Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Danutės Žvinklytės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų R. V., I. V., uždarosios akcinės bendrovės „Lebona“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. (B.) ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Lebona“, R. V., I. V. dėl negrąžinto ir nepanaudoto avanso priteisimo, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lebona“ priešieškinį ieškovei E. S. (B.) dėl 6905,49 Eur priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. B.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas formaliai, nesilaikant įrodinėjimo taisyklių, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, iš esmės ieškovę atleidus nuo įrodinėjimo, netinkamai kvalifikavus tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį ir netinkamai taikius juos reglamentuojančias materialines teisės normas. Teigia, jog teismas rėmėsi išimtinai aplinkybe, kad atsakovė UAB „Lebona“ nepateikė prekių pristatymą galinčių pagrįsti dokumentų bei ieškovės ir jos tėvo paaiškinimais, nepagrįstais jokiais įrodymais, dažnai prieštaringais ir nelogiškais.

11. Pripažįsta, kad elgėsi neatsargiai ir tinkamai neįformino prekių perdavimo, tačiau argumentuoja, jog telefoninis susirašinėjimas su ieškovės tėvu, kuris ją atstovavo visame pirkimo ir statybos procese, paneigia visus ieškovės teiginius dėl faktinių aplinkybių, kad nuolat buvo prašoma sumokėti daugiau pinigų. Argumentuoja, jog iš susirašinėjimo matyti, kad R. B. nuolat keitė užsakymus, minėjo žirgyną, o ne savo sodybą, pats siūlė sumokėti daugiau pinigų, nors jam buvo atsakyta, kad užtenka, tačiau 2017-09-28 pinigai vis tiek buvo pervesti. Teigia, jog UAB „Lebona“ nuosekliai laikėsi pozicijos, jog visos sijos ieškovei buvo pristatytos per tris kartus – du kartus atsakovė atvežė sijas į ieškovės sodybą savo transportu rugsėjo mėnesį ir paskutinį kartą lapkritį ieškovė pasiėmė iš atsakovės sijas pati. Nors susirašinėjime neužfiksuota tiesioginio pristatymo patvirtinimo, tačiau teigia, jog tai matyti iš viso konteksto, nes 2017-09-22 informavus R. B., kad išvažiuoja, o sijos bus atvežtos sekančią dieną (2017-09-23), R. B. daugiau neberašė, o 2017-09-24 derinti užsakymą dėl kitų sijų (gyvenamosios pusės) ir siūlyti papildomai pinigų (2017-09-28 pavedimas). Pažymi, jog teismo posėdžio metu smulkiai papasakojo žirgyno pastatų išsidėstymą, grindinį ir pan., o ieškovei teigiant, jog viską galėjo pamatyti internete (Facebook), nurodo, jog žirgyno profilyje sodybos aplinkos fotonuotraukų nėra. Pažymi, jog R. B. teiginius, apie tai, kad panaudojo mažiau sijų, nes konstravo arklides su didesniais oro tarpais, pats paneigė nurodęs, kad darbininkai suklydo ir pastatą platesnį ir ilgesnį (pusmetrį). Taip pat pažymi, jog nors ieškovės tėvas teigė, kad visi statybų dokumentai perduoti žmogui, organizuojančiam statinio pridavimą, ieškovė paneigė jo teiginius ir nurodė, jog statybos darbų aktai nebuvo sudaromi, jokių duomenų apie sijas statybos dokumentuose nėra. Pažymi ir aplinkybę, jog iš susirašinėjimo su R. B. matyti, kad jis pats pasisiūlė paimti 72 vnt. sijų, nes giminaitė dirba logistikoje, todėl jam būtų pigiau, o ne todėl, kad atsakovė sijų laiku nepristatė. Argumentuoja, jog teismas nepašalino ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimų prieštaringumo, be to, neįvertino aplinkybės, kad 2017-11-21 sąskaitoje yra klaida, t. y. už 72 vnt. sijų nurodyta tik 2000,01 Eur kaina.

14. Argumentuoja, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1-2 dalys). Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, o CK 6.315 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą. CK 6.319 straipsnis nustato, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus pirkėjui pirkimo–pardavimo sutartyje numatytu laiku. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog laikoma, kad pirkimo–pardavimo sutartyje yra sąlyga dėl jos įvykdymo tiksliai nustatytu laiku, jeigu iš sutarties turinio aiškiai matyti, kad pažeidus šį terminą pirkėjas praranda interesą sutarčiai. Jeigu tokia sąlyga yra, pardavėjas turi teisę įvykdyti sutartį iki termino pabaigos arba jam pasibaigus tik tai atvejais, kai pirkėjas sutinka. Teigia, jog pardavėja sutarties įvykdymo terminą praleido itin ženkliai, o ieškovė kaip pirkėja iš esmės negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį. Pažymi, kad jai įvykdymo terminas buvo esminė sutarties sąlyga, nes artėjo žiema ir buvo būtina įrengti žirgų aptvarą.

15. Ieškovė argumentuoja, kad dėl prekių (paslaugų) pagal konkrečias sąskaitas faktūras neperdavimo pirkėjui, pardavėjas turi pareigą pateikti teismui dokumentus, galinčius patvirtinti perdavimo faktą. Nurodo, kad atsakovė perdavė tik 2017-11-21 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas prekes, jokių kitų PVM sąskaitų faktūrų ar kitų įrodymų, kurie įrodytų, kad prekių tiekimas buvo įvykęs, atsakovė nepateikė. Jeigu prekių perdavimas būtų įvykęs, tai turėtų būti įforminta įmonės buhalterinėje apskaitoje. Atsakovės direktoriaus paaiškinimai, kodėl nebuvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, nepildomi važtaraščiai, nefiksuojamos operacijos apskaitoje teismo posėdžio metu buvo painūs ir prieštaraujantys vieni kitiems. Pažymi, jog atsakovės nurodytas susirašinėjimas niekaip nepatvirtina, kad prekės iš tikrųjų buvo pristatytos. Priešingai, susirašinėjimas patvirtina R. B. paaiškinimus, kad atsakovė nuolat vengdavo pristatyti sijas.

16. Ieškovė pažymi, kad sutartiniai santykiai ją siejo su UAB „Lebona“, todėl R. V. ir I. V. privalo jai grąžinti be pagrindo gautas lėšas (CK 6.237 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

20. Tarp bylos šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai ir kilo ginčas dėl atsiskaitymo pagal pirkimo–pardavimo sutartį arba pagal šią sutartį sumokėtų sumų grąžinimo. Iš esmės tarp šalių ginčas kilo dėl aplinkybės, ar ieškovei atsakovė perdavė perkamą daiktą (sutarties objektą). Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė įsipareigojimo pristatyti visą parduodamų prekių (sijų) kiekį nėra įvykdžiusi, o atsakovė priešieškiniu nurodo, kad prekes pristatė ieškovei, kuri tinkamai už jas neatsiskaitė.

21. Nustatyta, kad 2017 m. birželio mėnesį ieškovė E. S. ir atsakovė UAB „Lebona“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. pirkėja užsakė pagaminti sijas, elektroniniais laiškais šalys suderino perkamų sijų kiekį, kainą (13 891,10 Eur ir 2 917 Eur PVM, iš viso 16 808,24 Eur) ir sutarties įvykdymo terminą (2017-08-01 – 2017-08-10) (e. bylos t. 1, b. l. 6, 38, 71). Dėl šios aplinkybės ginčo nekilo. UAB „Lebona“ 2017-06-26 išrašė išankstinio sumokėjimo sąskaitą LBN Nr. 17-022 13 891,09 Eur (e. bylos t. 1, b. l. 4), ieškovė 2017-06-27 mokėjimo pavedimu atsakovei sumokėjo 7 000 Eur avansą (e. bylos t. 1, b. l. 5) ir 1 000 Eur už ieškovę 2017-09-21 sumokėjo V. R., kuri nurodė mokėjimo paskirtyje – E. B. užsakymas LBN 17-022 (e. bylos t. 1, b. l. 52). Taip pat ieškovė 2017-09-28 sumokėjo 2 000 Eur į asmeninę R. V. banko sąskaitą, nurodžiusi mokėjimo paskirtį – sąskaitos papildymas (e. bylos t. 1, b. l. 35, 53), bei 2017-11-16 sumokėjo 2 100 Eur į I. V. banko sąskaitą nurodžiusi mokėjimo paskirtį – už rankdarbius (e. bylos t. 1, b. l. 72). Ieškovė teigė, kad UAB „Lebona“ perdavė jai tik tas prekes, kurios yra nurodytos 2017-11-21 PVM sąskaitoje faktūroje serija LBN Nr. 17-034, t. y. 72 vnt. sijų, kurių kaina su PVM yra 2000,01 Eur (e. bylos t. 1, b. l. 8).

22. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.317 straipsnio 4 dalies reglamentavimu, pripažįstama, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Atsakovė (pardavėja) byloje teigė, kad pristatė ieškovei sijas, todėl atsakovei tenka procesinė pareiga įrodyti aplinkybes dėl pareigos perduoti daiktą įvykdymo (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju šalys aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, gali įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 12, 178 straipsnis, 177 straipsnio 1 ir 2 dalys).

23. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešieškinį, pritarė ieškovės pozicijai, kad pirkimo-pardavimo sutarčių atvejais, vadovaujantis CK 6.317 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prekių perdavimas pirkėjui pagal pirkimo-pardavimo sandorį turi būti realus, o kilus ginčui teisme dėl prekių (paslaugų) pagal konkrečias sąskaitas faktūras neperdavimo pirkėjui, pardavėjas turi pareigą pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius perdavimo faktą (krovinio gabenimo važtaraščius, čekius, priėmimo-perdavimo kvitus ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011), t. y. konstatavo, kad pareiga leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti prekių perdavimo faktą ir jo realumą tenka pardavėjui, šiuo atveju atsakovei UAB „Lebona“.

24. UAB „Lebona“ pripažįsta, kad prekių perdavimo ieškovei tinkamai neįformino ir įrodymų, leidžiančių neginčijamai nustatyti, kad prekes perdavė ieškovei, nepateikė. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju, vertinant visą civilinėje byloje esančią medžiagą, konstatuotina, jog nėra pagrindo išvadai, kad įrodymų apie sijų perdavimą ieškovei nebuvimas savaime reiškia, jog sijos nebuvo perduotos. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/20182016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑67/2014; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2013; ir kt.).

25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Lebona“ direktoriaus R. V. paaiškinimus, kad vežė ieškovei sijas du kartus, vieną kartą 2017 m. rugsėjo viduryje naktį, antrą kartą maždaug po dviejų savaičių, tuomet jas dar padėjo iškrauti ieškovės tėvas R. B. ir ieškovės vyras, paneigė trečiojo asmens R. B. paaiškinimai, jog atsakovo nurodytos atvežtos sijos buvo skirtos ne ieškovei, o būtent trečiojo asmens R. B. sodybai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija trečiojo asmens R. B. paaiškinimus vertina kritiškai ir su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Visų pirma, trečiasis asmuo yra ieškovės tėvas, be to, R. V. paaiškinimus iš esmės patvirtina šalių telefoninio susirašinėjimo duomenys. Atsakovas į klausimus, kada bus atvežtos sijos, 2017-09-22 atsako „planuoju šiandien vakare arba rytoj anksti ryte išvažiuoti, kad sijos pas jus jau ryte būtų“, prašomas patikslinti valandą, nurodo „išvažiuosiu arba vakare, arba anksti ryte apie 5 valandą ryto, bet kuriuo atveju, sijas rytoj iš ryto turėsite“ (e. bylos t. 1, b. l. 124-126).

26. Ieškovei teigiant, kad atsakovė iki 2017-08-10 užsakymo neįvykdė, atsakovei teigiant, kad už sumokėtą avansą sijas pristatė, teisėjų kolegija pažymi, kad iš 2017-09-15 R. B. rašytos žinutės atsakovui matyti, kad arklidei trūksta dar 26 vnt. (sijų) skubiai, maniežui reikės apie 60 vnt.(sijų), bet tiksliai dar pamatuos iš naujo, po kelių dienų R. B. rašo, kad „galutinis toks rezultatas 65 vnt., apie 14 m, bet ne mažiau 13,80 m“ (e. bylos t. 1, b. l. 120-122), 2017-09-16 rašo, kad arklidei (reikia labai greitai) trūksta 20 vnt., maniežui reikia 62 vnt., gyvenamajai pusei 18 vnt. (e. bylos t. 1, b. l. 140), 2017-09-18 patvirtina, kad reikalingi 65 vnt. (sijų), taip pat matyti, kad balninei reikia 5,20 m, t. y. 18 vnt., gyvenamajai pusei 10,30 m, t. y. 19 vnt. (e. bylos t. 1, b. l. 128). Žinutėse nurodoma, kad maniežui planuojama 72 vnt., toks pats reikalingų sijų skaičius nurodytas ir 2017-09-29 žinutėje bei vėlesniame susirašinėjime (e. bylos t. 1, b. l. 130, 134, 136). Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu atsakovė nebūtų įvykdžiusi bent dalies užsakymo, ieškovės tėvas (ar ieškovė) nebūtų davęs papildomo užsakymo, nebūtų po mėnesio nuo įvykdymo termino pabaigos rašęs atsakovei, kad skubiai reikia dar 26 vnt. sijų ir 2017-09-22 nebūtų klausęs, ar nereikia papildomai sumokėti (e. bylos t. 1, b. l. 124).

27. Iš šalių susirašinėjimo matyti, jog ne kartą derintas ir klausimas dėl pinigų, t. y. minėta, ieškovės tėvas 2017-09-22 klausė, ar nereikia sumokėti papildomai, atsakovas atsakė, jog kol kas nereikia (e. bylos t. 1, b. l. 124), dėl papildomo sumokėjimo klausta ir 2017-09-26, siūlyta sumokėti grynais pinigais (e. bylos t. 1, b. l. 131), atsakovas 2017-09-28 nurodė sumokėti pinigus į jo asmeninę banko sąskaitą, mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas (e. bylos t. 1, b. l. 132), žinutėse taip pat aptariama sijų kaina su PVM ir be PVM, nurodyta, jog „ne esmė, susiderinsim“ (e. bylos t. 1, b. l. 133-134). Pažymėtina, jog trečiojo asmens R. B. paaiškinimais nustatyta, kad jis savo sodybai, esančiai (duomenys neskelbtini) rajone, taip pat buvo pirkęs sijų iš UAB „Lebona“, nurodė atsiskaitydavęs įmonei grynais pinigais, jokių sąskaitų įmonė jam neišrašydavo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertina, jog ieškovė, norėdama sutaupyti, taip pat galėjo atsakovei mokėti grynais pinigais, be to, už sijas mokėta į fizinių asmenų banko sąskaitas (R. V. ir I. V.), šalių susirašinėjimas patvirtina, jog tokia galimybė buvo aptariama, būtent dėl to atsakovė neišrašė sąskaitų faktūrų ir negalėjo jų pateikti teismui, tačiau tai savaime neįrodo, kad sijos nebuvo pateiktos.

28. Be to, kaip matyti iš aptarto susirašinėjimo, ieškovės sumokėti 2 000 Eur į asmeninę R. V. sąskaitą buvo būtent už sijas, taip pat ir 2017-11-16 sumokėti 2 100 Eur į I. V. sąskaitą „už rankdarbius“ (e. bylos t. 1, b. l. 72). Iš susirašinėjimo matyti, jog R. B. 2017-10-13 nurodo, kad giminaitė dirba logistikoje, todėl turėtų galimybę pasinaudoti įmonės transportu ir pasiimti sijas, jeigu taip būtų pigiau, 2017-11-13 – 2014-11-15 žinutėmis derina dėl laiko ir krovinio (sijų) paėmimo ir derasi dėl kainos, atsakovas nurodo sumokėti 2 100 Eur, nurodo sąskaitos numerį, gavėjas I. V., paskirtis „už rankdarbius“ (e. bylos t. 1, b. l. 138, 142-146). 2017-11-17 susirašinėjime klausiama, ar viskas tvarkoje, ar pakrauta, atsakovas atsako „taip, išlėkė“ (e. bylos t. 1, b. l. 148). Konstatuotina, jog nepagrįsti ieškovės argumentai dėl atsakovų nepagrįsto praturtėjimo. Nustatyta, kad ieškovė R. V. ir I. V. pinigus į asmenines sąskaitas pervedė būtent už iš UAB „Lebona“ užsakytas sijas. Ieškovės atsakovams pervesta suma (4 100 Eur) iš esmės ir sudaro atsakovės UAB „Lebona“ reikalaujamą priteisti sumą (3 981,09 Eur be PVM), todėl atsakovės reikalavimas taip pat nepagrįstas.

29. Iš aptarto šalių susirašinėjimo, taip pat ir iš ieškovės pateikto susirašinėjimo su R. V. ir I. V. (e. bylos t. 1, b. l. 25-27) matyti, jog sijas būdavo vėluojama pristatyti, tačiau nei vienoje žinutėje ar kitoje bylos medžiagoje neužfiksuota, kad sijos būtų iš viso nepristatytos. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš ieškovės susirašinėjimo su I. V. matyti, jog tarp šalių vyko normalus bendravimas, ieškovei pasiskundus, kad užsakymas vėluoja, I. V. rašė „jis yra dirbtuvėse, kiek žinau, ruošia jums vežti“, ieškovė atsakė „ačiū, nuraminote mane...“. Ieškovei argumentuojant CK 6.217, 6.315 ir 6.319 straipsniais ir teigiant, jog sutartis faktiškai nutrūko dėl atsakovės kaltės ir esminio sutarties pažeidimo, duomenų, kad šiose teisės normose įtvirtintomis galimybės ieškovė būtų pasinaudojusi, byloje nėra. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl sutarties nutraukimo (CK 6.217 straipsnis), byloje nėra duomenų, kad dėl vėlavimo pristatyti sijas būtų reikalavusi grąžinti sumokėtą avansą ar praradusi interesą sutarčiai (CK 6.315, 6.319 straipsniai). Priešingai nustatyta, jog net ir atsakovei vėluojant pristatyti prekes (sijas), ieškovė (jos tėvas) teiravosi, ar nereikia sumokėti daugiau, davė atsakovei papildomus užsakymus.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų faktinių aplinkybių ir įrodymų pagrindu darytina išvada, jog nei viena iš šalių neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Ieškovė neįrodė, kad turi teisę atgauti atsakovams sumokėtas sumas, atsakovė UAB „Lebona“ neįrodė, kad ieškovė su ja pilnai neatsiskaitė. Nors, minėta, atsakovė nepateikė įrodymų dėl pareigos perduoti visą užsakytą sijų kiekį įvykdymo, teismas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus vertina ne formaliai, o logiškai. Ieškovė ilgą laiką, beveik pusę metų, nuo 2017 m. birželio iki 2017 m. lapkričio mėnesio atsakovei mokėjo pinigus, iš viso 12 100 Eur, šalių susirašinėjimas patvirtina, jog visi mokėjimai atlikti už ieškovės užsakytas sijas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, joks vidutiniškai protingas ir apdairus žmogus, negavęs užsakytų prekių ir nebūdamas jomis patenkintas, taip nesielgtų, papildomų mokėjimų neatliktų ir papildomų užsakymų pagaminti daugiau sijų neduotų. Teisėjų kolegijos vertinimu, daugiau tikėtina, jog šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis buvo įvykdyta. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad ieškovė 2017-11-27 pirko sijas iš kitos įmonės (UAB „Nail Web“) savaime neįrodo, kad UAB „Lebona“ neįvykdė sutarties.

31. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio arba priešieškinio patenkinimas šioje byloje prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė bylos esmę ir vertino įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, jis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys ir priešieškinis atmestini kaip nepagrįsti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir plačiau dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų, taip pat ir už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atlyginimą, kurios priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Priėmus naują sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atmetus ieškinį ir priešieškinį šalių patirtos išlaidos pirmoje instancijoje nepriteistinos.

34. Atsakovų (apeliantų) apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, todėl jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Vertintina, kad patenkinta 50 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, todėl į atitinkamos dalies išlaidų atlyginimą turi teisę atsakovai. Iš pateiktų duomenų matyti, kad išlaidas realiai patyrė apeliantas R. V., t. y. jis sumokėjo 383 Eur žyminį mokestį ir 605 Eur advokatui už apeliacinio skundo parengimą, todėl iš ieškovės jam priteistinas 494 Eur turėtų išlaidų atlyginimas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės E. S. ieškinį ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lebona“ priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. S. atsakovo R. V. naudai 494 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.