- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-15
- Bylos Nr.
- e2-2409-656/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-006587-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- V. A.
- Kategorijos
- 2.6.20pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinė mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui V. A. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimų ir argumentų santrauka
1. Teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės Nacionalinė mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ieškovė, NMA) ieškinį atsakovui V. A., kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 155 287,88 Eur žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad NMA siekia prisiteisti patirtą žalą - išmokėtą 155 287,88 Eur paramą miškams įveisti - iš UAB „Ateities miškai“ (toliau – Paramos gavėja) vadovo V. A. (toliau – Atsakovas), kadangi Atsakovui, būnant Paramos gavėjos vadovu, buvo sukelta žala NMA (plotai, kurių miško įveisimui skirta parama parduoti be įsipareigojimų perėmimo, įveisti ne tos rūšies sodinukai), nulemta Atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų. Paramos gavėja UAB „Ateities miškai“ 2025 m. gegužės 12 d. išregistruota iš registro, ją likvidavus registrų centro tvarkytojo sprendimu.
3. Atsakovas, atstovaudamas Paramos gavėjai, įsipareigojo įgyvendinti projektus:
3.1. Projektą Nr. 2NM-KV-10-1-004008-PR001 (toliau – Projektas I) pagal 2010 m. lapkričio 26 d. paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – Priemonė);
3.2. Projektą Nr. 2NM-KV-12-1-008044-PR001 (toliau – Projektas II) pagal 2012 m. kovo 29 d. paraišką pagal Priemonę;
3.3. Projektą Nr. 2NM-KV-13-2-008968-PR001 (toliau – Projektas III) pagal 2013 m. gruodžio 6 d. paraišką pagal Priemonę.
4. Visų trijų projektų atvejais nustatyta, kad žemės sklypai, kurių miškų įveisimui, priežiūrai ir apsaugai išmokėtos paramos lėšos buvo parduoti kitai įmonei, tačiau prisiimti įsipareigojimai nebuvo perleisti, todėl NMA pagal Projektą I, II ir III siekia susigrąžinti visą išmokėtą paramos sumą už miško įveisimą bei įveisto miško priežiūrą ir apsaugą.
5. Atsakovas iš esmės pasisavino paramos lėšas, išmokėtas iš Lietuvos valstybės ir Europos Sąjungos fondų. Už pažeidimus yra atsakingas Atsakovas, kaip Paramos gavėjos vadovas. Atsakovas, įgyvendinant Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto paramos lėšomis finansuotą Projektą I, II ir III, vadovavo Paramos gavėjai ir neteisėtais veiksmais sukėlė žalą Europos Sąjungos fondams ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui.
Atsiliepimas
6. Vadovaujantis CPK 142 straipsnio reikalavimais, atsakovui pranešimas pateikti atsiliepimą į ieškinį bei ieškinys buvo išsiųsti paskutiniu teismui žinomu jo adresu bei registracijos adresu, tačiau grįžo neįteikti. Sodros informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nedirba. Teismui išnaudojus visas galimybes informuoti atsakovą, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti CPK 130 straipsnio tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas, priimant sprendimą už akių.
7. CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Atsižvelgiant į tai, kad tokį prašymą ieškovė savo ieškinyje yra pareiškusi, CPK 285 straipsnio 3 dalyje numatytų kliūčių priimti sprendimą už akių nėra, toks sprendimas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų priimtinas. Sprendimas už akių priimtinas dėl visų ieškovės pareikštų reikalavimų, nes apie juos atsakovas buvo tinkamai informuotas.
8. Priimant sprendimą už akių, atliktinas formalus byloje pateiktų įrodymų vertinimas, išdėstytini sutrumpinti motyvai (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 286 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, nustatė, kad Atsakovas V. A. UAB „Ateities miškai“ vadovo pareigas ėjo nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2025 m. gegužės 12 d.
10. Atsakovas, atstovaudamas Paramos gavėjai UAB „Ateities miškai“, įsipareigojo įgyvendinti projektus:
10.1. Projektą Nr. 2NM-KV-10-1-004008-PR001 (toliau – Projektas I) pagal 2010 m. lapkričio 26 d. paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – Priemonė);
10.2. Projektą Nr. 2NM-KV-12-1-008044-PR001 (toliau – Projektas II) pagal 2012 m. kovo 29 d. paraišką pagal Priemonę;
10.3. Projektą Nr. 2NM-KV-13-2-008968-PR001 (toliau – Projektas III) pagal 2013 m. gruodžio 6 d. paraišką pagal Priemonę.
11. UAB „Ateities miškai“, atstovaujama atsakovo, įsipareigojimus pagal Projektą I ir Projektą II perėmė iš D. E. B. pagal 2012 m. liepos 18 d. pranešimą „Dėl įsipareigojimų perleidimo“. Todėl įsipareigojimai turėjo būti vykdomi pilna apimtimi taip, kaip jie buvo prisiimti pirminės pareiškėjos.
12. Paraišką pagal Projektą III teikė atsakovas kaip paramos gavėjos atstovas.
13. Projektai I, II ir III neįgyvendinti bei padaryti esminiai pažeidimai vadovaujant Atsakovui (kuris žinojo apie įsipareigojimus NMA, teikė paraišką pagal Projektą III, teikė prašymą dėl įsipareigojimų perėmimo pagal Projektą I ir II, teikė papildomą informaciją NMA, teikė paaiškinimus ir t. t.).
14. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, NMA 2019 m. vasario 26 d. priėmė sprendimą Nr. KV_02_07 „Dėl UAB „Ateities miškai“ išmokėtos paramos dalies pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ susigrąžinimo“ (toliau – Sprendimas I), kuriuo privalomos grąžinti NMA paramos skola - 124 525,41 Eur.
15. Atsižvelgiant į Projekto II pažeidimą, NMA 2020 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą Nr. KV_12_19 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – Sprendimas II), kuriuo vadovaujantis privaloma grąžinti NMA paramos skola - 37 290,16 Eur.
16. Atsižvelgiant į Projekto III pažeidimą, NMA 2020 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą Nr. KV_12_18 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – Sprendimas III), kuriuo privalomos grąžinti NMA paramos skola - 6 022,59 Eur.
17. Sprendimas I, Sprendimas II ir Sprendimas III nustatyta tvarka ir terminais skųsti nebuvo.
18. Negrąžinus įsiskolinimų pagal priimtus Sprendimus, NMA inicijavo teisminius skolų išieškojimo procesus bei priverstinį jų vykdymą:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – VAAT) (dabar Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai) NMA pateikė 2019 m. gegužės 23 d. prašymą dėl susidariusios 124 525,41 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2019 m. gegužės 15 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos priteisimo (pagal Sprendimą I). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3714-821/2019 (toliau – VAAT sprendimas I) tenkino prašymą pilna apimtimi. VAAT sprendimas I nustatyta tvarka ir terminais skųstas nebuvo, Paramos gavėja įsiskolinimo negrąžino. Teismas 2020 m. sausio 6 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo perduotas priverstiniam antstolių vykdymui. Priverstinį išieškojimą pagal Vykdomąjį raštą I atliko antstolės D. M. kontora. Per priverstinio išieškojimo procesą buvo išieškota 12 550,28 Eur, liko neišieškota 111 975,13 Eur suma.
18.2. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2021 m. kovo 5 d. prašymą dėl susidariusios skolos ir palūkanų priteisimo pagal Sprendimą II ir Sprendimą III priteisti iš Paramos gavėjos NMA naudai 43 312,75 Eur susidariusią skolą (bendra skola pagal Sprendimą II ir Sprendimą III); 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2021 m. vasario 10 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. VAAT 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2493-811/2021 tenkino NMA Prašymą II pilna apimtimi. VAAT sprendimas II nustatyta tvarka ir terminais skųstas nebuvo, Paramos gavėja įsiskolinimo negrąžino. Atsižvelgiant į tai, administracinėje byloje buvo išduotas vykdomasis raštas. Priverstinį išieškojimą pagal vykdomąjį raštą atliko antstolio D. Š. kontora. Per visą išieškojimo procesą nebuvo išieškota jokia įsiskolinimo dalis. Liko neišieškota 43 312,75 Eur suma.
19. Bendra teismų sprendimais priteista skolos suma 167 838,16 Eur, vykdymo metu išieškota 12 550,28 Eur, todėl bendra likusi neišieškota skola sudaro 155 287,88 Eur (167 838,16 Eur - 12 550,28 Eur).
20. Paramos gavėja UAB „Ateities miškai“ 2025 m. gegužės 12 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro, ją likvidavus registrų centro tvarkytojo sprendimu.
21. Paramos gavėjai esant likviduotai, ieškinys dėl 155 287,88 Eur žalos atlyginimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai pareikštas subsidiariai atsakingam buvusiam UAB „Ateities miškai“ vadovui.
22. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl bendrovės, kuri, pritaikius paramos sugrąžinimo sankciją, turėjo prievolę grąžinti visą jai išmokėtą 167 838,16 Eur paramą, finansuojamą, be kita ko, ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, bet šią prievolę yra įvykdžiusi tik iš dalies (iš jos išieškota 12 550,28 Eur paramos suma), vadovo civilinės atsakomybės. Ieškovė, naudodamasi tiesioginio ieškinio pareiškimo teise, į teismą kreipėsi įrodinėdama dėl likviduotos ir jau išregistruotos iš Juridinių asmenų registro bendrovės buvusio vadovo (atsakovo V. A.) neteisėtus veiksmus ir žalos šiais veiksmais jai padarymą, sąmoningai netinkamai vykdžius Projektus I, II, III, pagal kuriuos buvo išmokėta parama, įgyvendinimo sąlygas bei pardavus be įsipareigojimų perėmimo miško plotus, kurių miško įveisimui skirta parama.
23. Civilinio Kodekso 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens vadovo pareigos bendrovės atžvilgiu, kurių nevykdant ar tokias pareigas pažeidus, dėl netinkamo valdymo bendrovės vadovui gali kilti atsakomybė, o tretieji asmenys gali pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo juridiniam asmeniui (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-729-790/2023).
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad projekto vykdytojo – juridinio asmens prievolė grąžinti neteisėtai išmokėtas ir (arba) panaudotas lėšas administruojančiajai institucijai gali atsirasti, be kita ko, administruojančiosios institucijos priimto administracinio akto – sprendimo dėl lėšų susigrąžinimo pagrindu. Tačiau tokio sprendimo pagrindu savaime neatsiranda projekto vykdytojo – juridinio asmens valdymo organų narių prievolė grąžinti neteisėtai gautas lėšas, kurios iš juridinio asmens nebuvo išieškotos. Pirmiau nurodyta juridinio asmens valdymo organų narių prievolė, nustačius atitinkamas civilinės atsakomybės sąlygas, gali atsirasti CK 6.263 straipsnio pagrindu, kai valdymo organų narių neteisėti veiksmai nėra bendras pareigų bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o neteisėti veiksmai yra nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą (veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti administruojančiosios ar įgyvendinančiosios institucijų klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu sudarant ir vykdant sutartį ar kitais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsirado tiesioginė (individuali) žala. Be to, vadovas atsako ne dėl bet kokio jam priskirtų pareigų pažeidimo, o padaryto dėl jo didelės kaltės, t. y. dėl tyčios siekiant pažeisti kreditoriaus interesus ar dėl didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020, 38 punktas 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021).
25. Nustačius juridinio asmens vadovo nesąžiningus į tiesioginį ieškinį dėl individualios jam padarytos žalos pareiškusį konkretų kreditorių nukreiptus veiksmus ir aplinkybes, kad juridinis asmuo negali patenkinti tokio kreditoriaus reikalavimo, juridinio asmens vadovas tokiu atveju atsako subsidiariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017; 2023 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-378/2023).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas.
Neteisėti veiksmai
27. Ieškovės tvirtinimu, atsakovas, būdamas Paramos gavėjos vadovu, kuris NMA iš esmės pateikė visas paraiškas pagal Projektą I, II ir III (paraiškas pagal Projektą I ir II pateikė pagal įgaliojimą, paraišką pagal Projektą III pateikė kaip Paramos gavėjos atstovas), komunikavo su NMA Projekto I, II ir III klausimais, žinojo apie Paramos gavėjos prisiimtus įsipareigojimus, tačiau Atsakovo neteisėti veiksmai lėmė tai, kad Projektas I, II ir III neįgyvendinti, t. y. neįveistas numatytas miškas, o žemės sklypai parduoti, naujajam savininkui, neperėmus įsipareigojimų.
28. Su Projektu I susiję pažeidimai: 1) neigiamas VMT vertinimas (pažeistas Taisyklių 68.6.2 p.); 2) numatyti klevai ir beržai nebuvo pasodinti, rastos liepos ir drebulės, nors NMA nedavė leidimo keisti miško želdinimo projektą (pažeistas Taisyklių 64 p.). Su Projektu II ir Projektu III susiję pažeidimai: 1) perleistas už paramos lėšas įsigytas turtas (įveistas miškas) (pažeisti Taisyklių 12 p., 15 p., 16 p., 68.7 p.)
29. Už Projekto I, II ir III mokėtos paramos lėšos: miško įveisimo išmokos; miško priežiūros bei apsaugos išmokos.
30. Ieškovės vertinimu, Atsakovo neteisėti veiksmai atsiskleidė keletu aspektų. Visų pirma, Atsakovas turėjo užtikrinti, kad Projektu I bus įveistas miškas, kurį sudarys klevai ir beržai, o VMT nustatė liepas ir drebules. Asmuo, kuris vadovavo juridiniam asmeniui ir kasmet gavo išmokas už įveisiamo miško priežiūrą bei apsaugą turėjo ir galėjo suprasti, kad žemės plotuose yra ne klevai ir beržai, o liepos ir drebulės. Ieškovė pastebėjo, kad pagal Projektą I miško žėlimo projektą paruošė būtent Atsakovas. Tad Atsakovas sąmoningai, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą, neinformavo NMA apie faktiškai pakeistą sodinukų rūšį. Už skirtingos rūšies miško įveisimą mokamos skirtingo dydžio išmokos. Todėl Atsakovas sąmoningai pasirinko neinformuoti apie tai NMA, nederinti leidimo keisti želdinimo projektą. Antra, Atsakovas, veikdamas Paramos gavėjos vardu, turėjo užtikrinti, kad miškas būtų įveisiamas tinkamai, t. y. atsakinga institucija – VMT, šeštaisiais metais po miško įveisimo 22,75 ha plote atliko patikrinimą ir pateikė vertinimą „nepatenkinamai“. Šiuo atveju toks VMT vertinimas lėmė Taisyklių 68.6.2 p. pažeidimą, nes vertinimas nėra „gerai“, „patenkinamai“ arba miško želdiniai žuvę, parama nutraukiama ir susigrąžinama viskas, kas buvo išmokėta. Trečia, pagal Projektą II ir III Atsakovas, būdamas atsakingas už Paramos gavėjos įsipareigojimus turėjo užtikrinti, kad žemės sklypai nebus parduodami ar kitaip perleidžiami. Šiuo atveju Atsakovas turėjo ir galėjo suprasti, kad parduodant sklypus, bet neperimant įsipareigojimų reikia grąžinti išmokėtą paramą. Atsakovui tai buvo žinoma, nes pats Atsakovas Projektą I ir II perėmė iš pirmosios pareiškėjos, kartu perimant ir įsipareigojimus. Projekto II ir III atveju Atsakovas nesikreipė į NMA tam, kad būtų duotas leidimas perleisti už paramos lėšas įsigytą turtą (veisiamą mišką). Atsakovas, atstovaudamas Paramos gavėją ir perleisdamas sklypus, kuriuose turėjo būti veisiamas miškas pagal Projektą II ir III, atliko neteisėtus veiksmus ir jais buvo pažeistas Taisyklių 15 p. (be NMA sutikimo neparduoti ar kitaip neperleisti už paramos lėšas įsigyto turto) bei kilo pasekmė, nurodyta Taisyklių 16 p. ir 68.7 p. (jeigu įsipareigojimai neperimami, turi būti sugrąžinta išmokėta parama). Pagal Projektą II net penkerius metus ir pagal Projektą III ketverius metus NMA mokėjo priežiūros ir apsaugos išmokas, kurios turėjo būti panaudotas želdinamo miško priežiūrai, pagal Projektą II tai sudarė 18 130,10 Eur (už 7,06 ha), o pagal Projektą III tai sudarė 3 181,76 Eur (už 1,77 ha). Pažymėtina, kad pagal Projektą II ir III virš 20 tūkst. Eur suma skirta tam, kad būtų išsaugoma miško ekosistema, apsaugoti sodinukai ir miško gyvūnija nuo žalingų veiksnių, kad būtų užtikrinamas miško atsinaujinimas. Tokios išmokos paprastai skiriamos padengti sodinukų priežiūros ir apsaugos išlaidas, tokias kaip tvorų įrengimas, repelentų naudojimas, žuvusių sodinukų atsodinimas ir t. t. Pagal Projektą I priežiūros ir apsaugos išmokos buvo mokamos penkerius metus už 22,15 ha plotą ir iš viso buvo išmokėta net 53 763,83 Eur. Taigi, Atsakovas, atstovaudamas Paramos gavėją pagal Projektą I, II ir III, vien tik už sodinukų priežiūrą ir apsaugą gavo net 75 075,69 Eur, tačiau paramos lėšos nebuvo panaudotos tinkamai, nes nei vienas iš projektų nebuvo tinkamai įgyvendintas.
31. Atsakovui turėjo ir galėjo būti suprantama, kad esant jo neveikimui (nesirūpinta veisiamu mišku, kuomet VMT išvada buvo „nepatenkinamai“) ir neteisėtam veikimui (parduoti veisiamo miško plotą, pasodinti ne tos rūšies sodinukai), Projektas I, II ir III nebuvo įgyvendinti. Jeigu Atsakovas nusprendė nebeįgyvendinti Projekto I, II ir III, atitinkamai, turėjo grąžinti NMA išmokėtas lėšas gavęs NMA Sprendimą I, II ir III, tačiau to nepadarė.
32. Pagal CK 6.246 str. 1 d. neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Šiuo atveju Atsakovui, kaip įmonės vadovui buvo žinoma apie tai, kad Paramos gavėjai nesilaikant prisiimtų įsipareigojimų – paramos lėšos turi būti grąžintos NMA ir Europos Sąjungos fondams. Atsakovas nei asmeniškai, nei Paramos gavėjos vardu neinformavo NMA apie priežastis, dėl kurių Projektas I, II ir III nebuvo įgyvendinti, dėl ko sodinukai buvo pakeisti, dėl ko buvo parduoti žemės sklypai su įveisiamu mišku, už kurių įveisimą ir priežiūrą NMA yra išmokėjusi paramos lėšas.
33. Nagrinėjamu atveju atsakovas kaip paramos gavėjos vadovas tyčia atliko neteisėtus veiksmus, parduodamas sklypus, neperduodant įsipareigojimų, netinkamai įveisiant mišką.
34. CK 6.249 str. numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
35. NMA – vienintelė akredituota institucija administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. NMA yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto bei Europos Sąjungos lėšų, todėl NMA privalo užtikrinti tinkamą ir teisėtą valstybės biudžeto bei Europos Sąjungos lėšų panaudojimą.
36. Atsakovas suprato prisiimtus įsipareigojimus, sąmoningai leido kilti susidariusiai situacijai, dėl ko Paramos gavėjai atsirado prievolė grąžinti paramos lėšas NMA. Atsakovas veikė neteisėtai, neatsakingai, nesiėmė veiksmų siekiant užtikrinti įsipareigojimų perleidimą, o tokie Atsakovo veiksmai lėmė 155 287,88 Eur (167 838,16 Eur - 12 550,28 Eur) turtinės žalos atsiradimą.
Priežastinis ryšys
37. Civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingais padariniais. Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013).
38. Nagrinėjamu atveju tarp Atsakovo neteisėtų veiksmų ir NMA patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Atsakovas, būdamas Paramos gavėjos vadovu, žinodamas apie įsipareigojimus tinkamai vykdyti projektus, veikė sąmoningai, tikslingai, leido susidaryti situacijai, dėl kurios padaryta turtinė žala ne tik valstybės biudžetui, bet ir Europos Sąjungos žemės ūkio fondui. Atsakovas neatliko savo kaip vadovo pareigų sąmoningai suprasdamas padarinius ir nesiėmė veiksmų, kad padariniai nekiltų, todėl susidarė situacija, jog išmokėtos paramos lėšos liko Atsakovo žinioje. NMA žalos priežastys – Atsakovo veisiamo miško plotų pardavimas be NMA žinios ir sutikimo, įsipareigojimų neperleidimas, miško želdinių pakeitimas be NMA žinios ir be suderinto miško želdinimo projekto.
39. NMA laikosi pozicijos, kad Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė net keletu aspektų (nederintas su NMA miško želdinimo projekto keitimo klausimas ir be NMA leidimo pakeistos sodinukų rūšys, taigi akivaizdus miško želdinimo projekto neatitikimas; nederintas klausimas dėl želdinamų plotų pardavimo; nederintas įsipareigojimų perleidimo klausimas), lėmusiu žalos atsiradimą, todėl kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi pats Atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012). NMA vertinimu, kaltė šiuo atveju akivaizdi – Paramos gavėja be Atsakovo negalėjo funkcionuoti ir Atsakovas veikė Paramos gavėjos vardu.
40. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovo vadovavimo Bendrovei metu atlikti neteisėti veiksmai, jais padaryta žala Paramą Projektui vykdyti suteikusiai ieškovei priežastiniu ryšiu susiję su faktine situacija, kad, Bendrovė nebegalėjo įvykdyti skirtos sankcijos grąžinti suteiktą Paramos sumą, o paramos gavėją likvidavus ir išregistravus iš Juridinių asmenų registro, nėra galimybės patenkinti NMA reikalavimo, nes jeigu nebūtų buvę nesąžiningų atsakovo veiksmų, Paramos lėšos nebūtų prarastos. Tai leidžia konstatuoti Bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį jų ryšį (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Įrodžius Atsakovo neteisėtus veiksmus, kurie nulėmė žalos atsiradimą, vadovo kaltė yra preziumuojama.
41. Neteisėti atsakovo tyčiniai veiksmai sukėlė tiesioginę žalą Paramą suteikusiai ieškovei ir sudaro pagrindą atsakovo subsidiariai atsakomybei kilti. Todėl ieškinys dėl 155 287,88 Eur žalos iš atsakovo priteisimo tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė, kurios naudai yra priteisiamas žalos atlyginimas nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl dėl jų atlyginimo nesprendžiama, o atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
43. Žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, išieškomas iš atsakovės į valstybės biudžetą, atsižvelgiant, kad nagrinėjamoje byloje šalys procesinius dokumentus teikė tik elektroninių ryšių priemonėmis (80 straipsnio 7 dalis).
V. C. proceso kodekso 285 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti pilnai.
Priteisti ieškovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (į. k. 288739270) iš atsakovo V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 155 287,88 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir 88 ct) žalos atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2140 Eur (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt eurų) žyminio mokesčio. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5662.
Išaiškinti atsakovui, kad sprendimas už akių negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą.