Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Aurelijai Rakštienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. S. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), darbininku, teistas 6 kartus, paskutiniai teistumai:

1) 2017 m. spalio 17 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – viešųjų darbų bausme 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 valandų per mėnesį; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta viešųjų darbų bausmė 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį;

2) 2019 m. birželio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimo bausme 1 metams ir 3 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės apribojimo bausmė 10 mėnesių; 2020 m. sausio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto, bausmė atlikta 2020 m. balandžio 21 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. S. 2020 m. spalio 1 d. apie 17.45 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šeimos nariui sugyventinei Z. S. pagriebdamas rankomis už kaklo ir smaugdamas sukėlė fizinį skausmą.

Ž. S. teisiamojo posėdžio metu nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu kaltu prisipažino iš dalies. Pripažino, kad suėmė nukentėjusiajai už drabužių ties kaklu norėdamas pagąsdinti ir supurtė, bet nesmaugė. Pripažįsta, kad negerai padarė, bet taip nesmaugė, kad žmogus dustų. Suėmęs už kaklo laikė trumpai, kelias sekundes, vaikai paėmė į glėbį ir nutempė jį. Buvo išgėręs, sugyventinė pradėjo bartis ir jis nebesusilaikė. Teigė, tokiais savo veiksmais negalėjęs sukelti fizinio skausmo nukentėjusiajai. Sūnus buvo prispaudęs jį prie žemės, jis pradėjo šaukti ir sūnus iškvietė policiją. Pripažino papurtęs nukentėjusiąją. Purtė paėmęs ją už kaklo, nukentėjusioji tuo metu šaukė, ką šaukė, nebeatsimena, buvo girtas. Nežino kiek stipriai buvo suėmęs už kaklo, nebeatsimena. Duodamas parodymus policijos pareigūnams sakė tiesą. Sutinka, kad papurtydamas galėjo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Konfliktas baigėsi tuo, kad sūnus atitraukė jį ir numetė ant žemės, kad nebepultų ant žmonos. Nelabai atsimena to konflikto aplinkybes. Tą dieną buvo išgėręs alkoholio, blaivus taip nebūtų elgęsis. Teigė atsiprašęs nukentėjusiosios, nukentėjusioji jam atleido. Gailisi dėl savo elgesio.

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2020 m. spalio 1 d. 18.14 val. nukentėjusioji Z. S. buvo blaivi; 2020 m. spalio 1 d. 18.12 val. Ž. S. nustatytas 1,99 promilės neblaivumas (b. l. 43-46).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo Ž. S. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Ž. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi Ž. S., smurtaudamas prieš savo šeimos narį, sugyventinę, su kuria įvykio metu kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, nukentėjusiąją Z. S., sukėlė jai fizinį skausmą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp sugyventinių kilo konfliktas, kaltinamasis neneigia suėmęs už rūbų prie kaklo ir purtęs sugyventinę, tačiau neigia smaugęs. Nukentėjusioji tiek iš karto po įvykio atvykusiems pareigūnams, tiek ir po kelių valandų duodama parodymus apie įvykį tvirtino, jog kaltinamojo veiksmais, suimant jai už kaklo ir smaugiant, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nors nukentėjusioji savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu teisme nepatvirtino, teigdama, jog tai, kad ją smaugė ir jai skaudėjo, galėjo pasakyti būdama šoko būsenos, bet kaltinamasis jos nesmaugė, šiuos nukentėjusiosios parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės, nes tokius nukentėjusiosios teisme duotus parodymus paneigė liudytoja I. Š., taip pat paneigia ir byloje esantis Body kameros įrašas, kuriame užfiksuota, kaip nukentėjusioji pareigūnei nurodo, kad ją smaugė, jai skaudėjo, ji bijojo, kad gali ją pasmaugti. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis nukentėjusiajai Z. S. buvo suėmęs už kaklo ir smaugė, kol jį atitraukė sūnus, kas patvirtina nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad kaltinamasis buvo suėmęs jai už kaklo ir tai jai sukėlė fizinį skausmą.

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis Ž. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-308-693/2015). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis nurodė, kad gailisi dėl nusikaltimo padarymo, tačiau teismo vertinimu kaltinamojo gailėjimasis nėra nuoširdus, nes savo kaltę pripažino tik iš dalies, nurodydamas, jog jis nebuvo suėmęs nukentėjusiajai už kaklo ir jos nesmaugė, kas prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl teismas nepripažįsta kaltinamojo gailėjimosi padarius nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu, taip pat nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai), tai kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina jam iš karto po įvykio nustatytas 1,99 promilės neblaivumas. Kaltinamasis per trejų metų laikotarpį teistas du kartus, iš jų vieną kartą dėl smurto prieš savo sugyventinę, antrą kartą dėl grąsinimo nužudyti šeimos narį – sūnų, paskirtas bausmes atlikęs, naują nusikaltimą padarė nepraėjus šešiems mėnesiams po bausmės atlikimo, teistumas neišnykęs (b. l. 88-96, 98-101, 102-104); baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas (b. l. 105-115); nuo 2018 m. lapkričio 9 d. dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 116-117). Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, tai – jog Ž. S., nepraėjus šešiems mėnesiams, kai atliko bausmę dėl grąsinimo nužudyti savo šeimos narį, vėl smurtavo prieš savo sugyventinę Z. S. nepilnamečių vaikų akivaizdoje, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad švelnesnių bausmių skyrimas kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, todėl bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus Ž. S. straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmė rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas tos bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 1 d. 18.30 val. iki 2020 m. spalio 2 d. 12.26 val., t. y. vieną parą, ir laikytina, kad Ž. S. yra atlikęs vieną laisvės atėmimo dieną (b. l. 135, 139).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

Vertinant BK 75 straipsnio taikymo Ž. S. galimybes, pažymėtina, kad Ž. S. šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, mažiau nei prieš šešis mėnesius atlikęs jam iš laisvės apribojimo bausmės pakeistą arešto bausmę, tačiau būtina atsižvelgti į šio nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis Ž. S. iš esmes prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai Z. S. sukėlęs fizinį skausmą, tačiau nusikalstami veiksmai truko neilgą laiką, nukentėjusiajai kūno sužalojimo nepadarė, jo veiksmai nesukėlė sunkių pasekmių, nukentėjusioji nebuvo nedarbinga dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis Ž. S. nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, nukentėjusioji teisme patvirtino atleidusi kaltinamajam. Kaltinamasis dirba, su nukentėjusiąja turi penkis nepilnamečius vaikus, nurodė, jog spręs alkoholio vartojimo problemą (gydysis), teigė nebevartojąs alkoholio. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, jog atleido kaltinamajam su juo susitaikė, jis gyvendamas atskirai nuo šeimos bendrauja ir palaiko ryšius su vaikais. Iš visumos aptartų duomenų matyti, kad Ž. S. savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekia įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, susitaikė su nukentėjusiąja, dirba. Atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas ir kaltininko asmenybė, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti Ž. S. taikant BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teismo nuomone, būtina kaltinamajam suteikti galimybę pradėti gydytis priklausomybės ligas, pakeisti gyvenimo būdą ir gyventi blaiviai, taip pat su probacijos priežiūra keisti savo nusikalstamą elgesį ir resocializuotis. Be to, kaltinamasis turi pareigą išlaikyti penkis savo nepilnamečius vaikus, todėl realiai atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę ir nedirbdamas šios pareigos iš esmės vykdyti negalėtų, dėl ko būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išskirtinis baudžiamosios teisės institutas, taikomas teismui patikėjus nuteistu asmeniu, esant tikimybei, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, o taip pat kitų teisės pažeidimų, elgsis teisėtai. Bausmės vykdymo atidėjimas yra visuomenės, veikiančios per teismą, pasitikėjimas nuteistuoju. Šį visuomenės pasitikėjimą nuteistasis turi pateisinti be jokių elgesio pažeidimų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas Ž. S. taikomas pirmą kartą, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda minimaliam įstatyme nustatytam laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 10 punktai).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pakartotinai smurtavo prieš savo šeimos narius, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Ši baudžiamojo poveikio priemonė privalo būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam Ž. S. 2020 m. spalio 2 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuriuo paskirti įpareigojimai nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja Z. S. ir R. S.; taip pat 2020 m. spalio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų Z. S. ir R. S., nesiartinti arčiau prie jų nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su Z. S. ir R. S., nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje (b. l. 141-142, 147-148). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Daiktais, turinčiais įrodomosios reikšmės, tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme, kurie vis dar saugomi prie bylos pripažintini:

DVD+R diskas, su telefoninio pranešimo įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, esantis prie bylos viršelio;

DVD+R diskas, su pareigūnų Body kamerų vaizdo ir garso įrašais iš įvykio vietos, esantis prie bylos viršelio;

DVD+R diskas, kuriame užfiksuota nepilnamečio R. S. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, esantis prie bylos viršelio.

Išvardinti daiktiniai įrodymai – 3 DVD+R diskai paliktini prie bylos kaip bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

Ž. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 1 d. 18.30 val. iki 2020 m. spalio 2 d. 12.26 val., ir laikyti, kad Ž. S. yra atlikęs 1 (vieną) laisvės atėmimo bausmės dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti Ž. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Ši baudžiamojo poveikio priemonė privalo būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. S. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų Z. S. ir R. S., nesiartinti arčiau prie jų nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su Z. S. ir R. S., nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 DVD+R diskus, palikti prie bylos kaip bylos medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.