Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Evaldo Pašilio,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo T. U. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. U. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 8 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. U. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2018 m. gegužės 19 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) ir sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini) pasinaudodamas dukros M. U., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, t. y. tuo, kad nukentėjusioji negalėjo suprasti lytinės prievartos reikšmės ir dėl to negalėjo pasipriešinti, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip 20 kartų lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja mažamete M. U. Šiais veiksmais T. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalyje.

1.1. Be to, T. U. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2018 m. gegužės 19 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas dukros M. U., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, t. y. tuo, kad nukentėjusioji negalėjo suprasti seksualinės prievartos reikšmės ir dėl to negalėjo pasipriešinti, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip 20 kartų, tenkino savo lytinę aistrą prieš jos valią kitokio sąlyčio būdu, t. y. ranka lietė nukentėjusiosios lytinius organus, krūtis, laižė jos lytinius organus, bei kišo pirštus į nukentėjusiosios makštį, tokiu būdu seksualiai prievartavo M. U. Šiais veiksmais T. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.

1.2. Be to, T. U. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2018 m. gegužės 19 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas dukros G. U., gim. (duomenys neskelbtini), priklausomybe ir bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, t. y. tuo, kad nukentėjusioji negalėjo suprasti seksualinės prievartos reikšmės ir dėl to negalėjo pasipriešinti, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip 20 kartų tenkino savo lytinę aistrą prieš jos valią kitokio sąlyčio būdu, t. y. ranka lietė nukentėjusiosios lytinius organus, krūtis, laižė jos lytinius organus, bei kišo savo pirštus į nukentėjusiosios makštį, tokiu būdu seksualiai prievartavo G. U. Šiais veiksmais T. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.

1.3. Be to, T. U. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasinaudodamas dukros M. U., gim. (duomenys neskelbtini), priklausomybe ir tuo, jog nukentėjusiosios valia jau palaužta ankstesniais, prievartiniais lytinio pobūdžio veiksmais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja nepilnamete M. U. prieš jos valią, t. y. ją išžagino. Šiais veiksmais T. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje.

1.4. Be to, T. U. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas dukros M. U., gim. (duomenys neskelbtini) priklausomybe ir tuo, jog nukentėjusiosios valia jau palaužta ankstesniais jo prievartiniais seksualinio pobūdžio veiksmais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, tenkino savo lytinę aistrą prieš jos valią kitokio sąlyčio būdu, t. y. ranka lietė nukentėjusiosios lytinius organus, krūtis, laižė jos lytinius organus, bei kišo savo pirštus į nukentėjusiosios makštį, tokiu būdu seksualiai prievartavo M. U. Šiais veiksmais T. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 3 dalyje.

1.5. Be to, T. U. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas dukros G. U., gim. (duomenys neskelbtini), priklausomybe ir tuo, jog nukentėjusiosios valia buvo palaužta ankstesniais prievartiniais seksualinio pobūdžio veiksmais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, tenkino savo lytinę aistrą kitokio sąlyčio būdu, t. y. ranka lietė nukentėjusiosios lytinius organus, krūtis, laižė jos lytinius organus, bei kišo pirštus į nukentėjusiosios makštį, tokiu būdu seksualiai prievartavo G. U. Šiais veiksmais T. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 3 dalyje.

1.6. Be to, T. U. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2020 m. gegužės 20 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), naudodamasis pasaulinio interneto tinklu bei savo nešiojamu kompiuteriu „Lenovo“ s/n PK-0HZLZ, įsigijo pornografinio turinio nuotrauką Nr. 1, kurioje atvirai demonstruojami lytiniai organai, ir laikė kompiuterio darbalaukyje bei demonstravo ją nenustatytą skaičių kartų jaunesnei negu šešiolikos metų savo dukrai M. U., tokiu būdu atliko jos atžvilgiu tvirkinimo veiksmus. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2022 m. birželio 8 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, naudodamasis pasaulinio interneto tinklu bei savo nešiojamu kompiuteriu „Lenovo“ s/n PK-0HZLZ, įgijo ir laikė 14 nuotraukų pavadinimais Nr. 0000004_Carved, Nr. 0000005_Carved, Nr. 0000007_Carved, Nr. 0000008_Carved, Nr. 0000009_Carved, Nr. 0000010_Carved, Nr. 0000011_Carved, Nr. 0000012_Carved, Nr. 0000013_Carved, Nr. 0000015_Carved, Nr. 0000016_Carved, Nr. 452209_06big, Nr. 452209_12big, Nr. 491413_14big, Nr. 1, kuriose atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, masturbacija, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, kurias laikė savo nešiojamame kompiuteryje „Lenovo“ iki 2022 m. birželio 8 d. 8:25-10:10 val., kai policijos pareigūnai kratos metu jo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) šį kompiuterį paėmė. Šiais veiksmais T. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, BK 309 straipsnio 2 dalyje.

1.7. Be to, T. U. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu 2012 m. iki 2022 m. gegužės 20 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe kartu su sugyventine I. V., kuri žinojo apie jo nusikalstamus veiksmus – apie tai, kad jis žagino, seksualiai prievartavo ir tvirkino dukrą M. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai M. U. potrauminio streso sutrikimą, kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilo dėl nukentėjusios žaginimo, seksualinės prievartos, tvirkinimo ir psichologinio gniuždymo, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė M. U. sveikatą. Šiais veiksmais T. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka, T. U. 2022 m. birželio 8 d. buvo laikinai sulaikytas. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 9 d. nutartimi kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 8 d. Vėlesnėmis Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartimi kaltinamajam T. U. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 8 d., teismui nustačius, jog suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra išnykęs ar pasikeitęs. Panevėžio apygardos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamojo T. U. gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartį: pratęstą suėmimo terminą pakeisti į piniginį užstatą – 15 000 eurų, įpareigojant užstatą sumokėti per 3 dienas į teismo nurodytą banko sąskaitą, bei taikyti kaltinamajam intensyvią priežiūrą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pasak gynėjo, skundžiama nutartis, kuria pratęstas suėmimo terminas, nepagrįsta ir neteisėta, kadangi priimta šališko teismo, netinkamai vertinant esmines aplinkybes, susijusias su kaltinamuoju, todėl kaltinamajam parinktinos kitos, švelnesnės kardomosios priemonės ‑ piniginis užstatas ir intensyvi priežiūra.

4.2. Gynėjas teigia, kad Panevėžio apygardos teismo posėdžiui pirmininkaujanti teisėja turėjo išankstinį subjektyviai šališką požiūrį į kaltinamąjį T. U. ir tai viešai deklaravo 2023 m. birželio 22 d. teismo posėdyje, klausiant suimtojo dėl jo pageidavimo kitame teismo posėdyje 2023 m. rugpjūčio 3 d. dalyvauti nuotoliniu būdų iš Šiaulių kalėjimo ar etapuojant į teismą, buvo išreikšta išankstinė nuostata, kad suėmimo terminas 2023 m. birželio 23 d. jam bus pratęstas.

4.3. Skunde nurodoma, kad apygardos teismas visiškai neteisingai nustatė esmines ir reikšmingas aplinkybes skundžiamoje nutartyje, galimai dėl išankstinio šališkumo kaltinamojo atžvilgiu. Skundžiamojoje nutartyje nurodyta, kad nukentėjusiosios materialiai ir emociškai priklausomos nuo kaltinamojo, nusikaltimai susiję su mažamečio fiziniu neliečiamumu, šeimos dorove. Be to, kaltinimai pareikšti ir T. U. sugyventinei ir nukentėjusiųjų motinai I. V., o iš bylos duomenų matyti, kad ji galimai emociškai ir materialiai priklausoma nuo kaltinamojo. Pasak gynėjo, tai neatitinka nei esamos faktinės situacijos, nei protingumo kriterijų. T. U. suimtas jau daugiau nei vieneri metai. Todėl jis neteikia, nes neturi materialinių galimybių, jokio materialinio išlaikymo nei savo pilnametėms dukroms, nei savo vaikų motinai, sugyventinei I. V. I. V. nėra nei emociškai, nei materialiai priklausoma nuo T. U., t. y. jau metus laiko jie kartu negyvena, priešingai, tai I. V. jį remia, teikdama siuntinius ir pervesdamas į kalėjimo sąskaitą pinigus minimaliems jo buitiniams poreikiams. Gynėjo manymu, tokie apygardos teismo nutarties teiginiai deklaratyvūs, siekiant pateisinti perteklinį ir per aiškiai ilgą kaltinamojo įkalinimą be teismo nuosprendžio. Tai, kad M. U. nėra paveikta T. U., patvirtina jos apklausa teisme ir jos kreipimasis į Panevėžio apylinkės teismą Panevėžio rūmus su ieškiniu civilinėje byloje dėl jos ‑ pilnamečio vaiko išlaikymo, teikimo iš tėvų iki ji mokysis aukštesniojoje mokymosi įstaigoje ir dėl to priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

4.4. Gynėjas nesupranta, kokiais faktiniais duomenimis ir pagrindais (nes tokie nenurodyti) apygardos teismas padarė išvadą, kad kaltinamoji I. V. šiuo metu (duomenys neskelbtini). Ji gyvena (duomenys neskelbtini), ten ji yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Anot gynėjo, tai tik dar kartą parodo Panevėžio apygardos teismo neobjektyvumą, šališką duomenų pateikimą procesiniuose dokumentuose, kad tik pabloginti kaltinamojo procesinę padėtį.

4.5. Gynėjo teigimu, apygardos teismas nutartyje visiškai neteisingai vertina byloje esančias žinutes. Nekalbant apie tai, kas jas parašė, tačiau jos rašytos ne ikiteisminio tyrimo metu, o ženkliai anksčiau iki jo pradžios. Todėl teismo nutarties išvada, kad „taip galimai darė jai poveikį, kad ji atsisakytų parodymų tėvo atžvilgiu“, yra aiškiai neteisinga ir šališka.

4.6. Skundžiamojoje nutartyje nurodyta, kad nukentėjusiosios G. U. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kas T. U. pareikštų kaltinimų apimtyje nebūtų logiška, jog jis kartu gyventų su nukentėjusiąją, kol byla bus išnagrinėta teisme, o kitos galimos gyvenamosios vietos T. U. nenurodė. Pasak gynėjo, G. U. negyvena (duomenys neskelbtini) ji gyvena (duomenys neskelbtini), kur yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, ji yra dirbanti ir turinti savarankiškas pajamas. Todėl teismas procesiniame dokumente vėl nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis.

4.7. Skunde nurodoma, kad niekas nepaveikė ir neįtakojo G. U. dėl jos pozicijos teisme jai atsisakant duoti parodymus ir atsakinėti į klausimus savo šeimos nario ‑ kaltinamo tėvo T. U. atžvilgiu, tai jos teisė ir pasirinkimas, kuo ji naudojasi. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad T. U. buvo ir yra suimtas, nekaltinamas, jog neteisėtai įtakojo nukentėjusiąją G. U., tačiau nukentėjusioji G. U. nepalaiko savo duotų pačių pirmųjų parodymų ikiteisminio tyrimo metu.

4.8. Pasak gynėjo, byloje nėra nustatytos jokios neteisėto poveikio priemonės iš T. U. nei nukentėjusiosioms, nei kitai kaltinamajam. Priešingu atveju, privalėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl to kaltas asmuo patrauktas atsakomybėn. Dėl Panevėžio apygardos teismo padarytų aiškiai neteisingų išvadų, dėl ikiteisminio tyrimo duomenų neteisingo vertinimo, iš esmės pažeidžiamos kaltinamojo teisės. T. U. jau daugiau nei vienerius metus yra suimtas ir laikomas Šiaulių kalėjime blogomis sąlygomis ir, esant tokio turinio pareikštiems kaltinimams, patiria fizinį ir psichinį smurtą iš kitų suimtųjų, palaikančių kalinių subkultūrą. Todėl jo suėmimas tapo neproporcinga priemonė BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

4.9. Iki suėmimo T. U. dirbo ŽŪB „Š.“ šaltkalviu, buvo teigiamai charakterizuojamas savo kaime ir apylinkėje asmuo, paleidus jį iš suėmimo, jam būtų suteiktas darbas toje pačioje bendrovėje. Jo artimieji (tėvai) turi surinkę piniginį užstatą (apie 15 000 eurų), kurį laikantis BPK 133 straipsnio 2 dalies reikalavimų, sumokėtų į nurodytą teismo sąskaitą per tris dienas. Be to, kaltinamajam T. U. gali būti paskirta intensyvi priežiūra adresu (duomenys neskelbtini) (yra internetinis ryšys, todėl galima nepertraukiama kaltinamojo kontrolė), su sąlygomis draudžiant bendrauti su nukentėjusiosiomis ar byloje neapklaustais liudytojais (BPK 131¹ straipsnis). Gynėjo manymu, šiuo atveju taikant kelias švelnesne kardomąsias priemones galima pasiekti visų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo T. U. gynėjo advokato Ž. Rutkausko skundas atmetamas.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. U. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų M. U., G. U. ir liudytojų K. J., V. V.-Š., D. Ž., D. K., A. V., G. E.-V., A. K., M. G., E. K., K. J., V. T. apklausų protokoluose, ekspertizės aktuose, objektų apžiūros protokoluose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės ‑ suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Nagrinėjamu atveju taip pat nesprendžiamas klausimas dėl skunde keliamos abejonės dėl apygardos teismo teisėjo šališkumo, kiek tai nėra susiję su suėmimo pagrindais. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti T. U. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią ‑ suėmimą.

7. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

8. Panevėžio apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam T. U. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, trukdys procesui.

9. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

10. T. U. kaltinamas 8 nusikalstamų veikų, susijusių su žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu bei dorove, padarymu. Šie nusikaltimai padaryti artimoje aplinkoje šeimos narių – dukrų dvynių, kurios tuo metu buvo mažametės ir nepilnametės, atžvilgiu, bei kurios, bylos duomenimis, tuo metu buvo materialiai bei emociškai priklausomos nuo kaltinamojo. Nukentėjusiosios, apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog buvo įbaugintos, neišeidavo iš savo kambario (t. 1, b. l. 44‑48; t. 2, b. l. 156‑158). Iš 2022 m. lapkričio 4 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, kaltinamasis T. U. bandė paveikti nukentėjusiąją M. U. Priešingai nei teigiama skunde, T. U. nukentėjusiajai siųstose žinutėse užfiksuotas tiesioginis poveikis nukentėjusiajai. Apžiūros protokole užfiksuota, jog T. U. nukentėjusiajai siūlė „išspręsti“ susiklosčiusią situaciją: „aš pildyčiau visus tavo norus; svarbiausia susitaikyti; aš nieko pakeist negaliu, o tu gali; nebūk pikta, padėk atstatyti šeimą“, skatino nukentėjusiąją pakeisti savo poziciją: „tiesiog pasakyk mamai, kad to nebuvo ir nebereikės kentėti abiem“, bandė paveikti nukentėjusiąją kalbėdamas apie savižudybę: „panaikinai tikslą gyventi; palaidokit mane garbingai; dabar vienu parazitu ant žemės bus mažiau; mano mirtis turėtų išlaisvinti nuo skausmo“, tiek tiesiogiai šantažuodamas: „apie draugę ir daugiau materialinių dalykų gali pamiršti; būk laiminga sugadinus gyvenimus penkiems žmonėms, būkit benamiai; neteksi telefono visam laikui; žinok, kad esu visi finansai; vark sau laiminga“, be kita ko, ir grasindamas: „dar diržo gausi; aš tavęs taip švelniai nebebausiu; reikėjo tave mušt“ (t. 5, b. l. 147‑163; t. 6, b. l. 1‑78). Nors nukentėjusioji M. U. šiuo metu gyvena ne tėvo (kaltinamojo) namuose, vis dėlto, tiesioginis poveikis pastarajai buvo daromas nepriklausomai nuo to, jog ši negyveno kartu su kaltinamuoju, pasinaudojant elektroninio ryšio priemonėmis. Nors 2023 m. birželio 23 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusioji M. U. davė parodymus, tai nepaneigia fakto, kad kaltinamasis prieš tai bandė ją paveikti, ir tokių neteisėtų veiksmų gali imtis kitų teisiamajame posėdyje dar neapklaustų liudytojų atžvilgiu.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad kita nukentėjusioji – G. U. gyvena kaltinamojo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, o pats kaltinamasis yra nurodęs, jog paleistas iš suėmimo, planuotų gyventi toje pačioje vietoje, nes reikia rūpintis sunkiai sergančiais tėvais, dirbti žemės ūkio bendrovėje bei yra įsipareigojęs klientams suremontuoti jų automobilius. Nors 2023 m. birželio 16 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusioji G. U. atsisakė duoti parodymus prie šeimos narį ‑ tėvą, tačiau byloje jos procesinis ‑ nukentėjusiosios statusas nėra pakitęs.

12. Be to, apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad emociškai nuo kaltinamojo T. U. yra priklausoma ir jo sugyventinė kaltinamoji I. V., kuri dar neapklausta teisiamajame posėdyje. Kaip matyti iš skundo argumentų, kaltinamasis su ja palaiko ryšį, nes I. V. jį remia, teikdama siuntinius ir pervesdamas į kalėjimo sąskaitą pinigus minimaliems jo buitiniams poreikiams. Skunde ginčijamą priklausomybės faktą patvirtina paties kaltinamojo parodymai, kuris apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog šeimos nariai neturi pragyvenimo šaltinio, jis vienas išlaikė visą šeimą, I. V. nedirba, serga (duomenys neskelbtini), namai liko be priežiūros, reikia šildyti pečių, kad nuprausti vaiką (t. 8, b. l. 99‑100, 107). Tą patį kaltinamasis nurodė ir 2023 m. birželio 23 d. teismo posėdyje, o būtent, kad jam reikia rūpintis šeima, sergančiais tėvais, malkų nėra namuose, nėra už ką jas nusipirkti, jis turi būti namuose ir dirbti, nes I. V. negali to padaryti.

13. Be to, apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje liudytojais bus apklausiami T. U. šeimos nariai ir giminaičiai, t. y. nukentėjusiųjų brolis, kaltinamojo tėvai, kurie gyveno kartu su kaltinamuoju, bei kaimynai, kurie ir šiuo metu gyvena šalia kaltinamojo namų. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, jog taikant švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas, T. U., siekdamas išvengti gresiančios labai griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bandyti susisiekti ir paveikti nukentėjusiąsias, liudytojus, kitą kaltinamąją – savo sugyventinę I. V. ir taip pakenkti teisingam bylos nagrinėjimui teisme. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto suėmimo taikymo (jo termino pratęsimo) pagrindo buvimą, kad T. U., būdamas laisvėje, jam taikant švelnesnę kardomąją priemonę (ar jų kompleksą) nei suėmimą, gali trukdyti procesui, tiesiogiai ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiąsias, kaltinamąją (savo sugyventinę) I. V., liudytojus (BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

14. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. T. U. suimtas nuo 2022 m. birželio 8 d., t. y. šiuo metu apie 13 mėnesių. Už sunkiausios kaltinamajam T. U. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 4 dalyje, padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų. Taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė neviršija BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytos 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama ši byla ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas, o kardomojo kalinimo laikotarpis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus aspektus, nelaikytinas neproporcingu. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus aspektus, teisėjų kolegija vertina, kad nepaisant ilgos trukmės tolesnis T. U. suėmimas lieka pateisinamas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad baudžiamoji byla Panevėžio apygardos teisme gauta 2023 m. kovo 23 d., jau įvyko du teisiamieji posėdžiai, dar iki metų pabaigos iš anksto suplanuoti 8 teisiamieji posėdžiai, kas rodo, kad bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas.

15. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Todėl natūralu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo suimtajam kyla nepatogumų. Tačiau šiuo atveju pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati T. U. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis T. U. gali trukdyti procesui. Įvertinus T. U. asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų kiekį, pobūdį, sunkumą, gresiančią bausmę, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą T. U. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodyto dydžio užstatą, intensyvią priežiūrą ir / ar kitas kardomąsias priemones), nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankami užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese. Sutiktina su apygardos teismo išvada, kad intensyvi priežiūra net ir griežčiausiomis sąlygomis suvaržant T. U. judėjimo laisvę, nagrinėjamu atveju nėra pakankama priemonė, kad galima būtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus. Šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti tik taikant T. U. griežčiausią kardomąją priemonę. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau T. U. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartimi kaltinamajam T. U. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 8 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.