- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-01
- Bylos Nr.
- e2-227-494/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02127-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- D. S.
- Trečiasis asmuo
- M. T.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. patikslintą ieškinį atsakovui D. S. (D. S.) dėl preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo M. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas S. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) žodinę 2023 m. vasario 24 d. preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo ir taikyti restituciją, t. y. ieškovui S. V. priteisti iš atsakovo D. S. 4 000,00 Eur sumą, taip pat priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (4 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (2024 m. vasario 2 d. pareiškimas dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo).
2. Pareiškime dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo nurodyta, kad ieškovas su atsakovu 2023 m. vasario mėn. per tarpininką M. T. ketino sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas turėjo parduoti ieškovui žemės sklypą, esantį Palangos mieste. Rašytinė preliminari žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau galima teigti, jog buvo sudaryta žodinė sutartis, kurios pagrindu ieškovas sumokėjo atsakovui 4 000,00 Eur avansą. Tai patvirtina pridedamas mokėjimo nurodymas Nr. 29. Pinigai buvo pervesti į D. S. sąskaitą, esančią „Luminor“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini), o mokėjimo nurodyme nurodytas žemės sklypo, dėl kurio pirkimo-pardavimo tartasi, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Pagal byloje esančius duomenis galima konstatuoti, kad preliminari sutartis dėl žemės sklypo pirkimo šalių buvo sudaryta žodžiu pokalbio telefonu metu. Duomenų, kad egzistuoja rašytinė preliminari žemės sklypo pirkimo sutartis, nėra, todėl ieškovo ir atsakovo sudaryta žodinė 2023 m. vasario 24 d. preliminari žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti. Pažymėtina, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovas nėra ir nebuvo nekilnojamojo turto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Nagrinėjamu atveju pripažinus minėtą preliminarią sutartį niekine ir negaliojančia, yra pagrindas taikyti restituciją. Kadangi atsakovas iš ieškovo gavo 4 000,00 Eur sumą, o ieškovas iš atsakovo nėra nieko gavęs, taikant vienašalę restituciją, ieškovui iš atsakovo priteistina 4 000,00 Eur suma.
3. Ieškovas teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko patikslinto ieškinio reikalavimus. Preliminari sutartis nebuvo sudaryta žodiniu būdu. M. T. sakė, kad reikia pervesti į atsakovo sąskaitą 4 000,00 Eur avansą už sklypą, nurodytu numeriu. Ieškovas su atsakovu nekontaktavo, nes iš jo 2023 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jau buvo nupirkęs sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), todėl pasitikėjo. Pirmą kartą M. T. tarpininkavo dėl sklypo pirkimo, todėl ieškovas juo pasitikėjo ir pervedė atsakovui 4 000,00 Eur. Ieškovas netikrino ar tas sklypas priklauso atsakovui. To sklypo tikslus pardavimo terminas nebuvo nustatytas. Ieškovas nebuvo matęs sklypo. Pirmą kartą kontaktas su atsakovu buvo geras. Kai ieškovui pasakė, kad tas pats žmogus parduoda sklypą, buvo ieškovo pasitikėjimas, bet atsakovui ieškovas neskambino. Vėliau ieškovas klausė M. T., kaip reikalai. M. T. sakė, kad turi praeiti laiko. Po kurio laiko ieškovas paskambino atsakovui. Atsakovas sakė, kad nieko neparduoda ir nieko apie tai nežino, ir kad tie pinigai yra kaip M. T. skolos grąžinimas. Ieškovas pareiškė atsakovui, kad pervedė avansą už sklypą. Ieškovas turi aukštąjį ekonomikos išsilavinimą. Kai buvo sudaromas pirmas sandoris su atsakovu, per trečiąjį asmenį M. T. buvo pirmas kontaktas, kad yra sklypas. O po to M. T. kontaktus davė atsakovui. Po to M. T. organizavo sutarties pasirašymą. Pirmą kartą ieškovas irgi netikrino informacijos apie sklypą, nes pasitikėjo M. T.. Ieškovas M. T. pažįsta daugiau nei 10 m. Dėl antrojo sandorio su atsakovu jokių abejonių ieškovui nekilo, nes pirmas sandoris įvyko. Dėl pirmo sklypo su atsakovu vyko derybos dėl kainos. Kokią antro sklypo kainą nurodė M. T., tiksliai nepamena. M. T. sakė, kad jis kaip tarpininkas parduoda atsakovo šeimos nekilnojamąjį turtą. Ieškovas atsakovą pažinojo tik iš pirmo sandorio. Pagal M. T. pasakojimą tas pirkimo variantas buvo patrauklus. Ieškovas turėjo atsakovo sąskaitos numerį ir pagal M. T. nurodymą pervedė pinigus į atsakovo sąskaitą.
Šalies argumentai
4. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad kaip matyti iš įrodymų, ieškovas ir atsakovas 2023 m. vasario mėn. per trečiąjį asmenį ketino sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas turėjo parduoti sklypą. Atsakovas neigia, tačiau trečiasis asmuo patvirtino, kad kažkokie susitarimai buvo. Ieškovas į atsakovo sąskaitą pervedė pinigus. Tai patvirtina mokėjimo nurodymas, kuriame nurodytas žemės sklypo numeris, nors tokio sklypo atsakovas neturėjo. Iš Registrų centro duomenų matyti, kad ieškovą ir atsakovą siejo ankstesnis sandoris dėl sklypo pardavimo. Ieškovui nekilo minčių, kad jo sumokėtas avansas yra M. T. skolos grąžinimas atsakovui. Ieškovas nieko bendro su tuo neturėjo. Ieškovas traktuoja, kad visgi buvo sudaryta preliminari sutartis. Faktines aplinkybes turi įrodyti ieškovas, o teisę žino teismas, todėl teismas ieškinį gali tenkinti kitu teisiniu pagrindu. Nėra pagrindo manyti, kad už pervestus pinigus ieškovas ką nors gavo, todėl pinigai turi būti grąžinti ieškovui. Yra žinoma, kad M. T. atžvilgiu yra atliekami ikiteisminiai tyrimai.
5. Teismo posėdžio metu atsakovas parodė, kad nesutinka su ieškiniu. Atsakovas neturi ir neturėjo sklypo (duomenys neskelbtini). Dėl pirmo sklypo pardavimo tarpininkavo M. T.. M. T. anksčiau padėdavo parduoti namus. Atsakovui M. T. pasiūlė parduoti tą sklypą Palangoje, pasakė, kad yra pirkėjas S. iš Kauno. Tada S. V. skambino atsakovui, derėjosi dėl kainos. Tuomet atsakovas su ieškovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas pervedimą darė notarų biure ir pervedė atsakovui pinigus, t. y. pilną sumą 21 000,00 Eur. Ieškovas nieko prieš tai atsakovui nemokėjo. Atsakovas iš ieškovo gavo 4 000,00 Eur. Gavęs šią sumą atsakovas suprato, kad tai M. T. skolos grąžinimas atsakovui. M. T. sakė, kad jo kolega atsakovui perves skolos grąžinimą – 4 000,00 Eur. M. T. buvo skolingas atsakovui, nes 2021 m. buvo pasiskolinęs iš atsakovo daugiau nei 400 000,00 Eur. Iki šio pavedimo M. T. jau buvo grąžinęs atsakovui dalį skolos – 9 000,00 Eur. Tą dalį M. T. perdavė grynais Šiaulių banko skyriuje. Pavedime, kuriuo buvo pervesti 4 000,00 Eur, atsakovas matė sklypo numerį, tačiau nežino, kodėl mokėjimo paskirtyje nurodytas to sklypo numeris. Po pervedimo atsakovas ieškovui neskambino, nes M. T. sakė atsakovui, kad iš ieškovo sąskaitos bus pervesti pinigai kaip M. T. skolos grąžinimas. Tai paaiškino M. T.. Po pusės metų atsakovui paskambino ieškovas ir pasakė, kad per jį rezervavo sklypą Palangoje. Atsakovas paaiškino ieškovui, kad jis daugiau sklypų Palangoje neturi. Tada M. T. prie atsakovo skambino ieškovui dėl pinigų grąžinimo, tačiau ieškovas tuo metu turėjo išvykti. Po to santykiai nutrūko. Buvo tartasi, kad kai ieškovas grįš iš atostogų, visi trys susitiks. M. T. turėjo grąžinti tuos pinigus, kuriuos ieškovas pervedė į sąskaitą, – 4 000,00 Eur ieškovui. Atsakovas suprato, kad ieškovas jam pinigus pervedė kaip M. T. skolos grąžinimą, kadangi M. T. paaiškino, jog grąžina skolą per savo kolegą. Taigi atsakovui abejonių nekilo. Jokių susitarimų tarp atsakovo ir ieškovo bei tarp atsakovo ir M. T. dėl sklypo (duomenys neskelbtini), nebuvo, nes atsakovas tokio sklypo neturėjo. Sklypas (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovo kaimynams. M. T. paklausė atsakovo, ar kas nori parduoti tą sklypą. Atsakovas davė sklypo (duomenys neskelbtini), savininko kontaktus M. T.. Ar savininkas ketino parduoti tą sklypą, atsakovas nežino. Tas sklypas iki šiandien nėra parduotas. Atsakovo išsilavinimas – nebaigtas vidurinis išsilavinimas, turi įgijęs virėjo specialybę. Nebuvo jokių susitarimų tarp jo ir ieškovo. Tai, ką sako advokatas, yra nesąmonės, atsakovas pinigus gavo kaip skolos grąžinimą. M. T. yra apgavęs kelis šimtus žmonių, išviliojęs pinigus. Atsakovas prašė priimti teisingą sprendimą.
6. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo parodė, kad pažįsta ieškovą daugiau nei 10 m., gal 15 m. Atsakovą turbūt pažįsta 5-7 m. Trečiasis asmuo 2021 m. buvo pasiskolinęs iš atsakovo nemažą pinigų sumą. Trečiasis asmuo patvirtino šalių parodymus, kad jis 2023 m. vasario 3 d. suvedė šalis ir suorganizavo susitikimą pas notarą pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Trečiasis asmuo žinojo, kad atsakovas norėjo parduoti sklypą Palangoje, o ieškovas norėjo pirkti sklypą (duomenys neskelbtini). Taigi trečiasis asmuo pagelbėjo. Po pirmo sandorio ieškovas sakė, kad nori įsigyti turtą, o atsakovas sakė, kad kaimynai Palangoje domisi pardavimu. Atsakovas davė trečiajam asmeniui kaimynų (duomenys neskelbtini), numerį. Trečiasis asmuo su kaimynais išsiaiškino, kad šie nori parduoti sklypą. Trečiasis asmuo paskambino ieškovui, kad jis pervestų 4 000,00 Eur avansą į atsakovo sąskaitą, o su atsakovu sutarė, kad atsakovas užskaitys tą sumą kaip M. T. skolos grąžinimą, o kai įvyks sandoris, sudėlios galus. Trečiasis asmuo nepamena, ką jis paaiškino ieškovui dėl avanso pervedimo. Jis neaiškino ieškovui dėl savo skolos atsakovui. Ir ieškovas, ir atsakovas turėjo vienas kito kontaktus. Trečiasis asmuo nurodė ieškovui, kad jis pervestų pinigus atsakovui. Trečiasis asmuo žinojo, kad sklypas (duomenys neskelbtini), atsakovui nepriklauso. Jis sakė ieškovui, kad sklypą reikia rezervuoti. Savininkas norėjo parduoti sklypą. Ieškovui jis nesakė, kad sklypą nori parduoti atsakovo kaimynas. Trečiasis asmuo nepamena, ką sakė ieškovui, kas nori paduoti sklypą. Jis nesakė, kad sklypą nori parduoti atsakovas, jis iš viso neįvardijo savininko. Jis nieko nepaaiškino ieškovui, kodėl pavedimą reikia padaryti į atsakovo sąskaitą. Trečiasis asmuo neprisimena, ar aiškino.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
7. Iš byloje esančių duomenų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad trečiasis asmuo M. T. pasiūlė ieškovui S. V. pirkti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Ieškovas, siekdamas įgyti Žemės sklypą ir manydamas, kad Žemės sklypas priklauso atsakovui D. S., 2023 m. vasario 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 29 pervedė atsakovui 4 000,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „Avansinis mokėjimas už sklypą (duomenys neskelbtini), Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“. Rašytinė preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis dėl Žemės sklypo pirkimo-pardavimo tarp šalių nebuvo sudaryta. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. sausio 8 d. išrašo duomenimis, nustatyta, kad Žemės sklypo savininkė yra O. T.. Ginčo tarp šalių dėl aukščiau nurodytų aplinkybių byloje nėra.
8. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio žodinę 2023 m. vasario 24 d. preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį dėl Žemės sklypo pirkimo-pardavimo ir taikyti restituciją, t. y. priteisti iš atsakovo 4 000,00 Eur sumą.
Dėl preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris (CK 1.63 straipsnis), pagal kurį atsiranda prievoliniai teisiniai šalių tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos. Taigi sutartis reiškia laisvą dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimą, kurio tikslas – sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokią konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti. Tai reiškia, kad yra draudžiama versti asmenį sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis).
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje preliminarioji sutartis įvardijama, kaip organizacinė sutartis, priskirtina iki-sutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. O pagrindinės sutarties prievolės dalykas yra veiksmai, kurie patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė yra perduodama kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Taigi pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1-2 dalys). Aiškinant sutarčių požymius ir skirtumus kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad pagal preliminariąją sutartį atsiranda prievolė sudaryti sutartį, o pagal pagrindinę sutartį – teisės ar pareigos dėl sutarties objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011).
11. Nagrinėjamu atveju atsakovas teismo posėdžio metu parodė, kad jis su ieškovu dėl Žemės sklypo pardavimo nekontaktavo. Trečiasis asmuo M. T. buvo skolingas atsakovui. Jis nurodė atsakovui, kad iš ieškovo sąskaitos atsakovui bus pervesti pinigai kaip trečiojo asmens skolos dalies padengimas. Atsakovas, gavęs iš ieškovo bankinį pavedimą 4 000,00 Eur sumai, matė kad pavedime buvo Žemės sklypo unikalus numeris, tačiau atsakovas nežinojo, kodėl mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodytas šis numeris. Kadangi trečiasis asmuo buvo įspėjęs atsakovą apie būsimą mokėjimą, atsakovui jokių abejonių dėl ieškovo atlikto mokėjimo nekilo. Po pusės metų atsakovui paskambino ieškovas, kuris nurodė, kad rezervavo Žemės sklypą Palangoje. Atsakovas paaiškino ieškovui, kad jis sklypų Palangoje neturi. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad nurodė ieškovui, jog šis pervestų 4 000,00 Eur avansą į atsakovo sąskaitą, o su atsakovu sutarė, kad atsakovas užskaitys minėtą sumą kaip M. T. skolos dalies grąžinimą. Pažymėtina, kad nurodytų aplinkybių byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo.
12. Taigi matyti, kad atsakovas, nebūdamas Žemės sklypo savininku, neketino įsigyti Žemės sklypo ir jo perparduoti ieškovui bei atitinkamai neišreiškė valios sudaryti preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį bei vėliau sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad ieškovas su atsakovu dėl Žemės sklypo pardavimo nekontaktavo, jokios derybos dėl Žemės sklypo pirkimo-pardavimo tarp šalių nevyko. Nei ieškovas su trečiuoju asmeniu, kuris tariamai tarpininkavo dėl Žemės sklypo pardavimo, nei ieškovas su atsakovu nesitarė dėl termino, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis, nederino pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, neįformino preliminaraus susitarimo rašytine forma. Be kita ko, teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, jog preliminari pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir žodžiu.
13. Tarp šalių dar anksčiau buvo susiklostę sutartiniai turto pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai – ieškovas S. V. 2023 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš atsakovo D. S. įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad dėl minėto sandorio vyko derybos dėl kainos, ieškovas pavedimą už įsigytą turtą atliko notarų biure ir pervedė atsakovui pilną sumą, prieš tai avansas nebuvo mokėtas. Taigi iš ankstesnių tarp šalių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių matyti, kad avanso be išankstinio susitarimo su atsakovu mokėjimas ir šalių bendravimas tik per tarpininką nebuvo tarp šalių susiklosčiusi normali praktika, todėl vien avanso sumokėjimas atsakovui nepatvirtina tarp šalių buvus kokius nors sutartinius santykius.
14. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tarp šalių nebuvo sudarytas žodinis preliminarus Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris, šalių nesiejo jokie prievoliniai pirkimo-pardavimo santykiai ir ieškovui neatsirado prievolė atlikti avansinius mokėjimus atsakovui. Pripažinus, jog tarp šalių nebuvo sudaryta žodinė preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, nėra pagrindo spręsti ieškovo reikalavimo dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.
Dėl be pagrindo įgytų lėšų
15. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008, 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006). Taigi CK 6.237 straipsnio taikymas yra galimas tik tuo atveju, jei šalių nesieja jokie kiti prievoliniai santykiai ir turtą asmuo įgijo be teisinio (įstatyme ar sutartyje nustatyto) pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2011).
17. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).
18. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl to, kad atsakovas gavo iš ieškovo 4 000,00 Eur sumą, nėra. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų matyti, jog ieškovas atliko pavedimą 4 000,00 Eur sumai į atsakovo banko sąskaitą kaip avansą, siekdamas rezervuoti Žemės sklypą. Ieškovas pavedimo atlikimo metu nebuvo informuotas apie trečiojo asmens skolos atsakovui faktą (tai teismo posėdžio metu patvirtino trečiasis asmuo) ir neturėjo ketinimo padengti trečiojo asmens skolos atsakovui dalį. Atsakovas neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių ir neįrodinėjo teisinio minėtų lėšų gavimo iš ieškovo pagrindo. Nustačius, kad tarp šalių nebuvo sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, nesant ieškovo ir trečiojo asmens susitarimo, jog ieškovas padengtų dalį trečiojo asmens skolos atsakovui, darytina išvada, jog šalių nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai ir pinigines lėšas atsakovas įgijo be teisinio pagrindo, todėl ieškovui turi būti grąžintas atsakovui sumokėta 4 000,00 Eur suma.
19. Pažymėtina, kad atsakovas galėjo pagrįstai manyti, jog iš ieškovo gautos piniginės lėšos yra skirtos trečiojo asmens skolų dengimui, tačiau ši aplinkybė neatleidžia jo nuo atsakomybės prieš ieškovą, bet gali būti pagrindu reikalauti nuostolių atlyginimo iš trečiojo asmens.
Dėl procesinių metinių palūkanų
20. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.240 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (4 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Ieškovas patyrė 590,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 90,00 Eur žyminis mokestis, 300,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą ir 200,00 Eur išlaidos už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme (CBP-7991; DOK-24143). Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinėms paslaugoms atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnis).
22. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
23. Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškė turtinį reikalavimą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas) pripažinti niekine ir negaliojančia preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, o reikalavimas dėl restitucijos taikymo laikytinas išvestiniu. Pagrindinis reikalavimas – pripažinti niekine ir negaliojančia preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį netenkintas, tačiau (nors ir kitu teisiniu pagrindu – atsakovas prašė taikyti restituciją) ieškovui iš atsakovo priteistos be pagrindo įgytos 4 000,00 Eur lėšos. Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui iš atsakovo priteistina pusė ieškovo patirtų bylinėjimo išlaidų, t. y. 295,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
25. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų patirtos išlaidos neatlygintinos.
26. Teismas byloje patyrė 90,12 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas), kurios lygiomis dalimis, t. y. po 45,06 Eur išieškotinos iš šalių į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 267, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo D. S. (D. S.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 4 000,00 Eur (keturių tūkstančių eurų 00 ct) be pagrindo įgytas lėšas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 295,00 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovo S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir D. S. (D. S.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 45,06 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 06 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Išaiškinti šalims, kad valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.