Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-07-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-218-604/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-07-24
Bylos Nr.
1-218-604/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26733-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marjan Gerasimovič
Kaltinamasis
V. T.
Civilinis ieškovas
L. K.
Advokatai
Ernestas Bušmovičius, Mindaugas Dūda, Monika Ubavičiūtė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-218-604/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26733-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 24 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič,sekretoriaujant Renatai Botkinai,dalyvaujant prokurorei Rasai Dabužinskaitei,kaltinamajam V. T., jo gynėjui advokatui Ernestui Bušmovičiui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. K., jo atstovams advokato padėjėjai Monikai Ubavičiūtei ir advokatui Mindaugui Dūdai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo (profesinio) išsilavinimo, nevedęs, Sodros duomenimis, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau Lietuvoje neteistas, 2017-01-04 teistas Lenkijoje už neteisėtą ginklų, šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų, šaudmenų ir sprogmenų valdymą ir panaudojimą laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Kaltinamasis V. T. pažeidė viešąją tvarką, o būtent 2023-07-15 11.36 val. viešoje vietoje - Vilniaus g. 13C, Šalčininkų m., Šalčininkų sen., Šalčininkų r., pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu, rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia atsitrenkė į atgaline eiga į stovėjimo aikštelę įvažiuojantį automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. K., ir jį apgadino, po to tęsdamas savo įžūlų elgesį išlipo iš automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėjęs prie L. K. stovinčio automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės, tyčia alkūne išdaužė automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių stiklą, 121 Eur vertės, taip savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė visuomenės rimtį bei tvarką ir tyčia apgadino nukentėjusiajam L. K. priklausantį turtą – automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 121 Eur sumai.

Kaltinamasis V. T. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino visiškai, 2024-07-04 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną vairavo savo automobilį ir važiavo pagrindine Šalčininkų miesto gatve leistinu greičiu. Į jo važiavimo krypties eismo juostą be posūkio signalų ir avarinės signalizacijos įvažiavo kitas automobilis, kuris užkirto jam kelią ir atbula eiga pradėjo parkuotis į šalikelėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Apie to automobilio vairuotojo daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus policijai iškart nepranešė, nes nespėjo to padaryti. dėl tokio kito automobilio vairuotojo elgesio jis pristabdė savo vairuojamą automobilį ir gestais parodė to automobilio vairuotojui, kad šalia yra kitos aikštelės, kuriose jis galėjo prisiparkuoti netrukdydamas kitiems eismo dalyviams, tačiau to automobilio vairuotojas parodė jam necenzūrinį gestą (vidurinį pirštą). Po to jis bandė sustabdyti savo vairuojamą automobilį, tačiau netyčia paspaudė greičio pedalą, nes prieš tai vairavo automobilį su automatine pavarų dėže, dėl ko atsitrenkė į to vairuotojo automobilį. Tyčia atsitrenkti neketino. Dėl eismo įvykio ir vairuotojo įžeidimo būdamas susinervinęs išlipo iš savo automobilio ir priėjęs prie kito automobilio norėjo išsiaiškinti su to automobilio vairuotoju iškilusį konfliktą, tačiau kitas vairuotojas užsidarė savo automobilyje ir jį toliau įžeidinėjo. Dėl to jis plaštakos delnu smogė į automobilio keleivio durelių viršutinės dalies rėmą, tačiau rankos alkūne kliudė durelių stiklą ir jį išdaužė. Stiklo nenorėjo išdaužti, nes jo smūgis buvo nestiprus, mano, kad stiklo sudužimą lėmė stiklo įkaitimas nuo karšo oro, dėl ko stiklas galėjo skilti nuo menkiausio smūgio. Smūgiavo į lango rėmą vedamas emocijų. Į įvykio vietą policijos pareigūnų nekvietė, nes juos iškvietė L. K.. Su nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir jį išteisinti.

Kaltinamasis V. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-07-15 apie 11.36 val. vairavo jam priklausantį automobilį „VW Trasporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas iš Vilniaus pusės link Šalčininkų miesto centro. Automobilyje yra įrengtas vaizdo registratorius, tačiau įvykio dieną jis buvo išjungtas. Važiuodamas matė, kad automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas sudarė avaringą situaciją, nes nerodydamas posūkio ir avarinės šviesos signalizacijos išvažiavo į priešingą eismo juostą, po to atbula eiga pradėjo važiuoti į šalia esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Bandė stabdyti savo vairuojamą automobilį, tačiau kito automobilio vairuotojas parodė jam necenzūrinį gestą ranka, dėl to jis susinervino ir norėdamas sustabdyti automobilį netyčia paspaudė ne stabdžio, o akseleratoriaus pedalą. Atstumas buvo trumpas, todėl jo automobilis atsitrenkė į kito vairuotojo automobilį. Dėl įvykio būdamas labai stipriai susinervinęs jis išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie stovinčio automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) norėjo, kad vairuotojas išliptų ir paaiškintų savo veiksmus, tačiau šis neišlipo, todėl dešine ranka trenkė į to automobilio priekinių durelių stiklą ir jį išdaužė. Stiklo nenorėjo išdaužti (t. I, b. l. 103, 104, 117).

Nukentėjusysis L. K. 2024-07-04 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną automobiliu važiavo iš parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelės ir norėjo prisiparkuoti šalia parduotuvės „Ramunėlė“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nes reikėjo pakrauti į automobilį padangas. Įsitikinęs, kad tai padaryti yra saugu, išvažiavo į priešingos krypties juostą ir atbuline eiga pradėjo parkuotis šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Prieš atlikdamas šį manevrą matė pagrindine gatve važiuojantį ir link jo artėjantį kitą automobilį, tačiau šis buvo dar toli nuo jo. Bebaigiant parkavimosi manevrą, prie jo pagrindine gatve privažiavo tas kitas automobilis. Iš vairuotojo elgesio matėsi, kad šis buvo priešiškai nusiteikęs jo atliekamo parkavimosi manevro atžvilgiu, mosikavo jam rankomis, kažką šaukė, todėl pasidavęs tokioms vairuotojo provokacijoms spontaniškai parodė tam vairuotojui vidurinį pirštą. Po to tas vairuotojas staigiai paspaudė savo vairuojamo automobilio greičio pedalą ir vairuojamu automobiliu taranavo jo automobilį iki tol, kol to vairuotojo automobilis užgeso. Tuomet išlipęs iš savo automobilio vairuotojas besikeikdamas ir įžeidinėdamas jį priėjo prie jo automobilio dešinės pusės, alkūne smogė ir išdaužė jo automobilio dešinės pusės priekinių durelių stiklą. Smūgis buvo stiprus, nes stiklo šukės nukrito jam į rankinę. Išdaužęs stiklą vairuotojas jį toliau įžeidinėjo, po to pakėlė nuo asfalto savo automobilio valstybinį numerį, jį įdėjo į savo automobilio saloną. Buvo šokiruotas ir išsigandęs dėl tokio vairuotojo neprognozuojamo elgesio, todėl kurį laiką liko sėdėti savo automobilyje. Po to išlipo iš savo automobilio, norėjo apžiūrėti įvykio vietą, tačiau kito automobilio vairuotas toliau jį įžeidinėjo, ketino jį pulti sugniaužęs kumštį, tačiau netrukus apsiramino, nes jis pradėjo situaciją filmuoti. Apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Pats įvykis įvyko dienos metu, tuo metu šalia įvykio vietos buvo žmonių. Dėl kaltinamojo agresyvaus elgesio išsigando, todėl apdraudė sveikatą bei savo ir mamos nekilnojamą turtą. Po įvykio iš kaltinamojo grasinimų nesulaukė. Šis įvykis jį labai sukrėtė, jo metu patyrė išgąstį, baimę ir šoką, nes buvo įžūliai ir netikėtai užpultas ir įžeidinėjamas nepažįstamo asmens dienos metu viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje. Po šio įvykio negalėjo ramiai miegoti, ilsėtis ir dirbti su įrankiais, nes vykdo staliaus veiklą, jam pakilo spaudimas, atsirado galvos skausmai, todėl kreipėsi į šeimos gydytoją. Fizinių sužalojimų nepatyrė. Jam buvo išduotas kelių savaičių nedarbingumas ir išrašyti raminamieji ir nuskausminantys vaistai. Neturtinę žalą vertina 5 000 Eur suma. Kadangi dėl nedarbingumo negalėjo dirbti, tuo laikotarpiu prarado kelis pelningus užsakymus ir negavo apie 8 200 Eur pajamų. Jo automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Dėl automobilio apgadinimo kreipėsi į draudimo bendrovę, kurios atstovas nurodė, kad automobilio jis negali remontuoti, kol nebus nustatyta žala, priešingu atveju draudimo išmoka nebus išmokėta. Dėl šios priežasties automobilio neremontavo. Automobilio remonto išlaidas draudimo bendrovė jam atlygino visiškai. Automobilį remontavo savo jėgomis, pakeitė lonžeroną, lango stiklą, sparną ir dar kitą detalę, pats dažė, lygino. Naujo durelių lango įsigijimo išlaidų (121 Eur) draudimo bendrovė jam neatlygino, nes tai nepateko į draudimo apimtį. Kadangi automobilis jam buvo reikalingas staliaus veiklai vykdyti, kurį laiką nuomojo kitą automobilį, nes kito nuosavo automobilio neturėjo, todėl patyrė automobilio nuomos išlaidų, kurių dalį (560 Eur) atlygino draudimo bendrovė. Neatlygintą nuomos išlaidų dalį sudaro 1 880 Eur suma.

Nukentėjusysis L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-07-15 apie 11.30 val. vairavo jam priklausantį automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelės, esančios J. Sniadeckio g. 11, Šalčininkai. Išvažiavęs į J. Sniadeckio g., važiavo gatvės mažėjančia tvarka link sankryžos su Vilniaus g., privažiavęs sankryžą įsitikino, kad tai daryti saugu, pasuko į dešinę, išvažiuodamas į priešingos krypties juostą, kadangi jam reikėjo prisiparkuoti priešingoje pusėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie Vilniaus g. 13C pastato. Radęs laisvą parkavimosi vietą, sustojo ir pradėjo važiuoti atbula eiga, kai tuo metu Vilniaus g. didėjančia tvarka, jam iš kairės privažiavo mėlynos spalvos automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas buvo pristabdęs jo vairuojamą automobilį. Ar šis automobilis sustojo, neatsimena. Šio automobilio vairuotojas pradėjo jam mosikuoti, dėl ko parodė jam vidurinį dešinės rankos pirštą. Po to kito automobilio vairuotojas staigiai paspaudė akseleratoriaus pedalą ir taranavo jo stovintį automobilį iki tol, kol jo automobilis užgeso. Nuo tokio vairuotojo elgesio buvo šokiruotas. Tada šio automobilio vairuotojas išlipo iš savo automobilio ir besikeikdamas priėjo prie jo automobilio dešinės pusės ir alkūne išdaužė jo automobilio dešinės pusės priekinių durelių stiklą. Išdaužęs stiklą vairuotojas apsisuko, pakėlė nuo asfalto savo automobilio valstybinį numerį, kurį įmetė į savo automobilio saloną. Buvo šokiruotas ir išsigandęs, iš karto iškvietė policiją. Tai buvo dienos metu, aplink buvo žmonių, šis žmogus kitų praeivių akivaizdoje garsiai rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu. Šio asmens nepažįsta. Po šio įvykio negalėjo ramiai miegoti, ilsėtis, nes šis įvykis jį labai sukrėtė, todėl kreipėsi į gydytoją. Jam buvo išduotas nedarbingumas ir išrašyti raminamieji vaistai. Jo automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (t. I, b. l. 35. 36).

Liudytojas V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. vasarą Šalčininkų mieste ėjo pagrindiniu keliu, tempė dviratį. Matė, kad prie parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje parkavosi mikroautobusas, o pagrindiniu keliu, dideliu greičiu važiavo kitas mikroautobusas, kurio vairuotojas specialiai įvažiavo į besiparkuojantį mikroautobusą. Girdėjo stiprų automobilių susidūrimo garsą. Išgirdęs tokį triukšmą, sustojo pasižiūrėti, tuo metu lauke dar buvo žmonių, kurie irgi stebėjo, kas vyksta. Matė, kad iš mikroautobuso, kuris taranavo kitą mikroautobusą, išlipo vyras, kuris buvo labai agresyvus, šaukė ir nuėjo prie taranuoto mikroautobuso. Kas vyko tarp dviejų vairuotojų, nežino, bet girdėjo dūžtančio stiklo garsą, šauksmus (t. I, b. l. 85, 86).

Pranešimo registravimo duomenyse nurodyta, kad 2023-07-15 11.41 val. nukentėjusysis L. K. pateikė Bendrajam pagalbos centrui pranešimą apie tai, kad Vilniaus g. 13C, Šalčininkų m., Šalčininkų sen., Šalčininkų r., prie „Maximos“ parduotuvės jo automobilį taranavo automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas (kaip vėliau nustatyta – kaltinamasis V. T.), kuris taip pat alkūne išdaužė jo automobilio langą (t. I, b. l. 5-8).

Policijos pareigūno Andrejaus Marmyš tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikslinant nukentėjusiojo pranešimo aplinkybes buvo gauta vaizdo medžiaga iš vaizdo fiksavimo kameros, kuri įrengta adresu Vilniaus g. 16, Šalčininkai. Iš surinktos medžiagos ir vaizdo įrašo nustatyta, kad 2023-07-15 apie 11.30 val. Šalčininkų m., Vilniaus g. 13 C automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo nukentėjusysis L. K., atbuline eiga parkavosi į automobilių stovėjimo aikštelę priešais pastatą adresu Šalčininkai, Vilniaus g. 13 C, atlikinėdamas manevrą kitiems eismo dalyviams netrukdė, oro sąlygos bei matomumas buvo geras, tiesus kelio ruožas. Nuo Vilniaus g. pradžios link centro važiavęs automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis V. T., pradėjo staiga stabdyti, pristabdžius staigiai pradėjo važiuoti ir sąmoningai atsitrenkė į parkavimosi manevrą atlikinėjusį automobilį. Iš automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išėjęs vairuotojas V. T. rėkdamas priėjo prie automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo metu vaizdo įraše girdimas dužimo garsas (kaip vėliau nustatyta - buvo išdaužtas automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių stiklas). Po to V. T. šaukdamas grįžo prie savo automobilio. Įvykis įvyko viešoje vietoje matant kitiems žmonėms (t. I, b. l. 4).

Policijos pareigūno Igoriaus Zaluckij tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą, joje buvo automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. T. ir automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. K.. Minėti automobiliai stovėjo susidūrę kelyje. Abu vairuotojai neigė savo kaltę, pasakojo skirtingas eismo įvykio aplinkybes, todėl po įvykio vietos apžiūros nustačius, kad įvykio vieta gali būti filmuojama, nei vienam iš dalyvių nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, o pastato, ant kurio yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, savininkui buvo įteiktas reikalavimas dėl vaizdo medžiagos pateikimo. Abu vairuotojai buvo apklausti, atlikta įvykio vietos apžiūra (t. I, b. l. 9-10).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vietos, esančios Vilniaus g. 13C, Šalčininkų m., Šalčininkų sen., Šalčininkų r., bei automobilių „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu nustatyta, kad apžiūrimų automobilių susidūrimas įvyko Šalčininkų m., prie Vilniaus gatvėje esančios automobilių stovėjimo aikštelės, tarp pastatų Vilniaus g. 13 C ir 16. Apžiūrėta vieta yra atvira, ant Vilniaus g. 16 pastato įrengta vaizdo fiksavimo kamera. Automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, stovi priešais Vilniaus g. 13C pastatą, jo važiavimo kryptis - miesto centro link. Į minėto automobilio priekinį dešinės pusės kampą įremtas automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinis kampas, automobilis stovi skersai važiuojamosios dalies, galinė jo dalis yra automobilių stovėjimo vietoje, abu automobiliai tuose kampuose apgadinti. Apžiūrint baltą „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš dešinės pusės matosi išdaužtas priekinių durelių stiklas, ant priekinių automobilio sėdynių yra stiklo šukės, taip pat stiklo šukės yra ir ant asfaltuotos kelio dalies prie automobilio dešinės pusės durelių (t. I, b. l. 11).

Nukentėjusiojo L. K. paaiškinime nurodyta, kad 2023-07-15 apie 11.37 val. vairuodamas automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis važiavo iš parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelės, esančios J. Sniadeckio g. 11, Šalčininkuose. Išvažiavęs į J. Sniadeckio g., važiavo gatvės mažėjančia tvarka link sankryžos su Vilniaus g., privažiavęs sankryžą ir įsitikinęs, kad tai bus saugu, pasuko į dešinę išvažiuodamas į priešingos krypties juostą, kadangi reikėjo prisiparkuoti priešingoje pusėje automobilių stovėjimo aikštelėje prie Vilniaus g. 13 C pastato. Radęs vietą, sustojo ir pradėjo važiuoti atbulomis, t. y. parkuoti savo automobilį, kai tuo metu Vilniaus g. didėjančia tvarka (jam iš kairės) privažiavo mėlynos spalvos automobilis „VW Transporter“, kurio vairuotojas buvo pristabdęs, ar jis buvo visiškai sustojęs, neatsimena, bet kad buvo beveik sustojęs, tai tikrai. Minėto automobilio vairuotojas pakėlęs rankas pradėjo kažką jam rodyti, jomis mosikuoti, dėl ko jam parodė vidurinį rankos pirštą, po to minėtas vairuotojas staiga paspaudęs akseleratoriaus pedalą trenkėsi į jo automobilį, nuo ko jo automobilis net kažkiek buvo pastumtas į dešinę pusę. Automobiliui sustojus, jo vairuotojas išlipęs ir priėjęs prie jo automobilio iš dešinės, garsiai rėkdamas, alkūne išdaužė jo automobilio dešinės pusės priekinių durelių stiklą, dėl ko jis iš karto iškvietė policiją (t. I, b. l. 12, 14).

Kaltinamojo V. T. paaiškinime nurodyta, kad 2023-07-15 apie 11.37 val. Šalčininkuose, Vilniaus g. jis vairavo automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo gatvės pradžios centro link. Privažiuodamas Vilniaus g. 13C pastatą, savo eismo juostoje pastebėjo priešinga kryptimi važiuojantį automobilį „VW Transporter“, baltos spalvos, kuris atlikinėjo kažkokį manevrą, kurio jis nesuprato ir negalėjo suprasti, kur jis nori važiuoti. Nespėjo sureaguoti, kas vyksta, ir atsitrenkė į minėtą automobilį. Prieš eismo įvykį jis buvo pakėlęs rankas, reikšdamas nepasitenkinimą minėto automobilio vairuotojo manevravimu, po ko šis, žiūrėdamas į jį, parodė jam vidurinį rankos pirštą. Dėl nesaugaus vairuotojo vairavimo bei parodyto žeminančio gesto (vidurinio piršto), jis susinervinęs išlipo iš automobilio ir priėjęs prie to automobilio, su kuriuo susidūrė, ranka trenkė į jo priekinį dešinės pusės stiklą, stiklas sudužo, nors to daryti nenorėjo, trenkė dėl didelio susijaudinimo. Dėl eismo įvykio kaltės nesutinka, vairavo automobilį nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių (t. I, b. l. 13, 15).

Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuota, kad kaltinamojo V. T. automobilyje „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis (dešinės pusės kampas), dešinės pusės priekinis sparnas ir radiatoriaus grotelių apdailos detalė (t. I, b. l. 16).

Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuota, kad nukentėjusiojo L. K. automobilyje „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta automobilio kairė pusė, priekinis bamperis, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės sparnas ir šalia esančios apdailos detalės, išdaužtas priekinių kairės pusės durelių stiklas (t. I, b. l. 17).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra nukentėjusysis L. K., o automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas – kaltinamasis V. T. (t. I, b. l. 18, 19).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad nukentėjusysis L. K. savanoriškai pateikė skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašu apie 2023-07-15 apie 11.37 val., Šalčininkuose, Vilniaus g. 13C įvykusį įvykį (t. I, b. l. 20-21).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo L. K. savanoriškai pateikto vaizdo įrašo peržiūra, kurios metu nustatyta, kad yra susidūrę automobiliai „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, ir „VW Transporter“, mėlynos spalvos, kurio priekinis valstybinis numeris po susidūrimo nukritęs ant žemės. Nuo automobilio „VW Transporter“, mėlynos spalvos, vairuotojo pusės link nukentėjusiojo L. K., kuris filmavo įvykį ir jį komentavo, ateina kaltinamasis V. T., klausia, ką nukentėjusysis daro, šis atsako, kad viešoje erdvėje gali filmuoti, taip pat komentuoja įvykio aplinkybes ir išsako savo nuomonę apie kaltinamąjį („nežinau, gal narkomanas koks, gal koks psichas“) (t. I, b. l. 22, 23).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad J. U. savanoriškai pateikė skaitmeninę laikmeną su įvykio vietos vaizdo stebėjimo kameros padarytu vaizdo įrašu (t. I, b. l. 26).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos vaizdo stebėjimo kameros 2023-07-15 nuo 11.36 val. iki 11.50 val. padaryto vaizdo įrašo peržiūra, kurios metu nustatyta, kad iš šalutinio kelio išvažiuoja baltos spalvos mikroautobusas, pasuka į dešinę pusę, privažiuoja iki stovinčio „Ramunė verslo centro“ parkavimo vietoje juodos spalvos automobilio, sustoja tiesiai ant kelio ir iš karto pradeda parkuotis statmenai atbuline eiga į vietą kairėje pusėje. Iš dešinės pusės pasirodo mėlynos spalvos mikroautobusas, kuris važiuoja tiesiai keliu link sankryžos ir sulėtina greitį. Baltos spalvos mikroautobusas statmenai išsilygina su parkavimo vieta ir ketina važiuoti atbuline eiga, mėlynos spalvos mikroautobusas padidina greitį ir įvažiuoja į dar esantį ant kelio baltą mikroautobusą. Iš mėlyno mikroautobuso išeina vyras, apsirengęs žalios spalvos marškinėlius, šviesios spalvos kelnes, ir bėga prie baltos spalvos mikroautobuso, girdisi, kaip rėkia „ką tu man parodei? Ką tu man, (necenzūrinis žodis), parodei?“, vyras užeina už mikroautobuso ir jo nesimato, toliau girdisi trenksmo garsas, nesigirdi, ką sako. Po to mėlyno mikroautobuso vairuotojas grįžta iki savo transporto priemonės, apžiūri savo transporto priemonės kapotą ir priekinę dalį, yra susinervinęs, rėkia. Vyras apžiūri transporto priemonės priekinę dalį, paima į rankas kapoto detalę, eina prie bagažinės, grįžta iki vairuotojo pusės, atidaro vairuotojo pusės duris, padeda detalę ant keleivio priekinės sėdynės, po to vėl eina iki automobilio priekinės dalies, pradeda skambinti. Prie baltos spalvos mikroautobuso prieina vyras, galimai balto mikroautobuso vairuotojas, apsirengęs juodos spalvos marškinėlius, tamsios spalvos kelnes, ant kairės peties yra juodos spalvos kuprinė. Vyras irgi kalba telefonu, prieina prie mėlynos spalvos mikroautobuso galinės dalies, pažiūrėjo ir nuėjo prie savo mikroautobuso galinės dalies, po to vėl grįžo prie mėlynos transporto priemonės, tuo metu mėlyno mikroautobuso vairuotojas ten stovėjo ir irgi pradėjo kalbėti telefonu. Mėlynos transporto priemonės vairuotojas prieina prie baltos transporto priemonės vairuotojo, vyrai kalba, mojuoja rankomis. Baltos spalvos transporto priemonės vairuotojas nueina arčiau baltos spalvos transporto priemonės galinės pusės, kalba telefonu, o mėlynos spalvos transporto priemonės vairuotojas nueina iki savo automobilio vairuotojo pusės, bet vėl grįžta iki vyro. Baltos spalvos transporto priemonės vairuotojas nueina iki savo automobilio vairuotojo pusės ir vėl prieina prie kito vyro, bando aiškintis, rėkia, užeina už mėlyno mikroautobuso, dėl ko dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo matomumo, girdisi, kaip rėkia, bet nesigirdi, ką būtent vyrai sako, per mėlyno mikroautobuso langą matoma, kaip mojuoja rankomis. Juodai apsirengęs vyras nueina iki balto mikroautobuso bagažinės. Žaliai apsirengęs vyras stovi šalia mėlyno mikroautobuso ant kelio. Balto mikroautobuso vairuotojas pradeda savo mobilaus ryšio telefonu filmuoti įvykio vietą, tuo metu mėlyno mikroautobuso vairuotojas prieina prie vyro, užeina jam į priekį. Žaliai apsirengęs vyras atsisėda į mėlynos spalvos transporto priemonę, o juodai apsirengęs vyras tęsia filmavimą/fotografavimą. Iš kairės pusės atvažiuoja baltos spalvos autobusas, sustoja prie pastato, ant kurio įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kur laukė žmonės. Autobusui išvažiavus, įvykio vietoje juodai apsirengęs vyras stovi lauke, prie susidūrimo vietos, kalba telefonu. Prie stovėjimo aikštelės stovinčios šviesios spalvos transporto priemonės priėjo vyras, apžiūrėjo įvykio vietą, priėjo arčiau mikroautobusų, po to grįžo prie savo automobilio ir išvažiavo iš stovėjimo aikštelės. Prie balto mikroautobuso vairuotojo, kuris stovi šalia automobilio ir kalba telefonu, priėjo moteris, vyras jai pradeda aiškinti, rodyti, kaip atsitiko, parodo moteriai smūgį (t. I, b. l. 29-31).

Medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusiajam L. K. objektyvių sužalojimų nekonstatuota, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui (t. I, b. l. 79, 80).

Policijos pareigūnės Irinos Stasilienės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, buvo bendrauta su parduotuvių (duomenys neskelbtini), kavinės (duomenys neskelbtini) darbuotojais, siekiant nustatyti įvykio liudininkus, išskyrus pašalinius žmones, kurie įvykio metu buvo lauke, matė įvykį ir buvo užfiksuoti vaizdo stebėjimo kameromis. Parduotuvės (duomenys neskelbtini) darbuotoja sakė, kad dirbdama parduotuvėje girdėjo, jog lauke kažkas vyksta (šauksmai ir dūžtančio stiklo garsas), tačiau į lauką išėjusi nebuvo, turėjo pirkėjų, todėl negali paliudyti, kas būtent įvyko. Parduotuvės (duomenys neskelbtini) savininkas sakė matęs įvykį, tačiau atsisakė liudyti, nes asmens, kuris tyčia išdaužė stiklą automobilyje „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elgesys jam pasirodė labai agresyvus ir keistas, paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tai mažas miestelis, todėl bijo, kad šis žmogus gali neadekvačiai sureaguoti į jo duotus parodymus. (duomenys neskelbtini) barmenė irgi girdėjo triukšmą lauke, tačiau į lauką išėjusi nebuvo, turėjo lankytojų. Parduotuvės (duomenys neskelbtini) darbuotojas paaiškino, kad dirba šioje parduotuvėje tik kelias dienas, todėl įvykio nematė, nes 2023-07-15 šioje parduotuvėje dar nedirbo (t. I, b. l. 89).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamojo V. T. kaltė tyčia įžūliais veiksmais apgadinus nukentėjusiajam L. K. priklausantį turtą ir tokiu būdu demonstravus nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamojo V. T. kaltę padarius aptariamą nusikalstamą veiką byloje patvirtina nukentėjusiojo L. K. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai apie tai, kad jam būnant įvažiavusiam į priešpriešinę eismo juostą ir atbuline eiga besiparkuojant šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kaltinamasis V. T. padidinęs greitį vairuojamu automobiliu tyčia smogė į jo automobilį, o sustojęs ir išlipęs iš automobilio išdaužė nukentėjusiojo L. K. transporto priemonės durelių stiklą. Esmines įvykio aplinkybes apie kaltinamojo įžūlų, nepagarbų ir destruktyvų elgesį nukentėjusysis L. K. viso proceso metu dėstė iš esmės vienodai ir nuosekliai, esminių prieštaravimų jo parodymuose tiek tarpusavyje, tiek kitų byloje surinktų įrodymų atžvilgiu nenustatyta. Nukentėjusiojo L. K. parodymus byloje visiškai patvirtina ir papildo objektyvūs įrodymai - įvykio vietos stebėjimo kameros padarytas vaizdo ir garso įrašas bei jo apžiūros protokolas, iš kurio aiškiai matyti, kad nukentėjusiajam jo vairuojamu automobiliu ketinant įvažiuoti į netoliese esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kaltinamasis, padidinęs greitį, savo vairuojamu automobiliu smogia į nukentėjusiojo automobilį, o po to iškart išlipęs iš automobilio išdaužia nukentėjusiojo automobilio lango stiklą. Nors nukentėjusiojo automobilio lanko sugadinimo momento vaizdo stebėjimo kamera neužfiksavo (užfiksuotas tik garsas), tačiau vertinant šį įrodymą su nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu nustatytomis aplinkybėmis, taip pat transporto priemonės techninės apžiūros aktais nustatytomis aplinkybėms, teismas neturi pagrindo abejoti tokiomis kaltinamojo atliktų veiksmų pasekmėmis. Be to, vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, jog kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktas įvyko dienos metu pagrindinėje miesto gatvėje, kurioje tuo metu be konflikto dalyvių būta ir kitų žmonių (praeivių, autobuso laukiančių asmenų), ir šios aplinkybės kaltinamojo nuo nepagarbaus, įžūlaus ir destruktyvaus elgesio nesustabdė, kas suteikia pagrindą išvadai, jog įžūliai niokodamas nukentėjusiojo turtą kaltinamasis parodė nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir kitiems aplinkiniams bei sutrikdė įprastinę visuomenės rimtį ir tvarką, jog iškilusius konfliktus reikia spręsti tik teisėtomis priemonėmis.

Kaltinamojo V. T. argumentus, jog pats nukentėjusysis jį provokavo, nes vairavo automobilį pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir parodė necenzūrinį gestą, teismas atmeta kaip nereikšmingus ir nešalinančius jo atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus. Teismas pažymi, kad apie galimą netinkamą nukentėjusiojo vairavimą kaltinamasis policijos pareigūnams nepranešė, o ištyrę įvykio aplinkybes, užfiksuotas vaizdo įraše, policijos pareigūnai jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nukentėjusiojo vairavime nenustatė. Pripažintina, kad parodydamas kaltinamajam necenzūrinį gestą, nukentėjusysis kaltinamojo atžvilgiu pasielgė nepagarbiai ir įžeidžiamai, tačiau toks nukentėjusiojo elgesys nesuteikia pagrindo kaltinamajam elgtis nusikalstamai ir iškilusius konfliktus spręsti tik destruktyvaus elgesio pagalba. Juolab išanalizavus vaizdo įrašą, spręstina, jog konfliktas tarp vairuotojų nebūtų kilęs, jei kaltinamasis tiesiog kelias sekundes būtų palaukęs, kol nukentėjusysis užbaigs savo manevrą. Teismas pažymi, kad aptariamoje situacijoje kaltinamasis nesiekė konfliktą išspręsti taikiai bei patį konfliktą ir jo pasekmes tik didino, nes vairuojama transporto priemone smogęs į nukentėjusiojo automobilį savo neteisėtų veiksmų nenutraukė, nukentėjusiojo neatsiprašė, nors teismui tvirtino, kad į nukentėjusiojo automobilį atsitrenkė dėl savo kaltės, o išdaužė nukentėjusiojo automobilio lango stiklą, kas rodo, kad kaltinamojo veiksmai buvo pagrindinė konflikto ir jo pasekmių kilimo priežastimi.

Taip pat teismas atmeta kaip nelogišką kaltinamojo iškeltą gynybinę versiją, jog jis nesiekė tyčia savo vairuojamu automobiliu smogti į nukentėjusiojo automobilį ir tyčia alkūne išdaužti nukentėjusiojo automobilio lango stiklą. Dėl nukentėjusiojo automobilio taranavimo teismas pažymi, kad kaltinamojo gynybinė versija šioje dalyje yra argumentuojama tuo, kad jis tiesiog supainiojo vairuojamo automobilio stabdžių ir greičio pedalus. Su šiuo argumentu nėra pagrindo sutikti. Kaip teisingai pažymėjo nukentėjusiojo atstovas, iš vaizdo įrašo šiuo atveju matyti, jog prieš susidurdamas su nukentėjusiojo automobiliu, kaltinamasis savo automobilį buvo beveik sustabdęs, tai yra tuo metu spaudė stabdžio pedalą, o po to staigiai pradėjo važiuoti, tai yra turėjo nuspausti akseleratorių, be to, prie šį veiksmą kaltinamasis turėjo taip pat nuspausti sankabos pedalą ir įjungti bėgį, tai yra atlikti nevienkartinius veiksmus, kurie nėra būdingi klaidingam vairavimui. Taigi, šios vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės rodo, kad supainioti greičio ir stabdžio pedalus kaltinamasis negalėjo, juolab, kaip minėta anksčiau, po automobilių susidūrimo kaltinamasis nukentėjusiojo dėl savo klaidos neatsiprašė, o faktiškai iškart papildomai išdaužė lango stiklą. Dėl nukentėjusiojo automobilio lango stiklo išdaužimo teismas pažymi, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog jis delnu smūgiavo į durelių rėmo viršutinę dalį, bet tos pačios rankos alkūne pataikė į lango stiklą, nėra logiška ir įtikinama. Šiuo atveju sutiktina su nukentėjusiojo atstovo argumentacija, jog smūgiuojant delnu, tik ši kūno dalis kontaktuotų su stiklo paviršiumi, nes alkūnė yra aukštesnėje pozicijoje nei delnas.

Taigi, surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo V. T. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis V. T. 2023-07-15 11.36 val. Vilniaus g. 13C, Šalčininkų m. pašalinių asmenų akivaizdoje savo vairuojamu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia atsitrenkė į nukentėjusiojo L. K. vairuojamą automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, po to tęsdamas savo veiksmus išdaužė nukentėjusiojo automobilio dešinės pusės priekinių durelių stiklą, kurio vertė - 121 Eur.

Kaltinamojo V. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį - viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi dienos metu veikdamas viešoje vietoje, tai yra visiems asmenims laisvai prieinamoje pagrindinėje Šalčininkų miesto Vilniaus gatvėje, kurioje, vertinant vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, tuo metu buvo kitų asmenų (praeivių, autobuso laukiančių asmenų), ignoruodamas elementarias visuomenėje priimtas elgesio taisykles, jog konfliktus reikia spręsti tik teisėtomis priemonėmis, ir demonstruodamas nepagarbą tiek nukentėjusiajam, tiek kitiems aplinkiniams, kaltinamasis V. T. elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu, siekė konfliktuoti bei pasinaudojęs ta dingstimi, jog nukentėjusysis parodė jam necenzūrinį gestą, taranavo nukentėjusiojo automobilį bei išlipęs iš savo automobilio ir keikdamas nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais alkūne išdaužė nukentėjusiojo automobilio lango stiklą. Nėra abejonių dėl to, kad dėl tokio kaltinamojo įžūlaus, nepagarbaus ir destruktyvaus elgesio nukentėjusiojo atžvilgiu buvo sutrikdyta įprastinė visuomenės rimtis ir tvarka, nes nukentėjusysis patyrė neigiamą reakciją į kaltinamojo elgesį – išgąstį ir stresą, ką patvirtina aplinkybė, jog jis kurį laiką neišlipinėjo iš savo automobilio, be to, apie įvykį iškart pranešė policijai. Iš vaizdo įrašo, liudytojo V. N. parodymų (t. I, b. l. 85), taip pat policijos pareigūnės Irenos Stasilienės tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių (t. I, b. l. 89) matyti, kad neigiamas reakcijas patyrė ir įvykį tiesiogiai matę aplinkinių parduotuvių darbuotojai, praeiviai, visuomeninio transporto stotelėje buvę žmonės. Teismų praktikoje įžūlūs veiksmai gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2010, 2K-52/2012, 2K-407/2013, 2K-445/2013, 2K-160-697/2019, 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-239-697/2022, 2K-164-387/2022, 2K-239-697/2022, 2K-9-594/2023). Nors BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Dėl bausmės.

Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė iš chuliganiškų paskatų, tačiau ši aplinkybė patenka į BK 284 straipsnyje numatytos veikos subjektyviąją pusę. Nusikaltimu padaryta žala nukentėjusiajam nėra atlyginta.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, anksčiau teistas, dirbantis, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas parenka kaltinamajam įstatymo sankcijoje numatytą griežtesnę laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas kaltinamąjį laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas) ir per 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Dėl civilinio ieškinio.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. K. pateikė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. I, b. l. 48-70).

Ieškinyje nukentėjusysis L. K. nurodė, teisme papildomai paaiškino, kad dėl kaltinamojo V. T. neteisėtų veiksmų patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 1 880 Eur draudimo bendrovės neatlygintos automobilio nuomos išlaidos, 121 Eur automobilio durelių stiklo įsigijimo išlaidos, 8 200 Eur dėl nedarbingumo negautos pajamos ir 15,86 Eur vaistų įsigijimo išlaidos. Taip pat dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė ir neturtinę žalą, nes dėl kaltinamojo veikos buvo pakenkta jo sveikatai, buvo nedarbingas, patyrė stresą, išgąstį, baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Padarytą neturtinę žalą vertina 5 000 Eur suma.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis L. K. ir jo atstovas prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. T. ir jo gynėjas prašė ieškinį atmesti.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį atlyginamos realiai patirtos išlaidos. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykio metu kaltinamasis tyčia apgadino nukentėjusiajam priklausantį automobilį. Po įvykio automobilis buvo nukentėjusiojo žinioje, tačiau nebuvo remontuojamas, nes priešingu atveju pasunkėtų ar taptų neįmanomas žalos kompensavimas draudimo išmokos forma. Taigi, suremontuoti automobilį ir juo naudotis pagal paskirtį nukentėjusysis neturėjo galimybės. Įvertinus nukentėjusiojo L. K. pateiktus įrodymus, pagrindžiančius nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį, darytina išvada, kad civilinio ieškovo L. K. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas iš dalies – kartu su ieškiniu pateikti 2023-10-18 PVM sąskaita-faktūra Nr. 0942 ir 2023-11-07 mokėjimo nurodymas Nr. 17 (t. I, b. l. 52, 53) liudija, jog dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos (automobilio durelių stiklo išdaužimo) nukentėjusysis turėjo 121 Eur išlaidų automobilio durų stiklo įsigijimui, pateikti 2023-07-17 automobilio nuomos sutartis automobilio nuomai laikotarpiu nuo 2023-07-17 iki 2023-11-17 (t. I, b. l. 50, 51), 2023-11-10 PVM sąskaita-faktūra Nr. 0948 ir 2023-11-10 kasos pajamų orderio kvitas (t. I, b. l. 58, 59) liudija, jog dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos (automobilio apgadinimo) nukentėjusysis turėjo 1 880 Eur automobilio nuomos išlaidų, kurios draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nebuvo atlygintos, o pateikti „Euro vaistinės“ kvitai ir medicininiai dokumentai liudija, jog dėl nusikalstama veika padarytų sveikatos pakenkimų nukentėjusysis turėjo 15,86 Eur išlaidų vaistams įsigyti. Akivaizdu, kad šių nuostolių nukentėjusysis nebūtų patyręs, jei nebūtų kaltinamojo neteisėtų veiksmų – tyčinio automobilio apgadinimo. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu pažymėjo, kad užsiima staliaus veikla, todėl automobilis jam yra būtinas statybinėms medžiagoms/gaminiams gabenti, todėl konstatuoti, kad automobilio nuoma, nukentėjusio vieninteliam automobiliui esant apgadintam ir dėl šios priežasties negalimam eksploatuoti pagal paskirtį, nukentėjusiajam nebuvo būtinos išlaidos, nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, jog turtinė žala nukentėjusiajam būtų atlyginta. Patirtus 8 200 Eur nuostolius, ieškovo teigimu, pasireiškusius negautų pajamų forma, patvirtinančių įrodymų nukentėjusysis nepateikė, nors pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, šiuo atveju tenka civiliniam ieškovui. Todėl ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies, iš kaltinamojo V. T. civilinio ieškovo L. K. naudai priteisiama 2 016,86 Eur turtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymas yra pagrindas prievolei atlyginti neturtinę žalą atsirasti, nepriklausomai nuo to, kas yra nusikalstamų veiksmų objektas – asmens gyvybė, sveikata, turtas ar kitos įstatymo saugomos ir ginamos vertybės. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad paprastai neturtinė žala kyla iš pažeistų neturtinių asmeninių teisių: - sveikatos pažeidimo, gyvybės atėmimo, garbės pažeidimo. Šių neturtinių teisių pažeidimas paprastai sukelia gilius emocinius sukrėtimus. Turtinė žala paprastai kyla dėl turto praradimo, ir ji atstatoma turtu. Turtinių teisių pažeidimas, kaip šiuo atveju, negali sukelti tokių gilių emocinių sukrėtimų, kaip pažeidimas neturtinių teisių.

Nustatyta, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą. Nukentėjusiajam priklausantį automobilį kaltinamasis apgadino tyčia. Tą kaltinamasis padarė viešoje vietoje bei nukentėjusiojo ir kitų asmenų akivaizdoje vairuojamu automobiliu smogęs į nukentėjusiojo vairuojamą automobilį ir jį nustūmęs bei alkūnę išdaužęs automobilio lango stiklą. Pažymėtina, kad įvykio metu nukentėjusysis, nors ir nedideliu greičiu važiuodamas atbulas, vairavo automobilį, todėl pajautė tiek kaltinamojo sukeltą smūgį į automobilį, tiek kaltinamojo sukeltą lango dūžį. Todėl teismui nėra abejonių dėl to, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis patyrė išgąstį ir baimę, kasdienė jo psichologinė pusiausvyra dėl to buvo neabejotinai sutrikdyta, o vėliau ir nepatogumus dėl to, kad negalėjo naudotis nuosava transporto priemone savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nukentėjusysis pagrįstai byloje reikalauja neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo turtinė padėtis objektyviai neleistų jam atlyginti padarytą neturtinę žalą. Tačiau įvertinus ieškovo argumentus, nėra pagrindo išvadai, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis būtų patyręs kitas reikšmingas neturtines pasekmes. Fizinių sužalojimų nukentėjusysis nepatyrė, duomenų apie tai, kad jo patirta išgąstis ir kiti su šiuo jausmu susiję nemalonūs išgyvenimai dėl sugadinto automobilio ir įžūlaus kaltinamojo elgesio sukėlė nukentėjusiajam liekamąjį sveikatos pakenkimą, nenustatyta. Nukentėjusiojo baimė nebuvo ilgalaikė, nes iš vaizdo įrašo matyti, jog po kurio laiko nukentėjusysis išlipo iš savo automobilio ir apžiūrinėjo/fiksavo įvykio aplinkybes. Dėl nusikalstamos veikos sukeltų sveikatos pakenkimų nukentėjusysis tapo laikinai nedarbingas, kreipėsi į gydytoją ir vartojo raminamuosius ir kitus vaistus (t. I, b. l. 60-65), tačiau tokia nukentėjusiojo būklė buvo laikina ir netrūko ilgą laiką (nuo 2023-07-25 iki 2023-08-11, 18 dienų). Pažymėtina ir tai, kad parodydamas kaltinamajam necenzūrinį gestą, nukentėjusysis pats pasielgė neatsargiai ir nerūpestingai, kas taip pat suteikia pagrindą mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

Taigi, įvertinęs nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes, nukentėjusiojo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusysis turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą, tačiau nenustatęs reikšmingų padarinių nukentėjusiajam ir nustatęs paties nukentėjusiojo neatsargų ir rizikingą elgesį, nulėmusį žalos atsiradimą ir padidėjimą, priteisiamos neturtinės žalos dydį mažina iki 500 Eur sumos.

Dėl daiktinių įrodymų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmeninės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais paliekamos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Dėl proceso išlaidų.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Nukentėjusiojo L. K. atstovas advokatas Mindaugas Dūda teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Iš pateiktų dokumentų (PVM sąskaitų-faktūrų, ataskaitų, lėšų pervedimo nurodymų) matyti, kad nukentėjusysis L. K. už baudžiamojoje byloje suteiktas teisines paslaugas advokatų profesinei bendrijai „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ sumokėjo 1 996,50 Eur sumą.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamasis nepripažino padaręs nusikalstamos veikos, taip pat nesutiko ir su pareikštu civiliniu ieškiniu, nesiekė susidariusią situaciją išspręsti taikiai, savo noru žalos neatlygino. Esant tokiam ginčui, civilinio ieškovo atstovai dalyvavo baudžiamąją bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, kuriuose pasisakė tiek dėl kaltinimo esmės, tiek dėl padarytos žalos pagrįstumo. Nėra pagrindo abejoti ir dėl to, kad nukentėjusiojo atstovai turėjo skirti ir laiko pasirengimui dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose. Baudžiamoji byla išnagrinėta iš esmės per vieną teisiamąjį posėdį, tačiau jis truko pakankamai ilgai (2 val. 6 min.). Aptariamu atveju prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Byloje nėra duomenų, kad procesas būtų užsitęsęs dėl nukentėjusiojo/jo atstovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgdamas į tai, teismas nemato pagrindo mažinti prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šias išlaidas priteisia nukentėjusiajam iš kaltinamojo visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais,

Nusprendžia:

Pripažinti V. T. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant V. T. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo V. T. nukentėjusiojo L. K. naudai 2 016,86 (du tūkstančius šešiolika Eur 86 ct) Eur turtinės ir 500 (penkis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo V. T. nukentėjusiojo L. K. naudai 1 996,50 (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt šešis Eur 50 ct) Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Marjan Gerasimovič