis Ž. T. trenkė jam per galvą su plastmasiniu dangčiu nuo žaislų dėžės, A. J. K. buvo nelaimingas, sakė, kad verkė po to smūgio. Vėliau A. J. K. kaltinamojo Ž. T. bijodavo. Kai A. J. K. buvo pas ją atėjęs pasipasakoti, neverkė. Dėl naudojamo smurto prieš kitus vaikus, tai jai (L. B.) pasakojo, kad, galimai, Ž. T. mažiausią berniuką Gabrielių metė, bet ji pati to nematė. Kai gyveno kartu, kaltinamasis Ž. T. vaikų neišskyrė.

8. Liudytoja B. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta G. K. nuo (duomenys neskelbtini) mėn. Pastaroji grįžusi iš Anglijos, su vaikais atėjo pas ją (B. K.) pagalbos, gavo laišką iš užsienio, kad G. K. iš ten grįžo, nes prieš vaiką buvo panaudotas smurtas. G. K. buvo pasimetusi, reikėjo ją nukreipti, kaip tvarkytis dokumentus, kad reikia kreiptis į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Gal prieš metus, G. K. atėjo į seniūniją su mažiausiu vaiku ir verkdama pasakė, kad kaltinamasis Ž. T. smurtauja prieš vaiką. Liudytoja B. K. negali pasakyti prieš kurį. Ji (B. K.) liepė kviesti policiją ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovą, jei ji (G. K.) jaučiasi nesaugi. G. K. sakė, kad Ž. T. smurtavo prieš kažkurį vieną vaiką - ar tai vaikas neklausė, ar nesusidėjo daiktų. Ar Ž. T. už ausies plėšė ir tampė, nepasakys tiksliai, nes neprisimena. Ji (B. K.) pasiūlė G. K., kad jos gali kartu su seniūne nueiti ir palaukti kartu kol atvažiuos policija. Dėl smurtinio pobūdžio problemų G. K. daugiau nesikreipė. Žino tik tiek, kad G. K. pykosi su Ž. T.. Dėl ko pykosi negali pasakyti. Nurodė, kad jos (B. K.) duoti parodymai buvo tikslesni ikiteisminio tyrimo metu. Šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą.

9. Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji buvo A. J. K. darželio auklėtoja. A. J. K. visada buvo tvarkingas ir gerai aprengtas vaikas. A. J. K. visada laukdavo tėčio, kaltinamojo Ž. T., kuris atsinešdavo jam lauktuvių. Vieną kartą, neprisimena kokiu metų laiku, A. J. K. pasakė, kad mama su „D.“ bijo tėčio. A. J. K. sakė, kad jo nemuša. Kai A. J. K. pasakė, kad Danielius su mama bijo tėčio, pasidarė piktas, nervuotas. Neprisimena, ar A. J. K. sakė apie tai, kad bijo kaltinamojo Ž. T.. Smurto žymių ant A. J. K. nematė. Pakui G. K. pasakė, kad kaltinamajam Ž. T. uždrausta vaiką išsivesti iš darželio. Kartą Ž. T. atėjo pasiimti vaiko iš darželio, bet ji jam neleido vaiko išsivesti ir A. J. K. grįžo atgal į grupę, nes G. K. buvo įspėjusi dėl Ž. T.. Patikslino, kad kaltinamasis Ž. T. vaiko A. J. K. atėjo pasiimti gal už kelių dienų, gal už savaitės, po to kai A. J. K. pasakė, kad Danielius su mama bijo tėčio. Nematė, kad A. J. K. bijotų eiti su kaltinamuoju Ž. T..

10. Liudytoja K. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kreipėsi į policiją su pareiškimu apie galimai naudojamą smurtą. (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą telefonu iš Rusnės seniūnijos darbuotojos B. K., kad į ją kreipėsi asmuo, prašęs išlikti anonimu ir informavo, kad G. K. namuose jaučiasi nesaugiai, tvyro įtampa, kaltinamasis Ž. T. naudoja fizinį ir psichologinį smurtą jos ir vaikų atžvilgiu. Surašė pranešimą, jis buvo užregistruotas ir tą pačią dieną su kolege vyko į šeimą – pas G. K. ir Ž. T.. Kai nuvyko, kažkokios grėsmės nesimatė, namų aplinka buvo tvarkinga, tėvai buvo namie, mažamečiai vaikai buvo namuose, tėvai atrodė blaivūs. Šeimai buvo pristatytas apsilankymo tikslas. Bandė pasikalbėti su D. T. ir G. T., tačiau vaikai mažamečiai 2 ir 3 metų amžiaus, tai nepavyko jų pakalbinti, A. J. K. nebuvo namuose, jis buvo darželyje. Apžiūrėjo aplinką, vaikai buvo tvarkingai aprengti, nesimatė jokių smurto požymių. Kartu su G. K. nuvyko į darželį, paprašė, kad pakviestų vaiką. Pasikalbėjo su A. J. K. nedalyvaujant jo mamai. Prisistatė kas tokios yra, paklausė kaip jis jaučiasi, kaip jam sekasi, kokie jo santykiai su broliais, mama, kaltinamuoju Ž. T.. A. J. K. kaltinamąjį Ž. T. vadino tėčiu, sakė, kad tėčio kartais bijo, nes kai jie pasileidžia garsiai muziką, tėtis būna piktas. Paklausus kaip tėtis elgiasi kai būna piktas, A. J. K. atsakė, kad tėtis būna nervingas ir jo nemuša. Pažymėjo, kad klausimas ar A. J. K. muša, vaikui pateiktas nebuvo. Tuomet vaiko paklausė, ką jis pasakė savo „babai“ apie tėtį, vaikas atsakė, kad tėtis trenkė su žaislų dėžės dangčiu į galvą. Paprašius parodyti, kur jam trenkė, vaikas su savo ranka parodė viršugalvį, sakė, kad išsigando ir verkė. A. J. K. nelabai norėjo kalbėti apie tą įvykį, norėjo kuo greičiau užbaigti pokalbį, laikė jį mažareikšmiu įvykiu. Sumušimų ant A. J. K. nepastebėjo, išorinių smurto žymių nematė. Grįžus į namus pas G. K., šeima buvo informuota kokie bus Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos veiksmai, buvo užpildyta vaiko situacijos vertinimo anketa, perduota Socialinių paslaugų centrui, kad su abiem tėvais dirbtų socialinis darbuotojas, pateikė informaciją policijai. G. K. minėjo, kad grįžo iš Anglijos, nes kaltinamasis Ž. T. naudojo fizinį smurtą prieš A. J. K., buvo gauti dokumentai apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Anglijoje. Dėl smurto kitų vaikų atžvilgiu, tai pati mama G. K. minėjo, kad Ž. T. vieną vaiką tempė už ausies, o kitą vaiką metė į lovą. Mama teigė, kad tėtis nemoka vaikų auklėti, ugdyti, tokiu būdu norėjo sudrausminti. Daugiau informacijos iš aplinkinių nebuvo gauta. Kad Ž. T. vieną vaiką tempė už ausies, o kitą vaiką metė į lovą, G. K. pasakė tą pačią dieną, tuo metu buvo ir Ž. T., pastarasis tai neigė. Apsilankymo metu, G. K. ir Ž. T. bendravo konstruktyviai, tačiau visa tai ką minėjo G. K., Ž. T. neigė, neigė ir įvykius Anglijoje. A. J. K. kalbėjo nuosekliai, matėsi, kad orientuojasi aplinkoje, D. T. nei vardo nepasakė, negalėjo jokios nuomonės pasakyti. A. J. K. aiškiai atsakinėjo į klausimus, apie aplinkybes kalbėjo ramiai, drąsiai, buvo susijaudinęs, gal dėl to, kad jie buvo nepažįstami, bendravo su svetimais žmonėmis be tėvų šalia. A. J. K. pasakojimas nesukėlė abejonių, jis pats konkrečiai nurodė, kad jam trenkė su dėžės dangčiu nuo žaislų dėžės, ji (K. Š.) jo neklausė nei kas įvyko, nei su kuo trenkė. A. J. K. nepasiliko darželyje, grįžo kartu į namus. Žaislų dėžės nematė. G. K. ir Ž. T. nėra įrašyti į socialinės rizikos šeimų sąrašą, tokio sąrašo nebėra, jis panaikintas nuo 2018 m., tiesiog yra šeimos, kurioms teikiamos paslaugos, yra teikiama tik pagalba, jei jos reikia, tarpininkauja socialinis darbuotojas, yra atvejo vadybininkas, kuris yra tarpininkas tarp dviejų žmonių, padedantis spręsti problemas.

11. Mažametis nukentėjusysis A. J. K., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad namuose gyvena jis, broliai D. G., mama ir tėtis – Ž.. Teigė, kad jis nieko nepadaro, o tėtis vis tiek jį muša. Pasakojo, kad jis (A. J. K.) žaidė su mašinėlėmis tyliai, kai į kambarį atėjo Ž. ir trenkė jam su dangčiu nuo žaislų dėžės per galvą iš visų jėgų vieną kartą. Pajuto skausmą. Tą vietą jam skaudėjo visą dieną. Ką jis sakė trenkdamas, neprisimena. Brolį D. tėtis Žydrius muša su rankomis, diržu, trenkia per sėdmenis. Danielius verkia. Tėtis turi žalią diržą. Jis yra su juo gavęs: per ranką, petį. Smūgis diržu būna skaudus. Su diržu yra sudavęs daug kartų, kas kartą po du kartus. Kai tėtis jį mušdavo, mama būdavo svetainėje. Tėtis neleidžia jo paguosti. Tėtis broliui D. yra davęs su diržu daug kartų. Jis tai matė, nes stovėdavo už sienos, iškišęs galvą. Po sumušimų, likdavo žymės: ant rankų buvo raudona, ant šono buvo mėlyna. Žymės greitai praeidavo. Būdavo savo kambaryje (duomenys neskelbtini), kai tėtis mušdavo su ranka, diržu (t. 1, b. l. 151-152).

12. (duomenys neskelbtini) įvykio vietos ir daikto apžiūros protokole (t. 1, b. l. 27-29) bei jo prieduose – fotolentelėse (t. 1, b. l. 30-36) užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – butas, jo svetainė, vaikų kambarys ir vonia, esantys (duomenys neskelbtini), bei plastikinis dangtis nuo žaislų dėžės.

13. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte Nr. 5SD(8.5.15)-1127 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pagal gautą pranešimą, kad Ž. T. naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, (duomenys neskelbtini) nuvykus į šeimą, buvo bendrauta su A. J. nedalyvaujant G. K. ir Ž. T.. Vaikas pasakė, kad namuose su broliais žaidžia tyliai, kad nesupyktų tėtis (Ž. T.). Kai jis (A. J. K.) buvo blogas, jo tėtis žaislų dėžės dangčiu trenkė jam per galvą. Parodė, kad jam buvo suduota į viršugalvio priekinę dalį. Išorinių sužalojimų nesimatė ( 1 t., b. l. 9-10).

14. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktose informacijose aprašytos nukentėjusiųjų A. J. K., D. T. ir G. T. gyvenimo ir auklėjimo sąlygos (t. 1, b. l. 112-123).

15. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte Nr. 103MS-135/2021, ekspertizės išvadose nurodyta, kad A. J. K. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti apklausų metu. Ekspertizės metu A. J. K. pakartojo dalį savo parodymų, kuris jis davė (duomenys neskelbtini) apklausoje – nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti šia jo parodymų dalimi. Papildomai A.J. K. pateikia kitų aplinkybių apie galimai netinkamą įtariamojo elgesį, tačiau iš vaiko žodžių yra sunku suprasti šias patirtis, t. y. kas tiksliai atsitiko, ar visi jo minimi įvykiai iš tiesų nutiko, galbūt dalis šių įvykių atspindi labiau neutralias ar žaidybines bendras vaiko ir įtariamojo veiklas, kurias ekspertizės metu A. J. K. interpretuoja kaip smurtinius įtariamojo veiksmus. Skirtingai nuo A. J. K. pozicijos jį apklausiant, ekspertizės metu stebimas labiau kategoriškas nuvertinimas įtariamojo atžvilgiu - vaikas neigia bet kokią teigiamą patirtį su įtariamuoju ir slopina buvusius jam prieraišius jausmus. Nepalaikydamas kontakto su įtariamuoju, bet matydamas tai darančius brolius, A. J. K. gali jaustis labiau atskirtas ir dėl to liūdėti, tačiau šiuos savo jausmus slopina ir nuo jų ginasi stipriau nuvertindamas įtariamąjį. Taip pat neatmetama galimybė, jog, matydamas įtariamojo atžvilgiu priešiškai nusiteikusią mamą, A. J. K. ima vis labiau tapatintis su jos požiūriu ir stipriau nuvertinti įtariamąjį. Visa tai įvertinus, ekspertizės metu A.J. K. pateiktas papildomas aplinkybes apie galimai netinkamą įtariamojo elgesį vertinti atsargiai. A. J. K. tuo metu psichikos ir elgesio sutrikimai, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su byloje tiriama veika (tiriamais Ž. T. veiksmais) nekonstatuoti, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Papildomai A. J. K. gali būti apklausiamas, tačiau tokia apklausa nėra rekomenduojama (t. 1, b. l. 173-177).

16. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius elektroniniu paštu pateikė kopiją rašto, gauto iš Peterboro Vaikų socialinio skyriaus, kurioje pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini) gautą pranešimą apie smurtą prieš A.J. K.. Nurodyta, kad įvykį tyrė policija, kad Ž. T. turi lygtinį paleidimą iš policijos kol tęsis tyrimas. (duomenys neskelbtini) G. K. grįžo į Lietuvą. Buvo gauta informacija iš policijos, kad (duomenys neskelbtini) G. K. policijos pareigūnams pranešė, kad nori atsiimti pareiškimą (t. 2, b. l. 21-22).

17. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos (duomenys neskelbtini) raštą Nr. IP/04214/12/GB/18, kurioje pateikta Jungtinės Karalystės nacionalinio biuro informacija Interpolui. Informacijoje nurodyta, kad G. K. (duomenys neskelbtini) mėn. kreipėsi į Jungtinės Karalystės policiją su pareiškimu jog Ž. T. skriaudžia jos sūnų A. J. K.. Policija ir medikai konstatavo, kad ant berniuko kaklo ir veido yra žymės, mėlynės, nubrozdinimai. Socialinės tarnybos darbuotojų ataskaitoje nurodyta, kad berniukas bijo Ž. T., nes pastarasis jį kumščiuoja, gnaibo, tampo už ausų. Vaikų kambario ir poros miegamojo kambario sienose rastos skylės. G. K. parodė, kad tai nuo Ž. T. daužymo kumščiu į sieną, kai šis supyksta ant vaikų. G. K. grįžo į Lietuvą ir (duomenys neskelbtini) Jungtinės karalystės policijai pareiškė, kad nori atsiimti pareiškimą, nes su Ž. T. augina sūnų D.. Ž. T. buvo paleistas Jungtinės Karalystės policijos už užstatą iki (duomenys neskelbtini) (t.2, b. l. 23-25).

18. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VTAS) (duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad buvo bendrauta su A. J. K. nedalyvaujant nei mamai, nei Ž. T.. A. J. K. sakė, kad jis buvo blogas, todėl tėtis supyko ir žaislų dėžės dangčiu trenkė į galvą. Įvykį vaikas laikė mažareikšmiu, sakė, kad neliko jokių sužalojimų (guzo). Sakė, kad po sužalojimo jis tyliai verkė, kad įvykio metu mamos nebuvo, kad apie įvykį jis papasakojo „babai“. Vaikas, nors jo ir neklausė, kelis kartus teigė, kad tėtis jo nemuša, bet dažnai pyksta kai jis su broliais žaidžia. G. K. pasakojo, kad Ž. T. naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, pasakojo apie elgesį, smurtinius veiksmus prieš A. J. K., D. T., G. T. (t. 2, b. l. 34-44).