Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-302-651/2018

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-11-08
Bylos Nr.: 1A-302-651/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-27445-2018-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Nuosprendis:panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą BPK 327 str. 2 punkte numatytais pagrindais

Teisėjai: Dalia Kursevičienė, Eduardas Maškevičius, Regina Bertašienė
Nuteistasis: D. A.
Advokatai: Tomas Leščinskas

Kategorijos

1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 147 str. 3 d., 147-2 str. 2 d., 157 str. 3 d., 189-1 str. 2 d., 227 str. 4 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 str. 2 p.)

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-302-651/2018

Teisėjas Vaclovas Jurjonas Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27445-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.4.6.3.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eduardo Maškevičiaus,

sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,nuteistajam D. A., jo gynėjui advokatui Tomui Leščinskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. gynėjo advokato Tomo Leščinsko apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 50 MGL (2 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 33 MGL (1 650 Eur) bauda. Baudą nurodė sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu uždrausta D. A. vairuoti kelių transporto priemones 1 metus.

Išieškota iš D. A. valstybės naudai konfiskuotino turto vertė pinigais – 300 Eur. Motoroleris ZNEN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (modelis ZN50QT-78), paliktas M. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. D. A. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio: 2018 m. birželio 10 d., 14.45 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo M. A. priklausantį motorolerį ZNEN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1.5 promilės alkoholio (1,80 promilės etilo alkoholio).

Žemesnės instancijos teismas

2. Tauragės apylinkės teismas, įvertinęs paties nuteistojo prisipažinimą, rašytinius įrodymus, padarė išvadą, jog byloje neginčijamai įrodyta, kad D. A. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą. Teismas, nuteistajam skirdamas minimalią bausmę bei taikydamas minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą, įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsižvelgė į tai, kad padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Atsižvelgęs į nuteistojo prašymą išdėstyti baudos sumokėjimą, teismas nurodė baudą sumokėti per 6 mėnesius. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, sprendė iš nuteistojo išieškoti konfiskuotino turto vertę, o motorolerį grąžinti jo savininkui M. A..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. A. gynėjas advokatas Tomas Leščinskas prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį ir D. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paliekant teismo paskirtą poveikio priemonę ir neskiriant konfiskavimo.

3.1. Nurodo, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta be D. A. gynėjo, nors pastarasis prieš teismo posėdį buvo kreipęsis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Sprendimas teikti D. A. antrinę teisinę pagalbą buvo priimtas tik 2018-08-03, t. y. po to kai buvo atliktas įrodymų tyrimas. Nuteistasis dėl nežinojimo pats teismui nenurodė apie pradėtą procesą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, o teismas to nuteistojo nepaklausė. Kadangi byla buvo išnagrinėta be gynėjo, todėl nuteistasis nesugebėjo pasinaudoti savo turima teise prašyti teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Mano, kad nuteistajam, D. A. yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodo, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, turi tik 40 proc. darbingumą, išlaiko 3 nepilnamečius vaikus, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybės, naujų ikiteisminio tyrimų jam nėra pradėta, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo (sugyventinė). Tokie duomenys, pasak apelianto, leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, todėl yra pagrindas jam taikyti BK 40 straipsnį.

3.2. Mano, kad šiuo atveju nebuvo būtina konfiskuoti turtą. Tokią išvadą daro remdamasis į aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo padarytą veiką ir jo asmenybę. Be to, teigia, kad motoroleris yra šeimos turtas. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad motorolerio vertės konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

4. Teismo posėdžio metu atliktas įrodymų tyrimas dėl naujai pateiktų įrodymų. Teismui pateikta: T. T. prašymas perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą jos sugyventinį D. A.; T. T. darbo sutartis, duomenys, patvirtinantys jos darbingumą, darbdavio pateikta charakteristika; duomenys, patvirtinantys, kad D. A. turi tris nepilnamečius vaikus; Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada dėl D. A. darbo pobūdžio ir sąlygų, iš kurios matyti, kad gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 proc.; D. A. darbingumo lygio pažyma, patvirtinanti, kad D. A. nustatytas darbingumo lygis yra 40 proc. Apklausta liudytoja T. T., kur parodė, kad nuteistajam turi teigiamos įtakos.

4.1. Prokurorė teismo posėdžio metu sutiko, kad D. A., jei teismas nuspręs, kad T. T. verta pasitikėjimo, būtų atleistas pagal laidavimą. Tačiau nesutinka, kad teismas nepagrįstai taikė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir nustatė konfiskuotino turto vertę – 300 Eur. Pažymi, kad konfiskuotino turo vertė yra mažesnė nei prašomo taikyti užstato. Dėl užstato taikymo palieka spręsti teismui.

4.2. Nuteistasis D. A. ir jo gynėjas advokatas T. Leščinskas prašė tenkinti apeliacinį skundą

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkinamas iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo D. A. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota. Pats apeliantas kaltės neginčija, todėl kolegija dėl to nepasisako. Apeliaciniu skundu yra keliamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK str.). Nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme nuteistasis neturėjo gynybos, todėl nežinojo savo teisės prašyti jį atleisti pagal laidavimą, todėl prašymą bei su juos susijusius įrodymus pateikė apeliacinės instancijos teisme.

Žemesnės instancijos teismas

7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Pirmosios instancijos teismas klausimo dėl D. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindo, nesprendė, nes nebuvo pateiktas asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Toks prašymas pateiktas apeliacinės instancijos teismui. Kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, naujai gautus įrodymus, konstatuoja, kad D. A. buvo pagrindas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą laiduotoja paskiriant jo sugyventinę T. T..

8. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Šio baudžiamojo įstatymo straipsnio sąlygų visuma, taip pat ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančios sąlygos apsprendžia galimą laidavimo instituto taikymo svarstymą. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecijos teisė nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

9. Pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidimo sąlyga (BK 40 str. 1 d.), susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų, atitinka reikalavimą, kadangi padarytas nesunkus nusikaltimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose numatytos sąlygos. D. A. anksčiau neteistas (b. l. 70), administracine tvarka baustas, tačiau nusižengimai nesusiję su alkoholio vartojimu ir administracinės nuobaudos nusikalstamos veikos padarymo metu negaliojo (b. l. 67–69). D. A. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tai leidžia pagrįstai spręsti apie BK 40 straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimą.

10. Būtina įvertinti ir tai, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.). Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio. Kasacinio teismo pasisakyta, kad išvada turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgus į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, o tuo pačiu ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-329/2013).

11. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš bylos duomenų, D. A. praeityje neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas. Yra nedirbantis, tačiau bylos duomenys patvirtina jo neįgalumą – nustatytas darbingumas yra 40 proc (b. l. 141). Be to, iš ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados matyti, kad D. A. galėjimas dirbti yra ribotas. Dėl sveikatos būklės gali dirbti tik pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 proc. D. A. su sugyventine T. T. augina tris nepilnamečius vaikus. Duomenų, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu būtų nusižengęs ar kitaip ignoravęs įstatymus, jų nesilaikęs, nėra. Nustatyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, o po nusikaltimo padarė atitinkamas išvadas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog D. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra pagrindas išvadai, kad ši laidavimo instituto taikymui būtina sąlyga taip pat egzistuoja.

12. Nustačius visas būtinas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, būtina įvertini, ar asmuo, siekiantis būti laiduotoju, yra tinkamas ir ar gali daryti teigiamą poveikį kaltininkui (BK 40 str. 3 d.). D. A. laiduotoja pageidauja būti jo sugyventinė T. T.. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad T. T. yra dirbantis asmuo; nuo 2017-10-03 dirba L. K. įmonėje, darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 139), darbingumo lygis yra 55 proc., neteista, administracine tvarka, kaip nurodė liudytoja, bausta vieną kartą prieš 3 metus. Nustatyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad T. T. turi teigiamą įtaką sugyventiniui ir gali teigiamai koreguoti jo vertybines nuostatas. Aptartų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad T. T. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo BK 40 straipsnio 3 dalies prasme, kuri darys teigiamą įtaką kaltininkui. Jiems kartu gyvenant šeimoje, T. T. turės galimybę D. A. stebėti ir kontroliuoti.

13. Esant išdėstytiems motyvams, kolegija konstatuoja, kad D. A. yra pagrindas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atleisti pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant sugyventinę T. T. ir nustatant vienerių metų laidavimo terminą (BK 40 str. 4 d.).

14. BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Dėl užstato taikymo ar jo netaikymo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie yra reikšmingi sprendžiant dėl BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto prevencinio poveikio nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui. Apeliaciniame skunde nenurodoma, ar laidavimo institutą taikyti su užstatu ar be. Teismo posėdžio metu T. T. nurodė, jog galvojo, kad gali būti taikomas užstatas iki 500 Eur, nes sunki materialinė padėtis.

15. Užstatas skiriamas tuo atveju, kai manoma, kad jį taikant bus labiau užtikrintas tinkamas laidavimo vykdymą ir padidės asmens motyvacija tinkamai elgtis. Nagrinėjamu atveju D. A. pirmą kartą padarė nusikaltimą, jokių administracinių nusižengimų, susijusių su alkoholio vartojimu, nėra padaręs, todėl yra pagrindas manyti, kad vien ikiteisminio tyrimo atlikimas, teisminis procesas bei atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, žinant, kokiais atvejais jis gali būti panaikintas, D. A. turi teigiamą įtaką. Byloje D. A. charakterizuojantys duomenys rodo, kad jis yra teigiamas asmuo, nelinkęs daryti jokių teisės pažeidimų. Be kita ko, bylos duomenys patvirtina, kad šeimos materialinė padėtis yra sunki: šeima augina 3 nepilnamečius vaikus, o bendros pajamos per mėnesį sudaro 700 Eur. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad užstato paskyrimas šiuo atveju nėra būtinas. Priešingai, kolegijos įsitikinimu, D. A. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikant užstatą, neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

16. Apeliaciniu skundu prašoma netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje ir nekonfiskuoti konfiskuotino turto vertės – 300 Eur. Nurodoma, kad aplinkybės, apibūdinančios padarytą nusikalstamą veiką, D. A. asmenybę, tai, kad motoroleris yra šeimos turtas, sudaro pagrindą netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo., Mano, kad motorolerio vertės konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

17. Pirmosios instancijos teismas apelianto vairuojamą motorolerį ZNEN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (modelis ZN50QT-78) pripažino nusikalstamos veikos priemone.

18. Turto konfiskavimas pagal BK 72 straipsnį yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011).

19. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi sąmoningas transporto priemonės panaudojimas, darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, yra įtrauktas į BK 287 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis. Tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos, kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Kad transporto priemonė, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios naujos teisės normos taikymo praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-242-870/2017, 1A-385-211/2017, 1A-409-209/2017, Klaipėdos apygardos teismo nutartus bylose Nr. 1A-220-606/2017, 1A-139-255/2017 ir kt.). Taigi apylinkės teismas pagrįstai automobilį pripažino nusikalstamos veikos priemone ir nurodė, kad automobilio konfiskavimas yra būtinas. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju skiriant asmeniui baudžiamojo poveikio priemones, kurių pagrindinis tikslas yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šių priemonių taikymo tikslingumas turi būti įvertintas ir proporcingumo principo aspektu.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, ir priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nevaržo apelianto akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kolegija šiuo atveju neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui, taikydamas privalomą transporto priemonės konfiskavimą, nesivadovavo proporcingumo principu.

21. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, tokios kaip teigiama asmens, atleidžiamo pagal laidavimą, asmenybė, motorolerio vertinimas kaip šeimos turto, nesudaro jokio pagrindo nekonfiskuoti transporto priemonės, kuri pripažinta nusikaltimo padarymo priemone, šiuo atveju konfiskuojant net ne pačią transporto priemenę, o jos vertę. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su apelianto asmenybe, buvo įvertintos atleidžiant apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl to jam nebuvo taikyta jokia bausmė. Šiuo atveju tik taikytos baudžiamojo poveikio priemonės leis įgyvendinti bausmės paskirtį. Bylos medžiaga nustatyta, kad konfiskuoto automobilio vertė yra 300 Eur, todėl tokio turto konfiskavimą vertinti kaip neproporcingą padarytam nusikaltimui, nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad transporto priemonės vertės konfiskavimas būtų itin didelė finansinė našta arba nepagrįstai didelius nepatogumus gyvenime sukelianti poveikio priemonė.

22. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos BK 72 straipsnio numatytos sąlygos šiai baudžiamojo poveikio priemonei taikyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo apelianto akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, automobilio vertę, tai, kad D. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliantui taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra proporcinga ir atitinka teisingumo principo reikalavimus. Pažymėtina, kad apeliantas sutiko su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu, todėl kolegija dėl jos taikymo plačiau nepasisako ir jos taikymas priimant naują nuosprendį paliekamas.

23. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria D. A. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 50 MGL bauda, pagal BK 64¹ straipsnį paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 33 MGL bauda bei į bausmę įskaičiuotas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-06-10 iki 2018-06-11 ir nustatyta, kad D. A. turi sumokėti 29 MGL baudą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos naikintina ir D. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jo sugyventinei T. T.. Laidavimo terminą nustatant vienerius metus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo D. A. gynėjo advokato Tomo Leščinsko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį dalyje dėl D. A. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

D. A., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams, ir bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti T. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti D. A., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai T. T., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

D. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Regina BertašienėDalia KursevičienėEduardas Maškevičius