Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys Š. S., S. S., antstolė S. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos prašymas nustatyti, kad skolininkui Š. S. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine S. S. priklauso ½ dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje valdomo turto: lengvojo automobilio BMW 530, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini); lengvojo automobilio Wolkswagen TRANSPORTER, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini); žemės sklypo su statiniais, daikto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolė S. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-26420 dėl 1 000 Eur baudos išieškojimo iš Š. S. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (el. v. b. psl. 3). 2022 m. kovo 10 d. turto arešto aktu Nr. S1g-7418 antstolė areštavo transporto priemones – VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (el. v. b. psl. 39-41). 2022 m. kovo 10 d. patvarkymu Nr. S1g-7424 antstolė pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka (el. v. b. psl. 44). 2022 m. balandžio 27 d. patvarkymu Nr. S1g-13012 antstolė pasiūlė išieškotojai per vieną mėnesį nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo (el. v. b. psl. 48).

Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat, jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas Š. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su S. S. (el. v. b. psl. 7, 10). Pažymėtina, jog jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, išvardytas CPK 668 straipsnyje.

Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie vedybų ar povedybinės sutarčių sudarymą, turto padalijimo faktų nėra įregistruota (el. v. b. psl. 8), todėl laikytina, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais.

Pagal pareiškėjos teismui pateiktus duomenis nustatyta, kad skolininkas Š. S. su sutuoktine S. S. per antstolio nustatytą terminą nepateikė antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies ir nustatytina, kad skolininkui Š. S. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine S. S. priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

2022 m. kovo 10 d. turto arešto aktu Nr. S1g-7418 buvo areštuota skolininkui bei jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašo nustatyti skolininko dalį ir areštuotose transporto priemonėse.

Kadangi transporto priemonės Š. S. ir S. S. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 2, 4 dalis). Išieškojimo tikslu kreditorius, taip pat gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip suformuojant atskirą daiktą kaip savarankišką objektą, į kurį bus nukreiptas išieškojimas (CK 4.90 straipsnio 3 dalis, 667 straipsnio 1 dalis, 4 dalis), tačiau toks kreditoriaus ar bendraturčio teisių gynimo būdas įgyvendinamas, pareiškiant ieškinį teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-636-513/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016).

Teismas pažymi, kad nustatant skolininko turto dalį, į kurią galima būtų nukreipti išieškojimą, nevyksta sutuoktinių turto padalijimas ar atidalijimas.

Taip pat reikia pažymėti, kad nustačius skolininko dalį transporto priemonėse, išieškojimas į tą dalį objektyviai neįmanomas, nes transporto priemonė natūra yra nedali, t. y. ją padalijus pusiau sunaikinamas pats daiktas. Be to, norint parduoti transporto priemonę, kuri turi ne vieną savininką ženkliai sumažėja parduodamo turto vertė. Galiausiai byloje nėra duomenų, kad nukreipus išieškojimą į kitą turtą (į nekilnojamą turtą), į kurį teismas nustatė skolininko dalį, šių lėšų nepakaktų padengti išieškotojo skolos.

Esant tokioms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, pareiškimas šioje dalyje netenkintinas ir skolininko dalis areštuotose transporto priemonėse nenustatinėtina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 593 straipsnio 6 dalimi, 667 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui Š. S. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine S. S. priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.