- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-16
- Bylos Nr.
- 2-176-780/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00079-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Ieškovas
- D. L.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. L. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės D. M. 4 000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 120 Eur žyminį mokestį, 181,50 Eur už procesinių dokumentų parengimą. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar kitų procesinių dokumentų, prašo priimti sprendimą už akių (b. l. 15–18).
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2017 m. vasario 23 d. (b. l. 29, 30). Atsakovė per nustatytą 15 dienų terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovo prašymu, priimamas sprendimas už akių, neinformuojant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. vasario 13 d. atsakovė D. M. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo 2016 m. rugsėjo 13 d. sumokėti ieškovui D. L. 4 000 Eur (b. l. 22).
Tarp šalių susiklostė paskolos prievoliniai sutartiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1, 6.2 straipsniai). Paskolos grąžinimą šalys įformino paprastuoju vekseliu. Pagal įstatymą, vekselis – vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad vekselis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014, 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015).
ĮPVĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įsakomasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, atsakovei pasirašant vekselį, nesilaikyta imperatyvaus įstatymo reikalavimo (notarinės formos) (b. l. 22). Tai reiškia, kad ieškovo pateiktas dokumentas negali būti pripažįstamas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, ir jam netaikytinos ĮPVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt. Dėl to ieškovas yra praradęs teisę išsiieškoti vekselyje nurodytą sumą ne ginčo tvarka, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką, pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1351/2014).
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką, ieškovo pateiktas 2016 m. liepos 13 d. vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą ir laikytinas paprastu skolos rašteliu. Nagrinėjamu atveju prievolės turinį sudaro vekselyje nurodytas atsakovės įsipareigojimas 2016 m. rugsėjo 13 d. sumokėti ieškovui 4 000 Eur. Toks įsipareigojimas neprieštarauja įstatymams, todėl jis nėra niekinis. Vadinasi, jis yra civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolos sumą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi, paskola yra realinis sandoris, kuriam patvirtinti pakanka paskolos raštelio, o tokiam paskoliniam santykiui įforminti gali būti išduodamas ir vekselis, kuriuo ieškovas nagrinėjamu atveju ir įrodinėja paskolinių teisinių santykių tarp šalių buvimą. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.205 straipsnis). CK 1.93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prievolės ir skolos dydžio neginčijo. Įrodymų, kad iki sprendimo priėmimo būtų grąžinusi skolą, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Skolos dokumento buvimas pas ieškovą yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad atsakovė prievolės neįvykdė. Teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 4 000 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat tenkintinas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – 120 Eur žyminio mokesčio, 181,50 Eur už procesinių dokumentų parengimą.
Iš atsakovės ieškovui priteistina 120 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ieškovas grindžia UAB „Finansų tyrimų biuras“ 2017 m. sausio 31 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra FTB Nr. 00996242 (b. l. 20) ir 2017 m. vasario 3 d. mokėjimo nurodymu (b. l. 21).
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškinį rengė ne advokatas ar advokato padėjėjas, bet UAB „Finansų tyrimų biuras“, kurios viena iš veiklos sričių yra teisinių paslaugų teikimas, ir kuriai ir buvo atlyginta už ieškinio surašymą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 taip pat yra išaiškinta, kad atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas.
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016, 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-313/2016).
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, į tai, kad nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad ieškovas byloje naudojosi advokato ar advokato padėjėjo pagalba, nėra, reikalavimas priteisti iš atsakovės 181,50 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, sumokėtų UAB „Finansų tyrimų biuras“, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-02-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Lazdijų rajono apylinkės teismui.
Ieškovas dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.