Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2017-03-16 · Civilinė byla Nr. 2-176-780/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-16
Bylos Nr.
2-176-780/2017
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00079-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Ieškovas
D. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-176-780/2017Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00079-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; (S) 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 2.6.29.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 16 d.LazdijaiLazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka

rašytinio proceso tvarka už akių išna­gri­­nėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. L. ieškinį at­­sa­kovei D. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas D. L. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės D. M. 4 000 Eur skolos, 5 procen­­­­­tų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškė­­­limo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėji­mo­si išlaidas – 120 Eur žyminį mokestį, 181,50 Eur už procesinių dokumentų parengimą. At­­sa­­kovei nepa­teikus atsilie­pi­mo į ieški­nį ar kitų procesinių doku­men­tų, prašo priimti sprendimą už akių (b. l. 15–18).

Atsakovei procesiniai doku­men­­­tai įteikti 2017 m. vasario 23 d. (b. l. 29, 30). Atsakovė per nu­­s­ta­­­­­ty­tą 15 dienų terminą be pateisina­mos prie­žasties ne­pa­­teikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovo prašy­mu, pri­­­ima­mas sprendimas už akių, nein­formuo­jant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (Lietu­vos Respublikos civi­li­nio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrody­mų verti­ni­­mą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį spren­di­­mą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. vasario 13 d. atsakovė D. M. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo 2016 m. rugsėjo 13 d. sumokėti ieškovui D. L. 4 000 Eur (b. l. 22).

Tarp šalių susiklostė paskolos prie­voli­niai sutartiniai santykiai (Lietuvos Respub­­­likos civi­li­nio kodek­­­­­­­­­­so (toliau – CK) 6.1, 6.2 straipsniai). Paskolos grąžinimą šalys įformino paprastuoju vekse­­­liu. Pagal įstatymą, vekselis – vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipa­rei­goja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respubli­kos įsako­mųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad vekselis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014, 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015).

ĮPVĮ 3 straipsnio 2 dalyje nusta­tyta, kad įsakomasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjek­tas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nusta­tyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynai­siais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įsta­tymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nagrinėjamu atve­ju nustatyta, kad, atsakovei pasirašant vekselį, nesilaikyta imperatyvaus įstatymo reikalavimo (nota­ri­nės formos) (b. l. 22). Tai reiškia, kad ieškovo pateiktas dokumentas negali būti pripažįstamas kaip vekse­lis, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, ir jam netaikytinos ĮPVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikala­vi­mų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt. Dėl to ieškovas yra praradęs teisę išsiieškoti vekselyje nurodytą sumą ne ginčo tvarka, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką, pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, netu­ri paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukš­čiau­siojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2016; Lietuvos apelia­cinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1351/2014).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką, ieškovo pateiktas 2016 m. liepos 13 d. vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą ir laikytinas paprastu skolos rašteliu. Nagrinėjamu atveju prievolės turinį sudaro vekselyje nurodytas atsakovės įsipareigojimas 2016 m. rugsėjo 13 d. sumokėti ieškovui 4 000 Eur. Toks įsipareigojimas nepriešta­rau­ja įstatymams, todėl jis nėra niekinis. Vadinasi, jis yra civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrin­­das (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Prie­vo­lės turi bū­ti vykdo­mos sąžinin­­gai, tin­ka­mai bei nusta­tytais terminais pagal įstaty­mų ar sutar­ties nu­ro­­dy­mus, paskolos ga­vė­jas pri­­va­­lo grąžinti gau­tą paskolos sumą paskolos davėjui sutar­ty­je nusta­ty­tu lai­ku ir tvarka (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi, paskola yra realinis sandoris, kuriam patvirtinti pakanka paskolos raštelio, o tokiam paskoli­niam santykiui įforminti gali būti išduodamas ir vekselis, kuriuo ieškovas nagrinėjamu atveju ir įrodinėja paskolinių teisinių santykių tarp šalių buvimą. Sutarties neįvyk­dymu lai­ko­mas bet kokios iš sutar­ties atsiradusios prievolės nevyk­dy­mas, įskaitant įvykdymo termi­­­­no pralei­­­­dimą (CK 6.63 straips­nio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.205 straips­nis). CK 1.93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu sando­ris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Jeigu šalis nevykdo savo pini­ginės prievolės, kita šalis turi teisę reika­­­lau­ti, kad prievo­lė būtų įvykdyta natū­ra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).

Atsa­ko­vė atsiliepimo į ieškinį nepa­teikė, prievo­lės ir sko­los dydžio negin­čijo. Įrody­mų, kad iki sprendimo priėmimo būtų grąži­­­­nusi skolą, nepateikė (CPK 178 straips­nis). Skolos dokumento buvimas pas ieškovą yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad atsakovė prievolės neįvykdė. Teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteis­­­­ti iš atsa­kovės 4 000 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs sko­­lininkas (fizi­­­­­­­nis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią su­mo­kėti praleis­­­­­­­­­tas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio palūka­nas už pri­teistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvyk­dy­mo taip pat ten­kin­tinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – 120 Eur žyminio mokesčio, 181,50 Eur už procesinių dokumentų parengimą.

Iš atsakovės ieškovui priteis­­­­tina 120 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mo­kesčio) (CPK 79 straips­nis, 80 straips­­nio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ieškovas grindžia UAB „Finansų tyrimų biuras“ 2017 m. sausio 31 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra FTB Nr. 00996242 (b. l. 20) ir 2017 m. vasario 3 d. mokėjimo nurodymu (b. l. 21).

Pažymė­ti­na, kad nagrinėjamu atveju ieškinį rengė ne advokatas ar advoka­to padėjėjas, bet UAB „Finansų tyrimų biuras“, kurios viena iš veiklos sričių yra teisinių paslaugų teikimas, ir kuriai ir buvo atlyginta už ieškinio surašymą.

Lietu­vos Aukščiausiasis Teismas yra išaiš­ki­nęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pave­di­mą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepa­ten­ka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civi­li­niame procese pagal pavedimą. Atsto­­va­vimui nustatyti apribojimai ir reika­lavimai lemia ir atsto­va­vimo išlaidų paskirsty­mo, pritei­si­mo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlai­das advokato ar advokato padė­jėjo pagal­­bai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagri­nė­jimu, o CPK 98 straips­nio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antro­sios šalies išlai­das už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagal­bą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civi­li­nio proceso dalyviui, kurio naudai priim­tas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patir­tų atstovavimo civili­nia­me procese pagal pavedimą išlaidų atly­ginimo tik tuo atve­ju, kai jam atsto­­vavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstova­vi­mo išlaidos civilinio proce­so daly­viui negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutar­tis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 taip pat yra išaiškinta, kad atly­gi­­ni­mas, sumokėtas už teisines paslaugas netu­rin­čiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, nega­li būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįs­tos bylinė­ji­mosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlai­dos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjė­jo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlygi­ni­mui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir orga­nizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016, 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-313/2016).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, į tai, kad nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad ieškovas byloje naudo­jo­si advokato ar advokato padėjėjo pagalba, nėra, reikalavimas priteisti iš atsakovės 181,50 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, sum­okėtų UAB „Finansų tyrimų biuras“, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) skolos, 5 procen­tų dydžio metines palū­ka­nas už priteis­tą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-02-21, iki teis­mo sprendimo visiško įvykdy­mo ir 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinė­ji­mosi išlaidų ieško­vo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pa­reiš­ki­mą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Lazdijų rajono apy­­linkės teis­mui.

Ieškovas dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka