Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Evaldo Pašilio ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu ,,Zoom“ programos platformoje išnagrinėjo kaltinamojo T. U. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. U. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 8 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. T. U. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2012 metų iki 2018 m. gegužės mėn. 19 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas dukros M. U., gim. (duomenys neskelbtini), priklausomybe ir bejėgiška būkle dėl amžiaus, kuomet ji buvo mažametė, t. y. tuo, kad nukentėjusioji negalėjo suprasti lytinės prievartos reikšmės ir dėl to negalėjo adekvačiai priešintis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja mažamete M. U. prieš jos valią.

Šiais savo veiksmais T. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalyje.

2. Be to, T. U. kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2012 metų iki 2018 m. gegužės mėnesio 19 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas dukros M. U., gim. (duomenys neskelbtini), priklausomybe ir bejėgiška būkle dėl amžiaus, kuomet ji buvo mažametė, t. y. tuo, kad nukentėjusioji negalėjo suprasti seksualinės prievartos reikšmės ir dėl to negalėjo adekvačiai priešintis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių tenkino savo lytinę aistrą prieš jos valią kitokio sąlyčio būdu, t. y. ranka lietė nukentėjusiosios lytinius organus, krūtis, laižė jos lytinius organus, bei kišo savo pirštus į nukentėjusiosios makštį, tokiu būdu seksualiai prievartavo M. U..

Šiais savo veiksmais T. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.

3. Be to, T. U. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2012 metų iki 2018 m. gegužės mėn. 19 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas dukros G. U., gim. (duomenys neskelbtini), priklausomybe ir bejėgiška būkle dėl amžiaus, kuomet ji buvo mažametė, t. y. tuo, kad nukentėjusioji negalėjo suprasti seksualinės prievartos reikšmės ir dėl to negalėjo adekvačiai priešintis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių tenkino savo lytinę aistrą prieš jos valią kitokio sąlyčio būdu, t. y. ranka lietė nukentėjusiosios lytinius organus, krūtis, laižė jos lytinius organus, bei kišo savo pirštus į nukentėjusiosios makštį, tokiu būdu seksualiai prievartavo G. U..

Šiais savo veiksmais T. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.

4. Be to, T. U. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2018 m. gegužės mėn. 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. 27 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasinaudodamas dukros M. U., gim. (duomenys neskelbtini), priklausomybe ir tuo, jog nukentėjusiosios valia jau buvo palaužta ankstesniais jo prievartiniais lytimo pobūdžio veiksmais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių lytiškai santykiavo su nukentėjusiąją nepilnamete M. U. prieš jos valią.

Šiais savo veiksmais T. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje.

5. Be to, T. U. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2018 m. gegužės mėn. 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. 21 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nepilnametės dukros M. U., gim. (duomenys neskelbtini), priklausomybe ir tuo, jog nukentėjusiosios valia jau buvo palaužta ankstesniais jo prievartiniais seksualinio pobūdžio veiksmais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių tenkino savo lytinę aistrą prieš jos valią kitokio sąlyčio būdu, t. y. ranka lietė nukentėjusiosios lytinius organus, krūtis, laižė jos lytinius organus, bei kišo savo pirštus į nukentėjusiosios makštį, tokiu būdu seksualiai prievartavo M. U..

Šiais savo veiksmais T. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 3 dalyje.

6. Be to, T. U. kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpyje nuo 2018 m. gegužės mėn. 19 d. d. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. 21 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nepilnametės dukros G. U., gim. (duomenys neskelbtini), priklausomybe ir tuo, jog nukentėjusiosios valia jau buvo palaužta ankstesniais jo prievartiniais seksualinio pobūdžio veiksmais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių tenkino savo lytinę aistrą prieš jos valią kitokio sąlyčio būdu, t. y. ranka lietė nukentėjusiosios lytinius organus, krūtis, laižė jos lytinius organus, bei kišo savo pirštus į nukentėjusiosios makštį, tokiu būdu seksualiai prievartavo G. U..

Šiais savo veiksmais T. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 3 dalyje.

7. Be to, T. U. kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2022 m. birželio mėn. 8 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamoje vietoje namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), naudodamasis interneto tinklu bei savo nešiojamu kompiuteriu „Lenovo“ s/n (duomenys neskelbtini), nenustatytu būdu įgijo vaizdinę medžiagą su 15 nuotraukų pornografinio turinio dalykais su vaizdais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, kurias laikė savo nešiojamame kompiuteryje „Lenovo“ iki 2022 m. birželio mėn. 8 d. 8:25 val.-10:10 vai., kai policijos pareigūnai kratos metu jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), šį kompiuterį paėmė iš jo. Pornografinio turinio nuotrauką Nr. 1, atvirai laikoma jo kompiuterio darbalaukyje, nuo 2012 m. iki 2020 m. gegužės mėn. 20 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytą skaičių kartų savo namuose, (duomenys neskelbtini), demonstravo jaunesnei negu šešiolikos metų savo dukrai M. U., taip ją tvirkindamas.

Šiais savo veiksmais T. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje.

8. Be to, T. U. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu 2012 m. iki 2022 m. gegužės 20 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe kartu su sugyventine I. V., kuri žinojo apie jo nusikalstamus veiksmus – apie tai, kad jis žagino, seksualiai prievartavo ir tvirkino dukrą M. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai M. U. (duomenys neskelbtini), kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilo dėl nukentėjusios žaginimo, seksualinės prievartos, tvirkinimo ir psichologinio gniuždymo, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė M. U. sveikatą.

Šiais veiksmais T. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

9. Kaltinamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2022 m. birželio 8 d. 8.20 val. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 9 d. nutartimi kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 8 d. Vėlesnėmis Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi kaltinamajam T. U. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 8 d. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra neišnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas.

II. Skundo argumentai ir prašymai

10. Kaltinamojo T. U. gynėjas advokatas Žygimantas Rutkauskas skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pratęstą suėmimo terminą kaltinamajam T. U. pakeisti į piniginį užstatą 10 000 Eur, įpareigojant užstatą sumokėti per 3 dienas į teismo nurodytą sąskaitą bei taikyti kaltinamajam intensyvią priežiūrą (duomenys neskelbtini), uždraudžiant ieškoti ryšių ir bendrauti su nukentėjusiosiomis.

8.1. Nurodo, kad teismo nutartis, kuria pratęstas suėmimo terminas kaltinamajam, yra nepagrįsta, neteisėta, kaltinamajam gali būti skiriamos kitos, švelnesnės kardomosios priemonės – piniginis užstatas ir intensyvi priežiūra.

8.2. Nurodo, kad kiekvienoje teismo nutartyje tiek paskiriant suėmimą, tiek jį tęsiant, nurodoma, kad T. U. rašė žinutes nukentėjusiajai ir taip galimai darė jai poveikį, tuo motyvuojamas neva jo galimas poveikis nukentėjusiajai. Advokatas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylą nebuvo tirtos žinutės, neanalizuotas jų turinys, siuntimo aplinkybės ir pan. Teismo, neišnagrinėjusio žinučių, daromos išvados yra laikytinos išankstinėmis ir rodančiomis išankstinį nusistatymą kaltinamo asmens atžvilgiu.

8.3. Pažymi, kad teismo teiginiai, kad kita kaltinamoji ir nukentėjusioji yra materialiai priklausomos nuo T. U., neatitinka tikrosios ir objektyviosios situacijos. Kaltinamasis yra suimtas jau ženkliai daugiau nei 12 mėnesių ir, jei I. V. bei nukentėjusioji būtų materialiai priklausomos nuo kaltinamojo, tai jau būtų neišgyvenusios, kadangi jokios materialios paramos iš T. U. negauna ir gauti negali. Priešingai, I. V. ir T. U. bendrauja laiškais, kaltinamajam teikiamas materialinis palaikymas – persiunčiami pinigai į Šiaulių kalėjimo sąskaitą apsipirkimui parduotuvėje, siunčiami rūbai ir pan. Turimais duomenimis nukentėjusiosios yra dirbančios ir gyvenančios atskirai, o I. V. gauna pašalpas (augina nepilnametį vaiką), gyvena kaime ūkiškai. Taigi, skundžiamoje teismo nutartyje nurodomas motyvas yra deklaratyvus, nepagrįstas objektyviais duomenimis.

8.4. Nurodo, kad I. V. pateikė tyrėjams savo paaiškinimus dėl jai pareikšto įtarimo raštu ir daugiau nesinaudojo savo teise duoti parodymus. Jos gynybinė pozicija neprieštarauja T. U., o priešingai – ją patvirtina. Todėl jos, kaip kaltinamosios statusą turinčios, neteisėtas įtakojimas neturi jokios procesinės reikšmės T. U.. Juo labiau, kad kaip minėta, jie tarpusavyje bendrauja rašydami vienas kitam laiškus, kurie, turimais duomenimis, buvo kontroliuojami policijos pareigūnų, dalis jų laiškų kopijų pridėtos prie bylos medžiagos. Visiems kitiems skundžiamoje nutartyje minimiems procesiniams veiksmams, T. U. neturi jokių galimybių daryti įtaką.

8.5. Taip pat nurodo, kad T. U. tėvai yra vyresnio amžiaus, ligoti, jiems reikalinga vienintelio gyvo sūnaus (kitas sūnus miręs) parama ir pagalba – tėvui artėja eilė klubo sąnario transplantacijai, motinos sveikatos būklė sunki dėl ligų, ji negalės po operacijos padėti savo sutuoktiniui.

8.6. Nurodo, kad T. U. dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), teigiamai charakterizuojamas savo kaime ir apylinkėje. Jo artimieji (tėvai) turi surinkę piniginį užstatą, kurį yra pajėgus sumokėti į nurodytą teismo sąskaitą per tris dienas. Kaltinamajam gali būti paskirta intensyvi priežiūra, su sąlygomis draudžiant bendrauti su nukentėjusiosiomis.

11. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo T. U. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundas atmetamas.

12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamojo gynėjo skundo argumentais ir bylos medžiaga, sprendžia, kad Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, kuria T. U. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.

13. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

14. Susipažinus su bylos medžiaga daroma išvada, kad surinktų duomenų pakanka manyti, jog T. U. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų M. U., G. U. ir liudytojų K. J., V. V.-Š., D. Ž., D. K., A. V., G. E.-V., A. K. apklausų protokoluose, ekspertizės akte, objektų apžiūros protokoluose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Pvz.: nukentėjusioji M. U. apklausos metu nurodė, kad jai su tėvu žiūrint filmą, jis lytinį organą jai kišo į makštį. Prieš pabaigą, jis organą ištraukė ir spermą nuleido, tačiau kur, jau nepamena. Tuo metu jai buvo apie 12 metų. Iki to laiko jis dar dažnai liesdavo rankomis jos krūtinę, kišdavo pirštus jai į makštį ir juos ten vis kaišiodavo, taip pat liesdavo liežuviu jos lytinius organus bei kišdavo į makštį. Tai vykdavo vos ne kiekvieną dieną ir tai buvo tarsi toks auklėjimas. Kai pirmą kartą tėvas ją išžagino, po to jis tai pradėjo daryti vis dažniau, vos ne kiekvieną dieną. Matė, kaip tėvas čiupinėjo lytinius organus G. U., jai tuo metu buvo tiek pat metų kaip ir jai, tai darė nuo 12 metų. Iki 12 metų tėvas lietė lytinius organus, o po 12 metų prasidėjo žaginimas. Lytinė prievarta tėvo prieš seserį prasidėjo nuo 7 metų iki 12 metų, daug kartų tai vyko. Nukentėjusioji G. U. nurodė, kad būdama 6-7 metų amžiaus suprato, kad tėvas liečia jos lytinius organus. Tuo metu nesuprato, kad tai blogai, galvojo, kad tai normalu. Tai vyko iki jai suėjo 14-15 metų. Tėvas kišo pirštus jai į makštį, laižydavo jos lytinius organus. Daug kartu buvo išsitraukęs savo varpą, kuria lietė jos kūną ir lytinius organus. Tai vykdavo nuolat, ne mažiau nei kelis kartus per savaitę. Svarbu ir tai, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, jos termino pratęsimo klausimą, bylos medžiagoje esantys duomenys yra vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio prasme, t. y. duomenys vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas spręsti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau jokiu būdu nesprendžiama, ar jie bus pripažinti įrodymais, ar jais bus grindžiamas nuosprendis ir panašiai. Tuo pačiu pažymėtina, kad BPK neįpareigoja teismo nutartyje detalizuoti tokių duomenų turinio, tačiau teismui, priimant sprendimą, tokių duomenų turi būti užtektinai.

15. Panevėžio apygardos teismas T. U. pratęsė suėmimo terminą įžvelgęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis trukdys procesui.

16. BPK 122 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

17. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto kardomosios priemonės-suėmimo pagrindo buvimas turi būti pagrįstas baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis (pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje turi būti duomenų, kad įtariamasis (kaltinamasis) pats arba per kitus asmenis bandė paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt.).

18. Pirmiausia, pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė apygardos teismas, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad T. U. nusikaltimai galimai įvykdyti artimoje aplinkoje dukrų M. U. ir G. U. atžvilgiu, kaltinime nurodytu laikotarpiu jos buvo mažametės, vėliau nepilnametės, t. y. materialiai ir emociškai priklausomos nuo kaltinamojo, nusikaltimai susiję su mažamečio fiziniu neliečiamumu, šeimos dorove. Taip pat kaltinimai pareikšti ir jo sugyventinei ir nukentėjusiųjų motinai I. V.. Priešingai nei teigiama skunde, teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad kaltinamoji I. V. yra priklausoma nuo kaltinamojo. Prašydamas pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones, kaltinamasis apygardos teismo posėdžio metu pats šį savo prašymą motyvavo tuo, jog jis turi pasirūpinti šeima, kadangi šeimai reikia paruošti malkas žiemai, šeima neturi jokių pajamų. Taip pat ir apklausiama nukentėjusioji M. U. nurodė, kad mama I. V. nepranešė apie tėvo santykius su ja, nes yra priklausoma nuo tėvo materialiai, jo bijojo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertina ir aplinkybė, jog kaltinamoji I. V. yra priklausoma nuo kaltinamojo T. U., todėl pakeitus kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones, kaltinamasis gali bandyti ją paveikti.

19. Taip pat nustatyta, kad yra duomenų, jog kaltinamasis bandė paveikti nukentėjusiąsias. Tai patvirtina byloje esantys T. U. ir I. V. bei T. U. ir M. U. susirašinėjimai, kurių turinį bei siuntimo aplinkybes, priešingai nei nurodoma skunde, tinkamai išanalizavo žemesnės instancijos tesimas. Taip pat šių žinučių turinį analizavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 3 d., 2023 m. liepos 25 d. nutartyse. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis T. U. dar iki pradedant ikiteisminį tyrimą bandė paveikti nukentėjusiąją M. U.. 2022 m. rugsėjo 19 d. apžiūros protokole užfiksuotas nukentėjusiosios M. U. ir T. U. susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis T. U. prašo nukentėjusiosios, kad ji nepyktų, kad pasakytų motinai, jog perdėjo, jog jo veiksmų, kuriuos nukentėjusioji nurodė, jos atžvilgiu nebuvo. Taip pat aiškino nukentėjusiajai, kad ji pati kalta, kad nesipriešino, nepasakė, kad jai nepatinka. Bandė įtikinti nukentėjusiąją, jog tai buvo lytinis auklėjimas, tai vyksta daugumoje šeimų. Taigi, kaip teisingai nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, kaltinamasis bandė paveikti nukentėjusiąją, jog ji pasakytų kitiems šeimos nariams, jog ji melagingai apkaltino jį, bandė padaryti įtaką, jog ji nesikreiptų į ikiteisminio tyrimo įstaigas ir neieškotų pagalbos dėl T. U. veiksmų jos atžvilgiu. Svarbu paminėti, kad kaltinamasis šias žinutes, kuriomis bandė nukentėjusiąją įtikinti, jog jokių nederamų veiksmų neatliko bei prašė jos pasakyti, kad melavo, nukentėjusiajai rašė tada, kai ji dar buvo nepilnametė. M. U. dėl tėvo seksualinio išnaudojimo į teisėsaugos institucijas kreipėsi tik sulaukusi pilnametystės. Vadovaujantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 539/2022(05), M. U. elgesiui – t. y., jog ji aktyviai nesipriešino tėvo veiksmams, neatsiskleidė apie seksualinį jos išnaudojimą ir neieškojo kitų suaugusiųjų pagalbos, įtakos turėjo faktorių visuma, tame tarpe ir priklausomas santykis nuo tėvo, jo baimė. Be to, nustatyta, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu per kitus asmenis – t. y. savo sugyventinę, nukentėjusiųjų motiną, taip pat aktyviais veiksmais galimai bandė paveikti nukentėjusiąsias. 2022 m. spalio 14 d. siunčiamų ir gaunamų laiškų tikrinimo protokole užfiksuota, kad kaltinamasis T. U., būdamas suimtas, ne kartą siųstuose laiškuose I. V. prašė, jog ji pakalbėtų su dukromis, kad jos atsiimtų pareiškimus, nes jis labai gailisi, jų atsiprašo bei prie jų daugiau nelys. Taip pat nurodė, kad jam neleidžia skambinti, jis pats negali susisiekti. T. U. prašė, kad I. V. jų maldautų, pasiūlytų joms pinigų. Taigi šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad paleidus kaltinamąjį į laisvę, jis gali ir vėl bandyti daryti įtaką nukentėjusiosioms.

20. Taip pat, kaip tinkamai ankstesnėse nutartyse jau buvo pažymėta, šioje baudžiamojoje byloje liudytojais buvo ir bus apklausiami T. U. šeimos nariai ir giminaičiai, t. y. nukentėjusiųjų brolis, kaltinamojo tėvai, kurie gyveno kartu su kaltinamuoju, bei kaimynai, kurie ir šiuo metu gyvena šalia kaltinamojo namų. Kitame teismo posėdyje planuojama apklausti liudytojus R. L. ir A. L. – t. y. kitos kaltinamosios I. V. brolį su sutuoktine. Todėl išlieka galimybė, kad kaltinamasis gali bandyti paveikti ir šiuos asmenis.

21. Be to, nors kaltinamasis teigia, jog pakeitus šiuo metu taikomą kardomąją priemonę į švelnesnes, jis gyventų (duomenys neskelbtini) (t. y. sodyboje), o ne ten, kur gyvena kita kaltinamoji I. V. bei nukentėjusioji G. U., taip pat M. U. gyvena atskirai. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto kaltinamojo ir nukentėjusiosios M. U. susirašinėjimo, tiesioginis poveikis nukentėjusiajai buvo daromas nepriklausomai nuo to, jog ši negyveno kartu su kaltinamuoju, pasinaudojant elektroninio ryšio priemonėmis, todėl ir šiuo atveju išlieka pagrįstas manymas, jog paleistas į laisvę, kaltinamasis gali daryti poveikį nukentėjusiosioms, kaltinamajai, kartu su jomis negyvendamas.

22. Aplinkybė, jog nukentėjusioji M. U. pirmosios instancijos teisme jau apklausta, taip pat apklausta dalis liudytojų, nukentėjusioji G. U. atsisakė duoti parodymus, nepaneigia tikimybės, kad T. U. gali ir toliau daryti poveikį kaltinamajai, nukentėjusiosioms ir liudytojams ir tokiu būdu trukdyti bylos procesui, kadangi bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nebaigtas. Be to, kita kaltinamoji I. V. dar nėra davusi parodymų, ji nurodė, kad parodymus duos po visų liudytojų apklausos, įrodymų ištyrimo. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad neizoliavus kaltinamojo T. U., išlieka pagrįstas manymas, jog jis trukdys procesui. Įvertinus nusikalstamų veikų, dėl kurių pareikšti kaltinimai T. U., pobūdį, baudžiamojo proceso stadiją, trukdymo procesui rizika šiuo metu yra pakankama suėmimo pagrindui, numatytam BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagrįsti.

23. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, kad T. U. dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), teigiamai charakterizuojamas savo kaime ir apylinkėje, jog jis turi rūpintis senyvo amžiaus tėvais, nepaneigia teismo padarytų išvadų, kad pakeitus kaltinamajam kardomąją priemonę į švelnesnes, kaltinamasis gali trukdyti procesui, todėl šis argumentas nesudaro pagrindo kardomosios priemonės – suėmimo pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones.

24. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau netaikant griežčiausios kardomosios priemonės šiuo atveju neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. EŽTT ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

25. Kaltinamojo gynėjas skunde prašo kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į užstatą ir intensyvią priežiūrą. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, į byloje esančius duomenis, jog kaltinamasis galimai dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo siekė paveikti nukentėjusiąją, jog ši nesikreiptų į teisėsaugas įstaigas dėl jo veiksmų, taip pat jog pradėjus ikiteisminį tyrimą jis galimai bandė paveikti nukentėjusiąsias per kitą kaltinamąją, taip pat atsižvelgiant į tai, jog paties kaltinamojo teigimu kita kaltinamoji yra priklausoma nuo jo, sprendžia, kad taikant švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (taip pat ir gynėjo prašomas taikyti kardomąsias priemones – užstatą, intensyvią priežiūrą) BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus užtikrinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, siūloma užstato suma – 10 000 Eur, atsižvelgus į galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą, gresiančias griežtas laisvės atėmimo bausmes (už BK 149 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik laisvės atėmimas nuo penkerių iki penkiolikos metų; už BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų; už BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik laisvės atėmimas nuo trejų iki trylikos metų; už BK 150 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik laisvės atėmimas nuo dvejų iki dešimties metų), nepašalintų galimybės, kad T. U. paleistas į laisvę trukdys procesui – t. y. bandys paveikti nukentėjusiąsias, kitą kaltinamąją ar liudytojus. Be to, kaltinamojo teigimu užstatą sumokėtų jo tėvai, taigi, pritaikius užstatą bei kaltinamajam šią kardomąją priemonę pažeidus, pajamų netektų būtent jie. Fizinės laisvės netekimas, atsiradęs pritaikius suėmimą, nagrinėjamu atveju užkardo galimybę kaltinamajam daryti įtaką nukentėjusiosioms, kaltinamajai ar liudytojams. Šio rezultato, dabartinėje proceso stadijoje, nebūtų galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, intensyvia priežiūra, net jeigu ši priemonė būtų taikoma kartu su užstatu, kadangi, kaip jau minėta, yra pagrindas manyti, jog T. U. gali daryti poveikį nukentėjusiosioms, kaltinamajai laiškais ar panašiomis priemonėmis. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje bylos stadijoje nėra pagrindo T. U. skirti vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, nes nė viena jų (ar jų kompleksas) nebus pakankama siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – yra adekvati T. U. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Taigi yra ir formalioji suėmimo sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 7 dalyje.

26. Vadovaujantis BPK 127 straipsnio 11 dalimi, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Kaltinamajam T. U. pratęsus suėmimo terminą 3 mėnesiams, bendra suėmimo trukmė sieks 19 mėnesių. Vadinasi nėra pagrindo išvadai, kad pratęsus suėmimo terminą bus pažeisti BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyti reikalavimai.

27. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais T. U. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi kaltinamajam T. U. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.