Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GLOBAL TRADE LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plokštinių pamatų meistrai“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 7 900 Eur skolos, 182,19 Eur palūkanų, 9,25 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys teisme priimtas 2022 m. gruodžio 29 d. Ši diena laikoma civilinės bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimui rengtasi paruošiamųjų dokumentų būdu.

Taip pat atsakovė į bylą pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad antro aukšto visos sienos perimetru aplink pakeltos 20 cm, todėl nebeatitiko stogo konstrukcijos, nes pagal brėžinį turėjo būti 1 910 mm, o sumūryta 2 110 mm. Antro aukšto sienų nuokrypis apie 30 mm per 2 metrus, antro aukšto vidinės sienos nebaigtos mūryti, buvo pakeltos tik iki durų sąramų. Nesutvarkyti stogo šlaitai, palikti dantyti blokeliai, nepabaigta perdanga, nesutvarkyta laiptų anga. Taip pat į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad buvo sugadinta stogo skarda. Įrodymuose matoma kreivai nueinanti stogo kraigo skarda, nevienodu žingsniu susukti varžtai, sugadinta priešvėjinė skarda, skarda subraižyta, prigręžiota nereikalingų skylių, netaisyklingai susukti skardvaržtai, montuojant stogo dangą, stogo dangoje matomos kiaurymės, nesandarumai, montuojant stogo skardą skardvaržtais nepataikyta į laikančiąją medieną, stoglangio palašinė sumontuota neteisingai, stogo danga prie stoglangio privesta nekokybiškai, stogo dangos lakštai sugadinti kerpant, stogo pakalimai neprisukti. UAB „Stogų partneris“ PVM sąskaita faktūra už stogo dangą liudija, kad buvo perkama papildoma stogo danga. Paaiškina, kad ieškovės atliktų darbų trūkumus taisė pati atsakovė, jos išlaidos taisymui, vertinant darbuotojų darbo laiką, sudaro 9 890 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad objektą gavo per pažįstamus, tas objektas buvo adresu (duomenys neskelbtini); su ieškovės vadovu susitiko R. P., jis aprodė objektą, aptarė kainas, prašė pagalbos kuo greičiau pakelti antro aukšto mūrą; atvažiavęs į objektą, jis pastebėjo, kad trūksta betoninių žiedų, aptarė kainas ir pradėjo darbus; padarė betoninius žiedus, išsiuntė sąskaitą, padarė mūrą, išsiuntė sąskaitą, apmokėdavo dalinai ar pilnai, nepamena; palengva dirbant, priėjo prie stogo, paklausė, ar galėtų padaryti stogą, jis sutiko; atsakovė žadėjo surašyti sutartį, atvežti, bet taip jos ir neatvežė; pirmą sąskaitą, antrą sąskaitą atsakovė apmokėjo, tai ieškovės vadovas nesirūpino, kad sutartis raštu nepasirašyta; darant stogą, trūkdavo medžiagų, kurias jis pirkdavo pats (varžtų, vinių, kt.); padarius stogą iki galo, R. P. po savaitės parašė, kad priimta; ieškovės vadovas laukė pinigų, bet tai tęsėsi mėnesį, du; sakė, kad nėra pinigų, ignoruodavo, nekeldavo ragelio; po kurio laiko pasiūlė paskambinti broliui, R. P.; R. P. jam nurodė, kad stogas yra padarytas blogai, kai paklausė, kas blogai, pasiūlė susitikti objekte; nuvažiavo į objektą, nebuvo jame nei R., nei R. P., apžiūrėjo pats, nematė jokių problemų; toliau atsakovė ignoravo ieškovę, kol pasisamdė advokatą; pasisamdžius advokatą, parašius pretenziją, siūlė susitikti, pasikalbėti, vieną kartą susitiko, bet pokalbis buvo nerezultatyvus, apie nieką; jokių pretenzijų, raštų, kas padaryta blogai, jis negavo; žodžiu tik sakė, tas anas blogai, bet neaišku, kas ten ką padarė, kada aplamdė, pakėlė dangą ir panašiai; dėl darbų pirmą kartą tarėsi pavasarį, tai galėjo būti balandžio 6 d.; dėl darbų, kainos tarėsi su R. P., jis prisistatė darbų vadovu; pradžioje su R. P. susitarė dėl žiedų, mūro; žiedas – tai betoninis žiedas, klojamas kiekviename aukšte, kuris suriša namo išorines sienas; nepamena ar dėl žiedų ir dėl mūro sutarė iš karto; tariantis dėl darbų pobūdžio, jam buvo pateiktas techninis projektas; dėl darbų kainos susitarė žodžiu prieš atliekant darbus, ji atsispindėjo raštu tik ieškovės išrašytose sąskaitose faktūrose; dėl kainos tarėsi su R. P.; darbų priėmimą vykdydavo R. P., atvažiuodavo, apžiūrėdavo, tada išrašydavo sąskaitą faktūrą ieškovė ir išsiųsdavo elektroniniu paštu; aktą ir sąskaitą išsiųsdavo elektoriniu paštu, bet atsakovė nieko neatsakydavo; dėl apmokėtų darbų atsakovė darbų priėmimo-perdavimo aktų nepasirašydavo taip pat; negalėjo paaiškinti, ar stogo šiltinimas su putų polisteroliu, nurodytas 2022 m. balandžio 6 d. sąskaitoje yra susijęs su tuo pačiu objektu; negalėjo paaiškinti, ar iki darbų objekte (duomenys neskelbtini), turėjo kitų teisinių santykių su atsakove; ar prie sąskaitos Nr. GTLT 0077 buvo išrašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas negalėjo patikslinti, tikriausiai nebuvo, sąskaita apmokėta, tai darbai objekte (duomenys neskelbtini); sąskaitoje Nr. GTLT 0079 nurodyti darbai buvo objekte (duomenys neskelbtini); po žiedų, mūro R. P. užsakė stogą, jį ieškovė darė, trūko medžiagų, kažką pirkdavo ieškovė papildomai; paskui dar buvo susitarimas dėl stoglangių, nes dėl jų nebuvo taręsi, todėl išrašė papildomą sąskaitą; dėl stogo įrengimo, stoglangių kainą sutarė žodžiu su R. P. taip pat, kaip ir kitų darbų; ką reiškia sąskaitoje Nr. GTLT 0093 nurodyti „ekstra darbai, įrenginėja“, paaiškino, kad dėl jų buvo kalbėta su R. P., nes ieškovė, įrenginėdama stogą, pirko papildomas medžiagas, samdė transportą, ieškovės vadovui R. P. buvo nurodyta įrašyti šias išlaidas kaip ekstra darbus; į šią sumą įėjo tai, kas papildomai išleista; nurodyti ekstra darbus sąskaitoje pagal matinį vienetą – valanda, jam nurodė R. P.; prie sąskaitos pridėtas aktas buvo siųstas elektroniniu paštu R. P.; stogo įrengimui turėjo pateiktą projektą, darbų tinkamumą tikrino R. P., vizualiai, prieš išrašant sąskaitą; dėl stoglangių sumontavimo susitarė darydami stogą; iš projekto ieškovei buvo pateikti tik brėžiniai; medžiagas turėjo teikti pagal susitarimą atsakovė; trūko varžtų, vinių, dar kažko, nepamena tiksliai; paskutinį kartą objekte lankėsi senai, kai buvo paskutinės sąskaitos išrašytos, savaitė-dvi, po to dar lankėsi objekte, matė, kad sienos padarytos, tvarkomas vidus, saulės elementai padėti ant stogo; konfliktas prasidėjo dvi savaitės po darbų atlikimo, kai prasidėjo ignoravimas, ragelio nekėlimas, prašymai palaukti; dėl apmokėjimo buvo sutarta, kad bus apmokėta po atlikimo, konkretaus kalendorinio termino nebuvo sutarę; kad darbai atlikti, atsakovės manymu, netinkamai, ieškovė sužinojo po trijų savaičių-mėnesio po darbų atlikimo, kai R. P. pasakė paskambinti broliui R. P.; R. P. dar tada nurodė, kad įmes 3 000 Eur, o kitus sulaikys, kai išsiaiškins, koks ten yra brokas; po savaitės-mėnesio jokie konkretūs atliktų darbų trūkumai ieškovei nebuvo nurodyti, su R. P. jis bendravo vieną du kartus telefonu; jam tik buvo pasakyta, kad stogas padarytas blogai, reiks viską perdaryti; 2022 m. rugsėjo 7 d., kai parašė parašyk R., tada jis sužinojo, kad darbai atlikti neva netinkamai; negavo pranešimo raštu po sąskaitų pateikimo, kurie darbai yra nepriimti; po darbų atlikimo jis į objektą buvo nuvažiavęs gal dar dešimt kartų, po to, kai jam buvo pasakyta R. P., kad blogai atliktas stogas, jis tą patį vakarą buvo nuvažiavęs, ten dar buvo stelažai, buvo užlipęs, jokių trūkumų ieškovės atliktų stogo įrengimo darbų jis nematė; jam buvo nurodyti ne kažkokie konkretūs trūkumai, buvo pasakyta, kad „visai stogo skardai „batai“, reiks ją keisti“; jo žiniomis, skarda nebuvo keista, atsakovės atlikti darbai nebuvo perdaryti, objekte po ieškovės darbų perdavimo buvo tęsiami darbai, šiltino sienas putų polisteroliu, statė pastogę automobiliams, dėjo saulės elementus ant stogo; su R. P. bendravo tik atsiskaitymo klausimais; darbai objekte nėra baigti, jo žiniomis; jam į bylą pateiktos nuotraukos nebuvo pateiktos; reikalavimas šalinti trūkumus ieškovei nebuvo pareikštas; reikalavimas mažinti kainą dėl trūkumų nebuvo pareikštas; didžiąja dalimi bendraudavo tarpusavyje žodžiu, elektroniniu paštu gavo tik tą vienintelį pranešimą, kad nepriima sąskaitos; derantis dėl darbų buvo sutarta su R. P., kad padaro darbus, išrašo sąskaitą, gauna apmokėjimą, apie galutinį darbų priėmimą nebuvo tartasi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikimo. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

Iš šalių paaiškinimų, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. pavasarį atsakovė pas ieškovę užsakė atlikti statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini). Dėl darbų pobūdžio ir kainos derėjosi ieškovės vadovas L. P. su atsakovės atstovu R. P. žodžiu. Sutartų sąlygų šalys neįformino raštu. Iš ieškovės vadovo paaiškinimų nustatyta, kad iš pradžių atsakovė pas ieškovę užsakė atlikti betoninio žiedo įrengimo, antro aukšto mūro darbus, dar vėliau stogo ir stoglangių įrengimo darbus. Dėl kiekvieno iš šių darbų ieškovės vadovas tarėsi su R. P. ne iš karto, o paeiliui, pradėjęs vienus darbus, dėl kiekvieno iš tolesnių darbų pobūdžio ir kainos su R. P. suderėdavo atskirai žodžiu. Šalių suderėta darbų kaina atsispindėjo ieškovės išrašomose sąskaitose – už žiedo įrengimo darbus 2 920 Eur (be PVM), už blokų mūrijimą 1 350 Eur (be PVM), už stogo įrengimą 6 250 Eur (be PVM), už stoglangių įrengimą 300 Eur (be PVM). Dėl to ginčo tarp šalių nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė ieškinyje mini dar vieną sąskaitą, ją į bylą yra pateikusi atsakovė – 2022 m. balandžio 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GTLT 0075 už stogo šiltinimą putų polisteroliu, tačiau susieti šią sąskaitą su ieškovės atsakovės užsakymu atliktais statybos darbais objekte (duomenys neskelbtini), teismas neturi pakankamo pagrindo. Minėtoje sąskaitoje faktūroje objektas nenurodytas, ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodyti ir paaiškinti, ar šioje sąskaitoje minimi darbai susiję su objektu (duomenys neskelbtini), negalėjo. Jokių paaiškinimų tuo klausimu nepateikė ir atsakovė. Todėl šios sąskaitos teismas, priimdamas sprendimą byloje, nevertina.

Iš šalių paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad šalys atskirai neaptarė darbų priėmimo tvarkos. Pagal nusistovėjusią praktiką šalių teisiniuose santykiuose, ar ieškovė darbus atliko tinkamai, vietoje, objekte (duomenys neskelbtini), tikrino ir vertino atsakovės atstovas R. P., kurio išsakyto teigiamo vertinimo pagrindu ieškovė atitinkamai išrašydavo atsakovei sąskaitą už atliktus darbus ir ją pateikdavo apmokėti atsakovei. Byloje nėra įrodymų, jog šalys būtų sutarusios konkretų ieškovės pateiktų sąskaitų apmokėjimo terminą. Iš ieškovės vadovo paaiškinimų nustatyta, kad šalys buvo sutarę tik tai, kad apmokėjimas bus vykdomas po kiekvienų darbų atlikimo. Tą liudija ir tarp šalių sudarytos sutarties vykdymo aplinkybės.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. balandžio 18 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. GTLT 0077 2 920 Eur (be PVM) sumai už žiedo įrengimo darbus, o 2022 m. balandžio 28 d. – PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GTLT 0079 1 350 Eur (be PVM) sumai už mūro darbus. Šias sąskaitas faktūras atsakovė apmokėjo 2022 m. balandžio 29 d. sumokėdama 3 000 Eur grynais pinigais (kasos išlaidų orderis Nr. 2003320), o 2022 m. gegužės 11 d. sumokėdama 1 270 Eur (mokėjimo nurodymas Nr. 369). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, teikdama pastarąsias sąskaitas faktūras atsakovei, taip pat būtų siuntusi atsakovei pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktus. Šių aplinkybių bylos nagrinėjimo teisme metu negalėjo patikslinti nei ieškovės, nei atsakovės vadovas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė atsakovei išrašė dar dvi sąskaitas: Nr. GTLT 0093 už stogo įrengimą ir ekstra darbus 7 600 Eur sumai ir Nr. GTKT 0094 už stoglangių įrengimą 300 Eur sumai. Šių sąskaitų faktūrų atsakovė ieškovei nėra apmokėjusi iki šiol, dėl ko ginčo tarp šalių nėra. Iš ieškovės vadovo paaiškinimų, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – ieškovės vadovo susirašinėjimo telefonu su R. P., nustatyta, kad ieškovė prašė atsakovės atstovą R. P. paaiškinti, kodėl atsakovė neapmoka pastarųjų sąskaitų, tačiau joks atsakymas iki 2022 m. rugsėjo 7 d. dėl sąskaitų neapmokėjimo priežasčių jai nebuvo pateiktas, ieškovės vadovui buvo nurodyta tik susisiekti su atsakovės vadovu R. P. Ieškovės vadovui susisiekus su atsakovės vadovu R. P. telefonu, jam buvo nurodyta, kad stogas yra padarytas blogai, jį reikės visą perdaryti. Ieškovės vadovas, tikėdamasis gauti paaiškinimus, kas padaryta blogai, nuvyko į objektą (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovės atstovų ten nebuvo. Byloje surinktų įrodymų – ieškovės vadovo, atsakovės vadovo paaiškinimų, nepakanka nustatyti, ar ieškovės atliktų darbų trūkumai ieškovei buvo detalizuoti vėliau, o jeigu buvo, - tai kada, kokie konkrečiai, kokiu būdu. Ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei 2022 m. rugsėjo 29 d. pasikreipus į atsakovę dėl skolos likučio suderinimo 2022 m. rugpjūčio 31 d., atsakovė pateikė informaciją, kad 2022 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GTLT 0093 atsakovės nepriimta, nes darbai atlikti nekokybiškai ir nėra baigti, atsakovė atlieka trūkumų taisymą, todėl kai sužinos trūkumų taisymo nuostolius suderins sąskaitos sumą.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės skolą už atliktus stogo ir stoglangių įrengimo darbus objekte (duomenys neskelbtini), teigdama, kad ieškovė šiuos darbus atliko, apie tai informavo atsakovę, atsakovė faktiškai darbus priėmė, tačiau nei pasirašė darbų priėmimo perdavimo aktą, nei pareiškė ieškovei pretenzijas dėl atliktų darbų, nei apmokėjo ieškovės išrašytas 2022 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. GTLT 0093, GTLT 0094. Atsakovė gi teigia, kad pastarųjų sąskaitų ji neapmokėjo, nes ieškovės atlikti stogo ir stoglangių įrengimo darbai objekte (duomenys neskelbtini), kaip ir kiti jos atlikti darbai šiame objekte, nebuvo atsakovės priimti, nes jie ieškovės buvo atlikti nekokybiškai ir nepilnai.

CK 6.681 straipsnio 1 dalis numato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad šalis saistę teisiniai santykiai kvalifikuotini statybos rangos teisiniais santykiais, todėl sprendžiant šį ginčą taikytinos rangos ir statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Kvalifikuoti šalis saisčiusius teisinius santykius statybos rangos teisiniais santykiais nekliudo ir tai, kad šalys nebuvo sudarę rašytinės sutarties. Rašytinės sutarties nebuvimas lemia tik šalis saisčiusių teisinių santykių turinio įrodinėjimo specifiką, nes konkrečios šalių sulygtos sąlygos teismo yra nustatomos iš šalių paaiškinimų, byloje surinktų sutarties vykdymą liudijančių kitų įrodymų, remiantis įrodymų pakankamumo taisykle, įvertinus CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą šalių teisę ne tik laisvai sudaryti sutartį, bet ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (1 dalis). Pagal CK 6.156 straipsnio 4 dalį sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Jeigu tokio šalių susitarimo nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą (CK 6.156 straipsnio 5 dalis).

Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. CK 6.694 straipsnio 4 dalis numato, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

Kasacinis teismas, aiškindamas šias, taip pat kitas šiam ginčui aktualias statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, yra nurodęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo-perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo-perdavimo akto požymius. Priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo. Esant vienašališkai pasirašytam aktui, užsakovui neginčijant atsisakymo jo pasirašyti, atsisakymo pasirašyti aktą faktas gali būti nustatytas ne aktu, o kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo darbai buvo atlikti ir perduoti, užsakovui pripažinus, kad rangovas jam pateikė darbų perdavimo aktus, tačiau užsakovas jų nepasirašė, žymos apie nepasirašymą nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, sukeliančiais užsakovo pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013 ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad pagal byloje susiklosčiusią praktiką ieškovė apie jos atliktus darbus objekte (duomenys neskelbtini), informuodavo atsakovės atstovą R. P., kuris faktiškai objekte atlikdavo darbų priėmimą atsakovės vardu, nurodydamas ieškovei, jog galima išrašyti sąskaitą už faktiškai atliktus darbus atsakovei, nesant nustatytų jų trūkumų. Šias ieškovės išrašytas ir pasirašytas sąskaitas iš atsakovės pusės pasirašydavo ne R. P., o atsakovės vadovas R. P. Taigi, nors faktiškai darbų perdavimas priėmimas tarp ieškovės ir atsakovės vykdavo objekte, jis buvo įforminamas raštu sudaryta PVM sąskaita faktūra ir/ar darbų perdavimo-priėmimo aktu, pasirašomu po faktinio darbų perdavimo-priėmimo objekte. Byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad tokia pačia tvarka vyko ir ieškovės atliktų stogo bei stoglangių įrengimo objekte (duomenys neskelbtini), darbų perdavimas ir priėmimas. Tai yra ieškovei pranešus apie šiuos baigtus atlikti darbus, juos apžiūrėjo, patikrino ir priėmė atsakovės atstovas R. P., kuris, nenustatęs jokių jų trūkumų, nurodė ieškovei, jog galima išrašyti sąskaitas atsakovei. Tą ieškovė 2022 m. rugpjūčio 5 d. ir padarė, kartu išrašydama darbų perdavimo-priėmimo aktus. Gi atsakovės vadovas R. P. atsakovei pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, darbų priėmimo-perdavimo aktų nepasirašė, ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo, taip pat jų ir negrąžino ieškovei su pastabomis dėl nustatytų darbų atlikimo trūkumų. Taigi, nepaisant to, kad 2022 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitose faktūrose ir darbų priėmimo-perdavimo aktuose nėra padarytos žymos apie vienašalį atsisakymą pasirašyti aktus iš atsakovės pusės, byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti, kad atsakovė, faktiškai priėmusi ieškovės atliktus stogo ir stoglangių įrengimo darbus objekte (duomenys neskelbtini), ieškovei jai pateiktų darbų priėmimo-perdavimo aktų nepagrįstai nepasirašė, taip siekdama išvengti mokėjimo už ieškovės faktiškai atliktus ir atsakovės priimtus stogo ir stoglangių įrengimo objekte (duomenys neskelbtini), darbus.

Atsakovė šioje byloje nuo ieškinio gynėsi tuo, kad atsakovė ieškovės pateiktų 2022 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitų faktūrų ir prie jų pridėtų darbų priėmimo-perdavimo aktų nepasirašė pagrįstai, nes atsakovė darbus objekte (duomenys neskelbtini), atliko netinkamai ir juos atliko nepilnai. Teismas su šiais atsakovės argumentais sutikti neturi pagrindo.

Kaip minėta, pagal įstatymą atsakovė atsisakyti priimti ieškovės atliktus statybos darbus galėjo tik trimis įstatymo nustatytais atvejais: jei ieškovė būtų pažeidusi galutinį darbų atlikimo terminą ir darbų priėmimas atsakovei prarastų prasmę, jeigu privalomų bandymų ir matavimų rezultatai būtų neigiami ir/arba, jeigu būtų nustatyti tokie darbų trūkumai, dėl kurių darbų rezultato nebūtų galima naudoti pagal sulygtą paskirtį, o šių trūkumų nei atsakovė, nei ieškovė ar kiti pasitelkti tretieji asmenys negalėtų pašalinti. Nagrinėjamu atveju atsakovė, gindamasi nuo ieškinio, neįrodinėjo nė vieno iš jų. Atsakovė neįrodinėjo, kad ieškovė, atlikdama stogo ir stoglangių įrengimo darbus objekte (duomenys neskelbtini), nesilaikė sulygtų terminų ir juos iš esmės pažeidė. Priešingai, atsakovės vadovas bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad darbus ieškovė atliko labai greitai. Atsakovė neįrodinėjo, kad pagal sutartį ar įstatymą apskritai buvo būtina atlikti tam tikrus bandymus ar matavimus. Atsakovė taip pat neįrodinėjo, kad ieškovės atlikti stogo ir stoglangių įrengimo darbai objekte (duomenys neskelbtini), buvo su tokiais trūkumais, kurie neleido darbų rezultato naudoti pagal sulygtą paskirtį, o jų nei atsakovė, nei ieškovė negalėjo pašalinti. Priešingai, atsakovės vadovas teismo posėdžio metu teigė, jog atsakovė niekada neprašė ieškovės pašalinti jos atliktų darbų trūkumus, juos iš dalies pašalino pati atsakovė, pasitelkusi savo darbuotojus, taip pat atsakovė nesiėmė veiksmų nutraukti su ieškove sudarytą statybos rangos sutartį.

Taigi byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad ieškovė įrodė, jog ji įvykdė jai tenkančią pareigą perduoti jos atliktus stogo ir stoglangių įrengimo darbus objekte (duomenys neskelbtini), atsakovei. Tuo tarpu atsakovė, atlikusi faktinį šių ieškovės atliktų darbų priėmimą, nenurodydama jokių šių darbų trūkumų, nepagrįstai ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir prie jų pridėtų darbų priėmimo-perdavimo aktų nepasirašė. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, CK 6.655 straipsnio 1 dalimi, 6.687 straipsniu, 6.694 straipsnio 4 dalis, teismas konstatuoja, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti sulygtą kainą už ieškovės atliktus stogo ir stoglangių įrengimo darbus objekte (duomenys neskelbtini).

Spręsdamas dėl ieškovės naudai priteistinos sumos iš atsakovės, teismas visgi nemano esant pagrindą ieškovė reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkinti pilna apimtimi. Byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad į 2022 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GTLT 0093 ieškovė įtraukė ir ekstra darbus už 1 350 Eur sumą, dėl kurių derėdamosi dėl stogo įrengimo objekte (duomenys neskelbtini), jos nebuvo sutarę. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės vadovas patikslino, kad į šią sumą įėjo medžiagos, kurias pirko ieškovė, įrenginėdama stogą, savo lėšomis, nes pagal sutartį atsakovė tinkamai nevykdė jai tekusios pareigos tiekti medžiagas darbams atlikti. Vertindamas šiuos ieškovės argumentus, teismas pažymi, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka nustatyti ieškovės nurodomą aplinkybę, kad ekstra darbai, nurodyti 2022 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. GTLT 0093, yra ieškovės savo lėšomis įsigytos medžiagos, kurių trūko stogo įrengimo darbams atlikti. Vien ieškovės vadovo paaiškinimų tokiai aplinkybe nustatyti nepakanka, be to, ir jie neatitinka patikimumo kriterijaus, yra labai bendro pobūdžio, nekonkretūs, nedetalūs. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad ieškovė darbų atlikimo metu informavo atsakovę apie medžiagų stogui įrengti trūkumą, kad atsakovė sutiko, jog šias medžiagas įgytų ieškovė iš savo lėšų, taip pat sutiko, kad ja būtų didinama šalių sulygta stogo įrengimo darbų kaina. Pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalį rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas (CK 6.653 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Byloje nustatyta, kad šalys, derėdamosi dėl stogo įrengimo darbų objekte (duomenys neskelbtini), sąlygų, sulygo konkrečią jų kainą – 6 250 Eur, kurios dydis atsispindėjo 2022 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. GTLT 000093.

Įvertinęs tai, ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo teismas tenkina iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 6 550 Eur skolą už atliktus stogo ir stoglangių įrengimo darbus objekte (duomenys neskelbtini), iš jų 6 250 Eur už stogo įrengimą ir 300 Eur už stoglangių įrengimą (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Kitoje dalyje reikalavimo dėl skolos priteisimo teismas netenkina dėl jo nepagrįstumo.

Kiti šalių išsakyti argumentai, teismo vertinimu, ginčui teisingai išnagrinėti esminės reikšmės neturi, todėl teismas pasisako teismo sprendime tik dėl kai kurių iš jų, siekdamas ginčą išnagrinėti visapusiškai.

Atsakovės vadovas bylos nagrinėjimo teisme metu itin akcentavo tai, kad galutinį darbų priėmimą iš atsakovės pusės pagal šalių sutarimą turėjo vykdyti ne R. P., o pats atsakovės vadovas R. P.. Šie atsakovės vadovo argumentai atmestini dėl jų nepagrįstumo.

Byloje nėra duomenų, kad šalys, derėdamosi dėl darbų objekte (duomenys neskelbtini), atlikimo, būtų sulygę, jog visų ieškovės atliktų darbų objekte priėmimas vyks tik baigus atlikti visus atsakovės pas ieškovę užsakytus atlikti darbus objekte. Ieškovės vadovo paaiškinimai liudija, kad atsakovė visus ieškovės faktiškai atliktus darbus objekte (duomenys neskelbtini) (betoninių žiedų įrengimas, mūro darbai, stogo įrengimo darbai, stoglangių įrengimo darbai), tikėtina užsakė pas ieškovę atlikti ne vienu metu. Dėl kiekvienų iš šių darbų, jų pobūdžio, kainos, šalys derėjosi atskirai. Už kiekvienus juos, ieškovei darbus atlikus, o atsakovei juos faktiškai priėmus, buvo išrašoma atskira PVM sąskaita faktūra. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra. Atsakovės vadovas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad derybose dėl darbų atlikimo su ieškove jis nedalyvavo, dėl to su ieškovės vadovu tarėsi R. P., kokie darbai kada buvo užsakyti jam nežinoma, darbų užsakymas nebuvo įformintas rašytine sutartimi, nes statybų versle niekad nežinai kas kokius darbus atliks.

Byloje taip pat nėra duomenų, jog šalys, derėdamosi dėl darbų objekte (duomenys neskelbtini), sulygo, kad ieškovės atliktus darbus objekte priims būtent atsakovės vadovas R. P. Ieškovė tokią sutarties sąlygą esant suderėtą neigė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės vadovas faktiškai vykdė kurių nors iš ieškovės atliktų darbų objekte (duomenys neskelbtini), priėmimą. Atsakovės vadovo paaiškinimai bylos nagrinėjimo teisme metu, kad jis lankydavosi objekte į mėnesį apie tris kartus, matė ieškovės atlikinėjamus darbus, patys savaime neliudija, kad atsakovės vadovas faktiškai vykdė kurių nors ieškovės atliktų darbų objekte priėmimą, siekdamas įvertinti, ar jie atitinka šalių sulygtas sąlygas (apimtį, kokybę). Atsakovės vadovo pateikti paaiškinimai bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nepatvirtina, kad tokį priėmimą jis vykdė po to, kai ieškovė baigė atlikti visus atsakovės užsakytus darbus objekte (duomenys neskelbtini). Atsakovės vadovas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad ieškovės atliktų darbų trūkumus pastebėjo ir nustatė ne jis, atlikdamas ieškovės atliktų darbų priėmimą, o atsakovės darbuotojai, atvykę į objektą atlikti tolimesnių darbų.

Atsakovės vadovas taip pat akcentavo tai, kad nė vienas iš užsakovų negalėtų priimti ieškovės atliktų mūro, stogo ir stoglangių įrengimo darbų, nes jie buvo atlikti nekokybiškai ir nepilnai. Teismas ir šį atsakovės argumentą atmeta dėl jo nepagrįstumo, kartu pažymi, kad teismui nagrinėjant bylą tenka pareiga nustatyti ne tai, ko bet koks protingas, atidus ir sąžiningas asmuo nebūtų padaręs, bet tai, kaip elgėsi konkretaus ginčo šalys.

CK 6.662 straipsnis numato, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (1 dalis). Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (2 dalis). Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (3 dalis). Užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo (4 dalis).

Pagal CK 6.665 straipsnį, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (1 dalis). Rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius (2 dalis). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (3 dalis).

Byloje surinkti įrodymai liudija, kad nė vienoje iš ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, susijusių su objektu (duomenys neskelbtini), atsakovė nepadarė išlygų dėl ieškovės atliktų darbų šiame objekte trūkumų. Byloje nustatyta, kad visos minėtos PVM sąskaitos faktūros ieškovės buvo išrašytos po to, kai darbai faktiškai atsakovės atstovo R. P. buvo priimti. Byloje nėra įrodymų, kad po kurios nors iš minėtų PVM sąskaitų faktūrų išrašymo atsakovė, naudodamasi jai įstatymo suteiktomis teisėmis, reikalavo ieškovę konkrečiu terminu pašalinti kokius nors jos atliktų darbų objekte trūkumus ar dėl tokių trūkumų reikalavo sumažinti darbų kainą. Byloje taip pat nėra įrodymų, buvus šalių susitarimą, kad atsakovės nustatytus ieškovės atliktų darbų trūkumus gali pašalinti pati atsakovė, vėliau reikalaudama tokių išlaidų atlyginimo iš ieškovės. Nurodytų aplinkybių visuma, liudijanti atsakovės kaip užsakovės, turinčios pareigą įvardyti ieškovės kaip rangovės atliktų darbų trūkumus, jeigu tokių yra, jų perdavimo-priėmimo metu, pasyvumą, tik sustiprina teismo įsitikinimą, ką pagrįstai nurodo ieškovė, kad atsakovė, faktiškai priėmusi ieškovės atliktus stogo ir stoglangių įrengimo darbus objekte (duomenys neskelbtini), be jokių išlygų, tiesiog vengė įforminti jau įvykusį darbų perdavimą priėmimą raštu, tikslu išvengti prievolės mokėti už ieškovės faktiškai atliktus ir atsakovės be išlygų priimtus darbus.

Pažymėtina, kad šiai bylai teisingai išnagrinėti nėra reikšminga aplinkybė, ar atsakovė kokius nors trūkumus nustatė vėliau, t. y. po to, kai atsakovė ieškovės atliktus darbus objekte (duomenys neskelbtini), priėmė be išlygų. Todėl teismas dėl atsakovės įrodinėtų ieškovės atliktų mūro, stogo ir stoglangių įrengimo darbų objekte (duomenys neskelbtini), trūkumų fakto nepasisako. Tuo labiau, kad beveik visi ieškovės akcentuojami atsakovės vėliau nustatyti neva ieškovės atliktų mūro, stogo ir stoglangių įrengimo darbų objekte (duomenys neskelbtini), trūkumai, net nevertinant įrodymų pakankamumo tokių trūkumų faktui nustatyti, tikėtina turėjo būti akivaizdūs darbų perdavimo-priėmimo metu (skylių stogo dangoje buvimas, netinkamas skardvaržtų sudėjimas stogo dangoje, kas, be kitako, atsakovės vadovo teigimu, lemia išvadą, jog nepataikyta į medinę konstrukciją, stoglangio sumontavimas nepaliekant reikiamų tarpų, netinkamas skardos prikirpimas ir/ar išlenkimas, skardos sudėjimas ne pagal bangas, jos sulamdymams, kraigo nelygumas, net sienų neišmūrijimas iki darbo projekte nustatyto aukščio, jo išmūrijimas laipteliais, paliekant oro tiltus). Kaip minėta, pagal CK 6.662 straipsnio 3 dalį, jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai).

Atsakovės vadovo bylos nagrinėjimo teisme metu akcentuotos aplinkybės, kad dėl dalies ieškovės atliktų darbų trūkumų šalys susitarė geranoriškai, o dalį pašalino pati atsakovė, pasitelkusi savo darbuotojus, nagrinėjamos bylos kontekste apskritai reikšmingos tik tuo aspektu, kad tokie ieškovės atliktų darbų trūkumai, jeigu jie ir buvo darbų perdavimo-priėmimo metu, bet kuriuo atveju negalėjo būti pagrindu atsakovei atsisakyti priimti ieškovės atliktus darbus. Jie galėjo būti tik pagrindu, atsakovei priimant darbus, tokius trūkumus nurodyti kaip esančius ir naudotis įstatymo jai suteiktomis teisėmis reikalauti ieškovę tuos trūkumus šalinti arba mažinti darbų kainą. Byloje nėra duomenų, kad tokius trūkumus, priimdama darbus, atsakovė fiksavo ir dėl jų teikė kažkokias pretenzijas, reikalavimus ieškovei.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės kompensuojamąsias palūkanas, įtvirtintas įstatyme. CK 6.210 straipsnis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ne CK, o Įstatymo nustatytas palūkanas, nes šalis saistė komercinė sutartis. Teismas sutinka su ieškove, jog jų santykiams taikytinas Įstatymas (Įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalys, 2 straipsnio 1 dalis), todėl palūkanos už vėlavimą vykdyti prievolę sumokėti už atliktus stogo ir stoglangių įrengimo darbus objekte (duomenys neskelbtini), skaičiuotinos nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. (CK 6.655 straipsnio 1 dalis, Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas), taikant atsakovės prievolės atsiradimo ieškovei momentu galiojusią palūkanų normą, kuri buvo ne 9,25, o 8 proc. Palūkanų norma, nurodyta Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje iki 9,25 proc., pakilo tik 2022 m. rugsėjo 14 d., tačiau pagal Įstatymą atsakovei taikytina 2022 m. liepos 1 d. galiojusi Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje norma (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, kad ieškovė ieškiniu paskaičiavo netinkamo dydžio palūkanas, be to, palūkanas paskaičiavo nuo didesnės nei šiuo teismo sprendimu iš atsakovės priteista suma, šis ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės palūkanas už vėlavimą apmokėti už ieškovės atliktus stogo ir stoglangių įrengimo darbus objekte (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d., kas sudaro 130,64 Eur suma (6 550 Eur x 8/100/365 x 91). Kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo netenkinamas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškovei prašant jos naudai iš atsakovės priteistinos 8 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 6 680,64 Eur (6 550 Eur + 130,64 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. gruodžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė sumokėjo byloje 290 Eur žyminio mokesčio, nors turėjo mokėti 182 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (8 082,19 Eur x 3/100 x 75/100), 53 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Permokėta žyminio mokesčio dalis – 55 Eur (290 Eur – 182 Eur – 53 Eur), grąžintina ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3, 5 dalys). Taip pat ieškovė patyrė turėjo 2 420 Eur advokato pagalbos išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teisme. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (88,66/100 dalimi (6 680,64 Eur x 100/8 082,19 Eur), ieškovės naudai iš atsakovės priteisiami 2 353,92 Eur (2 655 Eur (182 Eur + 53 Eur + 2 420 Eur) x 88,66/100) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Valstybė patyrė 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių išlaidų dalis – 17,66 Eur (19,92 Eur x 88,66/100), proporcinga patenkintų reikalavimų daliai, priteistina valstybės naudai iš atsakovės (CPK 96 straipsnis). Kita dalis valstybei iš ieškovės nepriteistina, nes ji neviršija minimalios valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GLOBAL TRADE LT“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plokštinių pamatų meistrai“, juridinio asmens kodas 303704386, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GLOBAL TRADE LT“, juridinio asmens kodas 302934562, naudai 6 550 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų) skolos, 130,64 Eur (vieno šimto trisdešimties eurų 64 ct) palūkanas, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (6 680,64 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. gruodžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 353,92 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GLOBAL TRADE LT“, juridinio asmens kodas 302934562, permokėtą žyminį mokestį – 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus), sumokėtą ieškovės atstovo advokato Eligijaus Karbausko 2022 m. gruodžio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 68 per AB „Swedbank“ (mokėjimo užduoties kodas ZL36175). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plokštinių pamatų meistrai“, juridinio asmens kodas 303704386, valstybės naudai 17,66 Eur (septyniolika eurų 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti atsakovei, kad šią sumą, įsiteisėjus sprendimui, nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5662) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.