- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-08
- Bylos Nr.
- 2S-748-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- R. K., G. J.
- Kategorijos
- 99.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-748-115/2010
99.1.;122.4.
2010 m. liepos 8 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarties dėl žyminio mokesčio primokėjimo civilinėje byloje Nr. 2-2708-852/2010 pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims R. K. ir G. J. dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė M. J. ieškiniu prašė pripažinti jai teisę privatizuoti trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 72,35 kv.m. ir įpareigoti atsakovą sudaryti su ja šio buto pirkimo-pardavimo sutartį (b.l.1-4).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. sausio 15 d. nutartimi nustatė ieškovei M. J. terminą iki 2010 m. sausio 29 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti (b.l.15).
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovės pareikštas reikalavimas yra turtinis, nes yra susijęs su nuosavybės teisės, t.y. daiktinės teisės, pripažinimu į butą. Toks reikalavimas apmokestinamas žyminiu mokesčiu priklausomai nuo ieškinio sumos – pagal buto rinkos vertę (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 9 p.) (Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-286/2005). Teismas nustatė, jog ieškinys nėra įkainotas (nenurodyta ieškinio suma), todėl neatitinka CPK 135 str. 1 d. 1 p. numatyto reikalavimo, ieškovė yra sumokėjusi per mažai žyminio mokesčio (132 Lt). Todėl ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti ieškinio sumą ir pateikti įrodymus apie sumokėtą (primokėtą) žyminį mokestį pagal ieškinio sumą.
Šalies argumentai
Apeliantė (ieškovė) M. J. pateikė atskirąjį skundą (b.l.17), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodo, jog ji prašo pripažinti teisę privatizuoti trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis, įpareigojant atsakovą sudaryti šio buto pirkimo–pardavimo sutartį. Mano, jog todėl ginčo butas negali būti įvertintas pagal rinkos vertę, nes jis turėtų būti privatizuojamas pagal tuo metu galiojusias kainas. Šis ginčas yra neturtinio pobūdžio, todėl sumokėto 132 Lt žyminio mokesčio pakanka. Pažymi, jog pagal tuo metu galiojusį Butų privatizavimo įstatymą, proceso šalys buvo atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Apeliantės (ieškovės) M. J. atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis - ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, atlikdamas prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.).
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę nurodyti ieškinio sumą ir pateikti įrodymus apie sumokėtą (primokėtą) žyminį mokestį pagal ieškinio sumą, taigi nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl to, ar ieškinio reikalavimas yra turtinis ar ne.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, jog žyminis mokestis pagal nustatymo būdą gali būti proporcinis ir paprastas. Proporcinis žyminis mokestis yra taikomas esant turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine ieškinio sumos išraiška. Paprastas žyminis mokestis išreiškiamas tikslia suma ir ji nepriklauso nuo ginčo dalyko vertės.
Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (LAT 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, bylos Nr.3K-3-381/2008).
Apeliantė nesutinka su skundžiamos nutarties argumentu, jog jos pareikštas reikalavimas yra turtinis, nes yra susijęs su nuosavybės teisės, t.y. daiktinės teisės, pripažinimu į butą; toks reikalavimas apmokestinamas žyminiu mokesčiu priklausomai nuo ieškinio sumos – pagal buto rinkos vertę. Apeliantės teigimu, ginčo butas negali būti įvertintas pagal rinkos vertę, nes jis turėtų būti privatizuojamas pagal tuo metu galiojusias kainas.
Pažymėtina, jog apeliantė yra sumokėjusi 132,00 Lt žyminio mokesčio ir ieškiniu prašo pripažinti jai teisę privatizuoti trijų kambarių butą, esantį Vydūno g. 7-46, Vilniuje, kurio plotas 72,35 kv.m. bei įpareigoti atsakovą sudaryti su ja šio buto pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė pareiškė du reikalavimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė pareikšdama vieną iš reikalavimų – reikalavimą privatizuoti butą siekė, kad jai būtų pripažinta daiktinė teisė į butą. CK 4.20 str. nurodyta, kad daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Privatizavimo teisės į butą pripažinimas kaip tik sudaro galimybę ieškovei įgyvendinti buto valdymo ir naudojimo teises. Būtent tokia linkme yra formuojama Lietuvos teismų praktika (Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-286/2005). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantę nurodyti ieškinio sumą ir pateikti įrodymus apie sumokėtą (primokėtą) žyminį mokestį pagal ieškinio sumą. Pažymėtina, jog ieškinio sumą nurodo ieškovas, o tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas (CPK 85 str. 2 d.). Taigi, ieškovė, neturėdama galimybės nustatyti tikslią ieškinio sumą, galėjo prašyti teismo nustatyti ieškinio sumą.
Taip pat pažymėtina, jog ieškovė pareiškė ir neturtinio pobūdžio reikalavimą – įpareigoti atsakovą sudaryti su ja šio buto pirkimo-pardavimo sutartį, taigi sumokėtas žyminis mokestis 132,00 Lt yra būtent už šį neturtinio pobūdžio reikalavimą.
Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas byloje pareikštą reikalavimą pripažinti apeliantei M. J. teisę privatizuoti butą turtiniu ir įkainotinu, tinkamai taikė proceso normas, reglamentuojančias ieškinio apmokestinimą žyminiu mokesčiu. Apeliantės (ieškovės) M. J. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Be to, iš apeliantės (ieškovės) M. J. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2708-852/2010 palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės (ieškovės) M. J. valstybei 5,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.