Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. J., atstovaujamos advokato Vygaudo Molio, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18234-191/2016 pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė D. J. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti ieškovei teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartimi ieškovei D. J. nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti likusią 502,00 Eur žyminio mokesčio dalį.Teismas nurodė, kad reikalavimas pripažinti ieškovei teisę privatizuoti butą lengvatine tvarka yra turtinis: patalpos taptų ieškovės nuosavybe. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 23 700,00 Eur, todėl už reikalavimą privatizuoti butą lengvatine tvarka mokėtinas 533,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovė yra sumokėjusi 31,00 Eur žyminį mokestį, todėl ją įpareigojo sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde ieškovė D. J., atstovaujama advokato Vygaudo Molio, prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti. Nurodė, kad teismas pažeidė tiek procesines, tiek materialinės teisės normas ir nepagrįstai įpareigojo ieškovę primokėti žyminio mokesčio dalį. Teismas neteisingai kvalifikavo reikalavimą pripažinti teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis kaip turtinį. Šios kategorijos bylose, kai prašoma pripažinti teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, žyminis mokestis teikiant dokumentus per elektroninę teismų sistemą yra 31,00 Eur, kurį ieškovė yra sumokėjusi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 str., 338 str.).Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria ieškovė įpareigota primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ir specialiuosius ieškiniui nustatytus reikalavimus (CPK 135 str.). Viena iš tinkamo asmens kreipimosi į teismą dėl jo pažeistų teisių gynimo sąlygų yra CPK 80 straipsnyje nustatymo dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).Nustatyta, kad ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė D. J. pripažinti teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis. Su ieškiniu pateiktas SEB bankas 2016 m. birželio 28 Mokėjimo nurodymas Nr. 370 patvirtina, kad už ieškinį ieškovė yra sumokėjusi 31,00 Eur žyminį mokestį.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė turi primokėti trūkstamą 502,00 Eur žyminio mokesčio dalį, kadangi jos pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka, o atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.20 straipsnyje nurodyta, kad daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Privatizavimo teisės į butą pripažinimas kaip tik sudaro galimybę ieškovei įgyvendinti buto valdymo ir naudojimo teises, todėl nėra pagrindo laikyti, kad teismas būtų pažeidęs CK 4.20 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2005).Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo jai pripažinti teisę privatizuoti konkretų turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovės reikalavimas yra susijęs su nuosavybės teisės, t. y. daiktinės teisės pripažinimu į nurodytą butą, todėl jis laikytinas turtiniu reikalavimu, apmokestinamu priklausomai nuo ieškinio sumos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).Atsižvelgus į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių ir materialinės teisės normų nepažeidė, pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą ir įpareigojo ieškovę primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Dėl šių priežasčių keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.