Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta ten pat), aukštojo išsilavinimo, dirbanti buhaltere UAB "(duomenys neskelbtini)", UAB "(duomenys neskelbtini)", UAB "(duomenys neskelbtini)" neteista,

kaltinama nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje;

G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta ten pat), aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju ūkiui, teistas:

1. 2018-06-07 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2019-11-29 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 184 str.1d., 223 str. 1d. 70 MGL ( 2636,20 eurų) dydžio bauda,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

Kaltinamasis G. M. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 1995-11-02 iki 2012-02-21 dirbdamas UAB „A“ technikos direktoriaus pareigose, pagal 2004 m. gegužės 26 d. UAB „A“ direktoriaus P. H. M. surašytą prokūrą, suteikiančią jam teisę bendrovės vardu atlikti visus teisinius veiksmus susijusius su bendrovės verslu, taip pat atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose, atstovauti santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis tokioje apimtyje, kaip nustatyta bendrovės įstatuose ir priskirta bendrovės direktoriaus kompetencijai, būdamas paskirtas UAB „A“ prokūristu, o nuo 2004-01-01 iki 2011-11-14 vykdydamas ir kasininko pareigas, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus priimti sprendimus UAB „A“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, teisę ją atstovauti, būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusį įmonės turtą bei turtines teises, pažeisdamas reikalavimus 2003-12-11 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 19 straipsnio 8 dalies (kurioje nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“ reikalavimus), pažeisdamas 37 straipsnio („Bendrovės vadovas“) 10 dalies 1 punkto (kuriame nurodoma, kad ..„Bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jų tikslu įgyvendinimą….“ Reikalavimus), to paties straipsnio 9 punkto (kuriame nurodoma, kad „...kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą...“), nesivadovavo UAB „A“ direktoriaus H. P. M. patvirtintais ir 2004-05-12 Juridinių asmenų registre įregistruotais bendrovės įstatais, pažeisdamas įstatų 6.5 punkto reikalavimus (kur nurodyta, kad „bendrovės vadovas prieš priimdamas įstatų straipsnio 10-13 punktuose nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą“), būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą iššvaistyti jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „A“ priklausantį turtą, neturėdamas tam teisėto pagrindo - bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo priimti sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, pardavimo, pardavė UAB „A“ priklausantį ilgalaikį turtą:

- pagal 2004-12-31 PVM sąskaitą faktūrą PM 00224 sunkvežimį „MAN“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė įmonės ilgalaikio turto žiniaraštyje pardavimo dienai nurodyta 12699,49 Lt (3677,88 eurų), pardavė K. M. individualiai įmonei už 1000 Lt (289,62 eurus);

- pagal 2007-12-17 PVM sąskaitą faktūrą PM 01479 automobilį „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė įmonės ilgalaikio turto žiniaraštyje pardavimo dienai nurodyta 87550,91 Lt (25356,49 eurų), pardavė UAB „B“ už 73440,64 Lt (21269,88 eurus);

- pagal 2008-08-21 PVM sąskaitą faktūrą PM 018900 autokrautuvą „Komatsu FD 35-5“, kurio likutinė vertė įmonės ilgalaikio turto žiniaraštyje pardavimo dienai nurodyta 23954,29 Lt (6935, 03 eurų), pardavė UAB „C“ už 1800 Lt (521,32 eurus);

- pagal 2010-02-24 PVM sąskaitą faktūrą PM 02623 puspriekabę „Steelmec SVF 13.5-41-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutinė vertė įmonės ilgalaikio turto žiniaraštyje pardavimo dienai nurodyta 49640 LT (14376,73 eurų), pardavė UAB „B“ už 12396,96 Lt (3590,41 eurus).

Taip užimamų pareigų pagrindu, neturėdamas teisėto pagrindo, pardavė UAB „A“ priklausantį ilgalaikį turtą už mažesnę, nei įmonės ilgalaikio turto žiniaraštyje pardavimo dienai nurodytą likutinę vertę, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2004-12-31 iki 2010-02-24 iššvaistė jo žinioje esantį didelės vertės svetimą UAB „A“ turtą – 24 677,77 eurų bendros vertės.

Be to, G. M. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 1995-11-02 iki 2012-02-21 dirbdamas UAB „A“ technikos direktoriaus pareigose, pagal 2004 m. gegužės 26 d. UAB „A“ direktoriaus P. H. M. surašytą prokūrą, suteikiančią jam teisę bendrovės vardu atlikti visus teisinius veiksmus susijusius su bendrovės verslu, taip pat atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose, atstovauti santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis tokioje apimtyje, kaip nustatyta bendrovės įstatuose ir priskirta bendrovės direktoriaus kompetencijai, būdamas paskirtas UAB „A“ prokūristu, o nuo 2004-01-01 iki 2011-11-14 vykdydamas ir kasininko pareigas, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus priimti sprendimus UAB „A“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, teisę ją atstovauti, būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusį įmonės turtą bei turtines teises, pažeisdamas reikalavimus 2003-12-11 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 19 straipsnio 8 dalies (kurioje nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais““, 37 straipsnio („Bendrovės vadovas“) 10 dalies 1 punkto (kuriame nurodoma, kad ..„Bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jų tikslų įgyvendinimą….“), to paties straipsnio 9 punkto (kuriame nurodoma, kad „...kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą...“), būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą iššvaistyti jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „A“ priklausantį turtą, neturėdamas tam teisėto pagrindo, laikotarpiu nuo 2006-06-06 iki 2011-07-28 iš bendrovės lėšų remontavo savo, šeimos narių ir kitų bendrovės darbuotojų bei bendrovės veikloje nenaudojamus ir neapskaitytus automobilius bei įvykdė apmokėjimus už neaiškios kilmės suteiktas paslaugas, nepagrįstas jokiais dokumentais:

- pagal 2006-06-06 UAB „D“ sąskaitą KAU 4168 bendrovės lėšomis apmokėjo 2430,47 litus (703,91 eurų) už automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio L. M., remontą;

- pagal 2006-06-09 UAB „D“ sąskaitą KAU 4191 bendrovės lėšomis apmokėjo 72,44 litus (20,98 eurų) už automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio L. M., remontą;

- pagal 2006-06-27 UAB „D“ sąskaitą KAU bendrovės lėšomis apmokėjo 707,85 litus (205 eurų) už automobilio Opel Tigra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. M. (B.), remontą;

- pagal 2006-07-04 UAB „D“sąskaitą KAU 4376 bendrovės lėšomis apmokėjo 794,54 litus (230,11 eurų) už automobilio Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio S. B., remontą;

- pagal 2006-09-12 UAB „D“sąskaitą KAU 4779 bendrovės lėšomis apmokėjo 97,66 litus (28,28 eurų) už automobilio Opel Tigra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. M. (B.), remontą;

- pagal 2006-10-23 UAB „D“ sąskaitą KAU 2091 bendrovės lėšomis apmokėjo 2363,07 litus (684,39 eurų) už automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio L. M., remontą;

- pagal 2006-11-02 UAB „D“sąskaitą KAU 5315 bendrovės lėšomis apmokėjo 190,79 litus (55,26 eurų) už automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio D. N., remontą;

- pagal 2006-11-23 UAB „D“sąskaitą KAU 5650 bendrovės lėšomis apmokėjo 2474,06 litus (716,53 eurų) už automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio L. M., remontą;

- pagal 2007-08-08 UAB „D“ sąskaitą KZES07151 bendrovės lėšomis apmokėjo 1955 litus (566,2 eurų) už jam priklausančios automobilio BMW 735I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą;

- pagal 2007-10-18 UAB „D“ sąskaitą KZES07425 bendrovės lėšomis apmokėjo 3211 litus (929,96 eurų) už automobilio Audi A3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. M. (B.), remontą;

- pagal 2007-12-03 UAB „D“ sąskaitą KZES 07823 bendrovės lėšomis apmokėjo 659 litus (190,85 eurų) už automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio D. N., remontą;

- pagal 2007-12-04 UAB „D“ sąskaitą KZES 4168 bendrovės lėšomis apmokėjo 712 litus (206,2 eurų) už automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio L. M., remontą;

- pagal 2008-01-24 UAB „D“ sąskaitą KZES 08125 bendrovės lėšomis apmokėjo 102 litus (29,54 eurų) už automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio D. N., remontą;

- pagal 2008-01-29 E“ sąskaitą R-00001/08 bendrovės lėšomis apmokėjo 640 litus (185,35 eurų) už puspriekabės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB „B“ draudimą;

- pagal 2008-01-29 E“ sąskaitą R-00002/08 bendrovės lėšomis apmokėjo 100 litus (28,96 eur.) už puspriekabės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB „B“ draudimą;

- pagal 2008-02-06 UAB „D“ sąskaitą KZES07175 bendrovės lėšomis apmokėjo 173 litus (50,10 eurų) už automobilio Audi A3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. M. (B.), remontą;

- pagal 2008-04-03 UAB „D“ sąskaitą KZES07175 bendrovės lėšomis apmokėjo 2672 litus (773,86 eurų) už automobilio Audi A3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. M. (B.), remontą

- pagal 2008-04-04 UAB „D“ sąskaitą KZES07457 bendrovės lėšomis apmokėjo 86 litus (29,9 eurų) už automobilio Audi A3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. M. (B.), remontą;

- pagal 2008-05-28 UAB „F“ sąskaitą SE0106002246 bendrovės lėšomis apmokėjo 2726,98 litus (789,78 eurų) už puspriekabę valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB „B“ ;

- pagal 2008-05-30 UAB „F“ sąskaitą SE0106002265 bendrovės lėšomis apmokėjo 8426,69 litus (2439,66 eurų) už puspriekabę valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB „B“ ;

- pagal 2008-08-28 UAB „G“ sąskaitą KZEA08261 bendrovės lėšomis apmokėjo 464 litus (134,38 eurų) už automobilio Audi A3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. M. (B.), remontą;

- pagal 2008-09-29 UAB „G“ sąskaitą KZEA08360 bendrovės lėšomis apmokėjo 1148 litus (332,48 eurų) už automobilio Audi A3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. M. (B.), remontą;

- pagal 2009-10-12 UAB „H“ sąskaitą TOD 1694 bendrovės lėšomis apmokėjo 690,01 litus (112,95eurų ) už neaiškios kilmės paslaugas

- pagal 2009-10-20 UAB „H“ sąskaitą TOD 1706 bendrovės lėšomis apmokėjo 120,01 litus (34,75eurų ) už neaiškios kilmės paslaugas

- pagal 2010-06-02 (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini) bendrovės lėšomis apmokėjo 7209,14 litus (2087,91 eurų) už automobilio Mercedes bendrovės vardu neregistruota transporto priemonė);

- pagal 2010-06-09 UAB „I“ sąskaitą PAA44827 bendrovės lėšomis apmokėjo 737 litus (213,44 eurų) už neaiškios kilmės paslaugas;

- pagal 2010-06-18 UAB „I“ sąskaitą SER12381 bendrovės lėšomis apmokėjo 297 litus (86,01 eurų) už neaiškios kilmės paslaugas;

- pagal 2010-08-03 G. D. įm. ‘Y“ sąskaitą RAT54468 bendrovės lėšomis apmokėjo 1100,01 ltius (318,58 eurų) už neaiškios kilmės paslaugas;

- pagal 2010-08-26 (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini) bendrovės lėšomis apmokėjo 2370,04 litus (686,39 eurų) už automobilį Mercedes (bendrovės vardu neregistruota transporto priemonė);

- pagal 2010-10-12 UAB „I“ sąskaitą SER13342 bendrovės lėšomis apmokėjo 386,65 litus (111,98 eurų) už automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio L. M., remontą;

- pagal 2011-01-04 UAB „I“ sąskaitą SER14097 bendrovės lėšomis apmokėjo 1476 litus (427,47 eur) už automobilį Audi;

- pagal 2011-01-13 (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini) bendrovės lėšomis apmokėjo 11141,83 litus (3226,89 eurų) už automobilį Scania;

- pagal 2011-01-04 UAB „J“ sąskaitą GED5022406 bendrovės lėšomis apmokėjo 9462,2 litus (2740,44 eurų) už automobilį MB (bendrovės vardu neregistruota transporto priemonė);

- pagal 2011-05-11 (duomenys neskelbtini) sąskaitą INZ 1121 bendrovės lėšomis apmokėjo 3064,75 litus (887,61 eurų) už automobilį Mercedes (bendrovės vardu neregistruota transporto priemonė);

- pagal 2011-06-03 (duomenys neskelbtini) sąskaitą INZ 1153 bendrovės lėšomis apmokėjo 3124,64 litus (931,02 eurų) už automobilį Mercedes (bendrovės vardu neregistruota transporto priemonė);

- pagal 2011-06-09 (duomenys neskelbtini) sąskaitą INZ 1188 bendrovės lėšomis apmokėjo 1538,82 litus (445,67 eurų) už automobilį Mercedes (bendrovės vardu neregistruota transporto priemonė);

- pagal 2011-06-22 UAB „I“ sąskaitą SER15727 bendrovės lėšomis apmokėjo 2046,78 litus (592,78 eurų) už automobilį Audi;

- pagal 2011-07-26 (duomenys neskelbtini) sąskaitą INZ 1241 bendrovės lėšomis apmokėjo 12903,31 litus (3737,05 eurų) už automobilį Mercedes (bendrovės vardu neregistruota transporto priemonė);

- pagal 2011-07-27 UAB „I“ sąskaitą SER15991 bendrovės lėšomis apmokėjo 2115,27 litus (612,62 eurų) už neaiškios kilmės paslaugas,

- pagal 2011-07-28 UAB „I“ sąskaitą SER15996 bendrovės lėšomis apmokėjo 134,43 litus (39,93 eurų) už neaiškios kilmės paslaugas.

Taip užimamų pareigų pagrindu, laikotarpiu nuo 2006-06-06 iki 2011-07-28, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „A“ priklausantį turtą – 26 625,17 eurų pinigines lėšas.

Be to, G. M. laikotarpiu nuo 1995-11-02 iki 2012-02-21 dirbdamas UAB „A“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), technikos direktoriaus pareigose, pagal 2004 m. gegužės 26 d. UAB „A“, direktoriaus P. H. M. surašytą prokūrą, suteikiančią jam teisę bendrovės vardu atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su bendrovės verslu, taip pat atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose, atstovauti santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis tokioje apimtyje, kaip nustatyta bendrovės įstatuose ir priskirta bendrovės direktoriaus kompetencijai, būdamas paskirtas UAB „A“ prokūristu, o nuo 2004-01-01 iki 2011-11-14 vykdydamas ir kasininko pareigas, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus priimti sprendimus UAB „A“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, teisę ją atstovauti, būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusį įmonės turtą bei turtines teises pagal 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 19 straipsnio („Bendrovės organai“) 8 punkto reikalavimus („Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“), to paties įstatymo 37 straipsnio („Bendrovės vadovas“) 12 punkto 1 dalies reikalavimus (kad „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“), pagal 2001m. lapkričio 6d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 straipsnio reikalavimus („Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1-os dalies „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“), būdamas atsakingas už UAB „A“ buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2011-12-04 sąmoningai pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, tyčia apgaulingai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2004-04-26 iki 2011-12-04 netinkamai organizavo UAB „A“ apskaitą, nes nenustatė jo ir finansininkės D. B. pasirašytų įgaliojimų vairuotojams pateikimo bendrovei UAB „A“ tvarkos, todėl laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2011-11-14, vykdydamas ir kasininko funkcijas nesurašė pirminių pinigų priėmimo dokumentų 4106489,02 Lt (1 189321,43 eurų) sumai, gautai iš Vokietijos bendrovės „K“, nors žinojo, kad jis ir finansininkė D. B. pasirašė įgaliojimus vairuotojams, todėl 2004 m.- 2011 m. laikotarpiu, neįrašė į kasos pajamas ir neapskaitė bedrovės kasoje: 2004 metais 253231,79 Lt (73341 euras), 2005 metais 447172,17 Lt 129510,01 euras), 2006 metais 586630,72 Lt (169900 eurus), 2007 metais 729921,92 Lt (211400 eurus), 2008 metais 483392 Lt (140000 eurus), 2009 metais 267592 Lt 77500 eurus), 2010 metais 758925,44 Lt (219800 eurus) ir 2011 metais 579622,98 Lt (167870,42 eurus), tokiu būdu 4106489,02 Lt (1 189321,43 eurų) sumažino bendrovės turtą ir kapitalą bei padidino šios bendrovės įsipareigojimus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklų” 3 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus - ir kasininkas“, pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama;... 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“;

- laikotarpiu nuo 2004-06-30 iki 2011-03-17, būdamas kasininko pareigose, pilnai neįformintus ir pinigų gavėjų nepasirašytus 59 kasos išlaidų orderius įrašęs į kasos knygos išlaidas, 155250,63 Lt (44963,70 eurų) sumažino grynų pinigų likutį kasoje, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklų” 5 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso arba kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pavadinimas ir jo numeris ir gavėjo nurodyta gyvenamoji vieta. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai – žodžiais, centai – skaitmenimis“ ir 19 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“;

- 2004-2010 metais neorganizavo atsiskaitymų suderinimų su Vokietijos bendrove „K“, todėl į bendrovės apskaitos registrus buvo įrašyti Vokietijos bendrovės nepatvirtinti suderinimo aktai, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719, 2004-07-12 nutarimo Nr. 876 ir 2008-04-17 nutarimo Nr. 370 redakcijas, patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ 3 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Įmonės, išskyrus biudžetines Įstaigas, privalo inventorizuoti... gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą“, 9 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) - teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą”, 60 punkto reikalavimai, kur nurodyta, kad „Kasmet įmonės turėtų suderinti tarpusavio skolų sumas ir įforminti tai suderinimo aktu”;

- neįvykusią finansinę operaciją ir nepatvirtintą dokumentų duomenimis, dėl 3700 Lt (1071,59 eurų) išmokėjimo UAB „B“, įrašė į 2009 m. spalio mėnesio bendrovės avanso apyskaitą, tokiu būdu 3700 Lt (1071,59 eurų) sumažino savo įsiskolinimą bendrovei, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, kur nurodytas, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama;... 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3 dalies reikalavimus kur nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“;

- veikdamas bendrovės vardu pagal jam išduotą prokūrą laikotarpiu nuo 2006-06-06 iki 2011-07-28 iš bendrovės lėšų – už 26 625,17 eurų bendroje sumoje, remontavo savo, šeimos narių ir kitų bendrovės darbuotojų bei bendrovės veikloje nenaudojamus ir neapskaitytus automobilius, tokiu būdu iššvaistydamas jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „A“ priklausantį turtą – 26 625,17 eurų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama;... 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar Įvykus“, tokiu būdu apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamą UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko laikotarpiu nuo 2004-04-26 iki 2012-01-01 negalima iš dalies nustatyti UAB „A“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamoji D. B. nuo 1995-08-01 iki 2011-12-05 būdama UAB „A“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), finansininke, pagal Lietuvos Respublikos 2003-12-11 Akcinių bendrovių įstatymo (red. 2001-11-06 Nr. IX-574) 11 straipsnio „Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė“ 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „Vyriausiasis buhalteris(buhalteris) ... atsako už buhalterinių įrašų teisingumą“, tuo paties įstatymo 14 straipsnio “Apskaitos dokumentų pasirašymas” 2 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad ”Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys”, būdama atsakinga už UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2011-12-04, sąmoningai pažeisdama teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:

- nekontroliavo 4106489,02 Lt (1 189321,43 eurų) priėmimo iš Vokietijos bendrovės „K“, pagal savo ir įmonės vadovo, kasininko G. M. surašytus ir pasirašytus įgaliojimus vairuotojams, ir nenurodė G. M. surašyti pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, tai yra kasos pajamų orderių 4106489,02 Lt (1 189321,43 eurų) sumai, nors kasos knygas už visą tikrinamąjį laikotarpį pasirašė patikrinusi, 2004 m.- 2011 m. laikotarpiu, dėl ko G. M. neįrašė į kasos pajamas ir neapskaitė bedrovės kasoje: 2004 metais 253231,79 Lt (73341 euras), 2005 metais 447172,17 Lt 129510,01 euras), 2006 metais 586630,72 Lt (169900 eurus), 2007 metais 729921,92 Lt (211400 eurus), 2008 metais 483392 Lt (140000 eurus), 2009 metais 267592 Lt 77500 eurus), 2010 metais 758925,44 Lt (219800 eurus) ir 2011 metais 579622,98 Lt (167870,42 eurus), tokiu būdu 4106489,02 Lt (1 189321,43 eurų) sumažino bendrovės turtą ir kapitalą bei padidino šios bendrovės įsipareigojimus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklų” 18 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) privalo kontroliuoti, kad būtų tinkamai tvarkoma kasos knyga. Jo nurodymai kasininkui yra privalomi“, pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, 14 straipsnio “Apskaitos dokumentų pasirašymas” 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad ”Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys”;

- vienašališkai surašė juridinės galios neturinčias pažymas ir jų nepasirašė, be juridinę galią turinčių dokumentų Vokietijos bendrovei „K“ priskaičiavo 1294684,18 Lt (374966,46 eurus) už rinkotyros paslaugas ir šia suma padidino bendrovės sąnaudas, sumažino apmokestinamąjį pelną ir Vokietijos bendrovės skolą bendrovei „A“ už parduotus medienos gaminius, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama;... 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo.“;

- be juridinę galią turinčių dokumentų priskaičiavo palūkanas 2004 metais - 57596,05 Lt (16 681 eurų), 2005 metais - 57596,05 Lt (16 681 eurų) bei šiomis sumomis sudengusi Vokietijos bendrovės K skolą susidariusią už parduotus medienos gaminius, 115192,10 Lt (33 362 eurų)sumažino apmokestinamąjį pelną ir Vokietijos bendrovės skolą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 06 d., Nr. IX-574) 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 6 punkto „asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“;

- neturėdama jokio juridinio pagrindo atstovauti UAB „A“ 2002-03-28 su G. M. surašė ir pasirašė sutartį dėl balninio vilkiko SCANIA RAx2Z, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos mokant už pravažiuotą kilometrą 0,45 Lt, o 2002-10-31 sutartį pakeitė mokant už pervežtą vieną kubinį metrą po 2,50 Lt, 2002-03-29 su G. M. surašė ir pasirašė sutartį dėl puspriekabės MAZ 9397, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos mokant už pravažiuotą kilometrą 0,45 Lt, o 2002-10-31 sutartį pakeitė mokant už pervežtą vieną kubinį metrą po 2,50 Lt, 2003-01-02 su G. M. surašė ir pasirašė sutartį dėl balninio vilkiko Mersedes Benz 1635, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos mokant už pervežtą vieną kubinį metrą po 2,50 Lt, 2004-02-02 su G. M. surašė ir pasirašė sutartį dėl spec. priekabos WACKENHUT 24L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos mokant už pravažiuotą kilometrą 0,45 Lt, 2004-11-09 su G. M. surašė ir pasirašė sutartį dėl puspriekabės VAN HOOL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos mokant už pervežtą vieną kubinį metrą po 2,50 Lt , 2004-11-09 su G. M. surašė ir pasirašė sutartį dėl puspriekabės PACTON 3139S, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos mokant už pervežtą vieną kubinį metrą po 2,50 Lt, 2004-11-09 su G. M. surašė ir pasirašė sutartį dėl balninio vilkiko SCANIA P112M, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos mokant už pervežtą vieną kubinį metrą po 2,50 Lt, po ko, į 2007 m. gruodžio mėnesio apskaitos registrus įrašė jos pačios surašytas, bet nepasirašytas pažymas dėl 23426,82 Lt (6784,88 eurų) automobilių ir puspriekabių nuomos mokesčio padidinimo G. M. ir 32852,66 Lt (9514,79 eurų) puspriekabių nuomos mokesčio padidinimo V. G., kurie nepateisinti bendrovės vadovo įsakymais ar sutarties pakeitimais dėl nuomos kainų padidinimo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 punkto „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai“ 6 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, pažeidė Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d., Nr. IX-675) 11 straipsnio „Apmokestinamasis pelnas“ 4 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai“, tokiu būdu apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „A“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2011-12-05 negalima iš dalies nustatyti UAB „A“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis, teismas atmetė kitus įrodymus

Kaltinamasis G. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog UAB „A“ nuo 2000 metų dirbo technikos direktoriumi, o iki to laiko toje pat bendrovėje dirbo gamybos vadovu. Buvo atsakingas ne už šios bendrovės finansus, kaip nurodyta kaltinime, o už medienos įmonei pirkimą, transporto paiešką, žmonių organizavimą darbui. Viskas, kas yra nurodyta jam pareikštuose kaltinimuose apie bendrovės turto iššvaistymą, buvo derinama su bendrovės akcininku ir direktoriumi H. P. M.. Jokio veiksmo, nesuderinęs jo su P. M. ir negavęs jo leidimo, jis nėra atlikęs. Iki 2000 metų UAB „A“ direktoriumi buvo akcininkas A. V., o nuo 2000 metų direktoriumi tapo šios bendrovės akcininkas P. M., nes jiedu susipyko 1999 metais, pasidalino akcijas ir išsiskyrė. Tuo metu bendrovėje G. M. dirbo technikos direktoriumi. Kadangi P. M. gyveno Vokietijoje ir Lietuvoje buvo retai, jam pasakė, kad liks bendrovės direktoriumi, tačiau visus bendrovės reikalus Lietuvoje perduos tvarkyti G. M.. 2004 metais P. M. jam pareiškė, kad jam jau atsibodo dažnai važinėti į Lietuvą vadovauti bei rašyti jam įgaliojimus atlikti veiksmus bendrovės vardu, todėl parašys prokūrą G. M., kad šis galėtų atlikinėti įvairius veiksmus kaip bendrovės direktorius. Pasakė, kad kai bus Lietuvoje, jiedu viską iki galo suderins - miško pirkimo, automobilių krautuvų remonto, žmonių priėmimo klausimus, tačiau reikiamus dokumentus leis pasirašinėti G. M. pagal prokūrą. H. P. M. nurodė, kad lietuviškai jis nesupranta, todėl bus geriau, jei visus dokumentus pasirašinės G. M.. Po to, kai buvo išrašyta prokūra, bendrovės direktoriaus vardu dokumentus pasirašinėti turėjo teisę G. M., tačiau bet koks dokumentas, kuris buvo jo pasirašomas, buvo derinamas su P. M.. Visi dokumenta, kurie buvo pasirašomi, buvo sudedami į papkes, o dviejų, trijų savaičių jo pasirašyti dokumentai P. M. atvykus į Lietuvą buvo patikrinami ir direktorius nereikšdavo jokių pretenzijų. Jau vėliau P. M. jam nurodė, kad G. M. reikės atlikti ir kasininko pareigas, nes juo jis pasitiki, todėl perdavė raktą nuo seifo, kuriame buvo dokumentais ir piniginės lėšos. P. M. į Lietuvą atvykdavo rečiausiai kas trys savaites, kartais atvykdavo ir dažniau. Jis viską susižiūrėdavo, patikrindavo visas sąskaitas bei kitus dokumentus, kuriuos pasirašydavo G. M.. Kai P. M. nebūdavo Lietuvoje, jis vykdė vadovo pareigas ir gamybos procesas vyko. Jie pastoviai susiskambindavo su P. M., jis viską su juo derindavo ir visus svarbius klausimus spręsdavo P. M. nurodymu. Kai kokio turto vertė buvo didesnė, sprendimą priimdavo pats P. vietoje t. y. Lietuvoje. Kaltinime nurodytų automobilių remontas ar transporto priemonių pardavimai vyko su P. M. žinia ir jo nurodymu ar jo sutikimu, o visi dokumentai, sąskaitos buvo sudedamos į tam skirtą papkę ir tikrinamos paties P. M., kuris atvykęs į Lietuvą viską labai skrupulingai patikrindavo. Viskas buvo perkama ar parduodama tik su P. M. žinia ir jam leidus. Atsiskaitymai grynaisiais pinigais buvo tik su medieną įmonei tiekiančiais pardavėjais, kuriems sumokėdavo G. M.. Tam tikslui jis paimdavo pinigus iš seifo ir atsiskaitydavo su medienos pardavėjais. D. B. išrašydavo išlaidų orderį, pinigai buvo paimami iš seifo ir sumokami medienos pardavėjams. Į bendrovėje esančią knygą įrašydavo, koks asmuo ir kiek kubų medienos atvežė, nurodydavo sumokėtą jam kainą. Kuomet į Lietuvą atvykdavo P. M., jis patikrindavo visas sąskaitas, išlaidų orderius. Bendrovėje buvusioje knygoje buvo surašyta kiekvienos dienos medienos pirkimas. Medžio pirkimo knyga būdavo visą laiką pildoma kas metai nuo 1995 metų. Visos knygos buvo saugomos įmonėje. Nupirktą ir įmonės teritorijoje saugomą medieną P. M. kas mėnesį matuodavo, kuomet atvykdavo į Lietuvą t. y. pasitikrindavo medienos likutį sandėlyje, nes į mėnesį iki 200-300 kubų medienos buvo nuperkama už grynus pinigus. Pirkimo dokumentus G. M. perduodavo buhalterijai. Su kasos knyga jis reikalų neturėjo, jos nepildė, kasos knygą pildydavo buhalterijos darbuotojos. Jis tik paduodavo pirkimo dokumentus į buhalteriją, o kasos knygą pildydavo buhalterė. Joje buvo pildoma, kur išleidžiami pinigai - nurodomas kirtimo leidimas, važtaraštis, sumokėta pinigų suma. Iš esmės jis buvo fiktyviu kasininku, nes kasos knygos nepildė, nors pinigus medienos pardavėjams išmokėdavo jis. D. B. patikrindavo kasos likutį ir darė įrašus kasos knygoje.

Dėl inkriminuojamo turto iššvaistymo kaltinamasis paaiškino, jog jis visus turto pardavimus atliko su P. M. žinia ir jo sutikimu. Sunkvežimis MAN buvo parduotas 2004 metais K. M. įmonei su P. M. žinia ir jam sutikus. Tai buvo senas automobilis, kuris sugedo - trūko balansas, buvo sudaužytas variklio korpusas, greičių dėžė. Jis stovėjo įmonėje nenaudojamas. P. M. užsakė naują MAN‘ą iš Vokietijos. Tuo metu jie išsinuomojo kitą sunkvežimį -miškovežį, kad įmonės veikla nesustotų. Kai atvarytas buvo naujas automobilis, nuo senojo Man automobilio nuėmė hidrauliką, medžio pakrovimo platformą, manipuliatorių ir perdėjo į naują, kad galima būtų vežioti medieną. Tą seną MAN‘ą iš esmės paliko nenaudojamą. Atvažiavęs P. M. pasakė, kad šito laužo jam nereikia ir paklausė, gal jis žino, kam jį parduoti. Kadangi K. M. tuo metu vežė medieną įmonei, G. M. pasiūlė jam automobilio liekanas pirkti. K. M. su P. M. susitiko, jie aptarė pirkimą, o jis jiems vertėjavo. K. M. P. pasakė, kad nupirktų to Man automobilio liekanas kaip metalo laužą, už 500 litų, nes jis buvo nevažiuojantis. Direktorius su pirkėju sutarė, kad jei atiduos dar ir priekines padangas, nupirks automobilį už 1000 litų. Taip jie ir susitarė. Pirkimo pardavimo dokumentus pasirašė G. M., kadangi taip liepė P. M.. Kodėl tas MAN‘as buhalterinėje apskaitoje buvo įvertintas tokios didelės likutinės vertės, jis negalintis pasakyti. Nežino kaip buvo atsispindėta buhalterijoje, kai seno sunkvežimio hidrauliką, medžio pakrovimo platformą, manipuliatorių perdėjo į naują sunkvežimį, turėjo būti sąskaita ir dėl hidraulinių siurblių sudėjimo į naują sunkvežimį. Turėjo būti surašytas dokumentas, kad ilgalaikis turtas nuo vieno automobilio perkeltas kitam ilgalaikiam turtui - naujam Man automobiliui.

Dėl automobilio Mercedes Benz, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavimo gali paaiškinti, kad šis automobilis buvo lizinginis. Ne jis, o bankas pardavė UAB „B“ šį automobilį. Jo tikra likutinė vertė buvo mažesnė nei atsispindėjo buhalteriniuose dokumentuose. Banko ekspertai buvo atvažiavę ir vertino šio automobilio vertę ir jam nėra žinoma, kodėl žiniaraštyje buvo didesnė vertė nurodyta, nei automobilis buvo vertas.

Dėl autokrautuvo „Komatsu FD 35-5 gali paaiškinti, kad šis autokrautuvas buvo atvežtas P. M.‘o iš Vokietijos. Tas krautuvas jau ten buvo ilgai atidirbęs. P. M. suderino klausimą dėl paramos, kurią galima gauti, kad įsigyti krautuvą įmonei už europinius pinigus. Tas Komatsu autokrautuvas stovėjo įmonėje, nes jis buvo nevažiuojantis. Atvažiavo „C“ atstovas ir su P. M. sutarė, tą krautuvą jie nupirks, suremontuos ir tada vėl parduos UAB „A“. P. M. jį perdavė, „C“ pilnai suremontavo - uždėjo kabiną, sudėjo kondicionierius, dar kitas dalis keitė ir suma remonto susidarė virš septyniasdešimt tūkstančių. Tuomet krautuvą UAB „A“ iš „C“ nupirko už gautus europinius pinigus. Parduodant autokrautuvą „C“, ant sutarties parašą dėjo G. M., nes P. M. pasakė, kad jis lietuviškai nesupranta, liepė pasirašyti sutartį. Tas nupirktas krautuvas po to įmonėje buvo ir važinėjo su Europos Sąjungos paramos lipduku. Iš pradžių krautuvas buvo perduodamas C, o kai ta įmonė sutvarkė krautuvą, jie susėdo su C atstovu, surašė krautuvo pirkimo dokumentus. Pagal dokumentus, kaip aiškino šios įmonės darbuotojas, negali būti parduodamas krautuvas brangiau, todėl buvo mažinama vertė, turėjo atitikti standartus. C išsivežė krautuvą, jį suremontavo. Tas jų remontas kainavo virš 50 tūkstančių. Sąskaitą sumokėjo UAB „A“ europiniais pinigais. Ta sąskaita tikrai buvo, o kodėl ji nebuvo pateikta tyrimo metu ir teisme, jis negali pasakyti, nematė, kaip P. M. išsivežė dokumentus iš įmonės. Tuo metu, kai buvo paimti ir išvežti buhalteriniai dokumentai, jis sirgo ir buvo nedarbingume.

Dėl puspriekabės „Steelmec SVF 13.5-41-5“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad puspriekabė buvo UAB „A“ nuosavybė, tačiau ją tempė B priklausantis automobilis Scania. Šis automobilis, važiuodamas Vilemų keliu, patyrė didelę avariją. Scania buvo nurašyta į metalo laužą, o puspriekabė buvo partemta į UAB „A“ kiemą. Atvažiavo draudimo bendrovės ekspertai, įvertino priekabos sugadinimus ir draudimas sumokėjo įmonei. P. M. pasakė, kad tos sugadintos priekabos jam nereikia ir pardavė G. M. įmonei UAB „B“ už 12396,96 Lt (3590,41 eurus). Sąskaitą pardavimo išrašė, bet bendrovė B už priekabą nemokėjo – jo bendrovei tiesiog nebuvo sumokama už pervežimus. UAB „B“ – yra jo, D. B., V. G. kaip trijų akcininkų įkurta bendrovė. Ji buvo sukurta P. M. pasiūlymu ir iniciatyva. 1996 metais jie kalbėjosi su P. M. – kad jiems mokami per maži atlyginimai. P. pasiūlė įkurti jiems savo bendrovę ir teikti paslaugas jo bendrovei. Jie taip ir padarė ir taip dirbo iki 2008 metų – teikė B pervežimo paslaugas UAB „A“. Kai įsigaliojo įstatymas, kad negalima vienai įmonei teikti kitai pervežimo paslaugas be licencijos, vienas išsilaikė licenciją ir B įmonė galėjo teikti kitiems paslaugas, o ne tik sau. Paslaugų apmokėjimo B sąskaitas pasirašinėjo G. M., bet viskas buvo derinama su P. M.. Būdamas technikos direktoriumi, jis dirbdavo po 15 valandų į dieną, dirbdavo kiekvieną šeštadienį, todėl pasakė P. M., kad darbas yra per mažai apmokamas. Tai P. pasiūlė užsidirbti papildomai atlyginimus iš jų įkurtos B įmonės, tiekiant paslaugas jo vadovaujamai įmonei „A“, dėl to ji ir buvo įkurta. Jiems kaip B akcininkams likdavo iš B veiklos į mėnesį maždaug po 500 litų. Pradinius įnašus įkurti šią bendrovę davė P. M.. Jis tik paskolino jiems tuos pinigus, vėliau palaipsniui atsiėmė. Taigi, puspriekabę „Steelmec SVF 13.5-41-5“ B gavo išsimokėtinai, mažesne verte, nes priekaba buvo po avarijos. Už sudaužytą B SCANIA ši bendrovė gavo išmoką iš draudimo ir jie už tą sumą nusipirkome kitą seną SCANIA. Kadangi iki avarijos virkikas buvo B, o priekaba priklausė P. M. bendrovei „A“ ir abi šios transporto priemonės buvo sugadintos, už vilkiką draudimo išmoką gavo B, o draudimą už puspriekabę, gavo „A Puspriekabė nebuvo nurašyta, įmonei B ją pardavė už likutinę vertę išsimokėtinai P. M., kuris atsiėmė už puspriekabę dar ir draudimą. Avarijos, kurios metu buvo sugadinta puspriekabė, dokumentai turi būti pas P. M., kuris juos ir paėmė. Pirktą priekabą jo įmonė B sutvarkė – lygino ir remontavo gal tris savaites, nes priekaba buvo visa sulankstyta.

Kaltinamasis paaiškino, jog P. M. surašė jam prokūrą, kad tuo metu, kai jo nebus Lietuvoje, jis galėtų pasirašinėti už P. M. visus įmonės teisinius dokumentus. Prokūra buvo surašyta lietuvių – vokiečių kalba. UAB „A“ įstatų jis neskaitė, nežino kodėl. Vasarą atvažiuodavo P. M. ir prabūdavo du mėnesius, o kitais kartais tik 2-3 dienas prabūdavo Lietuvoje. Dvi dienos nėra mažai, kadangi viskas būdavo jam sudėta ant stalo, paruošta, jis pasirašydavo iki prokūros pats visus dokumentus. Paskui visus dokumentus, nesant P. M. pasirašinėdavo G. M., nes, jei jau yra dokumentai, tai turi būti laiku pasirašyti. Tam ir buvo išrašyta prokūra.

L. M. yra jo sutuoktinė, ji dirbo UAB „A“ buhaltere, o D. B. vyriausiąja finansininke. Su B. jos dalindavosi darbą. Darbo reikalais į darbovietę jos važinėjo nuosavais automobiliais. D. gyveno (duomenys neskelbtini), o L. 3 km. nuo darbo. Atvažiuodavo į darbą ir šeštadieniais, ir sekmadieniais, ir vakarais jau po darbo atvykdavo į įmonę, esant būtinybei. Kad nemokėti jai viršvalandžių už darbą, P. M. susitarė su L., kad leis jai remontuoti jos automobilį įmonės sąskaita t. y. iš bendrovės lėšų. Ji taip ir darė, remontavo automobilį, pristatydavo sąskaitas, tačiau visas automobilio remonto sąskaitas kontroliavo pats P. M.. Jie taip sutarė, kad jam nereikėtų mokėti viršvalandžių už L. darbą. Kadangi įmonės mašinos būdavo kraunamos eksportui visą parą, L. turėdavo savo automobiliu atvažiuoti į darbą ir po darbo valandų bei išduoti vairuotojams dokumentus - CMR, važtaraščius, surinkti parašus ir automobilį išleisti į reisą, todėl ir buvo apmokamas jos automobilio remontas įmonės lėšomis, pateikiant remonto sąskaitas. Kaip ir visos kitos sąskaitos, taip ir tai, kad jos automobilis bus tvarkomas už įmonės lėšas, buvo suderintas su P. M.‘u. G. M. visas sąskaitas surinkdavo, jas sudėdavo, o atvažiavęs į Lietuvą P. M., jas patikrindavo, susiskaičiuodavo išlaidas.

Jo duktė A. M. (B.) dirbo bendrovėje vadybininke. Ji taip pat savo automobiliu važinėjo darbo reikalais. Buvo prašoma, kad P. M. bent jau užpiltų kurą į jos automobilį Opel Tigra, kadangi jis buvo naudojamas įmonės reikmėms, tačiau jis pasakė, kad jam problematiška dengti kuro išlaidas, geriau jis apmokės automobilio remonto išlaidas iš įmonės lėšų. Automobilis A. būdavo remontuojamas, o sąskaitos, kurios nurodytos ir kaltinime, pateikiamos bendrovei ir buvo apmokamos iš bendrovės lėšų. Pagal 2006-09-12 UAB „D“ sąskaitą KAU 4779 bendrovės lėšomis buvo apmokėta 97,66 litai (28,28 eurų) už automobilio Opel Tigra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. M. (B.),remontą, tačiau pagal šią sąskaitą buvo remontuotas ne jo dukters, o A. M. automobilis. Kadangi P. M. nenorėjo, kad atsispindėtų lietuviškoje apskaitoje vokiški A. M. automobilio numeriai, todėl sąskaitoje buvo nurodytas A. automobilio numeris. Buvo sudaryta sutartis su P. M. įmone dėl A. automobilio remonto, bet kodėl ta sutartis nepateikta teismui, jis nesupranta.

Dėl 2006-07-04 UAB „D“ sąskaitos, pagal kurią bendrovės lėšomis buvo apmokėta 794,54 litai (230,11 eurų) už automobilio Nissan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio S. B., remontą, jis nieko negali pasakyti, nes nepamena aplinkybių. S. B. pas juos bendrovėje dirbo meistru, elektriku.

Dėl D. N. automobilio remonto, paaiškino, jog D. N. buvo jo dukters G. M. (N.) sutuoktinis. G. kurį laiką dirbo bendrovėje „A“, vėliau perėjo dirbti į UAB „L“, kurios savininku taip pat buvo P. M.. Ji ir naudojosi bei važinėjo savo vyrui D. N. priklausančiu automobiliu, kuomet dirbo bendrovėje. Dėl to bendrovės lėšomis buvo remontuotas šis automobilis. Visas iš jos gautas sąskaitas apmokėjimui pasirašinėjo G. M., nes su P. M. buvo rašytinis ar tai žodinis susitarimas, kad yra leidžiama dukrai remontuotis automobilį už bendrovės lėšas ir bus apmokamas ir šios jo dukros automobilio remontas įmonės sąskaita. Visi dokumentai buvo paduoti P. M., jis juos tikrindavo ir žiūrėdavo. Negalintis pasakyti, kodėl tik po 2011 metų antros pusės P. M. pradėjo reikšti pretenzijas dėl automobilių remonto už bendrovės lėšas, nes iki to laiko buvo jam pateiktos visos automobilių remonto sąskaitos, kurias jis kontroliavo, žiūrėjo, tikrino, jam apie automobilių remontą ir apmokėjimą buvo žinoma ir jis jam neprieštaravo.

Dar UAB „B“ kūrimo pradžioje, kurios akcininku buvo G. M., D. B. ir V. G., P. M. pasakė, kad jis galintis apmokėti už „B“ teikiamas paslaugas iš UAB „A“ pinigų, o jis darys užskaitas „B“ teikiant paslaugas UAB „A“. Todėl kai kurios paslaugos, draudimas, kaip nurodyta kaltinime, ir buvo apmokėtos iš P. M. bendrovės pinigų, o po to, suteikus „ B“ paslaugas UAB „A“, buvo daromos užskaitos. V. G., G. M. ir D. B. naudojosi bendrovės automobiliais, pirko „M“ padangas. Jo nuomone, A. M. automobiliui Audi A3 „M“ taip pat buvo pirktos padangos, nes A. buvo toks pats automobilis - Audi A3, kaip ir jo dukters A. M. automobilis. Kai buvo tvarkomas A. automobilis, sąskaitoje buvo nurodytas A. M. automobilio numeris, nes P. M. pasakė, jog negali būti sąskaitoje A. M. automobilio numerio, kadangi jis yra vokiškas.

Dėl kaltinime nurodytų „I“ pateiktų sąskaitų gali pasakyti tik tiek, kad tai galėjo būti tvarkomi A. M. arba P. M. draugų automobiliai, o apmokėta iš UAB „A“. Bet tai vyko P. M. žinant ir jam davus nurodymą G. M. pasirašyti sąskaitas.

Dėl kaltinimo pagal 2008-05-28 UAB „F“ sąskaitą SE0106002246 bendrovės lėšomis apmokėjus 2726,98 litus (789,78 eurų) už puspriekabę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB „B“ bei pagal 2008-05-30 UAB „F“ sąskaitą SE0106002265 bendrovės lėšomis apmokėjus 8426,69 litus (2439,66 eurų) už puspriekabę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB „B“, kaltinamasis paaiškino, jog toks kaltinimas yra visiškas absurdas. Tokios puspriekabės nebuvo nei pirktos, nei remontuotos „F“. Nurodytu sąskaitose laikotarpiu vyko didelės remontas UAB „A“, bendrovė statėsi didelį padėklų priestatą. P. M. buvo nupirkęs kaimynystėje esančios fermos dalį ir ją remontavo. Kadangi bendrovė su „F“ neturėjo sutarties, o pirko įvairias medžiagas, „F“ atsiųsdavo išankstinę sąskaitą už pirktas statybines medžiagas. Sąskaitą apmokėdavo už medžiagas ir ten turėdavo nurodyti transporto priemonę, kuri jas paims. Važiuodavo „B“ automobilis paimti tas prekes. Vežėjas buvo „B“, o sąskaita išrašoma buvo UAB „A“. F puspriekabių neremontavo, o sąskaitose yra įrašyti numeriai mašinos, kuri vežė nupirktą iš „F“ produkciją. Vežėjas buvo „B“, kuri vežė prekes iš „F“ į „A“ įmonę. Sąskaita turėjo būti „F“, nes reikėjo iš anksčiau apmokėti už prekes. Toje sąskaitoje buvo nurodyti automobilio, kuris atvažiuos pasiimti prekes iš „F“. „F“ neišleisdavo prekių kitaip, jei nebūdavo nurodyta, kas paims prekes.

Dėl kaltinimo sąskaitos „Už neaiškios kilmės paslaugas iš UAB „H“ išrašymo, jis neatsimena, kas tai per įmonė ir už kokias paslaugas buvo apmokėta, bet įsitikinęs, kad buvo pirkta kažkokia tai prekė, tik pavadinimas neįrašytas.

Viskas, kas susiję su visomis (duomenys neskelbtini) sąskaitomis, paaiškino, kad tas klubas turėjo automobilių servisą, kuriam vadovavo žymus sportininkas ir jame buvo remontuojamos automobilių greičių dėžės bei reduktoriai. Tame servise „B“ ir UAB „A“ remontuodavo savo automobilius. Sąskaitos už automobilių remontą buvo išrašomos UAB „A“. Kuomet bendrovė pinigus sumokėdavo, tada būdavo sugrąžinamas suremontuotas automobilis, nes serviso administracija netaikė mokėjimų atidėjimo. Dėl to, kad ant sąskaitų buvo užrašyta pieštuku transporto priemonė, paaiškina, jog tai remonto įmonė taip užrašydavo, kuomet būdavo remontuojami ne „A“ įmonės automobiliai, o „B“. „A“ apmokėdavo sąskaitas už tvarkymą „B“ automobilių, tačiau tos sumos buvo išskaičiuojamos iš „B“ suteiktų „UAB „A“ paslaugų šiai įmonei. P. M. nurodydavo mokėti iš jo bendrovės sąskaitos, o vėliau daryti užskaitą už jo bendrovei suteiktas „B“ paslaugas. „B“ padarydavo P. M. paslaugas už tą remontą. (duomenys neskelbtini) rašydavo sąskaitas „UAB „A“, o G. M. jas P. M. nurodymu pasirašydavo, nes „ B“ neturėdavo pinigų susimokėti už remontą. Tas sąskaitas G. M. atveždavo į buhalteriją D. B., paduodavo, ji suderindavo jas su P. M. ir padarydavo užskaitas, nes „B“ atidirbdavo už tas sąskaitas - veždavo medieną „A“ ir už šį darbą buvo daromas užskaitymas už remontą. Kaip pavyzdį gali paminėti - atveždavo „B“ prekių už 2300 eurų, o remontas kainuodavo 2370 eurų. Tuomet „A“ sumokėdavo už remontą ir nemokėdavo „B“ už pervežimą. Taip ir vykdavo tas užskaitymas – „minusuodavo“ remonto sumas iš „B“ suteiktų paslaugų „A“ ir bendrovei mažiau reikėdavo mokėti „B“. Būdavo pildomi užskaitymo aktai, jie buvo laisvos formos. Bendrovė „A“ automobilio Mercedes Benz neturėjo, „B“ turėjo. Buhalterijoje buvo visi tai patvirtinantys dokumentai. Negalintis pasakyti, kur dingo kai kurie UAB „A“ buhalteriniai dokumentai, nes kai jis grįžo po nedarbingumo, buhalterijoje nebuvo jau visų dokumentų, jie buvo paimti.

Dėl kaltinimų apmokėjus UAB „I“ sąskaitas – už neaiškios kilmės paslaugas bei už Audi automobilio remontą, paaiškino, jog UAB „I“ buvo pakankamai brangių paslaugų įmonė ir čia buvo remontuojamas P. M. žmonos A. automobilis. Kuomet automobilis būdavo suremontuotas, prašydavo šios įmonės sąskaitas išrašančios administracijos darbuotojų, kad išleidę automobilį, jie įrašytų lietuviškus Audi automobilio numerius į sąskaitą, nes atitiko markė – Audi A3, kurį taip pat turėjo A. M..

Dėl kaltinimo apmokėjimu UAB „J“ sąskaitos už automobilį Mercedes, kuris neregistruotas bendrovės vardu, paaiškino, jog UAB „J“ užsiėmė variklių remontais. Buvo suremontuotas „B“ Mercedes automobilis, tačiau apmokėta buvo iš „A“ įmonės sąskaitos, o už tą remontą buvo padarytas užskaitymas. „B“ turėjo tris vilkikus ir savivartį. „J“ buvo remontuojamas „B“ automobilio Mercedes variklis, o (duomenys neskelbtini) greičių dėžės, sankabos, reduktoriai. Apmokama buvo iš UAB „A“ sąskaitos, po to daromi užskaitymai, kadangi „B“ teikė paslaugas UAB „A“, už kurias nebuvo apmokama iš „A“. „Mercedes‘as turėjo kelis reduktorius. Kodėl nebuvo sąskaitoje nurodytas remontuoto automobilio valstybinis numeris, jis nežinantis, ant sąskaitos tik buvo užrašyta, koks automobilis.

Dėl 2007-08-08 UAB „D“ sąskaitos KZES07151, pagal kurią buvo apmokėta „A“ bendrovės lėšomis 1955 litus (566,2 eurų) už automobilio BMW 735I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą, paaiškino, jog BMW automobilio neturėjo nei jis pats, nei niekas įmonėje, ar jo aplinkoje. Todėl manantis, jog P. M. draugas buvo atvažiavęs, nes turėjo BMW ir šis automobilis buvo suremontuotas.

Jis pripažįstantis faktus, kad pasirašydavo sąskaitose, kad buvo tvarkomas kitas automobilis, tačiau tai buvo daroma su P. M. žinia ir jo nurodymu. Jei būtų žinojęs, kad viskas taip įvyks, būtų taip nedaręs. Jis pasitikėjo P. M., kuris jam ne kartą sakė, kad gyvensime ir dirbsime kartu iki mirties. Jis neturi jokio dokumento, rašytinio įrodymo, kad visi kaltinime nurodyti dokumentai buvo pateikti P. M. derinimui ir buvo su juo derinami. P. M. darydavo inventorizaciją kiekvienais metais, kartu su A. M. vasarą jie porą mėnesių atlikinėdavo inventorizaciją, visas sąskaitas ištikrindavo. P. M. apie „B“, kurios akcininkai buvo jis, B. ir G., įkūrimą žinojo nuo 1995 metų, įkurta bendrovė buvo P. pasiūlymu, kadangi jam reikėjo, kad būtų užtikrintos medžiagų ir produkcijos transportavimo paslaugos. „B“ automobiliai niekam kitam neatlikdavo darbų, tik „A“ bendrovei. Visas UAB „A“ pateiktas sąskaitas 2006, 2007, 2008, 2009 metais apmokėdavo šios bendrovės buhalterija, suderinusi su P. M.. Jis kasmet tvirtino balansą, matydavo pinigų visus srautus. Jam būdavo pateikiama ir ataskaita tiek vokiškai, tiek ir lietuviškai. Be to, UAB „A“ tikrino ir mokesčių inspekcija, nebuvo jokių pastabų ar pretenzijų.

Dėl kaltinimo apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, kaltinamasis paaiškino, jog „A“ bendrovės buhalterijos jis netvarkė. Jam tiek P. M., tiek ir buhalterė D. B. paaiškino, kad bus daroma užskaita už UAB „A“ apmokamas sąskaitas ir „B“ suteiktas paslaugas, kad tai yra legalus dalykas, kad bus buhalteriškai viskas sutvarkyta. Jis pripažįsta tik tai, kad neteisingai elgėsi, kuomet kaltinime nurodytose sąskaitose sukeitė automobilių numerius t. y. paprašė sąskaitas išrašiusių asmenų į jas įrašyti ne faktiškai remontuotų automobilių vokiškus numerius, o tokių pat automobilių lietuviškus numerius, priklausančius dukroms ar žmonai, nors tvarkomi buvo A. M. ir kiti automobiliai vokiškais numeriais. Taip darė dėl to, kad P. M. liepė taip daryti, jam netiko, kad sąskaitose būtų rašomi automobilių, registruotų Vokietijoje, numeriai. Tie automobiliai priklausė kitai P. M. įmonei - „ (duomenys neskelbtini)“ įmonei. Nurodė, jog už paslaugas, atliktas transporto įmonių automobiliais, kurie nuvažiuodavo į Vokietiją ir nuveždavo UAB „A“ pagamintą produkciją, vyko dalinis apmokėjimas Vokietijoje, grynais pinigais ir taip buvo atsiskaitoma jau nuo 1997-1998 metų, kol jis dar nebuvau gavęs prokūros iš P. M.. Daliniai apmokėjimai buvo suformuoti įmonėje, jie jau vyko jau seniai, tai nebuvo jo sugalvota atsiskaitymo schema, o P. M. su V. buvo sugalvota. Vairuotojams, nuvežusiems paletes į Vokietiją, buvo išduodami daliniai apmokėjimai - jie paimdavo grynus pinigus už pervežimus į Vokietiją. Įmonėje buvo šablonas dalinio apmokėjimo, jis buvo paruoštas P. M., išrašydavo jį ar buhalterė, ar finansininkė. P. M. buvo anksčiau suderinęs su įmonėmis, kurioms buvonu vežamos paletės, kad bus dalinis apmokėjimas. Parveždavo pinigus tie vairuotojai į įmones, kurios teikdavo transportavimo paslaugas ir tada tų įmonių atsakingi asmenys išrašydavo dokumentus, pajamų orderius, kad įmonė gavo pinigus. Toks P. M. sumanymas čia buvo jau nuo įmonės įkūrimo, jis taip norėjo. G. M. P. M. pavedimu tik nuvažiuodavo į tas transporto įmones, paimdavo dokumentus, kad jie gavo grynus pinigus iš UAB „A“, nes tuos grynuosius pinigus, kuriuos Vokietijoje gaudavo kiekvienas transportavimo įmonės vairuotojas ir kuris juos parveždavo į savo įmonę, jos vadovai ar administracijos darbuotojai išrašydavo dokumentus – pajamų orderius, kuriuos pasiimdavo G. M., ir kuriuos jis parveždavo į „A“ buhalteriją. Visos įmonės išrašydavo kasos pajamų orderius ar kvitus. Jis nesuprantantis, kodėl P. M. kreipėsi į FNTT, jei transporto įmonėse buvo išrašyti buhalteriniai dokumentai, kad gauti pinigai už transportavimo paslaugas, tuos dokumentus G. M. paimdavo, pristatydavo buhalterei, o ši įtraukdavo į apskaitą. Tik iš vienos V. įmonės jam būdavo skambinama, kad jis pats atvažiuotų paimti pinigus iš vairuotojų, kurie grįžo iš reiso ir parvežė grynus pinigus. Tuomet V. atvažiuodavo pirmadienį, antradienį ar trečiadienį pas G. M., pasiimdavo tuos pinigus ir išrašydavo pinigų priėmimo kvitus.Tik šiuo metu jis supratęs, kad taikydamas tokią schemą t. y. organizuodamas dalinį apmokėjimą grynais pinigais Vokietijoje, P. M. taip plaudavo pinigus iš UAB „A“ ir P. M. įmonės Vokietijoje „K“. Tie, kurie gaudavo pinigus grynais už paslaugą, veždavo už šiek tiek mažiau pinigų. Visus dokumentus, kuriuos jis gaudavo krovinių tranportavimo įmonėse, G. M. atveždavo į buhalteriją ir toliau nežino, kas su tais dokumentais būdavo. Juos toliau tvarkydavo buhalterė. Ką jai pateikė G. M. iš lietuviškų transportavimo įmonių, šie dokumentai jo nuomone buvo apskaityti. Vokietijos įmonė, sumokėjusi grynus pinigus už atvežtas prekes, pinigų kvitų nerašė ir jis neturėjo ką apskaityti. Dalinis apmokėjimas, tai nėra pirminis dokumentas, todėl jo negalima buvo įtraukti į apskaitą. P. M. įmonė Vokietijoje turėjo rašyti pinigų kvitus, bet jie to nedarė. Daliniame apmokėjime buvo nurodyti vairuotojo duomenys, automobilio duomenys, įmonės duomenys. Buvo bendrovėje knyga, joje buvo pildoma, kas pasikrovė bendrovės prekes, kokia transporto įmonė ir kiek paėmė Vokietijoje pinigų, data. Tada data, kada ir kas atvežė pinigus į transporto įmones ir kokią sumą. Kaip pavyzdį gali paminėti įmonę „N“: jam paskambindavo, kad pinigai jau atvežti iš Vokietijos ir yra pas juos kasoje. Jie išrašo dokumentus. Transporto įmonė išrašydavo kasos pajamų orderį, jis nuvažiuodavo, pasirašydavo, kad jį gavo, ir atveždavo tuos dokumentus į UAB „A“. Pas jį buvo atskira knyga vedama apskaitai, kad nenuplauktų tie pinigai, kurioje buvo įrašoma, kiek paėmė vairuotojas ir atvežė grynų pinigų. Gavęs iš įmonės apmokėjimo už transportavimo paslaugą dokumentus, jis juos atveždavo į „A“ buhalteriją ir nežino, kaip toliau ir kas vykdavo su tais dokumentais. Jis nepildė avansinių mokėjimų dokumentų. Finansininkė pildė kasos išlaidų orderius. Buhalterijoje jos dvi dirbo ir jis nežino, kuri pildė kasos pajamų orderius. Darbo užmokesčio žiniaraščius pildė taip pat buhalterija. Oficialiai jis nebuvo įdarbintas įmonėje kasininku. P. M. atvykdavo į Lietuvą dažnai ir skaičiuodavo pinigus pats. Pagrindinis asmuo įmonėje buvo P. M., o finansininkė atliko tik savo pareigas.

Kaltinamoji D. B. kalta neprisipažino ir nurodė, jog dirbdama UAB „A“ finansininkės pareigose, teisingai ir laikydamasi įstatymų vedė buhalterinę apskaitą, jos įrašai apskaitoje buvo pagaol pateiktus jai dokumentus. Apskaitos dokumentus surašydavo laiku ir teisingai, o už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą ji negali atsakyti, už tai atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.

Dėl kaltinimo tuo, kad ji nekontroliavo pinigų priėmimo iš Vokietijos bendrovės „K“, pagal savo ir G. M. surašytus bei pasirašytus įgaliojimus vairuotojams, taip pat, kad nenurodė G. M. surašyti pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų - kasos pajamų orderių, kaltinamoji nurodė, kad kaltinama tuo yra nepagrįstai. Paaiškino, jog nėra bendrovėje tokių dokumentų, kurie vadintųsi įgaliojimais. Yra tik dokumentai, kurie vadinasi daliniai apmokėjimai. Kadangi tai buvo ne pirminiai apskaitos dokumentai, todėl ji jų nekontroliavo ir niekur neįtraukė.

Dėl kaltinimo tuo, kad vienašališkai surašė juridinės galios neturinčias pažymas ir jų nepasirašė, be juridinę galią turinčių dokumentų Vokietijos bendrovei „K“ priskaičiavo 374966,46 eurus už rinkotyros paslaugas, kad šia suma padidino bendrovės sąnaudas, sumažino apmokestinamąjį pelną ir Vokietijos bendrovės skolą bendrovei už parduotus medienos gaminius, paaiškino, kad toks kaltinimas nepagrįstas. Yra byloje sutarties priedas, kad „A“ apmoka įmonei UAB K“ už rinkodaros paslaugas 4,2 procento nuo apyvartos sumos. Tuo remiantis ji ir surašė pažymas bei įtraukė į įmonės sąnaudas. Tai darė P. M. nurodymu.

Dėl to, kad be juridinę galią turinčių dokumentų priskaičiavo palūkanas 2004 metais - 57596,05 Lt (16 681 eurų), 2005 metais - 57596,05 Lt (16 681 eurų) bei šiomis sumomis sudengė Vokietijos bendrovės K skolą, susidariusią už parduotus medienos gaminius, taip pat 33 362 eurų sumažino apmokestinamąjį pelną ir Vokietijos bendrovės skolą, nurodė, kad įmonė lizingu buvo pirkusi iš K, buvo išmokėtas lizingas ir palūkanos. Dėl to jos buvo priskaičiuotos ir įtrauktos į sąnaudas.

Kaltinamoji nurodė, jog nepagrįstai kaltinama ir tuo, kad neturėdama jokio juridinio pagrindo atstovauti UAB „A“, 2002-03-28 su G. M. surašė ir pasirašė sutartį dėl transporto priemonių nuomos, be pagrindo pasirašinėjo dėl automobilių nuomos ir dėl priedų prie sutarčių už kainų pakėlimą. Ji buvo įpareigota įsakymu pasirašyti tas sutartis, pagal tą įpareigojimą ir pasirašinėjo bei sudarinėjo sutartis dėl pačios nuomos ir kainų padidinimo pagal rinkos sąlygas. Pasirašinėjo pagal įgaliojimus, ką buvo nurodęs direktorius P. M., nuomos sutartis, kas priklauso kaip buhalterei, apskaitos dokumentus, pasirašyti kredito sutartį su banku ir pas notarą ją patvirtinti. Kasos knygą pasirašinėjo, kadangi joje yra kasininko ir buhalterio parašas. Įgaliojimas buvo surašytas P. M., kad pasirašyti kredito sutartį su banku ir pas notarą ją patvirtinti. Šių dokumentų ji neturi, nes neišsinešė jų iš bendrovės. Visi dokumentai turi būti bendrovėje, kadangi buvo surašytas jų perdavimo dokumentas P. M.. Tame dokumentų surašyme dalyvavo, surašė visus dokumentus - visas papkes peržiūrėjo ir viską surašė. Jai atrodo, kad buvo 3 egzemplioriais surašytas tas perdavimo dokumentas. Liko įmonėje visi egzemplioriai, nes jai jo nedavė. Skambino ir prašė kopijos telefonu, bet jos negavo. Kai dirbo UAB „A“, negali pasakyti, kokius tiksliai registrus vedė, nes buhalterijos darbuotojų buvo trys, tai konkretūs registrai jai nebuvo priskirti. Jos visos trys rašė dokumentus. Ji rašiusi lyg važtaraščius, neprisimena kitų dokumentų, gal ir sąskaitos buvo. Pildė ir avansinių mokėjimų formą, kuri buvo duota paties P. M.. Dokumentus pildė trise: buhalterė L. M., apskaitininkė G. M. ir ji. Jos visos dirbo oficialiai įmonėje. Priimant žmones į darbą, buvo sudaroma darbo sutartis ir ji pranešdavo SODRAI apie naują darbuotoją, pildydavo jo priėmimo formą.

Bendrovės gryni pinigai buvo laikomi seife. Ji nežino, kas turėjo raktus nuo seifo, ji jų neturėjo. Visus buhalterijai pateiktus dokumentus jos visos trys dėdavo į dėžutę, ryte išsiimdavo ir tvarkydavo juos - susirūšiuodavo dokumentus, kuris kuriai priklauso tvarkyti ir tvarkydavo. Kuri laisva būdavo, ta ir dirbdavo prie dokumentų. Duomenis už apmokėtas prekes ir paslaugas turėjo pats P. M.. Jis apskaičiuodavo, surašydavo ir atsiųsdavo pavedimais pinigus į bendrovės sąskaitą. Būdavo, kad ir grynais apmokėdavo sąskaitas. Transporto paslaugų užsakymais užsiėmė G. M. ir V. G..

Dėl pirkimų - pardavimų nelabai galinti ką pasakyti, nes nepamena, bet visi pirkimai -pardavimai buvo derinami su P. M.. Visų sutarčių nelabai gali prisiminti, bet buvo sudarytos transporto priemonių nuomos sutartys. Įmonė vykdydavo ir remonto darbus, nes buvo nusipirkę papildomus pastatus. G. M. įmonėje buvo technikos direktorius, o visus pinigus skaičiuodavo pats bendrovės direktorius P. M. ir ji viską su juo derindavo. Pelno nuostolio ataskaitas ji taip pat derindavo su P. M. ir būtent jis jas pasirašydavo. Ji viską pateikdavo ne G. M., o P. M. - visus buhalterinius duomenis pagal buhalterinės apskaitos programą. Kai jis ir ji ataskaitas pasirašydavo, tada ji pateikdavo jas mokesčių inspekcijai. P. M. atvažiuodavo į Lietuvą, tikrindavo visus duomenis, jam reikėdavo pateikti ir sąskaitas, jei kas jam būdavo neaišku. Jos visos trys pagal gautus buhalterinius dokumentus įvesdavo duomenis į buhalterinę programą. Ji įmonėje buvo finansininkė. Už buhalterinių įrašų teisingumą atsakingas buhalteris, tačiau už visus duomenis ji buvo atsakinga buvo, nes valstybinėje mokesčių inspekcijoje nurodyta buvo kaip tvarkanti buhalterinę apskaitą. M. tik pagal pareigas buvo buhalterė, o G. M. apskaitininkė – vadybininkė, tačiau jos nebuvo už tai atsakingos. Ji surinkdavo visus dokumentus, kas būdavo sudedama į buhalterijoje buvusią dėžutę apie visus atsiskaitymus. Gaudavo ir dokumentus, kai atsiskaitoma buvo grynaisiais. Su vežėjais atsiskaitydavo bendrovė grynaisiais ir pavedimais.

Surašytus įgaliojimus vairuotojams paimti grynus pinigus ji negalėjusi įtraukti į apskaitą, nes įgaliojimas tai nėra pirminės apskaitos dokumentas. Jei būtų pinigų išmokėjimo kvitas iš Vokietijos, tada būtų galėjusi traukti duomenis į apskaitą. Ji nežinanti, ar kas gavo iš Vokietijos perduotus vairuotojams pinigus, ar ne. Tam yra pirminiai apskaitos dokumentai - pinigų išmokėjimo kvitai, tačiau jai jie nebuvo pateikti.

Įmonė išveždavo pagamintą produkciją į Vokietiją, kuri buvo apskaityta. Tai atsispindėjo važtaraščiuose, sąskaitose - faktūrose, kurias išrašydavo tiek ji, tiek ir L. M. bei G. M.. Važtaraščiai išvažiuodavo su vairuotoju, o sąskaita – faktūra buvo išsiunčiama P. M.. Vokietijos įmonės pervesdavo į UAB „A“ sąskaitą Lietuvoje pinigus. Kažkada, dar įmonės gyvavimo pradžioje, būdavo grynųjų pinigų judėjimas, iki 2000 metų. P. M. pats vežė iš Vokietijos pinigus, buvo tokių atvejų. Vairuotojai į įmonę nevežė pinigų, bent jau ji to nėra mačiusi. Jei pinigai ir buvo vežami, tai turėjo būti išrašyti pinigų išmokėjimo kvitai, kad ji būtų galėjusi įtraukti juos į apskaitą, bet P. M. ir A. M. to nedarė. Kai ji tokių kvitų paprašydavo, jai P. M. pasakydavo, kad ji nesikištų kur nereikia ir ji nesikišo. Kas liesdavo grynus pinigus, G. M. nevadovavo, viską organizavo P. M.. Jie tik produkcijos važtaraščius išrašydavo, produkcija iškeliaudavo, o pinigus P. M. susiskaičiuodavo. Iš buhalterinės programos ji atspausdindavo visus duomenis P. M., kai jis atvažiuodavo. Jis viską iki paskutinio cento suskaičiuodavo ir viską sudėliodavo, kas ką turi vykdyti, viską sužiūrėdavo, sutikrindavo, liepdavo išrašyti kasos pajamų orderį, kuriame buvo jo nurodytos pinigų sumos. Kadangi ji nebuvo kasininkė, P. M. pats viską reguliuodavo, susiskaičiuodavo ir sudėstydavo. Ji tik dokumentą sutikrindavo ir pasirašydavo, kad viskas tvarkingai. P. M. tvarkė kasą ir parodydavo, kiek turėdavo pinigų. Jis rūšiuodavo prie stalo pinigus ir viską skaičiuodavo. Surašydavo ant lapo, ką reikia surašyti dokumentuose. Tai vykdavo į mėnesį kartą, ar kas dvi savaites, kuomet jis atvykdavo į Lietuvą. Pačią kasos knygą ji spausdindavo iš buhalterinės programos. Ji pasirašydavo kasos knygoje, kad viskas gerai. P. M. skaičiuodavo, patikrindavo, kad viskas atitinka ir ji pasirašydavo. Gale metų patikrindavo kasos pinigų likutį ir viskas visada atitikdavo. Ji neturėjusi ką apskaityti, jei nebuvo kasos išlaidų orderio iš Vokietijos. Transporto įmonės išrašydavo kasos pajamų orderius UAB „A“. Ji su tomis įmonėmis nieko bendro neturėjo, kurios gabeno produkciją, kadangi tos įmonės tik teikdavo transportavimo paslaugas bendrovei ir pateikdavo kasos pajamų orderius. Kasos išlaidų orderiai transporto įmonėms nebuvo išrašomi. Įmonė, kuri atlikdavo pervežimą, kasos pajamų orderį išrašydavo. Viena šaknelė likdavo transporto įmonėje, kita šaknelė atkeliaudavo atskaitingam asmeniui, bet ne į pačią kasą. „A.“ užsakydavo pervežimą, siųsdavo tai įmonei užsakymą, tada jie atsiųsdavo kasos pajamų orderį ir sąskaitą. Po pervežimo ateidavo į bendrovės buhalteriją sąskaita ir kasos pajamų orderis, šaknelė. Negalinti pasakyti, kaip, kas konkrečiai sumokėdavo už pervežimus. Ji nemačiusi tų pinigų, tik gaudavo sąskaitą ir kasos pajamų orderio šaknelę iš tos įmonės, kad UAB „A“ atsiskaitė už paslaugas. Ten ir G. M. ir P. M. atsiskaitymai buvo nurodyti. Jeigu pinigai nebuvo apmokami grynaisiais, tai sistemoje matėsi skolą ir tada būdavo atliekamas pervedimas transporto įmonei, kadangi gavus sąskaitas už paslaugas, jos buvo įvedamos į programą. Gaudavo paprastai ir sąskaitą, ir kasos pajamų orderį. Jeigu būdavo sumokėta grynaisiais, tai ji gaudavo kasos pajamų orderį. Jeigu nemokėta grynais, ji matydavo, kad gauta sąskaita neapmokėta. Apmokėdavo tuomet pavedimu arba ji, arba G. M. ar L. M..

Įmonėje buvo atskaitingas asmuo, arba G. M., arba V. G., kurie gaudavo pinigus, važiuodavo pirkti prekes grynaisiais pinigais ir parveždavo dokumentą apie apmokėtas prekes. Tai transporto įmonei, kuri pateikdavo pajamų orderį, tai yra pajamos, o UAB „A“ tai buvo išlaidos už suteiktas paslaugas. Pagal pateiktus pajamų orderius grynais matyt apmokėdavo G. M. ar V. G.. Seifas buvo P. M. žinioje. Kuomet P. M. būdavo Lietuvoje, ir G. M. prie seifo prieidavo. Tik P. M. ir G. M. imdavo pinigus iš seifo. Yra dokumentai ir ant dokumentų yra parašai, kas apmokėdavo. Avansinėje apyskaitoje matydavosi išlaidos, kuriai transporto įmonei sumokėta ir kas sumokėjo, o ji ir L. M. į apskaitą pateiktus dokumentus įtraukdavo. Apskaita buvo kompiuterinėje programoje. Joje įrašydavo prie atskaitingų asmenų, jeigu tai buvo transporto išlaidos. Į kasos knygą rašydavo tik tai, kas įmokėta tiesiai į kasą. Jei transporto įmonei išmokėjo pinigus G. M., tai prie atskaitingų asmenų buvo įvesta jo pavardė, o jei V. G., jis nurodytas buvo prie atskaitingų asmenų. Iš Vokietijos jai nebuvo pateikta ir ji neturėjo jokio kasos išlaidų orderio, kad Vokietijos įmonė sumokėjo pinigus bendrovei „A“. Kadangi tokio pirminio dokumento neturėjo, ir negalėjo jo įtraukti. Kadangi pasirašytas įgaliojimas paimti pinigus nėra pirminis pinigų apskaitos dokumentas, jį į apskaitą traukti ji negalėjo. Į ją buvo įtraukiami tik tie buhalteriniai dokumentai, kurie buvo išrašomi. Iš Vokietijos kitokių dokumentų jai nebuvo pateikta. Kokios nors Vokietijos įmonės išrašytas kasos išlaidų orderis turėjo pas ją patekti ir jis būtų įtrauktas į apskaitą. Kadangi tokių dokumentų jai nebuvo pateikta, ji negalėjo įvesti jų į apskaitą.

Dėl bylos 14 tome 67-68 lapuose esančio priedo prie pavedimo sutarties, kaltinamoji nurodė, jog jis surašytas ir pasirašytas P. M., kad „A“ už rinkotyros paslaugas P. M. valdomai Vokietijos bendrovei „K“ turi sumokėti 4,2 procento nuo savo apyvartos sumos ir, kad tai yra sutarties sutikslinimas. Tuo remiantis kiekvieną mėnesį buvo paskaičiuojami 4,2 procento nuo „A“ apyvartos, šie pinigai būdavo pervedami P. M. firmai Vokietijoje už rinkotyros paslaugas už klientų paiešką. Buvo sutartis, kad P. M. ieško klientų. Ji nežinanti, kodėl ji nebuvo pateikta. Paskui P. M. parašė tą priedą, nes jam reikėjo, kad būtų apmokama ir už rinkotyros paslaugas. „A“ išrašydavo visas sąskaitas už pateiktą produkciją, o iš gauto pelno 4,2 procento buvo paskaičiuojama „K“ už rinkotyros paslaugas. Čia būdavo atliekami sudengimai su sąskaita, todėl tiek mažiau už produkciją turėjo pravesti ši P. M. firma Vokietijoje. Ji vadovavosi sutarties priedu. Sutartis buvo bendrovėje, ten buvo visos surašytos sutartys. Buhalterinėje apskaitoje sutartis buvo. Bylos medžiagoje nėra tos sutarties, tačiau nėra ir lizingo sutarčių įtraukta kažkodėl tai. Ji nežinanti, kodėl P. M. jų nepateikė. Ji mačiusi tas sutartis, jos buvo atskiruose segtuvuose ir jie buvo perduoti P. M.. Viskas buvo perdavimo apyraše įrašyta ir tikrai dokumentai buvo perduoti. Nepripažįsta savo kaltės, nes darė viską pagal sutartis ir pateiktus dokumentus. Buvo ir P. M. įsakymas, įpareigojantis ją pasirašyti sutartis, kurios buvo tiesiogiai suderintos su P. M.. Ji buvo įpareigota pasirašyti „A“ transporto priemonių nuomos sutartis, nes būdamas „B“ akcininku, G. M. pasirašyti sutarties su savimi negalėjo. Kaltinime nurodytas vilkikas buvo G. M. nuomojamas „A“, todėl ji buvo P. M. įsakymu įpareigota pasirašyti „A“ įmonės vardu. G. M. kaip fizinis asmuo pasirašė, kadangi „B“ įmonėje nebuvo daugiau administracijos darbuotojų. Jeigu ji būtų P. M. neįpareigota, nebūtų pasirašiusi tokių sutarčių. Visi P. M. įsakymai liko jo vadovaujamoje bendrovėje atskirame segtuve. Buvo ir priedai prie tų sutarčių. Priedas dėl transporto priemonių nuomos taip pat buvo pasirašytas jos ir G. M., bet viskas buvo suderinta su P. M.. Buvo ir jo atskiras įsakymas dėl nuomos kainų didinimo. Visi įsakymai buvo palikti įmonėje, tačiau jie nebuvo pateikti byloje. Žinojo P. M., kad iš M. įmonės yra nuomojamos transporto priemones, kurios buvo jo vardu ir tam davė sutikimą. Dėl puspriekabės nuomos buvo kitas įsakymas, P. M. juo įpareigojo pasirašyti šią sutartį. Visos sąlygos buvo derindamos su P. M.. Pinigai buvo išmokami M. už transporto priemonių nuomą. Kasininkas mokėjo pinigus, o ne buhalteris. Kasininkas tuo metu buvo G. M.. Kur tie visi įsakymai dingo, ji nežinanti.

Liudytojas D. K. parodė, kad nuo 2009 metų dirba tarptautines transporto paslaugas teikiančioje UAB „O“ direktoriumi. Žino bendrovę UAB „A“, kuri dirbo su medienos dirbiniais, o jo vadovaujama bendrovė veždavo ir iki šiol veža šios bendrovės gaminius į Vokietiją. Užsakymus dėl pervežimų telefonu jiems pateikdavo UAB „A“ atsakingas asmuo G. M. arba darbuotojas V. G.. Patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (t.37., b. l. 70-72, t.39., b. l. 179), kad UAB „A“ atsiskaitymo formos su jų įmone už suteiktas transporto paslaugas buvo dvi: grynais pinigais arba banko mokėjimo pavedimu į įmonės sąskaitą. Kai būdavo užsakomas pervežimas iš Lietuvos į Vokietijos Rutesheim miestą, tuomet G. M. arba darbuotojas V. G. informuodavo, kad apmokėjimas bus arba grynais arba banko mokėjimo pavedimu. Jei būdavo pasakoma, kad apmokėjimas už transporto paslaugas bus grynais pinigais, tuomet UAB „A“ jų įmonės vairuotojui, kuris konkrečiai veš numatytą krovinį į Vokietiją, išduos įgaliojimą, pagal kurį vairuotojas parveš grynus pinigus iš Vokietijos būtent kaip apmokėjimą už suteiktas transporto paslaugas UAB „A“. Vairuotojai grįžę iš Vokietijos jam paduodavo grynus pinigus, kaip atsiskaitymą su jų įmone už atliktą krovinio pervežimą į Vokietiją. Tai daugiausiai būdavo 1000 Eurų. Įmonės buhalterė R. Č. tuos grynus pinigus užpajamuodavo į UAB „O“ kasą pagal kasos pajamų orderį, nurodant, kad pinigų įnešėjas į UAB „O“ kasą yra UAB „A“, pinigų gavėjas - UAB „O“. Tokį kasos pajamų orderį pasirašydavau jis, kaip UAB „O“ kasininkas. Po to išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodydavo konkretų maršrutą už krovinio pervežimą ir pilną sumą

Liudytojas D. S. paaiškino, kad dirbo įmonėje UAB „A“ meistru. Šiuo metu jis dirba šioje įmonėje, tačiau jau gamybos vadovu. Dirbdamas meistru, rūpinosi medžiagomis, vykdydavo užsakymus, rūpinosi gamyba. Gamindavo paletes, bulvių dėžes, konteinerius. G. M. pažįsta, kadangi jis buvo gamybos vadovu iki atleidimo iš darbo. Tuo metu bendrovėje dirbo ir G. M. žmona bei dukra, V. G., finansininke buvo D. B., o bendrovei vadovavo H. P. M.. Šiuo metu bendrovei vadovauja P. M. sūnus K.. Kai P. M. nebūdavo Lietuvoje, bendrovei vadovaudavo G. M., todėl jis į jį kreipdavosi įvairiais darbo klausimais. Patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (t.37., b. l. 59-60, t.39., b. l. 185, t.47., b. l. 93-94), kad G. M. užsiimdavo transporto organizavimu, su V. G. užeidavo į gamybos cechus, domėdavosi gamybos procesais. Kiek atsimena, kai dar dirbo G. M., bendrovės mobilaus ryšio telefonais naudojosi apie 15 žmonių, būdavo prieš metines šventes, kai kuriems senesnius telefonus pakeisdavo naujais. UAB „A“ teritorijoje (duomenys neskelbtini), aikštelėje buvo laikomos ir UAB „B“ krovininės transporto priemonės - Scania, Mann markės. Kodėl UAB „B“ transporto priemonės buvo laikomos UAB „A“ aikštelėje, nežino.

Apklaustas liudytoju R. V. parodė, jog pažįstu abu kaltinamuosius – G. M. ir D. B., kadangi buvo vienas iš įmonės UAB „P“ akcininkų ir jam teko bendradarbiauti su UAB „A“ bendrove – jo tarptautinių pervežimų bendrovė teikdavo jai pervežimo paslaugas. Patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, kad 2009 metais jų įmonė pradėjo tiekti transporto paslaugas UAB „A“, krovinių vežimas buvo tik į Vokietiją. Kai pradėjo bendradarbiauti su UAB „A“, G. M. per faksą pateikdavo užsakymus raštu konkrečiai transporto paslaugai atlikti. G. M. taip pat jam paaiškino atsiskaitymo už jų suteiktas transporto paslaugas tvarką: atsiskaitoma buvo grynais pinigais, kuriuos iš Vokietijos parveždavo UAB „P“ vairuotojai. Įmonės vairuotojams buvo išduodami įgaliojimai gryniems pinigams parvežti. Prieš kelionę į Vokietiją jis G. M. pasakydavo telefonu ar parašydavo ant užsakymo raštu, koks konkrečiai vairuotojas vyks į Vokietiją. Jo įmonės vairuotojai parveždavo pinigus eurais, atiduodavo jam, jis nunešdavo juos į įmonės kasą, kur būdavo išrašomi kasos pajamų orderiai, kad grynus pinigus-eurus įneša G. M.. Tokiu būdu gryni pinigai būdavo užpajamuojami jų įmonės kasoje. Šie grynų pinigų parvežimai buvo užskaitomi už bendrai visas atliktas jų transporto paslaugas, o PVM sąskaitos faktūros būdavo išrašomos konkrečiam krovinio pervežimui. Po grynųjų pinigų parvežimo iš Vokietijos, pats G. M. atvykdavo į jų įmonę, pasirašydavo ant išrašyto kasos pajamų orderio ir pasiimdavo kasos pajamų orderio šaknelę. Kiek atsimena už transporto paslaugas UAB „A“ 2012 metais kelis kartus atsiskaitė ir per banką mokėjimo pavedimais (t.37, b.l.61-63, t.40., b. l. 9). Patvirtino, jog yra matęs H. P. M. kelis kartus, bet su juo nebendravo, nes vokiškai nemokėjo. Vėliau, su juo bendravo per vertėją, kai reikėjo suderinti aktus, vežė jam dokumentus, kai P. M. darė auditą.

Liudytojas R. Š. paaiškino, kad yra dirbęs UAB „R“ direktoriumi. UAB „R“ užsiėmė krovinių pervežimu ir ekspediavimo paslaugomis. Patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (t.37, b. l.78-79), kad 2009 metais jų įmonė gavo užsakymą iš UAB „A“ pervežti medienos gaminius į Austriją. UAB „A“ direktorius G. M. jam grynais į rankas sumokėjo 7937,60 litų sumą. Nurodė, jog pasiėmė grynus pinigus, nes jo įmonė buvo kaip tarpininkas - gaudavo pinigus iš klientų ir sumokėdavo įmonei, kurią samdė pervežimams. Jo įmonėje viskas buhalteriškai turėjo būti sutvarkyta teisingai.

Liudytojas V. L. parodė, jog jau 8 metus dirba vairuotoju UAB "O“. 2011 metais dirbo arba V. V. įmonėje, arba UAB „S“. Daug metų teko vežioti UAB „A“ krovinius. Veždavo skydus ir paletės bei dėžes pakavimui. Būdavo, kad nuvežęs krovinį, gaudavo grynus pinigus, kuriuos parveždavo į įmonę. Būdavo tokių dalykų daug, ne tik su P. M. įmone. Būdavo ir iš Rusijos atsiveždavo grynus pinigus perduoti įmonei. Ateidavo pas vadybininką, gaudavo nurodymą dėl pervežimo, važiuodavo krautis į P. M. bendrovę. Nuvažiavęs į Vokietiją, priduodavo prekes, pasiimdavo grynus pinigus ir parvežęs juos, priduodavo į buhalteriją. Patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, kad pagal pateiktą jam 2010-08-05 dokumentą, jis yra gavęs 1000 eurų gavo Vokietijoje ir juos parvežęs į įmonės buhalteriją (t.37., b. l. 74, t.40., b. l. 79).

Liudytojas A. M. paaiškino, kad 1997 metais ir M. R. buvo įkūrę įmonę UAB „T“, buvau tos įmonės direktoriumi. Patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, kad jų įmonė bendradarbiavo su UAB „A“ 2006, 2008 ir 2009 metais. 2006 metais už suteiktas transporto paslaugas UAB „A“ atsiskaitydavo grynais pinigais arba mokėjimo pavedimais per banką. Viską jie derindavo tik su G. M.. Atsiskaitymo tvarka pagal susitarimą buvo tokia: jų įmonės UAB „T“ konkrečiam vairuotojui, kuris turėdavo vykti į Vokietiją su UAB „A“ medienos produkcija, UAB „A“ išduodavo įgaliojimą. Pagal tokį įgaliojimą jų vairuotojui Vokietijoje paduodavo grynus pinigus eurais, būtent už jų atliktą transporto paslaugą. Tada UAB „T“ vairuotojas grįžęs iš Vokietijos, grynus pinigus (eurus) perduodavo į UAB „T“ buhalteriją. Po to jų buhalterijoje buvo išrašoma PVM sąskaita faktūrą, pinigų priėmimo kvitas ir kasos pajamų orderis (litais) atitinkamai parvežtai pinigų sumai (eurais), kaip UAB „A“ apmokėjimas už UAB „T“ suteiktas transporto paslaugas (t.37, b. l. 84-86, t.40., b. l. 10). Patvirtino, jog G. M. buvo vadovas P. M. įmonėje. Visus pinigus į UAB „T“ atveždavo vairuotojai, jie būdavo perduodami buhalterijai. Neperduodavo tų pinigų G. M., tik pinigų priėmimo kvitai ir sąskaita faktūra buvo išrašomi. Kiekvieną kartą sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas G. M. būdavo perduodami.

Liudytoja V. E. paaiškino, jog dirbo V. V. įmonėje buhaltere-kasininke. V. V. įmonė užsiėmė tarptautiniais pervežimais. Būdavo, kad krovinių pervežimo užsakovas atnešdavo į įmonę grynus pinigus, juos užpajamuodavo pagal sąskaitą ir pasirašydavo, kad pinigus užsakovas sumokėjo. Užsakovo atstovas atvažiuodavo ir pasirašydavo, kad į kasą įnešdavo pinigus. Kasos pajamų orderį tos įmonės atstovui perduodavo. UAB „A“ įmonė jai žinoma. Jeigu būdavo šios įmonės užsakymas ir įvykdymas, tai ji ir rašydavo, kad P. M. įmonės atstovas sumokėjo už jo įvykdymą. G. M. jai yra žinomas, jis ateidavo, pasirašydavo, kad sumoka pinigus už įvykdytą pervežimą ir kasos pajamų orderį pasiimdavo. Jai nėra žinoma, kad įmonės vairuotojai pinigus atvežtų į įmonę ar, kad jie palikdavo pinigus. Ji visus dokumentus suformindavo tik tada, kai ateidavo G. M..

Liudytojas G. V. paaiškino, kad buvo D. V. įmonės bendraturtis. D. V. yra jo sutuoktinė. Paslaugas teikdavo P. M. įmonei, nes D. V. įmonė vertėsi krovinių pervežimo verslu. Tai buvo individuali įmonė, D. V. buvo savininkė, o jis bendraturtis. Jų įmonė vežiojo krovinius Lietuva – Vokietija, Lietuva – Belgija, Lietuva - Olandija. P. M. įmonės krovinius vežiodavo į Vokietiją. Gaudavo pervežimo sutartį vienkartinę ir sutartu laiku veždavo. Netinka laikas ir maršrutas – neveždavo. Sutartis iš D. V. įmonės pusės pusės pasirašydavo savininkė, gal kartais pasirašydavo ir jis, bet dabar jau nebeatsimena. Neatsakys, kas pasirašydavo iš P. M. bendrovės pusės sutartis, neprisimena. Pažįsta G. M. tiek, kiek jų įmonės paslaugos buvo teikiamos P. M. įmonei „A“. Kiek pamena, G. M. buvo P. M. vadovaujamos bendrovės gamybos direktorius ar technikos direktorius. Telefonu jie bendraudavo pagrinde. Paskambindavo jis, pasakydavo, kad reikia nuvežti į Vokietiją krovinį. Jei tai dienai turėdavo transporto, tai priimdavo užsakymą, išsiųsdavo transportą pakrovimui. Dėl krovinių pervežimo derindavo sąlygas su G. M. ir pervežimo kainą aptardavo, o po to atsiųsdavo jis sutartis. Dabar jis neatsimenantis ir negalintis tiksliai pasakyti dėl atsiskaitymo sąlygų, bet tikrai gali pasakyti, kad neoficialiai, be dokumentų, niekas nebūdavo daroma. Jie visus dokumentus yra pateikę ikiteisminiame tyrime, viskas buvo daroma tvarkingai, kaip reikalauja įstatymai. Visi pervežimus ir apmokėjimus patvirtinantys dokumentai yra pateikti, nes teisės aktų nustatyta tvarka P. M. bendrovė atsiskaitinėdavo su jų įmone. Buvo atsiskaitoma ir pavedimais, ir grynais pinigais, kurie buvo pajamuojami, pagal kasos pajamų orderį. Nuvykdavo su kasos pajamų orderiu į biurą P. M., kur buvo ir G. M., ir kitas direktorius, ir P. M. bei buhalterės. Jis pateikdavo kasos pajamų orderį. Kas pasirašydavo ant orderio, tas ir paduodavo jam pinigus už pervežimą. P. M. buvo pagrindinis akcininkas bei direktorius, bet su juo jis nebendravo, nes šis tik vokiškai mokėjo, o jis vokiečių kalba nekalba. Dažniausiai jis su G. M. visus reikalus aptardavo. Kas ant kasos pajamų orderio pasirašydavo, tas ir perduodavo pagal orderį pinigus už pervežimą.Jam nežinomi faktai, kad jų įmonės vairuotojai paimtų pinigus už pervežimą Vokietijoje ir parvežtų į Lietuvą, nei vienam iš savo įmonės darbuotojų nėra davęs nurodymų paimti grynus pinigus Vokietijoje, parvežti juos į Lietuvą.

Liudytoja A. S. parodė, jog yra UAB „U“ direktorė. Paaiškino, kad P. M. užsakymu, ji atliko finansinių ataskaitų auditą UAB „A“ už 2010-2011 metų laikotarpį. P. M. užsakė finansinių ataskaitų auditą dėl to jog įtarė, kad jo įmonėje kažkas netvarkoje. Bendradarbiaujant su advokate, jis kreipėsi dėl audito, kad nustatyti, kas yra neteisinga arba neteisėta. Jis užsakė eilinį finansinių ataskaitų auditą. Susitikusi su vadovu, ji klausė, ar jis turi kažkokių papildomų klausimų, kokią sritį, ką būtų galima atidžiau pažiūrėti, daugiau procedūrų padaryti. P. M. paaiškino, kad įtarė, jog bendrovės vadovas G. M. turintis transporto įmonę, pasinaudodamas UAB „A“ patalpomis, visu kitu turtu, gauna papildomas pajamas. Prašė pažiūrėti atidžiau, ar nėra sąskaitų, nepriklausančių minėtai įmonei. Tada pasirašė sutartį ir pradėjo finansinių ataskaitų auditą. Kas užsako auditą, tas įsipareigoja pristatyti prašomus dokumentus, todėl buhalterinius dokumentus pristatė pats P. M., atvežė į jos biurą. Vėliau, kai peržiūrėjo dokumentus, kada pasidarė atranką, tada ji nuvyko į bendrovę. Nuvykusi į vietą, tiek, kiek reikėjo, bendravo su G. M., P. M., D. B.. Audito metu neprašomi dokumentai. Jų procedūra buvo išklausyti trečiųjų asmenų, kad jie atsiųstų tiesiogiai patvirtinimus apie skolų likučius, todėl tą ir padarė. Ne tik „K“ bendrovei nusiuntė paklausimus apie skolų likučius, bet ir daugeliui lietuviškų įmonių. Tada gavo patvirtinimą iš Vokietijos įmonės „K“ apie įsiskolinimą ir duomenų su UAB „A“ nesutapimą. Tuo metu skirtumas buvo apie 1 milijonas litų. Tada ir prasidėjo pokalbiai, kodėl nesutampa. Skola UAB „A“ buvo didesnė apie milijoną litų, nei tvirtino „K“. Tada buvo pokalbis su G. M. ir jie pradėjo aiškinti, kad negali taip būti. Pasakė, kad jų skola yra mažesnė UAB „A“, nes jie atsiskaito tiesiogiai už transporto paslaugas lietuviškoms transporto įmonėms ir mažina tą savo įsiskolinimą UAB „A“. Tada ir išaiškėjo, kad UAB „A“ apskaitoje šios ūkinės operacijos neatlikdavo. Tuomet tas skirtumas ir atsirado. Iš Vokietijos įmonės gauti pinigai nebuvo apskaitomi lietuviškoje įmonėje. D. B. nedalyvavo pokalbyje. Pas ją biure buvo P. M., A. M., G. M.. Buvo nuspręsta papildyti audito procedūras. Tada pati A. M. atvežė įgaliojimus, pavedimus iš Vokietijos. Tam, kad sutikrinti, ar tikrai pinigai yra apskaityti lietuviškoje UAB „A“ apskaitoje, buvo gauti dokumentai ir buvo atliekamos papildomos audito procedūros. Jai buvo pateikti pavedimai, kuriuos atvežė A. M. iš Vokietijos, su vairuotojų parašais, kad jie gavo atitinkamas sumas pinigų, tačiau lietuviškoje įmonėje – UAB „A“ nebuvo tų pinigų, jie nebuvo apskaityti, nebuvo sumažintas įsiskolinimas. Gauti pinigai iš vokiškos įmonės, buvo paimti vairuotojų ir parvežti į pervežimo įmones, o pervežimo įmonės rodydavo, kad pinigai yra apmokami iš UAB „A“ kasos. Ji pati mačiusi, kai buvo bendrovės buhalterijoje, kaip vairuotojai laukdavo, kol buhalterija išrašys pavedimą gauti pagal kažkokias sąskaitas pinigus. Ir jie išvažiuodavo su tais pavedimais. Kai gaudavo pinigus iš „K“, jie parvažiuodavo su tais pinigais į savo įmonę ir juos atiduodavo. Pajamų orderyje ir turėjo būti nurodyta, kad pinigai gauti iš vairuotojo, o atsiskaitymas yra iš „K“ už UAB „A“ transporto paslaugas. Dokumentus rado UAB „A“, jie buvo išrašyti iš UAB „A“, G. M. už transporto paslaugas. Šitie dokumentai atkeliaudavo į UAB „A“, apskaitoje jie buvo apskaitomi kaip grynais pinigais atsiskaitymas transporto kompanijoms už pervežimus. O kad tuos pinigus turėti, juos reikėdavo pasiimti iš UAB „A“ sąskaitos. Buvo surašyta audito išvada, ji buvo sąlyginė dėl skolų nesutapimo. Tą daugiau nei 1 milijoną litų įmonė turėjo sumažinti pagal „K“ patvirtintą skolų raštą ir tas milijonas litų buvo apskaitytas įmonės nuostoliuose. M. sakė, kad nežino kodėl buvo tokios didelės apyvartos grynaisiais pinigais, kad reikia klausti D. B. kodėl taip yra. P. M. į ją kreipėsi dėl to, kad turėjo įtarimą, kad G. M. naudojasi UAB „A“ patalpomis, kad jis turi kitą įmonę ir gali būti, kad yra sąskaitų, kurios nepriklauso UAB „A“, tačiau jos apmokamos iš UAB „A“ sąskaitos, t. y., kad G. M. naudojasi UAB „A“ pinigais. Todėl buvo nustatinėjama, ar yra UAB „A“ tokių dokumentų, sąskaitų, kurių išlaidos, sąnaudos, apmokėjimas gali nepriklausyti UAB „A“. Tokių sąskaitų buvo. Buvo padarytas mokestinis tyrimas ir teko 50 000 litų susimokėti pelno mokesčio UAB „A“ už tai, kad buvo pateiktos ne UAB „A“ sąskaitos. Pinigai bendrovėje nebuvo apskaityti, kurie buvo gauti iš Vokietijos.

Liudytojas D. D. parodė, kad dirbo UAB „V“ nuo 2000 iki 2009 metų, buvo sandėlininkas – vadybininkas. Įmonės veikla: prekyba dviračiais, transporto paslaugos. Kadangi išrašydavau sąskaitas, jam žinoma, kad bendrovė bendradarbiavo su UAB „A“ įmone, atlikdavo šios įmonės krovinių pervežimus į užsienį, kadangi turėjo apie 15-20 vilkikų. Patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (t.43., b. l. 108-109), kad jam parodytuose pinigų priėmimo kvituose Nr. SPB 0231764 ir 0231774 yra jo parašas, ir gali būti, kad jis buvo gavęs kvituose nurodytas sumas (2767,24 Lt.) ir (2934,88 Lt.). Iš ko jis gavo minėtus pinigus ar iš UAB "A" atstovo G. M., ar iš UAB "V" vairuotojų, nepamena, kadangi tai buvo seniai t. y. 2004 metais. UAB "V" vairuotojai galėjo atvežti į bendrovę grynuosius pinigus, gautus už atliktas krovinio pervežimo paslaugas, kadangi tuo metu tai buvo dažna praktika. Gautus grynuosius pinigus jis atiduodavo UAB "V" direktoriui, jų įnešimui į bendrovės kasą, nes visus piniginius reikalus tvarkė direktorius R. M., kuris šiuo metu miręs.

Liudytojas L. P. parodė, kad dirba UAB "C" nuo 1992 metų pardavimų vadybininku. Įmonė teikia krautuvų remonto, nuomos, pardavimo paslaugas. Kiek jam yra žinoma UAB "C" su UAB "A" bendradarbiavo. Patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (t. 43, b. l. 123), kad 2008 metais iš šios bendrovės pirko krautuvą Komatsu FD 35-5. Sandoriu užsiėmė tuometinis UAB "C" technikos vadovas V. M., kuris 2012 metais mirė. Kiek žino, krautuvas buvo pirktas už 1800 Litų (521 eurų). Apmokėjimas vyko bankiniu pavedimu. Kiek jis prisimena, krautuvas buvo techniškai netvarkingas. UAB "A" to krautuvo labai reikėjo, tačiau krautuvas buvo labai netvarkingas. UAB "A" atsisakė mokėti pinigus už remontą, todėl V. M. susitarė su UAB "A" atstovais, kad bus įformintos krautuvo pirkimo-pardavimo operacijos. Pagal tai 2008-08-21 UAB "C" iš UAB "A" už 1800 Litų (521 eurų) įsigijo minėtą krautuvą. Kokia to krautuvo likutinė vertė UAB "A", jis nežino. Po krautuvo įsigijimo, UAB "C" susitarus su UAB "A", atliko minėto krautuvo remonto paslaugas. Kiek pamena į šį krautuvą vien detalių buvo įdėta už 26400 Litų ( 7648 Eur). Taip pat prie remonto kainos reikėtų pridėti dar darbo užmokesčio, darbų, išorės paslaugų ir kt. kainas, todėl krautuvo remontas galėjo kainuoti apie 41000 litų. Kapitališkai pilnai suremontuotas 2008-10-15 pagal išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą PAK Nr. 0009569, šis krautuvas buvo parduotas atgal UAB "A" už 77290 Litų ( 22384, 73 eur). Apmokėjimas už parduotą krautuvą vyko bankiniais pavedimais į UAB "C" sąskaitą. Už krautuvą buvo pilnai atsiskaityta.

Liudytojas V. G. paaiškino, kad pažįsta abu kaltinamuosius, kadangi jie kartu dirbo UAB „A“. Jis nuo 1995 metų pradėjo dirbti UAB "A". Patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (t. 43, b. l. 98-99, 102-103), kad dirbdamas bendrovėje, 2002 metais nuosavybės teise įsigijo puspriekabinę platformą v/n (duomenys neskelbtini) bei sunkvežimį su platforma MAZ 938666 v/n (duomenys neskelbtini), kurie buvo skirti pervežti medienos rąstus. Įsigijęs platformas, jis jas išnuomojo UAB "A", kadangi bendrovei reikėjo tokios pervežimo technikos. Nuomos sutartis pasirašė jis ir UAB "A" buhalterė D. B.. Tai galėjo būti 2002 metų kovo mėn. 28 ir 29 dienomis. Kokia buvo pradinė nuomos kaina jis neprisimena. Taip pat jis nežino, kiek vėliau kaina už nuomą buvo didinama. Už nurodytos platformos ir sunkvežimio nuomą jam buvo mokama grynais pinigais, lyg tai išrašant kasos išlaidų orderį. Mokestis už nuomą jam buvo mokamas ne kiekvieną mėnesį, o rečiau. Buvo momentų, kad nuomos mokestis jam mokamas nebuvo, o iš tų nuomos pinigų buvo atliekama jam priklausančių priekabų remontas. Apie tai, kad kai buvo remontuojamos jam priklausančios platformos, nuomos mokestis jam mokėtas nebus, pasakydavo buhalterė D. B. arba direktorius G. M.. Be to, maždaug 10 metų atgal, jis įsigijo automobilį VW GOLF IV, tamsios spalvos, valstybinių numerių nepamena, bet galėjo būti (duomenys neskelbtini) Minėtu automobiliu naudojausi jis ir jo šeimos nariai. Nepamena, kad kam nors būtų paskolinęs minėtą automobilį, ar, kad automobiliu naudotųsi UAB "A" darbuotojai. Esant reikalui, jis minėtą automobilį remontuodavo savo jėgomis arba, reikalui esant, varydavo į automobilių servisus. Jis neatsimena, kad minėtas automobilis būtų remontuotas UAB "A" teritorijoje arba už įmonės lėšas. Jis niekada nedavė šio automobilio remontuoti UAB "A" atsakingiems asmenimis. Taip pat niekada nėra gavęs iš UAB "A" dokumentų, patvirtinančių minėto automobilio remontą. Pats niekam iš įmonės darbuotojų jokių pinigų už automobilio remontą davęs nebuvo. 2011-07-28 jis niekaip negalėjo remontuoti automobilio už 134,43 litus. Galvoja, kad UAB "A" darbuotojai galėjo žinoti jo automobilio valstybinius numerius bei kitus duomenis. Iš UAB "A" jam niekas niekada nebuvo sakęs apie jo automobilio remontą, todėl kas galėjo jo automobilyje būti remontuota 2011-07-28 už 134,43 litus jis neišsivaizduoja. Patvirtino, jog automobilis Golf buvo nupirktas kaip šeimos. Darbe jis turėjo įmonės transportą ir su juo važinėdavo, todėl labai mažai eksploatuojamas VW Golf buvo, juo važiavo tik sūnus savaitgaliais. Nepamena, kad būtų įmonės lėšomis tvarkęs šį automobilį.

Liudytojas E. N. paaiškino, kad UAB „A“ dirbo nuo 2003 iki beveik 2009 metų. Tvarkydavo kompiuterius, spausdintuvus. Ten man buvo mokamas atlyginimas, buvau oficialiai dirbantis. Dirbau tuo metu tik vienoje šioje įmonėje. Nepamena, koks buvo tiksliai atlyginimas, bet apie 600 litų išmokama buvo, grynaisiais pinigais. Visada būdavo dokumentas, kai duodavo pinigus. Visą darbo laikotarpį, jam buvo mokamas darbo užmokestis kartą per mėnesį grynais pinigais. Darbo užmokestį jam sumokėdavo įmonės buhalterė D. B.. Buhalterei išmokant darbo užmokestį, jis pasirašydavo buhalterės pateiktame dokumente.

Liudytojas R. M. paaiškino, kad dirbo UAB „A“ darbininku prie medžio pjovimo, pjaudavo medieną, gaudavo už darbą atlyginimą. G. M. pažįsta, o su D. B. neteko bendrauti. Matė tik ją įmonėje. Patvirtino tyrimo metu duotus parodymus ( t. 47, b .l. 122-123), kad 2007-11-20 gavo 506,18 Lt iš UAB "A" direktoriaus pareigas ėjusio G. M.. Jis jau buvau išėjęs iš darbo, todėl gavo grynaisiais pinigus. Išeitinė už pradirbtą laiką buvo išmokėta.

Liudytojas R. B. patvirtino, kad pažįsta G. M. ir D. B., kadangi yra dirbęs gal nuo 2000 metų apie 10 metų „A“ įmonėje gamybos meistru. Iš pradžių dirbo gamybos meistru, o paskui dirbo tiekėju. Buvo sudaryta darbo sutartis. Savininkas įmonės buvo P. M.. Direktorius buvo G. M., o V. G. buvo gamybos vadovas. V. G. buvo jo tiesioginis vadovas. Gamino paletes kaip meistras, o vėliau, kai dirbo tiekėju, tai viską dirbo, ką reikėdavo - užsiėmė remontu, įrengimu, atsarginių ir remonto dalių tiekimu. Pervesdavo jam paprastai atlyginimą į sąskaitą, tačiau yra buvę, kad atlyginimą išmokėjo ir grynais pinigais, jis pasirašydavo, kad jį gavo. Pinigus išmokėdavo buhalterė.

Liudytoja A. M. paaiškino, kad jos vyras P. M. buvo bendrovės „A“ Lietuvoje akcininkas ir vadovas. Ji nedirbo šioje įmonėje įmonėje, tik padėjo vyrui. Pažįsta G. M., dirbusį įmonėje gamybos vadovu, ir D. B., kuri buvo bendrovės buhalterė. Žino, kad G. M. už bendrovės produkcijos gabenimą į Vokietiją, vykdė atsiskaitymus grynaisiais. Vokietijoje taip pat buvo atsiskaitoma grynaisiais, ji yra davusi grynus pinigus vairuotojams, kurie atveždavo produkciją iš Lietuvos Vokietijos klientams, o ir klientai yra davę grynuosius pinigus vairuotojams. Iš „A“ įmonės Lietuvoje jie Vokietijoje gaudavo faksu dokumentą, kuriame buvo nurodyta, koks sunkvežimis ir kokiu valstybiniu numeriu atveža produkciją į Vokietiją, kokiam vairuotojui ir kokia pinigų suma kliento turi būti sumokėta grynaisiais pinigais. Ji vedusi žurnalą, kuriame fiksavo, koks klientas ir kiek vairuotojams sumoka. Pavyzdžiui, klientas sumokėdavo 1000 eurų ir tada, kai turėjo būti apmokėta sąskaita už pristatytą produkciją, ta suma buvo apskaityta. Metų gale ji turėdavo sąrašus ir likučius. Tuo metu ji pati nedirbo UAB „A“, bet padėjo savo vyrui, būdama namuose bei dirbo vyro įsteigtoje Vokietijos bendrovėje „K“, buvo vienintelė šios bendrovės darbuotoja ir darė viską, ką reikėjo. „K“ pirkdavo iš „A“ Lietuvoje gaminamas paletes ir parduodavo jas Vokietijoje, vokiečių klientams. Jos vyras rūpinosi užsakymais, kontaktavo su klientais ir kas 3 savaites važiuodavo į savo bendrovę „A“ Lietuvoje. Jis pasiimdavo klientų užsakymus ir rūpindavosi, kad „A“ užsakytų medžiagas ir pagamintų paletes. „A“ paletes pagamindavo ir pristatydavo tiesiogiai klientams Vokietijoje. Klientai mokėdavo vyro įsteigtai bendrovei Vokietijoje „K“, o „K“ mokėdavo „A“ įmonei Lietuvoje banko pavedimais. G. M. pasakė jos vyrui, kad jeigu už produkcijos nuvežimą (ekspediciją) į Vokietiją bus sumokami gryni pinigai vietoje t. y. Vokietijoje, tai palečių gabenimas kainuos daug pigiau. Visa tai jai pasakojo vyras, kuris buvo ir Lietuvos įmonės „A“, ir „K“ įmonės Vokietijoje savininkas. Kiek ji su vyru sužinojo vėliau, G. M., kuris tuo metu vadovavo P. M. bendrovei „A“ Lietuvoje, važiuodavo į ekspedijavimo įmones Lietuvoje, kai vairuotojai grįždavo į Lietuvą į savo įmones, ir paimdavo tuos grynuosius pinigus. Ekspedijavimo įmonės vadovui G. M. pasakydavo, kad šios įmonės vadovas vokietis taip nori. Šiuos pinigus G. M. pasiimdavo į savo kišenę ir padarydavo pavedimą ekspedijavimo įmonei. Ji negalinti pasakyti, kas darydavo pavedimus, gal tai buvo D. B., ar M. žmona, nes ji ten dirbo buhaltere. P. M. apie tokius G. M. veiksmus nežinojo. Tik tada, kai jos vyras 2011 metais sužinojo apie šitą sukčiavimą, įpareigojo buhalterijos įmonę patikrinti įmonės Lietuvoje veiklą ir viskas paaiškėjo. Mažesnieji klientai mokėdavo grynaisiais bendrovei „A“. Vokietijoje esanti vyro įmonė „K“ rašydavo sąskaitas klientams ir klientai darydavo pavedimus į „K“. Klientai mokėdavo grynus pinigus vairuotojams, atvežusiems prekes. Ne visi klientai mokėdavo, tik tie, su kuriais P. M. susitardavo dėl šių mokėjimų. Klientai nemokėjo du kartus. Pavyzdžiui, klientas duodavo 1000 eurų vairuotojui, ir tada apmokant sąskaitą, „K“ tą sumą atskaitydavo, t. y. klientai sumokėdavo 1000 eurų mažiau. Dalis produkcijos buvo sumokama „K“, o dalis „A“. „K“ apmokėdavo sąskaitas „A“ ir, kai klientas sumokėdavo 1000 eurų ekspedicijos įmonei, tada „K“ mokėdama tą sąskaitą atskaitydavo tuos 1000 eurų. Vairuotojas iš „A“ įmonės gaudavo dokumentaciją, kur būdavo parašyta vairuotojo vardas ir pavardė, valstybinis sunkvežimio numeris, kliento adresas ir suma, kiek klientas turi sumokėti vairuotojui. Šitą dokumentaciją gaudavo ne tik vairuotojas, bet ir ji, perduodavo ją klientams, kad būtų pažymėta, jog klientas sumokėjo pinigus vairuotojui ir, kad „K“ reikia mokėti 1000 eurų mažiau. Vairuotojas pasirašydavo ant dokumento, kurį gaudavo iš „A“, o klientas pasilikdavo originalą pas save. Kai jos vyras išsiaiškino apgavystę, ji paprašiusi, kad klientai atsiųstų dokumentų originalus, 2012 metais įvyko tyrimas, jį vykdė kriminalinė policija. 8 metus vyko tyrimas ir ji policijai perdavė šiuos dokumentų originalus. Dokumentuose buvo žymima, kada sumokami pinigai vairuotojams.

D. B. įmonėje „A“ buvo buhalterė. P. M. dažnai prašydavo D. B. dokumentų ir juos tikrindavo. Jis prašydavo dokumentų apie medienos pirkimus, varžtus, išlaidas, viską skaičiuodavo ir sakydavo, kad kažkas nesutampa. „A“ pateikdavo sąskaitas „K“ ir tas sąskaitas „K“ apmokėdavo, bet kalbame tik apie kliento sąskaitas. Nežinanti, ar jis tikrino sąskaitas, ar jos sutampa su „A“ apskaita. Ji pati netikrino apskaitos, nes nedirbo šioje įmonėje. Jos vyras tuo laikotarpiu buvo tiek „K“ įmonės direktorius, tiek ir direktorius Lietuvos įmonės „A“. Dabar jau apie 6 metus nėra įmonės Vokietijoje „K“. Ji tapo nebereikalinga - kai yra Europos Sąjunga ir Lietuvoje galioja Europos Sąjungos įstatymai, įmonė gali tiesiogiai rašyti sąskaitas su PVM klientams ir tada PVM įskaitomas. „K“ dokumentai liko pas juos, turi juos saugoti 20 metų. Ši mokėjimo schema tarp „K“ ir klientų kilo iš teisės. „K“ gaudavo sąskaitas iš „A“, kadangi pirkdavo iš šios bendrovės produkciją. „K“ rašydavo sąskaitas Vokietijos klientams su vokišku PVM. Nebuvo sumažinta sąskaita Vokietijos klientams. Nebuvo sumažinta, buvo visa apimtimi išrašytos sąskaitos klientams. „A“ duodavo vairuotojui dokumentaciją su visa informacija, kliento duomenimis ir suma, kurią jis turi parvežti. Šią dokumentaciją pasiimdavo Vokietijos klientai, o ji iš „A“ gaudavo informaciją, kad klientas sumokėjo ekspedicijos įmonei, pvz. 1000 eurų grynaisiais. Kai klientas mokėdavo sąskaitą „K“ pagal pateiktą sąskaitą, sumokėdavo 1000 eurų mažiau pagal pateiktą vairuotojo dokumentą. Kadangi pati nevedė „K“ apskaitos ir perduodavo dokumentus buhalterijos įmonei ir ten būdavo apskaityta. „K“ buvo tikrinta mokesčių inspekcijos ir nerado joje jokių netikslumų.

Jos vyras dažnai sėdėdavo ir skaičiuodavo ir prašydavo D. B. dokumentų, visus pirkimo dokumentus. Jis visada sakydavo, kad kažkas nesutampa pagal pardavimus ir pirkimo kainas, lieka tiek mažai pinigų. Vėliau, kai buvo pasamdyti nauji darbuotojai ir A. S., ji patikrino visus dokumentus ir rado, kad D. B., galimai, vesdavo dvigubą buhalteriją. Vėliau banko išrašuose pastebėjo, kad G. M. nusiėmė grynais 12000 eurų. Vyras paklausė, kam jam tiek pinigų reikia ir M. pasakė, kad jų reikia pirkti medienai. Tada pamanė - kodėl reikia medieną pirkti už grynus pinigus, o ne pagal sąskaitą, bet pasitikėjo darbuotojais ir šios minties daugiau nevystė. Bet G. M. nuvažiuodavo į ekspedicijos įmonę ir sumą, kurią vairuotojas paimdavo iš kliento ir parveždavo, jis pasiimdavo. Ekspedicijos įmonės šefui jis pasakydavo, kad Vokietijos šefas taip nori. Ekspedicijos įmonė gaudavo iš Vokietijos visą sumą pavedimu. Pavyzdžiui, ekspedicijos įmonė išrašydavo 3000 eurų sąskaitą už maršrutą į Vokietiją, gaudavo visą sumą bankiniu pavedimu iš „A“, o G. M. tekdavo jo pasiimti 1000 eurų į kišenę. Pasamdyta auditui A. S. išstudijavo visą informaciją ir išsiaiškino, kad taip vyko. Jos vyras labai serga, jis serga psichine liga, yra slaugos namuose todėl negali atvykti į teismą ir viską paaiškinti.

Liudytojas J. P., apklaustas teisme, patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (t.37., b.l. 64-66, t.39., b.l. 185), kad nuo 1996 metų jis dirba AB „Z“, transporto skyriaus vadovo pareigose. Viena iš AB „Z“ veiklos sričių yra transporto paslaugų teikimas. Jų įmonė transporto paslaugų teikime bendradarbiauja ir su UAB „A“, veža krovinius į Vokietiją). 2004 metais su UAB „A“ technikos direktoriumi G. M. raštu buvo sudarytos krovinių pervežimo sutartys, o 2009 metais UAB „A“ G. M. užsakymus dėl transporto paslaugų pateikdavo raštu. UAB „A“ už suteiktas transporto apslaugąs atsiskaitinėjo grynais pinigais ir mokėjimo pavedimais per banką. Kiek atsimena, pats G. M. pasakė, kad pagal įgaliojimą vairuotojui bus perduoti gryni pinigai Vokietijoje, už krovinio pervežimą iš Lietuvos į Vokietiją. Vairuotojas parvežęs iš Vokietijos grynus pinigus, juos perduodavo G. M., nes tai buvo UAB „A“ pinigai. 2004-04-01 G. M. pagal kasos pajamų orderį LAF Nr.0634901, į AB „Z“ kasą įnešė 700 eurų grynais pinigais, pagal PVM sąskaitą-faktūrą LEB Nr.6131794. Paaiškina, kad tik vieną kartą UAB „A“ už transporto paslaugas į Vokietiją atsiskaitė grynais pinigais į kasą, o visi kiti atsiskaitymai buvo mokėjimo pavedimais į AB „Z“ sąskaitą AB (duomenys neskelbtini) banke.

Liudytojas R. B. teisme patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (t.47., b. l. 99-100), kad nuo 1995 m. dirba UAB „A“, vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. UAB „A“ direktoriaus pareigose dirbo Vokietijos pilietis P. M.. Iki 2011 m., tikslios datos pasakyti negali, direktoriaus pavaduotoju dirbo G. M., kuris jam betarpiškai vadovavo. 2004 m. vasaros pradžioje, tikslios datos pasakyti negali, iš įmonės direktoriaus P. M. ir pavaduotojo G. M., gavo nurodymą vykti į komandiruotę į Miuncheno mieste, esančią automobilių "MAN" gamyklą, iš kur turėjo į Lietuvą pargabenti vilkiką, skirtą medienai vežioti "MAN TGA33410". Prieš išvažiuojant, direktoriaus pavaduotojas G. M., jam pasakė buhalterijoje paimti komandiruotės išlaidoms skirtus pinigus. Jis kreipėsi į įmonės buhalterę D. B., kuri jam grynais pinigais išmokėjo komandiruotpinigius. Pinigus jam išdavė buhalterė D. B.. Ar pinigų perdavimo metu D. B. jam padavė kasos išlaidų orderį, ar kokį kitą dokumentą, kuriame buvo nurodyta išmokama suma už būsimas komandiruotes išlaidas, jis nepamena.

Liudytojas R. K. teisme paaiškino, jog nedirbo įmonėje „A“, bet ją žino, nes yra pardavęs šiai įmonei iš savo privataus miško medieną. Gavo pinigus už medieną, kuriuos išmokėjo buhalterė D. B..

Liudytojas D. N. parodė, jog pažįsta G. M., kadangi jis yra jo buvusios sutuoktinės G. N. tėvas. Su ja išsituokė 2010 metais, o negyveno nuo 2009 metų. Buvusi sutuoktinė yra pakeitusi savo pavardę į G.. Po skyrybų su G. M. nebendrauja. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl automobilio Audi A4 remonto ir už paslaugas apmokėtų pinigų iš įmonės „A“, kurioje dirbo G. M. ir jo buvusi sutuoktinė sąskaitos. Jis maždaug nuo 2005 metų iki 2008 metų, turėjo savo vardu įregistruotą automobilį Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo automobiliu naudojosi tiek jis, tiek ir jo buvusi sutuoktinė G. N.. Dažniau juo važinėjo sutuoktinė, nes jis naudojosi tarnybiniu automobiliu, tačiau panaudos sutartis nebuvo surašyta. Jo automobilis Audi A4 Avant buvo techniškai tvarkingas ir remonto darbai beveik nebuvo atliekami. Gal tik kartą jis remontavo automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame automobilių servise, o už atliktus remonto darbus jis sumokėjo asmeniškai. Apie tai, kad jam priklausantis automobilis 2006-11-02, 2007-12-03, 2008-01-24 buvo remontuojamas UAB "D" ir už remonto darbus buvo apmokėta iš UAB „A“ lėšų, jis nieko paaiškinti negali, nes nieko apie tai nežino.

Liudytojas A. G. nurodė, kad nuo 2008 metų dirba vairuotoju D. V. įmonėje, kuri šiuo metu vadinasi UAB ,,Ž". Jam ne kartą teko vežti medienos produkciją, paletes iš UAB "A" į įvairias Vokietijos įmones. Pagal sąskaitose nurodytus adresus priduodavo vežtas prekes ir tada važiuodavo pas P. M. į namus. Ten pagal UAB "A" išrašytą įgaliojimą gaudavo pinigus ir parveždavo juos į (duomenys neskelbtini), į įmonę „A“. Patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (t.52., b. l. 84-85), kad pinigus jam perduodavo arba P. M., arba šio sutuoktinė savo namuose (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, tikslaus adreso pasakyti negali. Jis pasirašydavo, kad juos gavo ir nuveždavo perduoti juos į UAB "A". Laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 metų, kai UAB "A" pasikraudavo produkciją, įmonės direktorius G. M., išduodavo jam įgaliojimą, kurio pagrindu jis tiesiog turėjo iš įmonės "A" savininko P. M. paimti pinigus ir pervežti juos į Lietuvą. Pinigus P. M. arba šio sutuoktinė jam perduodavo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, tikslaus adreso pasakyti negali. Perduodamos buvo įvairios pinigų sumos nuo 1000 eurų iki 3000 eurų. Paimdamas pinigus iš P. M. arba iš šio žmonos, jis G. M. gautame įgaliojime pasirašydavo, kad pinigus gavo, paimdavo iš P. M. įgaliojime nurodytą pinigų sumą, o pasirašytą įgaliojimą palikdavo P. M.. Iš P. M. arba šio sutuoktinės gautus pinigus grįžęs į Lietuvą perduodavo į UAB "A" buhalterei, kurios vardo nežino arba įmonės vadovui G. M..

Liudytojas J. S. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (t.52., b.l.94-95), jog nuo 2007 m. dirbo D. V. įmonėje, kuri šiuo metu vadinasi UAB ,,Ž". Nuo 2008 metų iki 2011 metų, tikslaus laikotarpio pasakyti negali, iš UAB "A" į Vokietijos įmonę, kurios pavadinimas prasideda "P. M.", tačiau tikslaus pavadinimo nepamena, transportuodavo medienos produkciją. Medienos produkciją nuveždavo ne tik į Vokietijos įmonę "P. M.", bet į dar keletą kitų įmonių, kurios buvo susijusios su Vokietijos įmone "P. M.". Už pristatytą produkciją jam niekas nemokėdavo pinigų, gavėjas pasirašydavo, kad gavo produkciją ir viskas tuo baigdavosi. Kai jis UAB "A" pasikraudavo produkciją, įmonės direktorius vardu G., pavardės nepamena, išduodavo jam jo vardu vokiečių kalba surašytą dokumentą. Kadangi vokiečių kalbos nesupranta, kas ten buvo parašyta nežino. Įmonės vadovas G. jam paaiškindavo, kad tai yra įgaliojimas, kurio pagrindu, Vokietijoje, UAB "A" ir Vokietijos įmonės "P. M." savininkas P. M. jam perduos įgaliojime nurodytą pinigų sumą. Kaip jis suprato, tai nebuvo mokestis už suteiktas transportavimo paslaugas, o tiesiog jis turėjo iš įmonės savininko pervežti pinigus į Lietuvos įmonę. Už papildomai suteiktas paslaugas - pinigų pervežimą, jam niekas papildomai nesumokėdavo. Pinigus P. M. jam perduodavo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) mieste, Vokietijoje, tikslaus adreso pasakyti negali, kadangi nepamena. Kartais pinigų perdavimo metu bute būdavo ir P. M. sutuoktinė, kurios vardo nežino. Kartais, direktoriaus G. išduoto įgaliojimo pagrindu, jis turėdavo kreiptis į Vokietijos banką, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, Vokietijoje, kur jam buvo išmokama įgaliojime nurodyta suma. Banke pinigus turėdavo paimti, kai P. M. nebūdavo. Apie tai jį iš anksto informuodavo įmonės direktorius G.. Kartu su išmokėtais pinigais banko darbuotojas jam paduodavo kvitą. Kai pinigus jam perduodavo P. M., jis iš G. gautame įgaliojime pasirašydavo, kad pinigus gavo, paimdavo iš P. M. įgaliojime nurodytą pinigų sumą, o pasirašytą įgaliojimą palikdavo P. M.. Pagal G. išduotą įgaliojimą banke arba iš P. M. gautus pinigus, grįžęs į Lietuvą, jis perduodavo į UAB "A" buhalteriją arba įmonės vadovui Gediminui. Jei pinigai buvo gauti iš banko, tai kartu su pinigais paduodavo ir banke išduotą kvitą.

Liudytojas P. Č. parodė, kad 2011-12-05 jis pradėjo dirbti UAB „A“ vadovo pavaduotojo pareigose ir juo dirbo iki 2021 metų. Jam pradėjus dirbti, bendrovėje G. M. ir D. B. jau nebedirbo. Patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (t.37., b.l.57-58), kad tik pradėjęs dirbti, antrą jo darbo dieną, 2011-12-07 jis įsijungė kompiuterį darbui, kurį suremontavęs parvežė įmonės direktorius H. P. M.. Kompiuteryje automatiškai įsijungė Skype programa, kurios naudotoja buvo finansininke dirbusi D. B.. Atvertęs D. B. susirašinėjimo Skype programa pokalbių istoriją, pamatė jos pokalbius šioje programoje ir parodė direktoriui. Kalbėjo vokiškai su P. M., kuris pasakė, kad D. B. ir G. M. jį apvogė. Pasakojo P. M. daug apie juos - dėl kuro, remonto sąskaitų, sunkvežimių, automobilių pardavimo. P. M. minėjo, kad bendrovės sąskaita UAB B automobiliai buvo remontuojami.

Apklausta teisme liudytoja D. V. parodė, jog 2008-2011 metais dirbo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo pat metu D. V. individualios įmonės savininkė. Įmonė užsiėmė tarptautiniais pervežimais. Įmonėje nebuvo direktoriaus, ji buvo jos savininkė ir su vyru G. V. bendra teise tvarkė visus įmonės reikalus. Vyras tvarkė visą buhalteriją, o kai jis nespėdavo, ji išrašydavo sąskaitas. Įmonėje buvo kelios transporto priemonės - vienas autovežis ir keli sunkvežimiai. J. S., A. M. dirbo vairuotojais jos įmonėje, jie buvo įdarbinti pagal darbo sutartį. Jos vyras nebuvo įdarbintas įmonėje, tačiau viską joje tvarkė ir organizavo. Iš matymo su G. M. pažįstama, bet nepasakysianti, kur pasimatė pirmą kartą. Patvirtino, kad pagal sutartį teikė transporto paslaugas P. M. įmonei „A“. Atliekdavo krovinių pervežimą ir jiems už jį buvo sumokama. Buvo nurodyta sutartyje, kad bankiniais pavedimais atsiskaitoma. Nepasakysianti, koks buvo užsakymų skaičius, bet mananti, jog daugiau nei 5 kartus vežė P. M. įmonės produkciją. Galėjo būti, kad atsiskaitoma buvo ne tik pavedimais, bet ir grynaisiais pagal kasos orderius. Pirmiausiai jos įmonėje būdavo išrašomas kasos orderis, tada vyras jį nuveždavo į įmonę ir pasiimdavo pinigus už pervežimą.

Liudytojas A. M. teisme paaiškino, kad G. M. pažįsta, bendrauja verslo reikalais. Dirbau UAB „Q“ ir dabar ten dirba. Buvo šios įmonės transporto direktorius. Jo brolis S. A. M. buvo direktorius šios įmonės. Įmonė atlieka medienos apdirbimą ir tam tikrų gaminių gamybą bei transporto veiklą - krovinių pervežimus Lietuvoje ir už Lietuvos ribų. Kadangi nedaug gamindavo ir įsigytas transportas nebūdavo pilnai išnaudojamas, ieškojo krovinių pervežimams rinkoje. Apie įmonę „A“ sužinojo per krovinių paiešką. Išsiaiškino, kad pas juos vykdoma tam tikrų medienos gaminių segmentų gamyba, kuriuos jie eksportuoja į užsienį. Pats jis bendravo su vienu iš bendrovės vadovų G. M., nes tuo metu pats ekspedicija užsiminėjo. Iš tos bendrovės pusės buvo suinteresuotumas, kad turėtų pastovų vežėją, todėl susitarė dėl pervežimo paslaugų teikimo. Kiekvienam pervežimui buvo sudaryta sutartis, siunčiamas užsakymas el. paštu ar faksu. Suderindavo su užsakovais laiką, krovinių kiekį, pristatymo terminus, iškrovimo vietą. „A“ įmonė buvo Vokietijos piliečio P. M., jį jis yra matęs, bet su juo nebendravo. Atsiskaitymas už suteiktas paslaugas vyko pavedimais, bankiniais atsiskaitymais. Būdavo taip, kad šiai įmonei jie teikdavo ir medienos džiovinimo paslaugas, tik nežino, ar būdavo atliekamas sudengimas. Nepamena, ar būdavo taip, kad gryni pinigai keliaudavo už paslaugą išdžiovinus medieną. Be to, jo įmonė pirkdavo iš P. M. įmonės medienos lenteles gamybai. Visos teikiamos transporto ir medienos džiovinimo paslaugos buhalterijoje turi būti užfiksuotos. Jo žiniomis nebuvo atsiskaitymo grynaisiais pinigais per kasą. Neteko jam girdėti, kad jo bendrovės vairuotojai paimtų iš ko nors pinigus, nuvykę į Vokietiją, nes jo įmonei už pervežimus „A“ atsiskaitydavo bankiniu pavedimu.

Liudytojas R. B. patvirtino tyrimo metu (t. 49 tomas, b. l. 46-49) duotus parodymus, kad nuo 1991 m. gruodžio mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. dirbo UAB „N“ direktoriaus pareigose. Nuo 2004 m. iki 2008 m. UAB "N" teikė transportavimo paslaugas UAB „A“. Iš minėtos įmonės, esančios (duomenys neskelbtini) rajone, tikslaus adreso pasakyti negali, UAB "N" vairuotojai iš „A“ į Vokietijos įmonę „K“ transportuodavo medienos produkciją. Kiek pamena, tai UAB „A“ direktoriaus pareigose dirbo G. M.. Kadangi UAB "N" buvo įsikūręs (duomenys neskelbtini) mieste, tai UAB „A“ atsiskaitymas su įmone grynais pinigais vykdavo per vairuotojus, kurie transportuodavo produkciją į Vokietiją. UAB "N" vairuotojai atvykdami į UAB „A“ pasikrauti prekes, iš minėtos įmonės vadovo G. ar kito darbuotojo gaudavo atsiskaitymus grynais pinigais už suteikiamas transportavimo paslaugas. Vairuotojai pinigus už transportavimo paslaugas paimdavo pagal UAB "N" išrašytus pinigų priėmimo kvitus. Nugabenę krovinį į Vokietijos įmonę, vairuotojai sugrįžę į UAB "N" buhalterijai pateikdavo iš UAB „A“ gautus pinigus kartu su pinigų priėmimo kvitu.

Kadangi liudytojas – Vokietijos pilietis P. M. į teismo posėdžius atvykti ar liudyti teisme nuotoliniu būdu negalėjo dėl sunkios sveikatos būklės (ką patvirtina A. M. teisme pateikta medicininė pažyma), jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo perskaityti LR BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu ir tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu H. P. M. parodė, kad jis 1993 metais įkūrė UAB „A“. Įmonės veikla yra medinių gaminių gamyba (paletės, dėžės, rėmai) ir beveik visa produkcija yra eksportuojama įmonei Vokietijoje K. 2004-05-26 G. M. buvo išduota prokūra. Vadovaujantis UAB „A“ įstatų 6.5. punktu „bendrovės vadovas prieš priimdamas įstatų straipsnio 10-13 punktuose nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą“ G. M. turėjo gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, tai yra jo kaip vienintelio akcininko pritarimą. Taigi jis, kaip vienintelis UAB „A“ akcininkas turėjo priimti galutinius sprendimus dėl įmonės sudaromų sandorių, kurių vertė didesnė nei 7500 litų. Jis kas trečią savaitę būdavo dvi pilnas dienas įmonės UAB „A“ patalpose Lietuvoje, taigi jis turėjo galimybę tvirtinti tokius sandorius, tačiau G. M. arba D. B. jam informaciją pateikdavo tik pareikalavus. Jis įmonėje bendravo tik su G. M. ir D. B., nes tik šie vidutiniškai kalbėjo vokiškai. Kai jis paprašydavo pateikti jam informaciją, jis dabar jau žino, kad G. M. arba D. B. jam pateikdavo suklastotus dokumentus, ir suklastotus skaičius apgavystėse apie įmonės veiklą. Kai jis G. M. paklausdavo, kur bus panaudotos tokios didelės pinigų sumos, šis atsakydavo, kad iš tų nuimtų pinigų bus apmokėta privatiems medienos pardavėjams ir taip bus pigiau. Įmonė pirko transporto paslaugas tik iš Lietuvos įmonių. G. M. jam pasakė, kad jei UAB „A“ mokės transporto paslaugas suteikusioms įmonėms Vokietijoje grynais pinigais, tai vienas reisas į Vokietiją kainuos apie 60-80 eurų pigiau. Taigi per metus būtų sutaupyta apie 20 000 eurų. Apie 2004 metus G. M. ir D. B. jam paaiškino, kad apmokėjimus transporto įmonėms galima būtų daryti taip: UAB „A“ parengia dokumentą (2 egzempliorius), pagal kurį K atliks apmokėjimas už transporto paslaugas grynais Vokietijoje sumokant pinigus atvykusiems vairuotojams į rankas, o K už pagamintas ir atvežtas prekes apmokės į UAB „A“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke. Vairuotojams Vokietijoje pinigus sumokėdavo jis, jo žmona A. M., bankas Vokietijoje (duomenys neskelbtini) bei K klientai Vokietijoje. Kiekvieną kartą vairuotojams buvo sumokama nuo 1000- iki 3000 eurų, visada apvalias sumas. Vairuotojas perskaičiuodavo gautus pinigus ir pasirašydavo UAB „A“ parengtame dokumente (t.37., b.l. 54-56, t.40., b.l. 154-158, 169-171).

LR BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka buvo perkaityti liudytojo V. V. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. parodė, kad 1993-08-23 jis įkūrė UAB „W“ (pradžioje tai buvo individuali V. V. įmonė), kuri teikia tarptautines transporto paslaugas. Su UAB „A“ jų įmonė bendradarbiavo nuo įmonės įkūrimo iki 2012 metų. Nuo pat jų įmonių bendradarbiavimo pradžios už suteiktas transporto paslaugas UAB „A“ atsiskaitydavo grynais pinigais arba mokėjimo pavedimais per banką. Kiek jam sakė vadybininkas, tuo atveju kai už transporto paslaugas UAB „A“ apmokėdavo grynais pinigais, atsiskaitymo tvarka buvo tokia: jų įmonės konkrečiam vairuotojui, kuris turėdavo vykti į Vokietiją su UAB „A“ medienos produkcija, UAB „A“ išduodavo įgaliojimą, pagal kurį produkcijos gavėjas Vokietijoje jų įmonės vairuotojui turėdavo paduoti grynus pinigus, būtent už jų atliktą transporto paslaugą. Tada UAB „W“ vairuotojas, grįžęs iš Vokietijos, grynus pinigus perduodavo UAB „W“ kasininkei V. E.. UAB „W“ kasininkė V. E. tuos vairuotojų parvežtus pinigus kasoje užpajamuodavo litais kaip UAB „A“ apmokėjimą už UAB „W“ suteiktas transporto paslaugas. Kasos pajamų orderyje, kaip pinigų įnešėjas, buvo įrašomas UAB „A“ darbuotojas G. M. (t.37., b.l.67-69, t.40., b.l.7).

LR BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka buvo perkaityti liudytojo R. R. parodymai. Liudytojas R. R. parodė, kad nuo 1992 metų jis įkūrė žemės ūkio bendrovę „X“, įm.kodas (duomenys neskelbtini), pradžioje buvo užsiimta žemės ūkio veikla, vėliau transporto paslaugų teikimas tarptautiniais maršrutais. 2004, 2005, 2009 ir 2010 metais jų įmonė tiekė transporto paslaugas UAB „A“. G. M. jam pats paaiškino atsiskaitymo už jų suteiktas transporto paslaugas tvarką: atsiskaitoma bus grynais pinigais, kuriuos iš Vokietijos parveždavo jų vairuotojai ir kartais gal pavedimu (t.37., b.l. 75-77).

LR BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka buvo perkaityti liudytojo S. A. M. parodymai. Liudytojas S. A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 1996 m. jis dirbo UAB "Q" direktoriaus pareigose. UAB "Q" bendrovei "A" keletą metų teikė transportavimo paslaugas. UAB "A" direktoriaus pareigose dirbo G. M., buhalterės pareigose dirbo moteris vardu D., kitų jos duomenų nežino. Nori pažymėti, kad iš UAB "A" medienos produkciją transportuodavo ir į vieną Vokietijos įmonę, kurios savininkas buvo vokietis vardu P. M. (t.49., b. l. 3-4).

LR BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka buvo perkaityti liudytojo V. V. parodymai. Liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2004-01-01 iki 2012-01-01 dirbo bendrovėse "Ą", "Č", "N", "Ę". Į Vokietiją veždavo padėklus, juos veždavo į pagrindinę įmonę (kurios pavadinimo jau neprisimena) bei į kitus adresus, kuriuos vairuotojams nurodydavo Kaune, kai jie pasikraudavo prekes pasikrovimo vietoje. CMR buvo nurodytos krovinio atvežimo vietos, kiek prisimena pasikraudavo medienos prekes iš įmonės, esančios (duomenys neskelbtini) rajone UAB "(duomenys neskelbtini)". Vieninteliai dokumentai, kuriuos jie gaudavo, yra CMR ir, kai buvo sienos, TIR (muitinės dokumentai). Dokumentus CMR išduodavo UAB "(duomenys neskelbtini)", kas juos išrašydavo, nurodyti negali, kiek prisimena asmuo buvo vardu G., tiek žino, šis asmuo būdavo atsakingas už pakrovimus (t.52., b. l. 3-4).

Iš D. B. susirašinėjimo Skype programoje su L. M. matyti, jog programoje vykdyti pokalbių susirašinėjimai (t.1., b. l. 23-70): (....) klausyk G. klausi ar mudvi norim čia dirbti, (...) sako aš šnekėti galiu save aukodamas su P., (...) dėl to G. kelionės lapų. (...) reikia vyrams pasakyti, kad neaiškintų nieko apie gamybą, (...) klausyk o kokios mašinos remontuotos ten ant A mersedes, scania, ten yra mano ir tavo ranka užrašyta b*, kaip neištrynėm, ką sakysi, ir J ir (duomenys neskelbtini), (...) draudimų neišimsiu mūsų, nes tuoj kreipsis į draudimą, (...) gal mastyk apie mašinas kaip išsisukti (...) nu tai ne visos parašytos čia gal tik paskutines žymėjom bet pagalvok ar man galėjom tiek remontuoti, (...) G. liepė išeiti, (...) G. labai piktas, o vis tiek reikia suderinti, kad perrašytų sąskaitas (...), transportą ką Vokietijoj moka rodo auditorei, čia tai šūdas, (...), nu 4 knygos tai paliksim nedaug ar ne tegul knisis tik kad spėtume ištrinti (...), klausyk o tu tų pinigų kur pas tave neduosi P., (...) jie norėtų sukontroliuoti kiek moku už medieną (...), tau reikia kažkaip tuos pinigus atsidėti juk turi lt ar ne(...), taip ir eur daug (...), o mudvi pasiimsim pinigus (..), (...) A. kurą išsirink (...) B mašinų čia neturi būti nuo šiandien ir daugiau A nevežti (...), (...) ką tas G. privirė su savo gobšumu(...), (...) bet dėl juodų pinigų blogai (...), (...) visur jaučia kad vagiam, o su kasa tai tikrai bus blogai (...), (...) nes ten matyti, kad ne viskas užpajamuota iš Vokietijos, aš nežinau ar auditorė įžiūrės (...) .

Iš 2004 m. gegužės 26d. UAB „A“ direktoriaus H. P. M. surašytos ir pasirašytos prokūros turinio matyti, kad G. M. suteikta teisė bei įgaliojimai bendrovės vardu ir dėl jos interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su bendrovės verslu, taip pat teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose, atstovauti santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis tokioje apimtyje, kaip nustatyta bendrovės įstatuose ir priskirta bendrovės direktoriaus kompetencijai. Jis, kaip prokuristas, neturėjo teisės atlikti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.179 straipsnyje numatytų veiksmų: perleisti atstovaujamojo nekilnojamąjį daiktą (bendrovę) ar suvaržyti teises į jį; pasirašyti atstovaujamojo balansą ir mokesčių deklaraciją; skelbti bendrovės bankrotą; priimti į bendrovę akcininkus. (t.1., b. l. 116).

Iš 2011-12-15 UAB „A“ direktoriaus įsakymo matyti, kad prokūra G. M. buvo panaikinta 2011-12-15 (t.2., b. l. 28).

Iš UAB „A“ įstatų matyti, kad bendrovės tikslas - siekti pelno, racionaliai naudoti bendrovės lėšas (t.1., b. l. 110-115, 2t., b. l. 19-23).

Iš UAB „A“ direktoriaus pareiginių nuostatų matyti, kad direktorius atsako už visą įmonės ūkinę, prekybinę, finansinę, socialinę veiklą (t.1., b. l. 117-120).

Iš UAB „A“ finansininko pareiginių nuostatų matyti, kad finansininkas atsako už neteisingai tvarkomą finansinę-buhalterinę apskaitą ne laiku pateikiamą arba klaidingą buhalterinę apskaitą, gavęs vadovo nurodymus, kurie prieštarauja LR teisės aktams, privalo raštu informuoti įmonės vadovą (t.1., b. l. 121-125).

2012-12-17 specialisto išvadoje Nr.5-2/228 ir 2012-12-31 ir specialisto išvadoje Nr.5-2/236, konstatuota, kad nuo 2004-01-01 iki 2012-01-01, pagal išrašytas 2150 PVM sąskaitų faktūrų bendrovė Vokietijos bendrovei „K“ pardavė medienos gaminių už 49953021,11 Lt. Per tą patį laikotarpį Vokietijos bendrovė „K“ už pirktus medienos gaminius į bendrovės valiutinę atsiskaitomąją sąskaitą nacionaline valiuta mokėjimo pavedimais pervedė 40809256,61 Lt ir 1572651 eurą, arba perskaičiavus nacionaline valiuta 5430049,40 Lt perdavė grynais vairuotojams, įvairiomis sumomis nuo 300 iki 4000 eurų kiekvienu atveju, pagal UAB „A“ vardu surašytus ir G. M. bei finansininkės D. B. pasirašytus įgaliojimus grynų pinigų paėmimui. Tačiau UAB „A“ technikos direktorius G. M., bendrovėje atliekantis ir kasininko pareigas, bendrovės kasoje apskaitė nacionaline valiuta tik 1323560,38 Lt. G. M. nesurašė pirminių apskaitos dokumentų ir bendrovės kasoje neapskaitė 4106489,02 Lt, nors Vokietijos bendrovės „K“ perduoti įgaliojimai, pagal kuriuos buvo išduoti gryni pinigai, buvo pasirašyti technikos direktoriaus ir kasininko G. M. bei finansininkės D. B.. Tyrimo metu iš pateiktų dokumentų 2011-12-31 Vokietijos įmonei nustatytas 5211693,14 Lt įsiskolinimas. Tačiau bendrovė savo apskaitos registruose 2012-01-01 įrašė 712471,09 Lt skolą arba 4499222,05 Lt (5211693,14-712471,09) mažesnę. Bendrovės finansininkė D. B. be juridinę galią turinčių dokumentų į bendrovės apskaitos registrus įrašiusi 1294684,18 Lt sąnaudų, kaip priskaitymus už rinkotyros paslaugas Vokietijos bendrovei „K“ ir 2005 bei 2006 metais šiuos priskaitymus surašiusi į ne su Vokietijos bendrove susijusius registrus, nesivadovavo LR BAĮ (2001m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 4-o straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama;... 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6-to straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1-os dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3-ios dalies „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo.“ nuorodomis, kadangi UAB „A“ finansininkės D. B. tvarkomi buhalterinės apskaitos registrai atsiskaitymui su Vokietijos bendrove netinkami, neinformatyvūs, neišsamūs, bendrovės turtas ir įsipareigojimai buvo mažinami juridinės galios neturinčiais dokumentais. Taip pat specialisto išvadoje konstatuota, kad iš tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad dėl UAB „A“ atsakingų asmenų veiklos bendrovei buvo padarytas 5958839,76 Lt nuostolis (4106489,02+ 155250,63 + 3700 + 1294684,18 + 115192,10 +23426,82 + 32852,66 + 93341,44 + 62401,40 + 20488,20 + 13770 + 37243,31). Taip pat specialisto išvadoje nurodoma, jog bendrovės finansininkė D. B. be pateisinamų dokumentų (tai raštiško vadovų susitarimo, ar tarpusavio skolų užskaitos aktų) kiekvienais metais Vokietijos įmonės skolos sumažinimui už parduotą produkciją, atlikdavo sudengimus tarp korespondentinių sąskaitų už gautą ilgalaikį turtą, detales bei kitą turtą, kuriuos apskaitė 451 korespondentinėje sąskaitoje ir paskolos su priskaičiuotomis palūkanomis suma, kuri buvo apskaityta 441 korespondentinėje sąskaitoje. Ir taip per tiriamąjį laikotarpį 241 korespondentinėje sąskaitoje skolos likutį sumažino 2028005,04 Lt panaikindama skolą 451 korespondentinėje sąskaitoje „pirkto turto ir paslaugų verte“ ir 2005 metais 479969,48 Lt sudengė paskolų sąskaita bei 2011 m. rugsėjo mėnesį 230384,20 Lt priskaičiuotų palūkanų sąskaita. Taip pat, iš tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad bendrovės finansininkė D. B., žinodama, kad kasoje neapskaitoma dalis grynų pinigų, Vokietijos bendrovės skolą už parduotą produkciją, pastoviai mažino pagal juridinės galios neturinčius dokumentus (pagal pačios surašytas ir nepasirašytas pažymas, nepateikti Vokietijos bendrovės dokumentai,) arba visai be dokumentų. Taip kiekvienais metais bendrovės finansininkė pastoviai priskaitydavo į sąnaudas už rinkotyros paslaugas, nors iš Vokietijos bendrovės negavo pateisinamų dokumentų. Pažymėtina tai, kad sąnaudų priskaitymą už rinkotyros paslaugas bendrovės finansininkė, kiekvienais metais atlikdavo skirtingose korespondentinėse sąskaitose, arba net 70, kuri buvo naudojama skolų sudengimui tarp sąskaitų ir nesusijusi su sąnaudų priskaitymu Vokietijos bendrovei. Vokietijos bendrovė tyrimui pateikė dvi sąskaitas išrašytas UAB „A“ už rinkotyros paslaugas, tai 2007 metais 45000 eurų, arba perskaičiavus nacionaline valiuta 155376 Lt ir 2008 metais 45000 eurų, arba perskaičiavus nacionaline valiuta 155376 Lt Daugiau sąskaitų už rinkotyros paslaugas Vokietijos bendrovė tyrimui nepateikė ir savo pateiktuose registruose atsiskaitymui su UAB „A“ kitų priskaitymų už rinkotyros paslaugas neįrašė. Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, jog UAB „A“ technikos direktorius G. M. veikdamas bendrovės vardu pagal jam išduotą prokūrą nuo 2006-06-06 iki 2011-07-27 iš bendrovės lėšų remontavo savo, šeimos narių ir kitų bendrovės darbuotojų bei bendrovės veikloje nenaudojamus ir neapskaitytus automobilius ir taip 77952,37 Lt padidino bendrovės sąnaudas, kuriomis buvo sumažintas apmokestinamas pelnas, bei pasinaudojo 15389,07 Lt PVM atskaita iš valstybės biudžeto ir 93341,44 Lt sumažino bendrovės turtą. Taip pat iš pateiktų dokumentų, tyrimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) surašytose 8-iose PVM sąskaitose faktūrose, kurios buvo surašytos automobilių remontui ir detalių tiekimui, neįrašyta automobilių markė ir valstybiniai numeriai, todėl negalima nustatyti ar šiuose dokumentuose įrašytos automobilių remonto paslaugos buvo atliktos bendrovės automobiliams. taip pat specialisto išvadoje nurodoma, jog per tiriamąjį laikotarpį bendrovė įsigijo transporto priemonių už 847306,52 Lt, pardavė už 137862,82 Lt, nurašė į nusidėvėjimo sąskaitą 359822,22 Lt ir patyrė 82889,60 Lt nuostolį, tai dėl pardavimo 62401,40 Lt ir dėl nurašymo 20488,20 Lt. G. M. bendrovei vadovavęs pagal prokūrą perleisdamas ir nurašydamas transporto priemones, žemiau savikainos nesivadovavo LR Akcinių Bendrovių Įstatymo (2003 m. gruodžio 11 D. Nr.IX-1889) 19 straipsnio „Bendrovės organai“ 8 punkto „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“ nuoroda ir atsako pagal šio įstatymo 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 12 punkto 1-os dalies „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“ nuorodą. Dėl aukščiau nurodytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „A“ veikos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už tikrinamąjį laikotarpį (t.1., b. l. 143-200, t.10., b.l. 103-107).

Iš 2004 m., 2005 m. metinių pelno mokesčių deklaracijų matyti, kad jas už vyr. buhalterį pasirašė D. B. (t.2., b.l.42).

Iš 2004 m. sausio 31 d. ilgalaikio turto žiniaraščio, ilgalaikio turto apyvartos, amortizacijos apyvartos, matyti, jog juos sudariusiu asmeniu nurodyta D. B. (t.2., b. l. 97-100).

Iš ilgalaikio materialaus turto perdavimo į eksplotaciją akto Nr. 492251-01, matyti, kad jį pasirašė D. B. ir G. M. (t.2., b. l. 115).

Iš Parduoto ilgalaikio turto žiniaraščio už 2008 m. birželio mėn., matyti, kad jį pasirašė D. B. (t.2., b. l. 174).

Iš Sintetinio apskaitos žiniaraščio už 2004 m., matyti, jog jį sudarė D. B. (t.3., b. l. 12).

Iš Sąskaitų korespondencijos, kurioje įvestos tarpininkavimo ir rinkotyros paslaugos, matyti, kad ją pasirašė D. B. (t.3., b. l. 18).

Kasos ataskaitos patvirtina, kad 2004-06-30, 2004-08-24, 2004-10-18, 2004-12-03, 2004-12-17, 2004-12-31, 2005-03-10, 2005-03-16, 2005-04-22, 2005-06-15, 2005-07-18, 2005-08-08, 2006-12-15, 2006-12-18, 2007-08-10, 2007-08-17, 2007-11-16, 2007-11-19. 2007-11-20, 2007-12-14, 2007-12-29, 2008-01-15, 2008-04-01, 2008-04-30, 2008-05-16, 2008-06-13, 2008-07-11, 2008-09-02, 2008-11-20, 2009-04-10, 2009-12-22, 2011-02-17, 2011-03-17 kasos ataskaitas pasirašė kasininkas G. M., o už jų patikrinimą pasirašė D. B. (t.6., b. l. 44, 48, 52, 55, 58, 62, 64, 67, 71, 75, 79, 81, 86, 88, 90, 92, 97, 99, 101, 104, 108, 118, 119, 121, 122, 124, 127, 130, 131, 133, 134, 135, 136).

Kasos išlaidų orderiai Nr.165, 217, 218, 317, 366, 395, 63, 64, 67, 69, 70, 125, 126, 127, 198, 250, 523, 529, 281, 284, 298, 212, 349, 347, 365, 367, 368, 369, 391,395, 397, 398, 399, 400, 6, 55, 78, 83, 92, 103, 177, 121, 122, 123, 124, 161, 224, 95, 304, 40, 49 patvirtina, kad juos, kaip įmonės vadovas, pasirašė G. M. bei finansininkė D. B. (t.6., b. l. 45, 49, 53, 56, 59, 65, 66, 68, 69, 70, 72, 73, 74, 78, 80, 87, 89, 91, 93, 95, 96, 98, 100, 102, 103, 105, 106,109, 110, 118, 120, 121, 123, 124, 126, 128, 129, 130, 132, 133, 134, 135, 136).

Iš 2007 m. gruodžio mėnesio darbo užmokesčio žiniaraščio matyti, kad jį pasirašė vadovas G. M., patikrino bei pasirašė finansininkė D. B. (t.6., b. l. 111-115).

2007 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštis, kuriame nurodyta, jog pinigus išmokėjo G. M..

Iš Specialistės 2014-01-29 apklausos protokolo matyti, kad bendrovės finansininkė D. B. 2004-2009 m. laikotarpyje be juridinę galią turinčių dokumentų priskaitė į sąnaudas 1294684,18 Lt. (t.11., b. l. 2-4).

2020-01-20 specialisto išvada Nr.04/11-2-15-551 (t.11., b.l.12-33) patvirtina, kad bendrovė „A“ už G. M., jo šeimos narių ir kitų bendrovės darbuotojų bei bendrovės veikloje nenaudotų ir neapskaitytų automobilių remontą laikotarpiu nuo 2006-06-06 iki 2011-07-27 gavo iš remontą atlikusių bendrovių keturiasdešimt dvi PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias suteiktų remonto paslaugų suma sudaro 93341,44Lt (27033,55 Eur).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos rašto matyti, jog nuo 1995-08-01 iki 2011-12-05 UAB „A“ apskaitą tvarkantis asmuo buvo nurodytas D. B., kuri elektroniniu būdu per Elektroninę deklaravimo sistemą teikė deklaracijas nuo 2005-02-17 iki 2011-11-25 (t.11., b. l. 207).

Iš VĮ "Registrų centras" pateiktos informacijos matyti, kad UAB „A“ dokumentus elektroniniu būdu laikotarpyje nuo 2008-09-30 iki 2011-06-01 teikė D. B. (t.11., b. l. 212).

Iš 2013-02-06 AB "(DUOMENYS NESKELBTINI)" bankas pateiktos informacijos matyti, jog UAB „A“ buvo vardu laikotarpyje nuo 2007-06-15 iki 2011-10-16 suteiktos teisės D. B. (100 proc.), o laikotarpyje nuo 2011-10-17 iki 2011-12-05 D. B. (50 proc.) ir H.P. M. (100 proc.) (t.12., b. l. 37).

2013-10-17 UAB „Z“ rašte pateikta informacija apie šios bendrovės ūkinius finansinius santykius su UAB „A“, krovinių pervežimo sutartys Nr.619, Nr.630, kurias pasirašė G. M. (t.13., b. l. 70-94, 86, 91).

2012-02-17 UAB „W“ rašte pateikta informacija apie šios bendrovės ūkinius finansinius santykius su UAB „A“ (t.13., b. l. 95-108, t.26., b.l. 41-190, t.27., b. l. 1-180).

2014-01-17 UAB „R" rašte pateikta informacija apie šios bendrovės ūkinius finansinius santykius su UAB „A“ (t.13., b. l. 109-179).

2014-01-17 UAB „Ė“ rašte pateikta informacija apie šios bendrovės ūkinius finansinius santykius su UAB „A“ (t.13., b. l. 180-182).

2012-02-17 UAB „P“ rašte pateikta informacija apie šios bendrovės ūkinius finansinius santykius su UAB „A“ (t.15., b. l. 123).

2014-01-27 UAB "T" rašte pateikta informacija apie šios bendrovės ūkinius finansinius santykius su UAB „A“ (t.20., b.l.153-200).

2012-02-29 A. S. individualios įmonės rašte pateikta informacija apie šios įmonės ūkinius finansinius santykius su UAB „A“ (t.28., b. l. 67-79).

2012-03-12 UAB „O“ rašte pateikta informacija apie šios bendrovės ūkinius finansinius santykius su UAB „A“ (t.28., b. l. 80-151).

2012-03-27 D. V. įmonės raštuose pateikta informacija apie šios įmonės ūkinius finansinius santykius su UAB „A“ (t.29., b.l.104-202, t.30., b. l. 1-200, t.31., b. l. 1-201., t. 32, b. l. 1-203, t.33., b. l. 1-185, t.34., b. l. 1-201, t.35., b. l. 1-201, t.36., b. l. 1-144).

2012-03-23 ŽŪB „X“ rašte pateikta informacija apie šios bendrovės ūkinius finansinius santykius su UAB „A“ (t.36., b.l.145-204, t.37., b. l. 1-53).

2012-04-03 UAB „Į“ rašte pateikta informacija apie šios bendrovės ūkinius finansinius santykius su UAB „A“, taip pat rašte nurodoma, jog užsakymai buvo gaunami raštu ar žodžiu iš tuometinio direktoriaus G. M. (t.27., b. l. 181-200, t.28., b. l. 1-66).

AB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ banko 2012-05-04 rašte Nr.07.04.04.06-6463 pateikta informacija apie bendrovės vardu paimtus kreditus ir lizingus (t.14, b. l. 2-3).

Iš 2012-05-10 AB „Swedbank“ rašto Nr. S/5704 matyti informacija apie pinigų judėjimą G. M. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t.15., b. l. 8-10).

Iš 2012-05-14 AB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ rašto Nr.07.04.04.06-6849 matyti informacija apie D. B. sąskaitas (t.15., b. l. 44).

2012-04-05 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte Nr.(8.2-03.1.1)-K-3513 pateikta informacija apie UAB „A“ teiktas ataskaitas bei duomenys, kad vyr. finansininkė nuo 1995-08-01 buvo D. B. (t.21., b. l. 2-200, t.22., b. l. 1-200, t.3., b. l. 1-200, t.4., b. l. 1-200, t.25., b.l.1-200, t.26., b.l.1-40).

2012-11-02 VĮ Registrų centro Kauno filialo rašte pateikta informacija apie UAB „A“ teiktas ataskaitas (t.28., b. l. 152-200, t.29., b. l. 1-102).

Iš VĮ "Regitra" duomenų matyti, kad automobiliai Opel Tigra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A3, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė A. M. (t.53., b. l. 6).

Iš VĮ "Regitra" duomenų matyti, kad automobilis Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė L. M. (t.53., b. l. 11).

Iš akistatos tarp H. P. M. ir G. M. protokolo matyti, jog kiekvienas jų pasiliko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t.37., b. l. 115-124).

Dėl D. B. inkriminuotos veikos numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje

Byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad kaltinamoji D. B. UAB „A“ finansininkės pareigose dirbo nuo 2004-01-01 iki 2011-12-05. Šią aplinkybę patvirtina tiek pati kaltinamoji D. B., tiek ir 2012-12-17 specialisto išvadoje Nr. 5-2/228 nurodyti duomenys, SODRA duomenys. Taigi vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 10 straipsnio 1 d. 1 p., UAB „A buhalterinės apskaitos tvarkymui buvo pasirinkta finansininkė D. B., kuri vykdė vyriausios buhalterės funkcijas. 2006-06-21 UAB „A“ direktoriaus G. M. įsakymu Nr. 100 patvirtintuose finansininko pareiginiuose nuostatuose nurodytos funkcijos, kurias vykdyti privalėjo D. B.. Jai, kaip finansininkei buvo pavesta organizuoti buhalterinę apskaitą ir kontroliuoti, kad racionaliai ir taupiai būtų naudojami darbo, materialiniai ir finansiniai ištekliai, užtikrinti, kad ataskaitiniai duomenys būtų teisingi ir atskaitomybė laiku pateikiama finansų statistikos organams (7 punktas); vadovautis Lietuvos Respublikos norminiais aktais, įmonės įstatais, pareiginiais nuostatais, vadovo įsakymais, darbo tvarkos taisyklėmis, jei įmonės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams; laikytis apskaitos taisyklių ir instrukcijų, organizuoti finansinę buhalterinę apskaitą, užtikrinti finansinių - ūkinių operacijų teisėtumą, įmonės lėšų naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir tinkamą dokumentų įforminimo kontrolę (15 punktas); organizuoti buhalterinę apskaitą, kad būtų vykdomi įsakyme nurodyti reikalavimai (18 punktas) - apskaitomos visos piniginės lėšos, prekinės ir materialinės vertybės bei pagrindines priemonės ir laiku fiksuojamos buhalterinės apskaitos dokumentuose operacijos, susijusios su lėšų cirkuliacija, (...), buhalterinės apskaitos formos pildomos pagal buhalterinius įrašus bei pirminius dokumentus ir nustatytu laiku pateikiamos aukštesnėms instancijoms; tikrinti, kaip tvarkoma buhalterinė apskaita ir atskaitomybė bendrovėje; tinkamai saugoti buhalterinius dokumentus, pagal reikalavimus įforminti jų bylas ir nustatyta tvarka perduoti į archyvą; kontroliuoti, kaip laikomasi nustatytų prekinių ir materialinių Vertybių priėmimo bei išdavimo taisyklių, kaip laikomasi piniginių lėšų, prekinių ir materialinių vertybių, pagrindinių priemonių, nebaigtos gamybos ir darbų, atsiskaitymo bei kito turto inventorizavimo, taisyklių, kontroliuoti, ar teisingai nurašomi trūkumai, įsiskolinimai debitoriams ir kiti nuostoliai(19 punktas).

Ji buvo įpareigota aktyviai padėti rengti priemones lėšų saugumui užtikrinti, užkirsti kelią trūkumams ir neteisėtam piniginių lėšų, prekinių ir materialinių vertybių naudojimui, finansinių ir ūkinių operacijų pažeidimams (20 punktas) (...).

Atskleidus neteisėtus įmonės darbuotojų veiksmus (prirašymą, lėšų naudojimą ne pagal paskirtį, kitus pažeidimus bei piknaudžiavimą), D. B. buvo įpareigota raštiškai pranešti apie tai įmonės vadovui, kad būtų užkirstas kelias neteisėtiems veiksmas. Jeigu informuotas vadovas nesiima reikiamų priemonių, jų pagal savo kompetenciją turi imtis finansininkas (22 punktas).

Pagal paminėtą 2006-06-21 UAB „A“ direktoriaus įsakymą finansininkas, gavęs vadovo nurodymus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, privalėjo raštiškai informuoti įmonės vadovą apie atsisakymą vykdyti nurodymus (23 punktas). Pagal įsakymo 28 punktą bendrovės finansininkas turėjo: sisteminti ir saugoti gaunamus dokumentus ir informaciją, ją perduoti vykdytojams ( 28.2 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 11 straipsnio „Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė“ 1-os dalies reikalavimus „Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ... atsako už buhalterinių įrašų teisingumą“; 14 straipsnio “Apskaitos dokumentų pasirašymas” 2-os dalies reikalavimus ”Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys”.

Pagal LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklų” 18-o punkto - „Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) privalo kontroliuoti, kad būtų tinkamai tvarkoma kasos knyga. Jo nurodymai kasininkui yra privalomi“ reikalavimais ir LR BAĮ (2001m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6-to straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu” reikalavimais, ir 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1-os dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimais, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3-ios dalies „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“ reikalavimais, turi būti tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 2 straipsnyje apibrėžta apskaitos dokumento sąvoka: „Apskaitos dokumentas– popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytas dokumentas.“

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 13 straipsnio 1 dalyje nurodomi privalomi apskaitos dokumento rekvizitai, kurie būtini, jog dokumentas galėtų būti pripažintas apskaitos dokumentu:1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos. (...) 3. Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų.

Pagal LR Dokumentų ir archyvo įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr.I-1115) 2 straipsnio „Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos“ 5-os dalies „Dokumentas - Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio (toliau — juridinis asmuo) ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo budo, formos ir laikmenos“ ir 11 straipsnio „Dokumentų rengimas, tvarkymas, apskaita“ 3-ios dalies „Nevalstybinės organizacijos ir privatūs juridiniai asmenys dokumentus, kurių rengimą nustato teisės norminiai aktai, privalo rengti, tvarkyti ir į apskaitą įtraukti nustatyta tvarka“ ir 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1-os dalies „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose” reikalavimus, 2012-12-17 specialisto išvadoje Nr.5-2/228 nurodyti įgaliojimai vairuotojams (taip pat byloje įvardijami kaip daliniai apmokėjimai transporto įmonei ar avansinis mokėjimas ekspedicijai) yra dokumentas pagrindžiantis UAB „A“ ūkinę operaciją, kuri įtakoja bendrovės turto ir įsipareigojimo kitimą, kas sąlygoja galimybę nustatyti bendrovės turtą ir įsipareigojimus, beja tai neprieštaravo ir LR BAĮ 8 str. reikalavimams, kur nurodyta, jog Valdymo (vidaus) apskaitą ūkio subjektai pasirenka savarankiškai.

Teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji D. B. UAB „A“ dirbdama finansininkės pareigose nuo 2004-01-01 iki 2011-12-05, pasirašinėjo už tikrinamąjį laikotarpį kasos knygose, patvirtindama, jog duomenų tikrumą patikrino. Tai patvirtino ne tik pati D. B. 2023-01-17 apklausiama teisme, bet ir apklausti liudytojai H. P. M., A. M., V. G., patvirtinę, kad UAB „A“ finansininkė buvo D. B.. Pareiga kontroliuoti 4106489,02 Lt (1 189321,43 eurų) priėmimą iš Vokietijos bendrovės „K“, jos ir įmonės vadovo bei kasininko G. M. vairuotojams surašytiems ir pasirašytiems įgaliojimams (taip pat byloje įvardijami kaip daliniai apmokėjimai transporto įmonei ar avansinis mokėjimas ekspedicijai) kaltinamajai D. B. buvo nustatyta ne tik 2006-06-21 UAB „A“ direktoriaus G. M. įsakymu Nr. 100 patvirtintuose finansininko pareiginių nuostatų 7p., 8.1 p., 10 p., 13 p., 15 p., 18.6 p., 22p., 23 p., 24 p., bet ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 11 str. 1d., 14 str. 2d., 6 str. 2p., 12 str. 1d. bet ir LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklų” 18 punkto nuostatomis.

Kaltinamoji D. B. 2023-01-17 apklausiama teisme nurodė, jog įtraukti į UAB „A“ apskaitą ji negalėjo jos ir G. M. pasirašytų įgaliojimų vežėjų vairuotojams, nes tam neturėjo pagrindo, kadangi nebuvo išrašyti KPO ar kvitai. Tačiau tokie jos teiginiai laikytini siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes ji pati pasirašydama įgaliojimus UAB „A“ vardu transporto įmonių vairuotojams, kurie nebuvo UAB „A“ darbuotojai, žinojo, jog pinigai į kasą gali būti priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas (LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklų” 3p.). Todėl ji neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti kokio nors kito dokumento, pagrindžiančio pinigų gavimo faktą, kadangi transporto įmonės vairuotojas neturėjo jokio teisinio pagrindo UAB „A“ vardu išrašyti KPO ar kvitą, nes vairuotojui išduotas įgaliojimas turėjo numerį, kuris sutapo su vairuotojui išrašytos sąskaitos numeriu, buvo nurodyta vairuotojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, automobilio pavadinimas ir numeris, pinigų suma eurais. Todėl pagal LR Dokumentų ir archyvo įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr.I-1115) 2 straipsnio 5-os dalies ir 11 straipsnio 3-ios dalies ir LR BAĮ 2 straipsnio 1-os dalies ir 2 str. ir 13 str. reikalavimus, jis laikytinas tinkamu apskaitos dokumentu ūkinei operacijai pagrįsti ir pagrindu šį dokumentą įtraukti į apskaitą.

Atliekant UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą buvo tikrinami ne tik tikrinamojo ūkio subjekto dokumentai, bet ir „K“, UAB „N“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „V“, V. V. įmonė, UAB „W“ , E. S. „Vytelė“, ŽŪB „X“, UAB „Ė“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Z“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „T“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Q“, UAB „P“ , D. V. įmonė, UAB „O“, UAB „Į“, UAB „S“, A. S. ĮĮ ir UAB „R“ pateikti dokumentai, kurie buvo tarpusavyje sulyginti. Pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 5-2/228, padaryta neginčytina išvada, jog K“ išmokėjo transporto įmonių vairuotojams 4106489,02 Lt, kuriems G. M. nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, tai yra kasos pajamų orderių 4106489,02 Lt (1 189321,43 eurų) sumai ir neapskaitė bedrovės kasoje: 2004 metais 253231,79 Lt (73341 euras), 2005 metais 447172,17 Lt 129510,01 euras), 2006 metais 586630,72 Lt (169900 eurus), 2007 metais 729921,92 Lt (211400 eurus), 2008 metais 483392 Lt (140000 eurus), 2009 metais 267592 Lt 77500 eurus), 2010 metais 758925,44 Lt (219800 eurus) ir 2011 metais 579622,98 Lt (167870,42 eurus). Tokiu būdu 4106489,02 Lt (1 189321,43 eurų) sumažino bendrovės turtą ir kapitalą bei padidino šios bendrovės įsipareigojimus.

Teisme ištirti įrodymai patvirtina ir tai, kad D. B. vienašališkai surašė juridinės galios neturinčias pažymas ir jų nepasirašė, be juridinę galią turinčių dokumentų Vokietijos bendrovei „K“ priskaičiavo 1294684,18 Lt (374966,46 eurus) už rinkotyros paslaugas ir šia suma padidino bendrovės sąnaudas, sumažino apmokestinamąjį pelną ir Vokietijos bendrovės skolą bendrovei „A“ už parduotus medienos gaminius. Specialistė G. A., įvertinusi pateiktus Vokietijos įmonės „K“ dokumentus ir juos sulyginusi su UAB „A“ nustatė, jog bendrovės finansininkė D. B., žinodama, kad kasoje neapskaitoma dalis grynų pinigų, Vokietijos bendrovės skolą už parduotą produkciją, pastoviai mažino pagal juridinės galios neturinčius dokumentus arba visai be dokumentų. Taip kiekvienais metais bendrovės finansininkė pastoviai priskaitydavo į sąnaudas už rinkotyros paslaugas, nors iš Vokietijos bendrovės negavo pateisinamų dokumentų (išvados 14 priedo 11, 14, 24 lapai ir 16 priedo 8, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 34, 37, 41, 50, 51, 53, 54, 55lapai). Specialistė išvadoje pažymėjo, jog sąnaudų priskaitymą už rinkotyros paslaugas bendrovės finansininkė, kiekvienais metais atlikdavo skirtingose korespondentinėse sąskaitose, arba net 70 (darbinėje sąskaitoje), kuri buvo naudojama skolų sudengimui tarp sąskaitų ir nesusijusi su sąnaudų priskaitymu Vokietijos bendrovei. Vokietijos bendrovė tyrimui pateikė dvi sąskaitas išrašytas UAB „A“ už rinkotyros paslaugas, tai 2007 metais 45000 eurų, arba perskaičiavus nacionaline valiuta 155376 Lt ir 2008 metais 45000 eurų, arba perskaičiavus nacionaline valiuta 155376 Lt. Daugiau sąskaitų už rinkotyros paslaugas Vokietijos bendrovė tyrimui nepateikė ir savo pateiktuose registruose atsiskaitymui su UAB „A“ kitų priskaitymų už rinkotyros paslaugas neįrašė.

Teisminio nagrinėjimo metu apklausta kaltinamoji D. B. (t.55., b.l. 108-115) parodė, kad byloje yra nurodyta sutarties priedas, kad apmoka įmonei UAB K, už rinkodaros paslaugas 4,2 procento nuo apyvartos sumos ir tuo remiantis ji surašė pažymas ir įtraukė į įmonės sąnaudas. Bylos 14 tome, b. l. 67-68 yra priedas prie pavedimo sutarties, kurį pasirašė firma K, kad už rinkotyros paslaugas bus skiriama 4,2 procento nuo apyvartos sumos ir kad čia yra sutarties sutikslinimas. Kiekvieną mėnesį buvo paskaičiuojami 4,2 procento ir tai buvo skiriama P. M. firmai už rinkotyros paslaugas už klientų paiešką. 2003 metais nebuvo tiriamas laikotarpis ir kodėl tikrintojams nebuvo pateikta sutartis ji nežino. Buvo sutartis, kad P. M. ieško klientų, kad UAB „A“ turėtų darbo. P. M. parašė priedą, nes šiam reikėjo, kad UAB „A“ mokėtų už rinkotyros paslaugas. Čia būdavo sudengimai su sąskaita. Ji išrašo visas sąskaitas ir kaip pavyzdys, per metus susidaro pelno milijonas ir nuo to milijono 4,2 procento yra rinkotyros paslaugos ir ant tiek mažiau už produkciją UAB „A“ turi pravesti P. M. firma. Ji vadovavosi šios sutarties priedu ir priskaičiavo. Pasirašai pažymą, kiek per metus yra suteikta paslaugų ir įtrauki į sąnaudas. Sutartis buvo firmoje, buvo surašytos visos sutartys. Buhalterinėje apskaitoje sutartis buvo. Čia nėra tos sutarties kaip ir nėra lizingo sutarčių įtraukta kažkodėl, nežino, kodėl nepateikta, ji matė tas sutartis, buvo atskiri segtuvai ir segtuvai jai išeinat buvo perduoti. Viskas buvo apyraše įrašyta ir tikrai dokumentai buvo perduoti. Tą pačią lizingo papkę buvo paruošusi jai A. M.. Nepripažįsta savo kaltės, nes darė viską pagal sutartis. Buvo sutartis su UAB „A“ ir „K“. D. B. parodė, jog Vokietijos bendrovės „K“ išrašytų dviejų sąskaitų faktūrų po 45000 eurų nebuvo įtraukusi į apskaitą, nes to ir nebuvo galima padaryti, nes abi sąskaitos buvo išrašytos P. M. kaip fiziniam asmeniui. Minimų sąskaitų ji negavo ir nebuvo mačiusi, nors prieš tai pati patvirtino, jog sąskaitos buvo išrašytos P. M., bet kaip fiziniam asmeniui. Kaltinamojo abejojo, ar UAB „A“ ikiteisminiam tyrimui atlikti pateikė visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, nes 2011 m., kai pagal P. M. užsakymą buvo atliekamas auditas, UAB „U“ auditorė paėmė nenumeruotus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos paimti leido P. M..

Iš 2018-08-29 apklausos protokolo (t.41., b. l. 48-51) matyti, jog D. B. tyrimo metu nurodė, kad bendrovės apyvarta buvo nemaža, todėl ir už rinkodaros paslaugas buvo didelės pinigų sumos. Rinkodarą tvarkė P. M. abiejose įmonėse. Sumos įrašytos buvo pagal sutartį, ji vykdė sutarties reikalavimus, nebūtų sutarties, nebūtų skaičiavusi. Rinkodaros paslaugas ji skaičiavo Vokietijos bendrovei. Sutartis turėjo būti, kurioje šie reikalai buvo apspręsti. Sutarčių ir įsakymų su savimi neišsinešė išeidama, perdavė viską P. M., surašė ir pasirašė dokumentų perdavimo aktą. Viskas minėtai bendrovei perduota buvo. Pinigus už rinkotyrą nepervesdavo, abi pusės darė užskaitymus. Rinkodara buvo atliekama Vokietijoje, ji nežino ar suma virš milijono nurodyta tiksliai dėl rinkodaros, suma paskaičiuota nuo apyvartos procentaliai. Pagal kasos likutį ji matė, jog pinigai už rinkotyrą sumokėti. Ji rinkotyros paslaugas buhalterijoje apskaitė pagal jos surašytas pažymas, kurios buvo žodžiu suderintos su P. M., nes P. M. nerodė užskaitų. Apklausta 2022-01-25, D. B. parodė, kad už rinkotyros paslaugas buvo mokama pagal 2000-06-01 sutarties priedą, kurį surašė ir pasirašė UAB „A“ vadovas P. M. ir įmonės technikos direktorius G. M.. Šį sutarties priedą su vertimu ji pateikė prie apklausos protokolo, tačiau pažymėtina, jog specialistė G. A. įvertinusi pateiktus Vokietijos įmonės „K“ dokumentus ir juos sulyginusi su UAB „A“ nustatė ir tai fiksavo 57 priedo 20 lape, jog Vokietijos bendrovė tyrimui pateikė dvi sąskaitas išrašytas UAB „A“ už rinkotyros paslaugas, tai 2007 metais 45000 eurų, arba perskaičiavus nacionaline valiuta 155376 Lt ir 2008 metais 45000 eurų, arba perskaičiavus nacionaline valiuta 155376 Lt. Daugiau sąskaitų už rinkotyros paslaugas Vokietijos bendrovė tyrimui nepateikė ir savo pateiktuose registruose atsiskaitymui su UAB „A“ kitų priskaitymų už rinkotyros paslaugas neįrašė, tai patvirtino ir A. M. ir P. M. apklausiami tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teismo posėdžiuose 2017-12-08, 2017-03-30, 2017-05-31, 2018-03-29.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos raštu pateiktos informacijos matyti, jog nuo 1995-08-01 iki 2011-12-05 UAB „A“ apskaitą tvarkantis asmuo nurodytas D. B., kuri elektroniniu būdu per Elektroninę deklaravimo sistemą teikė deklaracijas nuo 2005-02-17 iki 2011-11-25.

LR pelno mokesčio įstatymo (2001m. gruodžio 20 d. Nr.IX-675) 11 straipsnio „Apmokestinamasis pelnas“ 4-ame punkte nurodyta: “Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai“ ir 17 straipsnyje „Leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarka“ „Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti…“. Todėl D. B. surašytos pažymos už rinkodaros paslaugas, kuriomis buvo mažinamas apmokestinamasis pelnas, negali būti laikomos apskaitos dokumentu, kuris turi griežtai apibrėžtus reikalavimus, ir kuris padidino bendrovės sąnaudas, sumažino apmokestinamąjį pelną ir Vokietijos bendrovės įsipareigojimus UAB „A“ .

Pagal LR BAĮ (2001 11 06 Nr.IX-574) 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1-os dalies Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 6 punkto reikalavimus, dokumente, kuris pripažįstamas apskaitos dokumentu privalo būti nurodyta :„asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, dėl to, D. B. surašytos pažymos negali būti laikomos apskaitos dokumentais, kuriais gali būti apskaitomos bendrovės sąnaudos.

Pagal LR BAĮ (2001m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1-os dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimus D. B. išrašytos pažymos turėjo būti pagrįstos apskaitos dokumentais, kaip to reikalauja teisės aktai, po ko juridinę galią turinčius apskaitos dokumentus vadovaujantis LR BAĮ (2001m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3-ios dalies „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo.“ būtų galima įtraukti į UAB „A“ registrus. Bendrovės finansininkė D. B. 1294684,18 Lt nepateisinusi juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais ir tai įrašiusi į apskaitos registrus, atsako pagal R BAĮ (2001m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) įstatymo 11-o straipsnio „Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė“ 1-ą dalį „Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ... atsako už buhalterinių įrašų teisingumą“.

Pagal LR BAĮ (2001m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 4-o straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama;... 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6-to straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies reikalavimus“Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, todėl D. B., pagal juridinės galios neturinčius dokumentus į bendrovės apskaitos registrus įrašiusi 1294684,18 Lt sąnaudų priskaitymą už rinkotyros paslaugas Vokietijos bendrovei „K“ ir 2005 bei 2006 metais šiuos priskaitymus surašiusi į ne su Vokietijos bendrove susijusius registrus , nesivadovavo LR BAĮ (2001m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 4-o straipsnio ir 6-to straipsnio reikalavimais, kadangi UAB „A“ finansininkės D. B. tvarkomi buhalterinės apskaitos registrai atsiskaitymui su Vokietijos bendrove netinkami, neinformatyvūs, neišsamūs, bendrovės turtas ir įsipareigojimai buvo mažinami juridinės galios neturinčiais dokumentais. Bendrovės finansininkė D. B. 1294684,18 Lt nepateisintus juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais įrašiusi į apskaitos registrus, atsako pagal šio įstatymo 11-o straipsnio „Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė“ 1-ą dalį „Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ... atsako už buhalterinių įrašų teisingumą“.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji D. B. savo kaltės nepripažino visiškai ir dėl to, jog be juridinę galią turinčių dokumentų priskaičiavo palūkanas 2004 metais - 57596,05 Lt(16 681 eurų), 2005 metais - 57596,05 Lt(16 681 eurų) bei šiomis sumomis sudengusi Vokietijos bendrovės K skolą susidariusią už parduotus medienos gaminius, 115192,10 Lt (33 362 eurų) sumažino apmokestinamąjį pelną ir Vokietijos bendrovės skolą.

Pagal LR BAĮ (2001 11 06 Nr.IX-574) 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1-os dalies: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 6 punkto reikalavimus, dokumente, kuris pripažįstamas apskaitos dokumentu privalo būti nurodyta :„asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, todėl be juridinės galios dokumentų priskaičiuotos palūkanos negali būti pripažįstamos bendrovės sąnaudomis, kurios mažintų „K“ skolą.

Specialistės išvadoje nurodoma, jog UAB „A“ sutarties su Vokietijos įmone „K“, dėl paskolos gavimo ir nustatytos palūkanų normos, tyrimui nepateikė, tačiau iš UAB „A“ tyrimui pateiktų 441 sąskaitos „Kitos skolos“ apskaitos registrų nustatyta, kad 2004-01-01 skaitosi Vokietijos įmonės „K“ 595161,57 Lt paskola (15 priedo 1 lapas). Bendrovės finansininkė 441 s-tos apskaitos registre priskaičiavo palūkanas, tai 2004 metų gruodžio mėnesį 57596,05 Lt ir 2005 metų gruodžio mėnesį 57596,05 Lt ir šiomis sumomis padidino bendrovės sąnaudas, tačiau šių duomenų nepateisino Vokietijos įmonės surašytais dokumentais. 2005 metų gruodžio mėnesį tyrimui pateikta bendrovės surašyta pažyma Nr.797 priskaičiuotos palūkanos už 2005 metus 57596,05 Lt (15 priedo 3 lapas), kurioje neįrašyta ją surašiusio asmens vardas, pavardė, bei ją surašiusio asmens nepasirašyta, todėl vadovaujantis LR BAĮ (2001 11 06 Nr.IX-574) 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1-os dalies Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 6 punkto reikalavimu, ši pažyma neturi juridinės galios. Už kitus metus palūkanos neskaičiuotos. 2005 m. gruodžio mėnesį bendrovės finansininkė į 241 sąskaitos apskaitos registrą įrašė, kad 479969,48 Lt paskolos dalimi dengia įsiskolinimą už parduotą produkciją (14 priedo 14 lapas) ir taip šia suma sumažino Vokietijos įmonės paskolą ir įsiskolinimą už medienos gaminius. Iš tyrimui pateiktų 2011 metų didžiosios knygos apyvartos žiniaraščio ir 70 (darbinės) sąskaitos bendrojo žurnalo (13 priedo 138 lapas ir 53 priedo 23 lapas) nustatyta, kad 230384,20 Lt, kurie buvo apskaityti kaip paskola, 2011-09-30 per 70 sąskaitą buvo iškelti į 241 s-tą, skolos už parduotą produkciją sumažinimui.

Dokumentai, kurių pagrindu, paskolos suma ir priskaičiuotomis palūkanomis 2005 m. gruodžio mėnesį 479969,48 Lt ir 2011 m. rugsėjo mėnesį 230384,20 Lt buvo sumažinta skola už parduotą produkciją tyrimui nepateikti.

Taigi, D. B. be juridinę galią turinčių dokumentų priskaičiavusi palūkanas 2004 metais 57596,05 Lt, 2005 metais 57596,05 Lt bei dengusi 241 s-tos skolas už parduotus gaminius 2005 metais 479969,48 Lt, 2011 metais 230384,20 Lt ir šiuos duomenis įrašiusi į apskaitos registrus, kurie tyrimui pateikti nepasirašyti jį surašiusio asmens, 115192 Lt padidino bendrovės sąnaudas ir šia suma sumažino apmokestinamąjį pelną, nesivadovavo LR BAĮ (2001 11 06 Nr.IX-574) 12 straipsnio 1-os dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ nuoroda ir atsako pagal šio įstatymo 11-o straipsnio „Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė“ 1-ą dalį „Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ... atsako už buhalterinių įrašų teisingumą“.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji D. B. nepripažino savo kaltės ir dėl to, jog neturėdama jokio juridinio pagrindo atstovauti UAB „A“, 2002-03-28 su G. M. surašė ir pasirašė sutartį dėl balninio vilkiko SCANIA RAx2Z, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos mokant už pravažiuotą kilometrą 0,45 Lt, o 2002-10-31 sutartį pakeitė mokant už pervežtą vieną kubinį metrą po 2,50 Lt; 2002-03-29 su G. M. surašė ir pasirašė sutartį dėl puspriekabės MAZ 9397, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos, mokant už pravažiuotą kilometrą 0,45 Lt, o 2002-10-31 sutartį pakeitė mokant už pervežtą vieną kubinį metrą po 2,50 Lt; 2003-01-02 su G. M. surašė ir pasirašė sutartį dėl balninio vilkiko Mersedes Benz 1635, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos mokant už pervežtą vieną kubinį metrą po 2,50 Lt; 2004-02-02 su G. M. surašė ir pasirašė sutartį dėl spec. priekabos WACKENHUT 24L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos, mokant už pravažiuotą kilometrą 0,45 Lt; 2004-11-09 su G. M. surašė ir pasirašė sutartį dėl puspriekabės VAN HOOL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos, mokant už pervežtą vieną kubinį metrą po 2,50 Lt ; 2004-11-09 su G. M. surašė ir pasirašė sutartį dėl puspriekabės PACTON 3139S, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos, mokant už pervežtą vieną kubinį metrą po 2,50 Lt; 2004-11-09 su G. M. surašė ir pasirašė sutartį dėl balninio vilkiko SCANIA P112M, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos mokant už pervežtą vieną kubinį metrą po 2,50 Lt, po ko, į 2007 m. gruodžio mėnesio apskaitos registrus įrašė jos pačios surašytas, bet nepasirašytas pažymas dėl 23426,82 Lt (6784,88 eurų) automobilių ir puspriekabių nuomos mokesčio padidinimo G. M. ir 32852,66 Lt (9514,79 eurų) puspriekabių nuomos mokesčio padidinimo V. G., kurie nepateisinti bendrovės vadovo įsakymais ar sutarties pakeitimais dėl nuomos kainų padidinimo, parodė,

Šiame nuosprendyje jau aptartoje specialistės išvadoje Nr. 5-2/228 nurodoma, jog dokumentai, kurių pagrindu finansininkė D. B. atstovavo bendrovės direktorių P. H. M., sudarant automobilių nuomos sutartis su G. M., tyrimui nepateikti. Iš tyrimui pateiktų pažymų ir registrų nustatyta, kad nuo 2004-01-01 iki 2007-11-30 kiekvieną mėnesį pastoviai G. M. už transporto priemonių (automobilių ir puspriekabių) nuomą buvo skaičiuojamas 2,50 Lt nuomos mokestis. Tačiau pagal finansininkės D. B. surašytas, bet nepasirašytas pažymas (44 priedo 22-28 lapai) nuo 2007-01-01 iki 2007-07-31 automobilių ir puspriekabių nuomos mokestis G. M. buvo padidintas iki 5 Lt, o nuo 2007-08-01 šis mokestis buvo padidintas iki 7,50 Lt (44 priedo 29-32 lapai). Dėl nuomos kainų padidinimo susidaręs 23426,82 Lt skirtumas už 2007 metus įrašytas į gruodžio mėnesio apskaitos registrus ir šia suma buvo padidintos bendrovės sąnaudos ir sumažintas apmokestinamasis pelnas (44 priedo 19 lapas). Tačiau bendrovės vadovo įsakymai ar sutarties pakeitimai dėl nuomos kainų padidinimo tyrimui nepateikti.

Vadovaujantis LR BAĮ (2001m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 13-o straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1- punkto „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai“ 6-os dalies „asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“ reikalavimais bendrovės finansininkės D. B. surašytos pažymos dėl 23426,82 Lt G. M. padidintų nuomos mokesčių už 2007 metus juridinės galios neturi. Todėl vadovaujantis LR pelno mokesčio įstatymo (2001m. gruodžio 20 d. Nr.IX-675) 11 straipsnio „Apmokestinamasis pelnas“ 4-o punkto „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai“ reikalavimais 2007 m. gruodžio mėnesį 23426,82 Lt priskaityti G. M. už automobilių nuomą pagal juridinės galios neturinčius dokumentus negali būti pripažinti bendrovės sąnaudomis.

Išvadoje konstatuota, jog padidintą nuomos kainų skirtumą 23426,82 Lt 2007 m. gruodžio mėnesį į apskaitos registrus įrašė buhalterė L. M. (44 priedo 19,20 lapai), tačiau pagal LR BAĮ (2001m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 11-o straipsnio reikalavimus „Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė“ 1-ą dalį „Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ... atsako už buhalterinių įrašų teisingumą“, kuo ir buvo D. B..

Kadangi finansininkė D. B. neturėdama vadovo įgaliojimo, bendrovės vardu sudarė 7 sutartis su G. M. dėl automobilių ir puspriekabių nuomos, pagal kurias G. M. buvo priskaityta 320663,54 Lt nuomos mokesčio ir šiomis sumomis padidintos bendrovės sąnaudos iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pažymėtina, jog kaltinamoji D. B. apklausta teisme 2023-01-17 nurodė, jog dirbdama UAB „A“, naudojosi „Skype“ programa, tačiau nežino, kas ir ką ten prirašė ar pakeitė. Tačiau tokie kaltinamosios teiginiai vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie prieštarauja liudytojo P. Č. parodymams, kuris teisme nurodė, kad pradėjęs dirbti UAB „A“ vadovo pavaduotojo pareigose, antrą jo darbo dieną 2011-12-07 jis įsijungė kompiuterį darbui, kurį suremontavęs parvežė įmonės direktorius H. P. M.. Kompiuteryje automatiškai įsijungė Skype programa, kurios naudotojas buvo finansininkė D. B.. Netrukus jis atvertė D. B. susirašinėjimo Skype programa pokalbių istoriją, ir rado jos susirašinėjimo su L. M., G. M. ir kt. duomenis.

Kaltinamosios D. „Skype“ programoje esantys susirašinėjimo duomenys (t. 1 b. l. 30-70) taip pat patvirtina, kad abu kaltinamieji padarė nusikalstamas veikas, kuriomis jie yra kaltinami.

Dėl G. M. nusikalstamų veikų

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis G. M. neprisipažino kaltu dėl to, jog jis, laikotarpiu nuo 1995-11-02 iki 2012-02-21, dirbdamas UAB „A“, įm. technikos direktoriaus pareigose, pagal 2004 m. gegužės 26 d. UAB „A“, direktoriaus P. H. M. surašytą prokūrą, o nuo 2004-01-01 iki 2011-11-14 vykdydamas ir kasininko pareigas, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą iššvaistyti jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „A“ priklausantį turtą, neturėdamas tam teisėto pagrindo, bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo priimti sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, pardavimo, pardavė UAB „A“ priklausantį ilgalaikį turtą.

2023-01-30 apklaustas teisme, kaltinamasis nurodė, kad viskas, kas nurodyta jam pareikštuose kaltinimuose, buvo derinama su H. P. M.. Jokio pašalinio veiksmo jis nesiėmė be P. M. leidimo. 2004 metais P. M. pareiškė, kad jam jau atsibodo vadovauti, šis jam parašys prokūrą, nes atsibodo rašyti įgaliojimus. Pasakė, kad kai bus Lietuvoje, tada viską iki galo suderins: miško pirkimą, automobilių krautuvų remontą, žmonių priėmimą. Viską jis derindavo su P. M.. P. M. jam pasakė, kad kadangi lietuviškai nesupranta, todėl dokumentus turi G. M. pasirašyti. Bet koks dokumentas, kuris buvo pasirašomas, buvo derinamas su P. M.. Buvo segtuvas ir visi dokumentai ten buvo sudėti dviejų, trijų savaičių ir P. M. juos susitikrindavo. Automobilių remontai, ar pardavimai, sąskaitos buvo sudedamos į papkę, jis viską darydavo su P. M. sutikimu. Sunkvežimis MAN buvo M. įmonei parduotas. Tai buvo senas MAN‘as, kuris sugedo (trūko balansas, sudaužė variklio korpusą, greičio dėžę) ir stovėjo įmonėje. P. M. užsakė naują MAN‘ą iš Vokietijos. Per tą laiką jie išsinuomojo kitą miškovežį, kad įmonės veikla nesustotų. Ant to naujo automobilio nuo to seno MAN‘o nuėmė hidrauliką, medžio pakrovimo platformą, manipuliatorių. Tą seną MAN‘ą paliko tuščią. Buvo galinės padangos ir priekinės po vieną paliktos. Atvažiavo P. M. ir pasakė, kad šito laužo jam nereikia, paklausė, ar jis žino kam parduoti. Kaip tik M. vežė medį jų įmonei, tada jis pastarajam pasiūlė. K. M. su P. M. susiderėjo, jis vertėjavo. K. M. P. M. pasiūlė 500 eurų, šis nesutiko. Suderėta buvo už 1000 eurų. Kodėl tas MAN‘as buhalterijoje yra tokios likutinės vertės, jis negali pasakyti, jis tik vertėjavo (tačiau ši kaltinamojo versija paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais duomenimis iš kurių matyti, kad PVM sąskaitą Nr.PM00224 pasirašė p.p. technikos direktorius G. M.. G. M. teigė, kad P. M. ir K. M. sukirto rankomis ir K. M. pinigus sumokėjo kabinete P. M.. Nežino kaip buvo apiforminta, bet viskas buvo nuimta nuo to seno MAN‘o ir uždėta ant kito automobilio, o kaip buhalteriškai tai reikėjo padaryti, jis nežino. Jis pasirašė pirkimo pardavimo dokumentus, nes taip P. M. jam pasakė, nes šis lietuviškai nesuprato. Jis „Regitroje“ nuėmė tą automobilį kaip nevažiuojančią transporto priemonę. Buvo ant kito automobilio perkeltas medžiui krovimo platforma, hidraulinis siurblys, hidraulika. Ta platforma buvo nuimta, paremontuota ir uždėta ant naujos važiuoklės, kadangi buvo visiškai naujas iš gamyklos nupirktas MAN‘as. Taupymo sumetimais, P. M. nutarė, kad reikia seną krovimo platformą uždėti ant naujo automobilio ( t.43., b. l. 129, 132 l.).

Tačiau kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu taip ir nesugebėjo paaiškinti būtinybės jam pasirašyti PVM sąskaitą Nr.PM00224, kuomet, pasak jo, pats P. M. dalyvavo sandėryje ir ji įvyko su jo žinia. Liudytoju apklaustas P. M. pažymėjo, jog jam būnant Lietuvoje, jis pats galėjo pasirašyti sutartis, to daryti G. M. nebūtų būtinybės.

Specialistės išvadoje Nr.5-2/228 nebuvo konstatuota jokių duomenų, nurodytų kaltinamojo parodymuose, t. y. tyrimui nebuvo pateikta joks dokumentas, pagrindžiantis jog sunkvežimio MAN valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalys buvo įvertintos komisijos, kuri turėdama reikiamą kvalifikaciją, atliko įvertinimą, dalys nebuvo apskaitytos bendrovės apskaitoje, kaip atskiri turto vienetai, nebuvo surašytas turto nurašymo aktas, kurio pagrindu nurašytas sunkvežimis MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal LR BAĮ (2001m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1-os dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, turtinio vieneto dalinimas į atskirus turtinius vienetus laikytina ūkine operacija, kuri turi būti pagrįsta apskaitos dokumentais, turinčiais privalomus rekvizitus, po ko vadovaujantis minimo įstatymo 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3-ios dalies „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“ reikalavimais, šios ūkinės operacijos turėjo būti įtrauktos į apskaitos registrus. Tokių duomenų nesant, kaltinamojo parodymai laikytini siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pasak kaltinamojo, automobilis Mercedes valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo lizinginis, todėl ne jis, o bankas pardavė UAB B šį automobilį. Tačiau šie kaltinamojo parodymai taip pat vertintini kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais duomenimis. 2007-08-27 G. M. sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. K2007-080117 su UAB “(duomenys neskelbtini)“, dėl automobilio MERCEDES BENZ 2040, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 metų laidos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2007-12-05, veikdamas bendrovės vardu, su UAB “(duomenys neskelbtini)“ ir UAB “B“, atstovaujama direktorės G. N., kuri yra jo duktė, sudarė skolos perkėlimo sutartį Nr. SPK2007-080117-01, pagal kurią UAB “B“ perėmė visus bendrovės įsipareigojimus pagal finansinio lizingo sutartį Nr. K2007-080117. Pasirašius šią sutartį, veikdamas bendrovės vardu, pasirašė laidavimo sutartį Nr. LS SKP2007-080117-01, po ko, pagal 2007-12-17 PVM sąskaitą faktūrą PM 01479, automobilį „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė įmonės ilgalaikio turto žiniaraštyje pardavimo dienai nurodyta 87550,91 Lt (25356,49 eurų), pardavė UAB „B“ už 73440,64 Lt (21269,88 eurus).

Dėl autokrautuvo Komatsu kaltinamasis nurodė, jog jis buvo atvežtas P. M. iš Vokietijos. Tas krautuvas jau buvo nusidėvėjęs. P. M. suderino dėl paramos - kad galima įsigyti krautuvą įmonei už europinius pinigus. Komatsu stovėjo kampe, nes buvo nevažiuojantis. Atvažiavo „C“ atstovas, o P. M. su UAB „C“ atstovu sutarė, kad krautuvą parduos, vėliau, jau už europinius pinigus, jau suremontuotą, atpirks. UAB „C“ krautuvą pilnai suremontavo - uždėjo kabiną, sudėjo kondicionierius, kaina buvo septyniasdešimt kelis tūkstančiai. Dokumentuose pasirašė jis, nes P. M. taip nurodė. Tas krautuvas važinėjo su Europos Sąjungos paramos lipduku. Iš pradžių krautuvas buvo duodamas „C“. Kada sutvarkė tą krautuvą, sudėjo visus pinigus, susėdo jie su „C“ atstovu, tada parašė popierius, kad gali atnupirkti krautuvą už nurodytą kainą. Pagal dokumentus, kaip jie aiškino, negali būti parduodamas brangiau. Jis negalėjo brangiau pirkti, todėl buvo mažinama vertė, turėjo atitikti standartus. „C“ išsivežė krautuvą, jį suremontavo. Tas jų remontas kainavo virš 50 tūkstančių. Sąskaitą sumokėjo UAB "A" ir po to išmokėjo europiniais pinigais. Ta sąskaita buvo, o kodėl jos nėra teisme, jis negali pasakyti, nes nematė, kada išsivežė dokumentus iš įmonės.

Tačiau ši kaltinamojo versija, jog autokrautuvas buvo remontuojamas europinėmis lėšomis, vertintina siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes dokumentai pagrindžiantys gautos Europos paramos lėšų panaudojimą, tyrimui pateikti nebuvo, tokių aplinkybių tyrimo metu ir apklausiamas Kauno apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, nenurodė ir P. M. .

Dėl puspriekabės Steelmec kaltinamasis nurodė, jog ji priklausė UAB "A", o ją tempė „B“ automobilis Scania, kuris, važiuodamas Vilemų keliu, patyrė avariją. Scania buvo nurašyta į laužą, o puspriekabė buvo partemta į bendrovės kiemą, kur atvažiavo ekspertai, įvertino ir draudimo bendrovė sumokėjo. Kadangi P. M. pasakė, kad priekabos jam nereikia, priekabą jiems pardavė. Patys lygino ją gal tris savaites, nes priekaba buvo sulankstyta. UAB "A" sąskaitą išrašė ir UAB „B“ nemokėjo už pervežimus. UAB „B“ yra jo, D. B. ir V. G. bendrovė, kuri buvo sukurta P. M. iniciatyva. 1996 metais jis kalbėjo su P. M., kad jiems maži atlyginimai, todėl P. M. pasiūlė įkurti įmonę.

Tačiau ši kaltinamojo versija paneigta P. M. tyrimo metu ir Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje byloje duotais 2017-03-30 ir 2017-05-31 parodymais, kuriuose jis parodė, jog apie įmonę UAB „B“ jis nežinojo.

Jau aptartoje specialistės išvadoje Nr.5-2/228 nurodyta, kad iš specialistei tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2007-01-31pagal PVM sąskaitą faktūrą PD Nr.07015730 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė įsigijo puspriekabę Steelmec SVF13.5-4 valst. Nr.(duomenys neskelbtini) už 68000 Lt, priskaityta PVM 12240 Lt, iš viso apmokėjimui 80240 Lt, sutartyje K2007-010082-01 atsiskaitymo terminas įrašytas iki 2009-01-25. Skolos mokėjimo sutartyje bendrovei priskaičiuota 1006,32 eurų palūkanų. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas sąskaitas faktūras (46 priedo 4-28 lapai) bendrovė iš atsiskaitomosios sąskaitos sumokėjo 3761,95 Lt palūkanų, tai 2007 metais 2584,80 Lt, 2008 metais 1163,03 Lt, o 2009 m. sausio mėnesį 14,12 Lt palūkanų ir 529,66 Lt administravimo mokesčio. Bendrovės finansininkė D. B. šią puspriekabę ilgalaikio turto apskaitos žiniaraštyje apskaitė ne transporto priemonių, o kitų įrengimų skyriuje. Šiame žiniaraštyje įrašyta, kad puspriekabės nusidėvėjimo laikotarpis 10 metų, o mėnesinė nusidėvėjimo norma 510 Lt (46 priedo 29,30 lapai). 2010-02-24 UAB „A“ atstovaujama P.p.technikos direktoriaus G. M. ir UAB „B“ atstovaujama direktorės G. N. surašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį dėl puspriekabės Steelmec SVF13.5-41-5 valst. Nr.(duomenys neskelbtini), indentifikavimo numeris 1138 pardavimo už 15000 Lt. Tuo pačiu metu buvo surašytas ir aukščiau įrašytų asmenų pasirašytas puspriekabės priėmimo-perdavimo aktas. Tą pačią dieną buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra PM 02623 šios puspriekabės pardavimui už 12396,69 Lt priskaitė 2603,31 Lt PVM, iš viso apmokėjimui 15000 Lt. UAB „B“ direktorė G. N. už pirktą puspriekabę tą pačią dieną pagal pinigų priėmimo kvitą BUH Nr.0704552 sumokėjo 15000 Lt grynais pinigais. Pinigus priėmė G. M. ( 46 priedo 31-34 lapai). Per laikotarpį nuo 2007-02-01 iki 2010-02-01 už 36 mėnesius bendrovė priskaitė 18360 Lt (51036) nusidėvėjimo, likutinė vertė pardavimo dienai 49640 Lt (68000 -18360). Specialistė išvadoje nurodė, jog G. M., pardavęs puspriekabę Steelmec už 12396,69, savo vadovaujamai bendrovei padarė 37243,31 Lt (49640 -12396,69) nuostolį. Iš pateiktų dokumentų specialistė nustatė, jog puspriekabė Steelmec nuo įsigijimo pradžios iki 2007-12-03, bendrovėje buvo naudojama skiedrų ir pjuvenų pervežimui su automobiliu SCANIA valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (47 priedo 1,2 lapai), kuris 2007-12-04 pagal PVM sąskaitą faktūrą PM Nr.01463 buvo parduotas UAB „B“ (12 priedo 62-64 lapai).

Iš specialistės išvadų matyti, jog 2007-12-04 UAB „B“ nupirkusi automobilį SCANIA valst. Nr.(duomenys neskelbtini), be pateisinamų dokumentų paėmė ir puspriekabę Steelmec valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kuria naudojosi skiedrų, pjuvenų ir kitų prekių pervežimui bendrovėje „A“ (47 priedo 3-57 lapai). Tyrimo metu patikrinus pateiktus dokumentus nenustatyta, kad UAB „B“ būtų mokėjusi bendrovei už šios puspriekabės nuomą, tačiau už skiedrų, pjuvenų ir kitų prekių pervežimą naudojantis puspriekabe Steelmec valst. Nr.(duomenys neskelbtini) UAB „B nuo 2007-12-04 iki 2010-02-23 kiekvieną mėnesį bendrovei teikė sąskaitas faktūras, kuriose beveik kiekvieną mėnesį įkainiai už pervežimo paslaugas buvo keičiami, kokia dalis sąnaudų tenka puspriekabei neišskirta (48 priedo 2-28 lapai). Kadangi puspriekabė Steelmec be pateisinamų dokumentų ir nuomos mokesčio nuo 2007-12-04- iki 2010-02-24 buvo perduota UAB „B“ transportavimo paslaugų atlikimui ir 27 mėnesius nebuvo naudojama bendrovės veikloje, dėl priskaityto 13770 Lt nusidėvėjimo bendrovei buvo padidintos sąnaudos, tai 2007 metais 510 Lt, 2008 metais 6120 Lt, 2009 metais 6120 Lt ir 2010 metais 1020 Lt ir šia suma sumažintas apmokestinamasis pelnas.

Tyrimo metu pagal pateiktus transporto važtaraščius (47 priedo 3-57 lapai) specialistės buvo sutikrintas pervežtų krovinių kiekis, naudojant bendrovei priklausančią puspriekabę Steelmec, ir nustatyta, kad pervežimo kiekiai, surašyti krovinio važtaraščiuose, atitinka kiekius, įrašytus į sąskaitas faktūras. Iš UAB „B“ sąskaitose faktūrose įrašytų transporto paslaugų įkainių (48 priedo 2-28 lapai) nustatyta, kad pervežimo kaina už medienos pervežimą naudojant UAB B“ įsigytas transporto priemones panaši arba vienoda, kaip ir pervežant krovinius naudojant UAB „A“ priklausančia puspriekabe. Taigi, UAB „B“ naudodamasi UAB „A“ priklausančia puspriekabe nuo 2007-12-04 iki 2010-02-23 pervežė 20809,83 kubinius metrus skiedrų ir pjuvenų ir už paslaugas priskaičiavo 334325,62 Lt. Tyrimo metu iš pateiktų automobilių ir puspriekabių nuomos sutarčių su G. M. (44 priedo 2-8 lapai) nustatyta, kad nuomos mokestis už automobilius ir priekabas buvo vienodas.

Specialistė išvadoje taip pat konstatavo, kad UAB „B“, naudodamasi UAB „A“ nuosavybėje priklausančia puspriekabe Steelmec, mokesčius už transporto paslaugas užaukštino 167162,81 Lt (334325,62 /2) ir šia suma sumažino bendrovės turtą bei padidino įsipareigojimus. Technikos direktorius G. M. bendrovei vadovavęs pagal prokūrą, perdavęs puspriekabę Steelmec UAB „B“ be nuomos mokesčio, nesivadovavo LR Akcinių Bendrovių Įstatymo (2003 m. gruodžio 11 D. Nr.IX-1889) 19 straipsnio „Bendrovės organai“ 8 punkto „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“ nuoroda ir atsako pagal šio įstatymo 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 12 punkto 1-os dalies „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“ nuorodą. Kadangi tyrimui nebuvo pateikti dokumentai, kurių pagrindu nuo 2007-12-04 iki 2010-02-24 UAB „B“ naudojosi bendrovei priklausančia puspriekabe Steelmec, be nuomos mokesčio ją eksploatuodama UAB „B“ uždirbo pajamas, iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

G. M. teisme aiškino, kad taip jie dirbo iki 2008 metų. Įsigaliojo įstatymas, kad jie negali teikti kitai įstaigai paslaugas pervežimo be licencijos. Sąskaitas pasirašinėjo jis. Buvo viskas taip registruojama, surašyta. Viskas buvo derinama su P. M.. Jis būdamas technikos direktorius, dirbdavo po 15 valandų į dieną, dirbdavo kiekvieną šeštadienį. P. M. pasakė, kad jie užsidirbtų atlyginimus su „B“. Jiems likdavo iš „B“ veiklos į mėnesį gal 500 litų, kartais nieko nelikdavo. P. M. buvo sušnekamas anksčiau, o kas šiam vėliau pasidarė – nežino. Pradinius įnašus kurti UAB „B“ davė P. M., kuris paskolindavo ir atsiimdavo tuos pinigus.

Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu H. P. M., parodė, kad 1993 metais įkūrė UAB „A“. Įmonės veikla yra medinių gaminių gamyba (paletės, dėžės, rėmai) ir beveik visa produkcija yra eksportuojama įmonei Vokietijoje K. 2004-05-26 G. M. buvo išduota prokūra. Vadovaujantis UAB „A“ įstatų 6.5. punktu „bendrovės vadovas prieš priimdamas įstatų straipsnio 10-13 punktuose nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą“. G. M. turėjo gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, tai yra jo, kaip vienintelio akcininko, pritarimą. Taigi jis, kaip vienintelis UAB „A“ akcininkas turėjo priimti galutinius sprendimus dėl įmonės sudaromų sandorių, kurių vertė didesnė nei 7500 litų. Jis kas trečią savaitę būdavo dvi pilnas dienas įmonės UAB „A“ patalpose Lietuvoje, taigi jis turėjo galimybę tvirtinti tokius sandorius, tačiau G. M. arba D. B. jam informaciją pateikdavo tik pareikalavus. Jis įmonėje bendravo tik su G. M. ir D. B., nes tik šie kalbėjo vokiškai. Kai paprašydavo jų pateikti jam informaciją, G. M. arba D. B. jam pateikdavo suklastotus dokumentus, ir suklastotus skaičius apgavystėse apie įmonės veiklą. Kai jis G. M. paklausdavo, kur bus panaudotos tokios didelės pinigų sumos, šis atsakydavo, kad iš tų nuimtų pinigų bus apmokėta privatiems medienos pardavėjams ir taip bus pigiau. Įmonė pirko transporto paslaugas tik iš Lietuvos įmonių. G. M. jam pasakė, kad jei UAB „A“ mokės transporto paslaugas suteikusioms įmonėms Vokietijoje grynais pinigais, tai vienas reisas į Vokietiją kainuos apie 60-80 eurų pigiau. Taigi per metus būtų sutaupyta apie 20 000 eurų. Apie 2004 metus G. M. ir D. B. jam paaiškino, kad apmokėjimus transporto įmonėms galima būtų daryti taip: UAB „A“ parengia dokumentą (2 egzempliorius), pagal kurį K atliks apmokėjimas už transporto paslaugas grynais Vokietijoje sumokant pinigus atvykusiems vairuotojams į rankas, o K už pagamintas ir atvežtas prekes apmokės į UAB „A“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke. Vairuotojams Vokietijoje pinigus sumokėdavo jis, jo žmona A. M., bankas Vokietijoje (duomenys neskelbtini) bei K klientai Vokietijoje. Kiekvieną kartą vairuotojams buvo sumokama nuo 1000 iki 3000 eurų, visada apvalias sumas. Vairuotojas perskaičiuodavo gautus pinigus ir pasirašydavo UAB „A“ parengtame dokumente (t.37., b.l. 54-56, t.40., b.l. 154-158, 169-171).

Iš 2017-03-30 Kauno apylinkės teisme liudytoju apklausto P. M. parodymų (t. 40., b. l. 154-158, 169-171) matyti, kad prokūra G. M. buvo išduota apie 2000 m. D. B. nuo pat pradžių dirbo buhaltere. 2011 m. vasarą pastebėjo jo skaičiavimai nesutapo su UAB „A“ pateiktais skaičiais buhalterijos, kurią tvarkė D. B.. Neatitikimus nustatė, nes tokia įmonė „B“ persiuntė jam duomenis. Jis pradėjo domėtis, kas slypi už UAB „B“. Kadangi sąskaitos forma buvo tokia pat, kaip jo įmonės Lietuvoje, sąskaita išrašyta tuo pačiu kompiuteriu, jam kilo įtarimas. Pasidomėjo apie UAB „B“ ir jo įtarimai patvirtino: jos trys akcininkai buvo jo bendrovėje Lietuvoje dirbantys V. G., D. B. ir G. M.. Jam patekusi sąskaita, išrašyta 2011 m. vasarą, 30 000 Lt. sumai už transporto paslaugas, medienos atgabenimą į įmonę, skiedrų pjuvenų išvežimą. Sąskaitą pateikė apmokėjimui bendrovei „A“ ir bendrovė sąskaitą apmokėjo. Jis iki tol nežinojo, kad už UAB „B“ slypi jo įmonės darbuotojai. Be to, jis nustatė, kad „B“ remontavo savo automobilius už gautas pajamas. V., G. ir D. turėjo vykdyti vykdė kontrolę, priežiūrą ar būtent tos paslaugos buvo įvykdytos. Jis negalėjo to daryti, nes tik pusantros dienos būdavo Lietuvoje, turėjo pasitikėti savo darbuotojais. K įmonė apmokėdavo „A“ bankiniu pavedimu, išskyrus transporto paslaugas, kurias 95 proc. atveju apmokėdavo grynais pinigais, tai įformino jo sutuoktinė ir D. B.. Nors ir buvo atsiskaitoma grynais pinigais, bet tai įforminama raštu, kiekvienas kvitas buvo pasirašytas dviem egzemplioriais. Pagal Vokietijos įstatymus galima atsiskaitinėti tokiu būdu, maksimali suma, apie kurią reikia pranešti, yra 20 000 eurų. Šiuo atveju paslaugos kainuodavo už reisą apie 900 eurų. Vairuotojams sumokama už reisą buvo apie 750 eurų, nes PVM grąžintas būdavo. Nuostolis dėl žalos UAB „A“ buvo padarytas, nes lėšos iš įmonės buvo išimtos ir naudojamos. Pinigai iš Vokietijos ateidavo į „A“ įmonę, kad butų išmokėta už transportą – vairuotojams išmokėti algas. Sąskaitos faktiškai buvo apmokamos du kartus tos pačios. Tuo momentu jis nežinojo, kad iš vairuotojų pinigai buvo paimami, juos paimdavo kaltinamieji ir pinigai nebūdavo užpajamuojami. Tai vėliau jis sužinojo iš padarytų dokumentų vertimų ir teismo proceso. Vairuotojams jis sumokėdavo 95 proc. grynais pinigais ir tai įformindavo dviem egzemplioriais kvitų, vienas jų likdavo Vokietijoje, o kitas grįždavo į Lietuvą. G. M. gavo iš jo prokūrą, nes jam reikėjo žmogaus, kuriuo jis galėtų pasikliauti, kadangi pats gyveno Vokietijoje, pasitikėjo abiem kaltinamaisiais. Grynuosius pinigus valdė G. M. o sąskaitas tvarkė buhalterė D. B.. Jam ataskaitas teikė kiekvieną mėnesį, tai buvo raštiškas dokumentas – pajamų ir išlaidų mėnesinė ataskaita. Kad vairuotojams sumokamas atlygis turėtų būti Vokietijoje, idėją pateikė G. M., nes sakė, kad taip galima sutaupyti 50 eurų už kiekvieną kelionę, jeigu būtų sumokėta iš karto, per metus apie 20 000 eurų susidarytų. Už kasos vedimą atsakingi buvo buhalterė D. B. ir G. M..

2017-05-31 Kauno apylinkės teisme apklaustas liudytoju, H. P. M. parodė, kad pasirašęs prokūrą M., įmonės balansus nepasirašydavo ir nepristatydavo į VMI, tai darė tik 2000 m. Vėliau buvo pasakyta, kad jų nereikia pasirašyti, nes siunčiama tai internetu, šią aplinkybę patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos raštu pateikta informacija iš kurios matyti, jog nuo 1995-08-01 iki 2011-12-05 UAB „A“ apskaitą tvarkantis asmuo nurodytas D. B., kuri elektroniniu būdu per Elektroninę deklaravimo sistemą teikė deklaracijas nuo 2005-02-17 iki 2011-11-25.

Iš UAB „A“ įstatų matyti, kad bendrovės tikslas yra siekti pelno, racionaliai naudoti bendrovės lėšas (t.1., b. l. 110-115, 2t., b. l. 19-23).

Iš UAB „A“ direktoriaus H. P. M. surašytos prokūros matyti, kad nuo 2004-05-12 prokūristu paskirtas G. M. (t.1., b. l. 116).

Iš UAB „A“ direktoriaus pareiginių nuostatų matyti, kad direktorius atsako už visą įmonės ūkinę, prekybinę, finansinę, socialinę veiklą (t.1., b. l. 117-120).

Teisminio nagrinėjimo metu neginčytinai buvo nustatyta, kad kaltinamasis G. M., laikotarpiu nuo 1995-11-02 iki 2012-02-21, dirbdamas UAB „A“, technikos direktoriaus pareigose, pagal 2004 m. gegužės 26 d. UAB „A“, direktoriaus P. H. M. surašytą prokūrą, būdamas paskirtas UAB „A“ prokūristu, o nuo 2004-01-01 iki 2011-11-14 vykdydamas ir kasininko pareigas, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus priimti sprendimus UAB „A“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, teisę ją atstovauti, būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusį įmonės turtą bei turtines teises, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą iššvaistyti jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „A“ priklausantį turtą, neturėdamas tam teisėto pagrindo, bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo priimti sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, pardavimo, pardavė UAB „A“ priklausantį ilgalaikį turtą: sunkvežimį „MAN“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė K. M. individualiai įmonei už 1000 Lt (289,62 eurus); automobilį „Mersedes Benz“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), pardavė UAB „B“ už 73440,64 Lt (21269,88 eurus); autokrautuvą „Komatsu FD 35-5“, pardavė UAB „C“ už 1800 Lt (521,32 eurus); puspriekabę „Steelmec SVF 13.5-41-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė UAB „B“ už 12396,96 Lt (3590,41 eurus).

Pažymėtina, jog specialistė įvertino 2006-02-07 sudarytą kredito sutartį (14 t., b.l.67), kuri buvo keista 2006-05-30, ir tai nurodė 2012-12-17 surašytoje išvadoje Nr.5-2/228, kaip antai rodo ir pateikti dokumentai, jog 2007-08-27 G. M. sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. K2007-080117 su UAB “(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilio MERCEDES BENZ 2040, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 metų laidos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2007-12-05 veikdamas bendrovės vardu, G. M. su UAB “(duomenys neskelbtini)“ ir UAB “B“, atstovaujama direktorės G. N., kuri yra jo duktė, sudarė skolos perkėlimo sutartį Nr. SPK2007-080117-01, pagal kurią UAB “B“ perėmė visus Bendrovės įsipareigojimus pagal finansinio lizingo sutartį Nr. K2007-080117. Pasirašius šią sutartį, G. M., veikdamas bendrovės vardu, pasirašė laidavimo sutartį Nr. LS SKP2007-080117-01, po ko pagal 2007-12-17 PVM sąskaitą faktūrą PM 01479 automobilį „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė įmonės ilgalaikio turto žiniaraštyje pardavimo dienai nurodyta 87550,91 Lt (25356,49 eurų), pardavė UAB „B“ už 73440,64 Lt (21269,88 eurus). UAB “(duomenys neskelbtini)“ neprieštaravo 2007-12-05 skolos perkėlimo sutarčiai Nr. SPK2007-080117-01, pagal kurią automobilis MERCEDES BENZ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas UAB „B“, kuriai ir buvo perkelta likusi lizingo dalis, nes automobilis MERSEDES BENZ įsigytas 2007-08-29 už 89772,80 Lt ir iki pardavimo jam priskaičiuota 2221,89 Lt nusidėvėjimas, likutinė vertė 87550,91 Lt.

Kaltinamojo G. M. versija dėl automobilio vertės sumažėjimo įvykus autoįvykiui paneigta teisminio nagrinėjimo metu surinktais duomenimis, o būtent: policijos pateiktais dokumentais (duomenų jog autoįvykyje dalyvavo puspriekabė nepateikta), draudimo pateiktais dokumentais, UAB „U“ pateiktais dokumentais, teismo sprendimu administracinėje byloje. Atkreiptinas teismo dėmesys, jog puspriekabės valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) patirtas autoįvykis nefiksuotas ir bendrovių buhalteriniuose dokumentuose - nei UAB „B“, nei UAB „A“, o bendrovės “B” pateiktuose buhalteriniuose dokumentuose fiksuota, jog puspriekabė (duomenys neskelbtini) 2009-02-06 buvo naudojama su automobiliu (duomenys neskelbtini) o nuo 2009-02-14 su automobiliu (duomenys neskelbtini) (2009-02-26), nuo 2009-03-05 su automobiliu (duomenys neskelbtini) kas rodo, jog transporto priemonė buvo tinkama naudojimui ir atitiko rinkos vertę (2012-08-31 specialisto išvada Nr.5-2/159), tą patvirtina ir UAB ”U” pateikti duomenys rašte. Taigi ši kaltinamojo versija nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis.

Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama;... 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies reikalavimus, “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“1 dalies reikalavimus, „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“,16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3 dalies reikalavimus, „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo.“. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 2 straipsnyje nurodoma, kas yra Ūkinis įvykis– nuo ūkio subjekto nepriklausantis faktas, keičiantis turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą ir Ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą.

Taigi, autoįvykis pripažintinas ūkiniu įvykiu, kuris turėjo būti atspindėtas bendrovės buhalteriniuose dokumentuose, tačiau tai nebuvo padaryta. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ši autoįvykio ir transporto priemonės sugadinimo versija iškelta tik baigiant nagrinėti bylą, nurodant, kad šis faktas buvo teikiamas tyrėjai, kuri jo nefiksavo, tačiau tokie kaltinamojo teiginiai laikytini siekiu išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti. Taigi kaltinamojo versija dėl puspriekabės Steelmec valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) autoįvykio, nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis G. M. neprisipažino kaltu dėl to, jog turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą iššvaistyti svetimą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „A“ priklausantį turtą, neturėdamas tam teisėto pagrindo, laikotarpiu nuo 2006-06-06 iki 2011-07-28 iš bendrovės lėšų remontavo savo, šeimos narių ir kitų bendrovės darbuotojų bei bendrovės veikloje nenaudojamus ir neapskaitytus automobilius bei įvykdė apmokėjimus už neaiškios kilmės suteiktas paslaugas, nepagrįstas jokiais dokumentais. Tačiau P. M. parodymais, specialisto išvadomis Nr.5-2/228 ir 04/11-2-15-551 patvirtinta, kad UAB „A“ technikos direktorius G. M., veikdamas bendrovės vardu pagal jam išduotą prokūrą, nuo 2006-06-06 iki 2011-07-27 iš bendrovės lėšų remontavo savo, šeimos narių ir kitų bendrovės darbuotojų bei bendrovės veikloje nenaudojamus ir neapskaitytus automobilius ir taip 77952,37 Lt padidino bendrovės sąnaudas, kuriomis buvo sumažintas apmokestinamas pelnas, bei pasinaudojo 15389,07 Lt PVM atskaita iš valstybės biudžeto ir 93341,44 Lt sumažino bendrovės turtą. Taip pat iš pateiktų dokumentų tyrimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) surašytose 8-iose PVM sąskaitose faktūrose, kurios buvo surašytos automobilių remontui ir detalių tiekimui, neįrašyta automobilių markė ir valstybiniai numeriai, todėl negalima nustatyti ar šiuose dokumentuose įrašytos automobilių remonto paslaugos buvo atliktos bendrovės automobiliams.

UAB „A“ technikos direktorius G. M. veikdamas bendrovės vardu pagal jam išduotą prokūrą nuo 2010-02-23 iki 2011-08-29 priėmė 8 PVM sąskaitas faktūras, kuriose neįrašyta kokios transporto priemonės buvo remontuojamos. Bendrovės finansininkė D. B. šias PVM sąskaitas faktūras įrašiusi į apskaitos registrus, 36223,57 Lt padidino bendrovės sąnaudas ir 7606,95 Lt padidino PVM atskaitą iš valstybės biudžeto. Kadangi 8-iose PVM sąskaitose faktūrose (50 priedo 1-10 lapai) neįrašyta kokie automobiliai buvo remontuoti, o bendrovės darbuotojai pateikę šiuos dokumentus neįrašė kokie automobiliai remontuoti, negalima nustatyti ar teisingai 36223,57 Lt padidintos bendrovės sąnaudos ir 7606,95 Lt sumažinti PVM mokesčiai valstybės biudžetui.

Kadangi UAB „A“ technikos direktorius G. M., veikdamas bendrovės vardu pagal jam išduotą prokūrą, nuo 2006-06-06 iki 2011-07-27 iš bendrovės lėšų remontavo savo, šeimos narių ir kitų bendrovės darbuotojų bei bendrovės veikloje nenaudojamus ir neapskaitytus automobilius ir už šias paslaugas pagal pateiktas sąskaitas 77952,37 Lt buvo padidintos bendrovės sąnaudos bei atlikta 15389,07 Lt PVM atskaita, o (duomenys neskelbtini) surašytose 8-iose PVM sąskaitose faktūrose neįrašyta kokie automobiliai buvo remontuoti ir ar jie apskaityti ir naudojami bendrovės veikloje, iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Iš VĮ "Regitra" duomenų matyti, kad automobiliai Opel Tigra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė A. M. (t.53., b. l. 6). Iš VĮ „Regitra" duomenų matyti, kad automobilis Audi A3, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė L. M..

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis G. M. savo kaltės nepripažino ir dėl to, jog laikotarpiu nuo 1995-11-02 iki 2012-02-21 dirbdamas UAB „A“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), technikos direktoriaus pareigose, pagal 2004 m. gegužės 26 d. UAB „A“, direktoriaus P. H. M. surašytą prokūrą, o nuo 2004-01-01 iki 2011-11-14 vykdydamas ir kasininko pareigas, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus priimti sprendimus UAB „A“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, teisę ją atstovauti, būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusį įmonės turtą bei turtines teises, būdamas atsakingas už UAB „A“ buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2012-02-01, sąmoningai pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, tyčia apgaulingai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą.

2023-01-30 apklaustas teisme kaltinamuoju G. M. parodė, kad daliniame apmokėjime buvo nurodyti vairuotojų duomenys, automobilių duomenys, įmonės duomenys. Buvo knyga, joje buvo pildoma, kas pasikrovė, kokia įmonė ir kiek paėmė pinigų. Tada data, kas atvežė pinigus į transporto įmones ir kokią sumą. Paskambindavo kas nors ir transportavimo paslaugą įvykdžiusios įmonės, kad pinigai pas juos kasoje. Jie išrašydavo dokumentus ir jis atveždavo tuos dokumentus į UAB „A“. Buvo vedama apskaita knygoje, kurioje įrašoma, kiek paėmė vairuotojas ir kiek išrašyta sąskaita. Jis atveždavo tuos dokumentus į UAB „A“. Transporto įmonė išrašydavo kasos orderį, o jis pasirašydavo, kad jį gavo. Parašai orderiuose jo, bet jis tų dokumentų nepildė. Buvo bendrovėje ta knyga, tačiau kur ji dingo, nežino. Iš V. įmonės kelių vairuotojų yra gavęs grynus pinigus, o ne kasos orderius. Jis nepildė avansinių mokėjimų. Finansininkė pildė kasos išlaidų orderius. Pasižiūrėdavo kokia suma įrašyta dokumentuose ir ar tam žmogui, taip ir tikrindavau. Tik dokumentų pasirašymas kasininko funkcijose buvo. Finansininkė susivesdavo likutį ir skaičiuodavo. Fiziškai kartais dalyvaudavo skaičiuojant pinigus. Jo klaida, kad įrašydavo tas transporto priemones, kurios nebuvo tvarkomos, o tvarkomas A. M. automobilis, tai jo pasitikėjimas direktoriumi ir jų prašymų vykdymas. Pagrindinis asmuo įmonėje buvo P. M., o finansininkė atliko tiksavo pareigą.

Tačiau ši kaltinamojo versija laikytina siekiu išvengti atsakomybės, nes prieštarauja liudytojų parodymams, o būtent D. S., R. V., J. P., V. V., V. L., R. R., R. Š., A. M., A. M. parodymams.

Specialistės išvada Nr.5-2/228 taip pat paneigia nenuoseklius kaltinamojo G. M. parodymus. Joje nurodyta, jog G. M., pagal prokūrą atlikęs direktoriaus pareigas, 2004-2010 metais neorganizavęs atsiskaitymų su Vokietijos bendrove suderinimo, o finansininkė D. B. per tą patį laikotarpį nederinusi skolų su Vokietijos bendrove „K“ , nesivadovavo LR Vyriausybės 1999m. birželio 3d. nutarimo Nr.719, 2004-07-12 nutarimo Nr.876 ir 2008-04-17 nutarimo Nr.370 redakcija, patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ 3 punkto „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti... gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą“, 9 punkto „Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą”, 60 punkto „Kasmet įmonės turėtų suderinti tarpusavio skolų sumas ir įforminti tai suderinimo aktu” ir 61 punkto „Inventorizuojant skolas, inventorizacijos komisija į inventorizavimo aprašą įrašo kreditoriaus arba skolininko pavadinimą, skolos (gautinos arba mokėtinos) sumą, jos atsiradimo datą, tarpusavio suderinimo datą, numatomą skolos grąžinimo terminą“ nuorodomis, kadangi kiekvienais metais į bendrovės apskaitos registrus įrašytos atsiskaitymų su Vokietijos bendrove skolos nepatvirtintos suderinimo aktais.

Taip pat specialistės išvadoje nurodoma, jog iš tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad nuo 2004-01-01 iki 2012-0-01 UAB „A“ tvarkydami buhalterinę apskaitą nesivadovavo teisės aktų reikalavimais ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kadangi:

1. UAB „A“ technikos direktorius G. M. nesurašęs pirminių apskaitos dokumentų (kasos pajamų orderių) ir bendrovės kasoje neapskaitęs 4106489,02 Lt, kuriuos Vokietijos bendrovė „K“ perdavė vairuotojams pagal jo paties pasirašytus įgaliojimus, nesivadovavo LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklų” 3-o punkto „Pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus - ir kasininkas“ ir LR BAĮ (2001m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 4-o straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama;... 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6-to straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1-os dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3-ios dalies „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“ nuorodomis ir 4106489,02 Lt sumažino bendrovės turtą ir kapitalą bei padidino šios bendrovės įsipareigojimus, taip pat G. M. pilnai neįformintus ir pinigų gavėjų nepasirašytus 59 kasos išlaidų orderius įrašęs į kasos knygos išlaidas, 155250,63 Lt sumažino grynų pinigų likutį kasoje ir nesivadovavo LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklų” 5-o punkto „Jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso arba kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pavadinimas ir jo numeris ir gavėjo nurodyta gyvenamoji vieta. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai – žodžiais, centai – skaitmenimis“ ir 19-o punkto „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“ nuorodomis. UAB „A“ technikos direktorius G. M. neįvykusios finansinės operacijos ir nepatvirtintos dokumentais duomenis, dėl 3700 Lt išmokėjimo UAB „B“, įrašęs į 2009 m. spalio mėnesio avanso apyskaitą ir šia suma sumažinęs savo įsiskolinimą bendrovei, nesivadovavo LR BAĮ (2001m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 4-o straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama;... 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6-to straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu””, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1-os dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, ,,16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3-ios dalies „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka.“ nuorodomis.

G. M., pagal prokūrą atlikęs direktoriaus pareigas bet 2004-2010 metais neorganizavęs atsiskaitymų su Vokietijos bendrove suderinimo, o finansininkė D. B. per tą patį laikotarpį nederinusi skolų su Vokietijos bendrove „K“ , nesivadovavo LR Vyriausybės 1999m. birželio 3d. nutarimo Nr.719, 2004-07-12 nutarimo Nr.876 ir 2008-04-17 nutarimo Nr.370 redakcija, patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ 3 punkto „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti... gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą:,9 punkto „Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą.”60 punkto „Kasmet įmonės turėtų suderinti tarpusavio skolų sumas ir įforminti tai suderinimo aktu” ir 61 punkto „Inventorizuojant skolas, inventorizacijos komisija į inventorizavimo aprašą įrašo kreditoriaus arba skolininko pavadinimą, skolos (gautinos arba mokėtinos) sumą, jos atsiradimo datą, tarpusavio suderinimo datą, numatomą skolos grąžinimo terminą. nuorodomis, kadangi kiekvienais metais į bendrovės apskaitos registrus įrašytos atsiskaitymų su Vokietijos bendrove skolos nepatvirtintos suderinimo aktais.

Technikos direktorius G. M. bendrovei vadovavęs pagal prokūrą ir tinkamai neorganizavęs UAB „A“ buhalterinės apskaitos, atsako pagal LR BAĮ (2001m. lapkričio 6d. Nr.IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1-os dalies „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ nuorodą.

Iš kasos ataskaitų 2004-06-30, 2004-08-24, 2004-10-18, 2004-12-03, 2004-12-17, 2004-12-31, 2005-03-10, 2005-03-16, 2005-04-22, 2005-06-15, 2005-07-18, 2005-08-08, 2006-12-15, 2006-12-18, 2007-08-10, 2007-08-17, 2007-11-16, 2007-11-19. 2007-11-20, 2007-12-14, 2007-12-29, 2008-01-15, 2008-04-01, 2008-04-30, 2008-05-16, 2008-06-13, 2008-07-11, 2008-09-02, 2008-11-20, 2009-04-10, 2009-12-22, 2011-02-17, 2011-03-17 matyti, kad jas pasirašė kasininkas G. M., už patikrinimą pasirašė D. B. (t.6., b.l. 44, 48, 52, 55, 58, 62, 64, 67, 71, 75, 79, 81, 86, 88, 90, 92, 97, 99, 101, 104, 108, 118, 119, 121, 122, 124, 127, 130, 131, 133, 134, 135, 136).

Iš Kasos išlaidų orderių Nr.165, 217, 218, 317, 366, 395, 63, 64, 67, 69, 70, 125, 126, 127, 198, 250, 523, 529, 281, 284, 298, 212, 349, 347, 365, 367, 368, 369, 391,395, 397, 398, 399, 400, 6, 55, 78, 83, 92, 103, 177, 121, 122, 123, 124, 161, 224, 95, 304, 40, 49matyti, kad juos kaip įmonės vadovas pasirašė G. M., o vyr. finansininkės vietoje D. B. (t.6., b.l. 45, 49, 53, 56, 59, 65, 66, 68, 69, 70, 72, 73, 74, 78, 80, 87, 89, 91, 93, 95, 96, 98, 100, 102, 103, 105, 106,109, 110, 118, 120, 121, 123, 124, 126, 128, 129, 130, 132, 133, 134, 135, 136).

Iš 2007 m. gruodžio mėn, darbo užmokesčio žiniaraščio matyti, kad šį dokumentą pasirašė vadovas G. M. ir patikrino bei pasirašė finansininkė D. B. (t.6., b.l. 111-115).

Iš 2007 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio matyti, jog pinigus išmokėjo G. M., patikrino D. B. (t.6., b.l. 116-117).

Kadangi technikos direktorius G. M. atlikdamas ir kasininko darbą, nesurašė pirminių pinigų priėmimo dokumentų, jų neįrašė į kasos knygos pajamas ir kasoje neapskaitė 4106489,02 Lt gautų iš Vokietijos bendrovės pagal savo ir finansininkės pasirašytus ir vairuotojams išduotus įgaliojimus, kasos pajamose neapskaitė grynų pinigų eurais, kuriuos naudojo atsiskaitymui už transportavimo paslaugas su UAB „P“ ir UAB „Z“, į kasos knygos išlaidas įrašė 59 KIO 155250,63 Lt sumai, kurie nepasirašyti pinigų gavėjų, į savo avanso apyskaitą įrašė 3700 Lt, kurių mokėjimo nepatvirtino dokumentais, nuo 2007-12-04 iki 2010-02-24 be dokumentų ir nuomos mokesčio puspriekabę Steelmec perdavė UAB „B“, nuo 2006-06-06 iki 2011-07-27 iš bendrovės lėšų remontavo savo, šeimos narių ir kitų bendrovės darbuotojų bei bendrovės veikloje nenaudojamus ir neapskaitytus automobilius ir už šias paslaugas pagal pateiktas sąskaitas 77952,37 Lt buvo padidintos bendrovės sąnaudos bei atlikta 15389,07 Lt PVM atskaita, bendrovės finansininkė D. B. neturėdama vadovo įgaliojimo, bendrovės vardu sudarė 7 sutartis su G. M. ir 2 sutartis su V. G. dėl automobilių ir puspriekabių nuomos, pagal kurias G. M. buvo priskaityta 320663,54 Lt nuomos mokesčio (32 lentelės duomenys) ir V. G. 160071,59 Lt nuomos mokesčio (33 lentelės duomenys) ir šiomis sumomis buvo padidintos bendrovės sąnaudos, į atsiskaitymų su Vokietijos bendrove apskaitos registrus, pagal juridinės galios neturinčius dokumentus įrašė 1294684,18 Lt už rinkotyros paslaugas bei 115192,10 Lt už priskaičiuotas palūkanas ir šiomis sumomis padidino bendrovės sąnaudas ir sumažino skolą, tačiau 2004-2010 metais su Vokietijos bendrove atsiskaitymų nederino ir nesurašė suderinimo aktų skolų patvirtinimui, todėl iš šios dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2020-01-20 specialisto išvadoje Nr.04/11-2-15-551, nurodyta, kad bendrovė „A“ už G. M., jo šeimos narių ir kitų bendrovės darbuotojų bei bendrovės veikloje nenaudojamų ir neapskaitytų automobilių remontą laikotarpiu 2006-06-06 iki 2011-07-27 gavo iš bendrovių keturiasdešimt dvi PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias suteiktų remonto paslaugų suma iš viso sudaro 93341,44Lt (27033,55 Eur).

Pagal LR BAĮ (2001m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 4-o straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama;... 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6-to straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies reikalavimus“ Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, todėl G. M. pasirašęs 42 PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias buvo suteikta remonto paslaugų suma iš viso sudaro 93341,44 Lt jo šeimos narių ir kitų bendrovės darbuotojų bei bendrovės veikloje nenaudojamų ir neapskaitytų automobilių remontui laikotarpiu 2006-06-06 iki 2011-07-27 netinkamai vykdė, jam teisės aktų nustatytas funkcijas ir pažeidė aukščiau aprašytus teisės aktus.

D. B., pagal juridinės galios neturinčius dokumentus į bendrovės apskaitos registrus įrašiusi 1294684,18 Lt sąnaudų priskaitymą už rinkotyros paslaugas Vokietijos bendrovei „K“ ir 2005 bei 2006 metais šiuos priskaitymus surašiusi į ne su Vokietijos bendrove susijusius registrus , nesivadovavo LR BAĮ (2001m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 4-o straipsnio ir 6-to straipsnio reikalavimais, kadangi UAB „A“ finansininkės D. B. tvarkomi buhalterinės apskaitos registrai atsiskaitymui su Vokietijos bendrove netinkami, neinformatyvūs, neišsamūs, bendrovės turtas ir įsipareigojimai buvo mažinami juridinės galios neturinčiais dokumentais. Bendrovės finansininkė D. B. 1294684,18 Lt nepateisintus juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais įrašiusi į apskaitos registrus, atsako pagal šio įstatymo 11-o straipsnio „Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė“ 1-ą dalį „Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ... atsako už buhalterinių įrašų teisingumą“.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl kaltinimo D. B.

BK 222 straipsnio 1 dalyje, be kitų atvejų, nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus

Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. ją lydi nusikaltimai finansų sistemai ir nuosavybei. Būtent taip įvyko ir šioje byloje.

Pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra blanketinė. Pagrindinis įstatymas, nustatantis buhalterinės apskaitos reikalavimus, yra 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymas su pakeitimais. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad visų rūšių įmonės privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą. Be to, svarbu pažymėti, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį privaloma į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012). Be to, pagal šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentas turi atitikti šiuos reikalavimus – jame turi būti nurodytas: 1) dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos. Buhalterinės apskaitos reikalavimai nustatyti ir kituose teisės aktuose, kaip antai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintose Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse. Svarbiausias buhalterinės apskaitos reikalavimas, kad į apskaitą turi būti įtraukiamos visos realiai įvykusios ūkinės operacijos. Realiai neįvykusių ūkinių operacijų įtraukimas į apskaitą atitinka apgaulingos apskaitos vedimo objektyviuosius požymius.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, sprendžia teismas. Tačiau priimdamas sprendimą jis remiasi specialisto išvada, ją vertina visų bylos duomenų kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355-696-2017). Pažymėtina, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, jog padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų, kuriuose įtvirtinti buhalterinės apskaitos reikalavimai, pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011).

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnį ūkio subjekto apskaitą tvarko: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Įstatymo 11 straipsnis nustato, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.

Taigi, aiškinant BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius ir jų taikymo praktiką apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą – vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai. Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnis įpareigoja ūkio subjekto vadovą parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti. Tuo tarpu pagal to paties įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.

Visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų, teisminio nagrinėjimo metu ištirtų ir šiame nuosprendyje aptartų duomenų leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamoji D. B. laikotarpiu nuo 1995-08-01 iki 2011-12-05 būdama UAB „A“ finansininke, tvarkydama bendrovės apskaitą, pažeidė jai pareikštame kaltinime nurodytus buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų reikalavimus - 2006-06-21 UAB „A“ direktoriaus G. M. įsakymu Nr. 100 patvirtintų finansininko pareiginių nuostatų 7p., 8.1 p., 10 p., 13 p., 15 p., 18.6 p., 22p., 23 p., 24 p., Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 11 str. 1d., 14 str. 2d., 6 str. 2p., 12 str. 1d., LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklų” 18 punkto), dėl kurių nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 5d.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas būtent D. B. buvo atsakinga už teisingą UAB „A“ buhalterijos tvarkymą, teisingų duomenų įrašymą bei jų pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms. Tokias pareigas jai numatė, net tik aukščiau aprašytas įstatymas, bet ir Finansininko pareiginiai nuostatai. Kaltinamosios veiksmai darant šiame nuosprendyje aptartą nusikalstamą veiką, objektyviai pasireiškė tuo, jog kaltinamoji, nuo 1995-08-01 iki 2011-12-05 būdama UAB „A“ finansininke, tvarkydama buhalterinę apskaitą, pažeidė įstatymų reikalavimus, t. y. nekontroliavo 4106489,02 Lt (1 189321,43 eurų) priėmimo iš Vokietijos bendrovės „K“, pagal savo ir įmonės vadovo bei kasininko G. M. surašytus ir pasirašytus įgaliojimus vairuotojams, nenurodė G. M. surašyti pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų - kasos pajamų orderių 4106489,02 Lt (1 189321,43 eurų) sumai, nors kasos knygas už visą tikrinamąjį laikotarpį pasirašė patikrinusi. Ji vienašališkai surašė juridinės galios neturinčias pažymas ir jų nepasirašė, be juridinę galią turinčių dokumentų Vokietijos bendrovei „K“ priskaičiavo 1294684,18 Lt (374966,46 eurus) už rinkotyros paslaugas ir šia suma padidino bendrovės sąnaudas, sumažino apmokestinamąjį pelną ir Vokietijos bendrovės skolą bendrovei „A“ už parduotus medienos gaminius; be juridinę galią turinčių dokumentų priskaičiavo palūkanas 2004 metais - 57596,05 Lt(16 681 eurų), 2005 metais - 57596,05 Lt(16 681 eurų), šiomis sumomis sudengusi Vokietijos bendrovės K skolą susidariusią už parduotus medienos gaminius, 115192,10 Lt (33 362 eurų)sumažino apmokestinamąjį pelną ir Vokietijos bendrovės skolą. Neturėdama jokio juridinio pagrindo atstovauti UAB „A“, D. B. 2002-03-28 su G. M. surašė ir pasirašė sutartį dėl balninio vilkiko SCANIA RAx2Z, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos mokant už pravažiuotą kilometrą 0,45 Lt, o 2002-10-31 sutartį pakeitė mokant už pervežtą vieną kubinį metrą po 2,50 Lt, 2002-03-29 su G. M. surašė ir pasirašė sutartį dėl puspriekabės MAZ 9397, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos mokant už pravažiuotą kilometrą 0,45 Lt, o 2002-10-31 sutartį pakeitė mokant už pervežtą vieną kubinį metrą po 2,50 Lt, 2003-01-02 su G. M. surašė ir pasirašė sutartį dėl balninio vilkiko Mersedes Benz 1635, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos mokant už pervežtą vieną kubinį metrą po 2,50 Lt, 2004-02-02 su G. M. surašė ir pasirašė sutartį dėl spec. priekabos WACKENHUT 24L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos mokant už pravažiuotą kilometrą 0,45 Lt, 2004-11-09 su G. M. surašė ir pasirašė sutartį dėl puspriekabės VAN HOOL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos mokant už pervežtą vieną kubinį metrą po 2,50 Lt , 2004-11-09 su G. M. surašė ir pasirašė sutartį dėl puspriekabės PACTON 3139S, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos mokant už pervežtą vieną kubinį metrą po 2,50 Lt, 2004-11-09 su G. M. surašė ir pasirašė sutartį dėl balninio vilkiko SCANIA P112M, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos mokant už pervežtą vieną kubinį metrą po 2,50 Lt, po ko, į 2007 m. gruodžio mėnesio apskaitos registrus įrašė jos pačios surašytas, bet nepasirašytas pažymas dėl 23426,82 Lt (6784,88 eurų) automobilių ir puspriekabių nuomos mokesčio padidinimo G. M. ir 32852,66 Lt (9514,79 eurų) puspriekabių nuomos mokesčio padidinimo V. G., kurie nepateisinti bendrovės vadovo įsakymais ar sutarties pakeitimais dėl nuomos kainų padidinimo. Dėl tokių kaltinamosios veiksmų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „A“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2011-12-05. Todėl kaltinamosios D. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 222 str. 1 dalį, nes kaltinamoji į UAB „A“ apskaitą vienų ūkinių operacijų neįtraukė, o kitas, neturinčias juridinio pagrindo įtraukė, tokiu būdu siekė sumažinti Vokietjos įmonės „K“ skolą UAB „A“.

Dėl kaltinimų G. M.

BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Pagal teismų praktiką turto iššvaistymas pasireiškia tuo, kad kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai (nesilaikydamas nustatytos turto perleidimo tvarkos) ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Neteisėtas perleidimas yra tada, kai tai atliekant nesilaikoma nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo juo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko (valdytojo) interesai ir taip jam padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-369-303/2017). Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2013). Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, Nr. 2K-234-699/2017 ir kt.).

Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017 ir kt.).

BK 184 straipsnyje numatyto dalykas gali būti tiek svetimas turtas, tiek svetima turtinė teisė. Svetimas turtas – tai kaltininkui patikėti ar jo žinioje esantys jam nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Svetima turtinė teisė – tai kaltininkui patikėta ar jo žinioje esanti savininko ar teisėto valdytojo daiktinė ar prievolinė teisė ar teisė, atsirandanti iš intelektinės veiklos rezultatų (CK 1.112 straipsnio 1 dalis).

Turtinė teisė gali būti iššvaistyta įvairiais būdais, pvz.: 1) neteisėtai perleidžiant ją kitiems asmenims; 2) juridiškai ją panaikinant; 3) nerealizuojant jos per nustatytą terminą ir taip nulemiant jos išnykimą; 4) padarant ją beverte (pvz., įmonės įgaliotas atstovas atsisako įkeitimo, faktiškai panaikindamas skolos grąžinimo užtikrinimą. Dėl to įmonės turtinė teisė gali likti beverte. Inkriminuojant turtinės teisės iššvaistymą būtina nustatyti akivaizdų atlikto sandorio neteisėtumą ir neatlygintinumą, ypač jeigu tai padaryta ūkinėje veikloje.

Esminis turto iššvaistymo, kaip ir turto pasisavinimo, skiriančio šias nusikalstamas veikas nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams požymis yra tas, kad nusikalstamą veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus tam turtui. Turto iššvaistymo atveju kaltininkas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu turtine teise disponuoja savo nuožiūra, pažeisdamas jam suteiktus įgaliojimus. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą bendrovės vadovas savo veikloje turi vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (37 straipsnio 5 dalis). Tačiau pažymėtina tai, kad vien tik neteisėtas bendrovės vadovo disponavimas jam patikėtu ar buvusiu jo žinioje turtu dar nereiškia, jog buvo padaryta BK 184 straipsnyje numatyta veika. Būtinasis turto iššvaistymo, kaip ir kitų nusikaltimų nuosavybei, požymis – turtinės žalos padarymas. Dėl to kvalifikuojant turto ar turtinės teisės iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant šiuo turtu buvo padaryta turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210/2012). Nusikalstami padariniai šiuo atveju yra nukentėjusio asmens materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas. Pažymėtina, kad turto ar turtinės teisės išvaistymo atveju pats kaltininkas gali ir neturėti naudos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85/2007).

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą bendrovės vadovas savo veikloje turi vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (37 straipsnio 5 dalis). Tačiau pažymėtina tai, kad vien tik neteisėtas bendrovės vadovo disponavimas jam patikėtu ar buvusiu jo žinioje turtu dar nereiškia, jog buvo padaryta BK 184 straipsnyje numatyta veika. Būtinasis turto iššvaistymo, kaip ir kitų nusikaltimų nuosavybei, požymis – turtinės žalos padarymas. Šio požymio, kvalifikuojant veiką pagal BK 184 straipsnį, nustatymo būtinumą kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs ne vienoje kasacinėje nutartyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2007, 2K-7-234-942/2015).

Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų duomenų neginčytinai nustatyta, jog G. M. UAB „A“ turtas buvo patikėtas jo užimamų pareigų pagrindu, ko pasėkoje jis turėjo galimybę minėtu turtu disponuoti, todėl jis yra tinkamas nusikalstamos veikos subjektas pagal LR BK 184 str. 2d.

Kaltinamasis kaltinamas tuo, jog nesivadovavo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą bendrovės vadovas savo veikloje turi vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Dirbdamas UAB „A“ technikos direktoriaus pareigose, pagal 2004 m. gegužės 26 d. UAB „A“ direktoriaus P. H. M. surašytą prokūrą turėdamas teisę bendrovės vardu atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su bendrovės verslu, taip pat atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose, atstovauti santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis tokioje apimtyje, kaip nustatyta bendrovės įstatuose ir priskirta bendrovės direktoriaus kompetencijai, būdamas paskirtas UAB „A“ prokūristu, o nuo 2004-01-01 iki 2011-11-14 ir vykdydamas ir kasininko pareigas, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus priimti sprendimus UAB „A“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, teisę ją atstovauti, būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusį įmonės turtą bei turtines teises, pažeisdamas 2003-12-11 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, nesivadovavo UAB „A“ direktoriaus H. P. M. patvirtintais ir 2004-05-12 Juridinių asmenų registre įregistruotais bendrovės įstatais. Pažeisdamas įstatų 6.5 punkto reikalavimus, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą iššvaistyti jo žinioje buvusį didelės vertės ir jam svetimą UAB „A“ turtą, neturėdamas tam teisėto pagrindo, bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo priimti sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, pardavimo, kaltinamasis G. M. be teisėto pagrindo pardavė UAB „A“ priklausantį ilgalaikį turtą už mažesnę, nei įmonės ilgalaikio turto žiniaraštyje pardavimo dienai nurodytą likutinę vertę. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2004-12-31 iki 2010-02-24 jis iššvaistė jo žinioje buvusį didelės 24 677,77 eurų vertės UAB „A“ turtą .

Be to, neturėdamas tam teisėto pagrindo, laikotarpiu nuo 2006-06-06 iki 2011-07-28 iš bendrovės lėšų remontavo savo, šeimos narių ir kitų bendrovės darbuotojų bei bendrovės veikloje nenaudojamus ir neapskaitytus automobilius bei įvykdė apmokėjimus už neaiškios kilmės suteiktas paslaugas, nepagrįstas jokiais dokumentais, ir taip užimamų pareigų pagrindu, laikotarpiu nuo 2006-06-06 iki 2011-07-28 iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „A“ priklausantį turtą – 26 625,17 eurų pinigines lėšas.

Taigi, abiem kaltinime nurodytais atvejais D. M. kaltinamas iššvaistęs svetimą - UAB „A“ turtą, todėl nusikalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal LR BK 184 str. 2d.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-273-693/2017, Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-139-628/2019, Nr.2K-158-689/2020). Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma, siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. daromus nusikaltimus finansų sistemai ir nuosavybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-696/2017, Nr. 2K-356-696/2017, Nr.2K-159-696/2018).

Remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, G. M. kaltinamas ir tuo, kad būdamas UAB „A“ prokūristu, turėjo jam nustatytą pareigą organizuoti bendrovės apskaitą taip, kad būtų tinkamai ir laiku pateikiami jo ir buhalterės pasirašyti įgaliojimai, išduoti vežėjų vairuotojams, taip pat, būdamas kasininku, pažeidė LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklų” 5-o punkto reikalavimus, LR Vyriausybės 1999m. birželio 3d. nutarimo Nr.719, 2004-07-12 nutarimo Nr.876 ir 2008-04-17 nutarimo Nr.370 redakcija, patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ 3 punkto „,9 punkto, 60 punkto, 61 punkto, LR BAĮ (2001m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 4-o straipsnio, 6-to straipsnio, 12 straipsnio 1-os dalies, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3-ios dalies reikalavimus, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Nusikalstama veika kvalifikuota pagal LR BK 222 str. 1d., G. M. pagrįstai pripažintas BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektu.

Taigi, išnagrinėtoje teisme baudžiamojoje byloje G. M. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2 veikos) kaltinamas laikotarpiu nuo 2004-12-31 iki 2010-02-24 iššvaistęs jo žinioje esantį didelės vertės svetimą UAB „A“ turtą – 24 677,77 eurų bendros vertės; laikotarpiu nuo 2006-06-06 iki 2011-07-28 iššvaistęs jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „A“ priklausantį turtą – 26 625,17 eurų pinigines lėšas.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį jis kaltinamas dėl to, jog laikotarpiu nuo 1995-11-02 iki 2012-02-21 dirbdamas UAB „A“, technikos direktoriaus pareigose, pagal 2004 m. gegužės 26 d. UAB „A“, direktoriaus P. H. M. surašytą prokūrą būdamas paskirtas UAB „A“ prokūristu, o nuo 2004-01-01 iki 2011-11-14 vykdydamas ir kasininko pareigas, būdamas atsakingas už UAB „A“ buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2012-02-01 sąmoningai pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, tyčia apgaulingai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tačiau teisme ištirti ir nuosprendyje aptarti duomenys bei specialistų išvados patvirtina, jog kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamasis atliko ne kaltinime nurodytu laikotarpiu, o laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2011-12-04. Nuo 2011-12-04 iki 2012-02-21 kaltinamasis neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų organizavęs apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Dėl šios priežasties keistinas kaltinamajam kaltinime nurodytas veikos padarymo laikotarpis.

D. B. kaltinama tuo, kad nuo 1995-08-01 iki 2011-12-05 būdama UAB „A“ finansininke, laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2011-12-05 sąmoningai pažeisdama teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą.

Nors kaltinamoji D. B. kaltinama apgaulingai tvarkiusi įmonės buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2011-12-05, tačiau specialistų išvados bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti bei šiame nuosprendyje aptarti duomenys patvirtina, jog kaltinamajai inkriminuoti nusikalstami veiksmai buvo padaryti skirtingu laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2011-12-04. Dėl šios priežasties keistinas kaltinamajai kaltinime nurodytas veikos padarymo laikotarpis.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Šioje baudžiamojoje byloje G. M. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 184 straipsnio 2 dalies redakcija, priimta 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233, G. M. ir D. B. inkriminuotos veikos numatytos BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija, priimta 2004 m. liepos 5 d. įstatymu Nr. IX-2314. Tačiau nagrinėjant bylą teisme, buvo priimta ir nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurią pasikeitė minėtų inkriminuotų nusikalstamų veikų teisinis vertinimas.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 184 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Pagal šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu įsigaliojusią naują BK 184 straipsnio 2 dalies redakciją baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Naujos redakcijos BK 184 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Pagal naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Kaip jau minėta, G. M. pareikštame kaltinime nurodyta, kad jis laikotarpiu nuo 2004-12-31 iki 2010-02-24 iššvaistė jam patikėtą svetimą 24 677,77 eurų bendros vertės turtą, kas atitinka 493 MGL ir pagal šiuo metu galiojančią šio baudžiamojo įstatymo redakciją vertinama kaip didelės vertės turtas, o laikotarpiu nuo 2006-06-06 iki 2011-07-28 iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „A“ priklausantį turtą – 26 625,17 eurų pinigines lėšas, kas atitinka 532 MGL ir pagal šiuo metu galiojančią baudžiamojo įstatymo redakciją taip pat vertinama kaip didelės vertės turtas.

Sprendžiant dėl G. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, svarbu įvertinti, ar šiuo metu galiojanti baudžiamojo įstatymo redakcija švelnina bausmę ar kitokiu būdu palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Už BK 184 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą buvo baudžiama laisvės atėmimo iki 7 metų bausme. Taigi, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas už didelės vertės kaltininkui patikėto svetimo turto išvaistymą numatė išimtinai tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 184 straipsnio 2 dalies redakcijoje, numatyta ne tik švelnesnė laisvės atėmimo iki 5 metų bausmė, bet ir alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas bei areštas.

Esant šiai teisinei situacijai, naujasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, G. M. inkriminuotos ir BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuotinos į BK 184 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu įsigaliojusią naują BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją, baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, pagal naujai įsigaliojusią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją papildomai atsirado naujos alternatyvios veikos – nesaugojo, netvarkė ir neorganizavo bei naujas požymis – alternatyvūs padariniai – didelė žala.

Teismas nustatė, jog šioje byloje kaltinamiesiems inkriminuotas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pasireiškė apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2011-12-04 (D. B. veika) ir nuo 2004-05-26 iki 2011-12-04 (G. M. veika), dėl ko laikotarpiu nuo 2004-04-26 iki 2012-01-01 negalima iš dalies nustatyti UAB „A“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Naujoje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje pakito sankcijoje nustatytų bausmių rūšys. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda, areštas, laisvės atėmimas iki 4 metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje naujoje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje BK 222 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinama nauja laisvės atėmimo bausmei alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas, ši norma, lyginant su BK 222 straipsnio 1 dalimi (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), švelnina kaltinamųjų teisinę padėtį. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Todėl G. M. ir D. B. inkriminuota nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuotina į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

BK 184 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) bei BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinami kaltinamieji, priskirtinos prie apysunkių nusikaltimų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. BPK 254 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–7 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. BPK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, jog suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, teismas baigia nagrinėti bylą ir nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą arba priima išteisinamąjį nuosprendį. BPK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai baudžiamoji byla nutraukiama, nutraukiamas ir procesinių prievartos priemonių taikymas, suimtas kaltinamasis nedelsiant paleidžiamas iš kardomojo kalinimo vietos, taip pat nusprendžiama dėl daiktinių įrodymų.

BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktyje bei to paties straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikaltimą praėjo dvylika metų, kai buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas ir per tą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos tyčinės nusikalstamos veikos.

G. M. ir D. B. nekaltinami nusikaltimų padarymu, kuriems nėra senaties (BK 95 straipsnio 9 dalis), jie kaltinami padarę nusikalstamas veikas laikotarpiu iki 2011 m. gruodžio 4d., įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo duomenimis, taip pat Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, senaties laikotarpiu nėra padarę naujų nusikalstamų.

BK 95 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

Nors kaltinamasis G. M. buvo teistas 2018-06-07 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2019-11-29 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 184 str.1d., 223 str. 1d. 70 MGL ( 2636,20 eurų) dydžio bauda, tačiau jis buvo nuteistas už apysunkes nusikalstamas veikas, padarytas iki 2011-12-04 ir iki BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktyje nurodyto termino pabaigos naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs. Todėl jam taikytinos senaties terminas nenutrūksta.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo abiejų kaltinamųjų kaltinimuose nurodytų nusikalstamų veikų pabaigos jau praėjo daugiau kaip 12 metų, baudžiamasis procesas jų atžvilgiu nutrauktinas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, o jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, 95 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 307 straipsniais, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. M. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) - dėl 24 677,77 eurų iššvaistymo, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija); nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) - dėl 26 625,17 eurų iššvaistymo, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija); nusikalstamą veiką iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir baudžiamąją bylą G. M. nutraukti, suėjus BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktyje numatytam baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti G. M. 2013-04-18 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t.37., b. l. 110-112).

Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą G. M. turtui (t.53., b. l. 91-93).

D. B. nusikalstamą veiką iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir baudžiamąją bylą D. B. nutraukti, suėjus BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktyje numatytam baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti D. B. 2013-10-25 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę -rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t.38., b. l. 26-29).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.