Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-08-13 · Civilinė byla Nr. e2S-963-460/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-13
Bylos Nr.
e2S-963-460/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04117-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
Teisėjas
Aušra Maškevičienė (pirm.)
Ieškovas
E. D.
Atsakovas
Neringos savivaldybė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-963-460/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04117-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.1; 3.1.14.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 13 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovei Neringos savivaldybei dėl įpareigojimo Neringos savivaldybę parduoti nuomojamą butą/gyvenamąsias patalpas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti Neringos savivaldybę parduoti ieškovei nuomojamą butą/gyvenamąsias patalpas, turinčias 59,07 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), už kainą, nustatytą Paramos būstui įsigyti ar išnuomoti Įstatyme Nr. XII-1215 (2019 m. vasario 12 d. red.) bei jame numatyta tvarka ir sąlygomis; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, ieškinio trūkumams, nurodytiems nutartyje, pašalinti.

3. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

3.1. Nurodė, kad ieškovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, tačiau atkreipė dėmesį, jog tokio pobūdžio reikalavimai, kokius reiškia ieškovė, teismų praktikoje pripažįstami turtiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2005, Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-748-115/2010, Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2S-1870-657/2016, 2S-371-658/2017).

3.2. Teigia, jog ginčas dėl nuomininko teisės nusipirkti nuomojamą butą už rinkos vertę priskirtinas turtiniams ginčams, todėl tokio pobūdžio ieškiniai turi būti apmokami žyminiu mokesčiu kaip turtinis ginčas, ieškinio sumą nustatant pagal ginčo turto rinkos vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėjo, jog Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo matyti, kad ginčo buto rinkos vertė yra 44 270 Eur, todėl konstatavo, jog už ieškinį mokėtinas 889 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo pačiam pasinaikinti skundžiamą nutartį, o nesutikus su atskiruoju skundu, perduoti jį nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Nurodė, kad ieškovės pareikštas ieškinio reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, nes juo siekiama apginti jos neturtinę teisę už rinkos kainą įsigyti nuomojamą gyvenamą patalpą, t. y. tik patenkinus ieškinį, ieškovė įgytų pareigą sumokėti visą nuomojamo savivaldybės buto rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą. Teigia, jog tai reiškia, kad jokios turtinės teisės ieškinio patenkinimu nėra siekiama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams ištaisyti teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

8. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčas dėl nuomininko teisės nusipirkti nuomojamą butą už rinkos vertę priskirtinas turtiniams ginčams, todėl tokio pobūdžio ieškiniai turi būti apmokami žyminiu mokesčiu kaip turtinis ginčas, ieškinio sumą nustatant pagal ginčo turto rinkos vertę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr.3K-3-381/2008).

9. Kasacinis teismas išaiškino, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. E. A., G. A., bylos Nr. 3K-3-264/2011).

10. Nagrinėjamu atveju, ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti Neringos savivaldybę parduoti ieškovei nuomojamą butą/gyvenamąsias patalpas, turinčias 59,07 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) už kainą, nustatytą Paramos būstui įsigyti ar išnuomoti Įstatyme Nr. XII-1215 (2019 m. vasario 12 d. red.) bei jame numatyta tvarka ir sąlygomis. Tai reiškia, jog ieškovė neprašo priteisti konkretaus turto, tačiau prašo įpareigoti (sudaryti galimybę) įsigyti tam tikrą turtą. Ieškinio tenkinimo atveju, ieškovė konkretaus turto neįgis, tačiau jai bus suteikta teisė į tam tikro materialaus turto įsigijimą. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovės ieškinio reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, todėl atsižvelgiant į aplinkybes, jog ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, ieškovės mokėtinas žyminis mokestis sudaro 75 Eur sumą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina bei ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Aušra Maškevičienė