Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, aktualūs teistumai:

1) 2021-09-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

- 2022-10-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. patvarkymo vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį pateikimo Vilniaus pataisos namams, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 15 d.;

2) 2021-11-22 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme;

3) 2022-11-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), paskirta galutinė 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2024-02-12 atliko bausmę,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis V. K. 2024-03-28 apie 4:00 val. kartu su R. Ž., kuriam nebuvo žinoma apie vykdomą nusikalstamą veiką ir kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, reguliuojamu raktu sulaužė daugiabučio namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rūsio durų spynos laikiklį, įsibrovė į rūsį, priklausantį D. A. bei pagrobė svetimą turtą - D. A. priklausantį, 200 Eur vertės elektrinį paspirtuką bei S. B. priklausančius darbo įrankius - 860 Eur vertės statybinį siurblį „Hilti“, 340 Eur vertės statybinę šlifavimo žirafą, 160 Eur vertės suktukų komplektą „Makita“ su dviem baterijomis bei pakrovėju, 20 Eur vertės metalo šlifuoklį „Jasper“, 20 Eur vertės metalo šlifuoklį „Jasper“, 40 Eur vertės įrankių krepšį. Tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą, nukentėjusiajai D. A. priklausantį 200 Eur vertės turtą ir nukentėjusiajam S. B. priklausantį 1440,00 Eur vertės turtą.

2. Kaltinamasis V. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad sesers vyras E. Š. per skelbimą rado darbą. Jie gyveno dviejų kambarių bute. E. Š. pasiūlė jam darbą atnaujinti laiptinę. Tai buvo 2024 m. kovo ar vasario mėnesį. Darbo sutartis su juo sudaryta nebuvo. Prieš darbo pradžią susitiko su darbdaviu S. B., jis parodė ką reikia daryti, iki to nebuvo pažįstami. Reikėjo atnaujinti laiptinę, nugramdyti senus dažus ir naujai nudažyti. Dirbo dviese su švogeriu. S. B. buvo davęs jiems darbo įrankius, kuriuos laikė pas D. A. sandėliuke. Su ja anksčiau nebuvo pažįstamas. Jiems buvo pasakyta, kad ten galima laikyti daiktus, jiems buvo duoti raktai. Ten dirbo tris-keturias savaites. Jiems S. B. mokėdavo savaitgalį. Bet nesulaukė apmokėjimo, todėl nėjo toliau į darbą, o švogeris dirbo toliau. S. B. sakė, kad reikia užbaigti visus darbus, tada bus sumokėta, nors iš pradžių sakė, kad mokės kiekvieną savaitę. Tuo metu darbai dar nebuvo užbaigti. Pradžioje darbai negali būti kokybiški, nes tik pusiau padaryti. S. B. buvo skolingas jiems dviem apie 700,00 Eur. Iki vagystės darbų nevykdė maždaug savaitę. Tuo metu rakto nuo sandėliuko neturėjo. Įvykdyti vagystę važiavo iš Vilniaus, galėjo būti, kad apie 04.00 val. Atvažiavo sesers automobiliu su R. Ž.. Pasakė jam, kad reikia nuvažiuoti į objektą pasiimti savo daiktus. Neaiškino kodėl reikėjo važiuoti naktį. Privažiavus prie namo, nuėjo į sandėliuką, nulaužė pakabinamą spyną, tada buvo vienas, R. Ž. kartu nebuvo, paėmė siurblį ir dar kažką, nunešė į automobilį. Tuomet R. pasisiūlė jam padėti, todėl dar per porą kartų išnešė kitus daiktus. Nesutinka dėl grąžto ir šlifuoklio, nes jie pirkti iš Depo, kur kainuoja 40,00 Eur. Geltonos spalvos šlifuoklis. Ten ne Dewalt šlifuoklis, buvo paprastas už 40,00 Eur. Kai dirbo, Dewalt įrankis jam nebuvo duotas. Vėliau pavogtus daiktus pardavė tą patį rytą. Už viską gavo apie 250,00 Eur. Dalį šlifuoklių išmetė. Sutinka atlyginti žalą D. A.. S. B. gali atlyginti iki 300,00 Eur, tegu rodo popierius. Pripažįsta, kad negerai padarė. Nuo tyrimo nesislėpė, į Vokietiją buvo nuvažiavęs dirbti. Šiuo metu atlieka bausmę.

3. Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino savo duotus parodymus tikrinant juos vietoje (1 t., b. l. 185-198).

4. Nukentėjusioji D. A. parodė, kad reikėjo laiptinei remonto. Įdėjo skelbimą, į kurį atsiliepė S. B.. Pradėjo su juo derinti darbus, sutarė darbų pradžią. Bet pradėjo dirbti ne S. B., o jo pasamdyti žmonės: V. K. ir dar vienas. Tuo metu daug dirbo iš namų, pasiūlydavo jiems kavos, pakalbėdavo. Davė jiems raktą nuo rūsio laikyti įrankius. Ten buvo jos paspirtukas. Buvo susitarę su S. B., kad raktas bus koridoriuje viename iš batų. Iš ten darbuotojai galės pasiimti raktą. Darbai buvo padaryti tragiškai, dėl to S. B. nesutiko mokėti jiems pinigus. Visai negruntavus sienų buvo dažoma, o kitą dieną viskas pradėjo luptis. Pareiškė priekaištus S. B., o jis atitinkamai kalbėjo su darbuotojais. Dėl to jiems nebuvo sumokėta. Gyventojų pinigai buvo išnaudoti netinkamai, todėl S. B. turėjo už savo pinigus nusipirkti dažus ir ištaisyti darbo broką. Darbuotojai vėliau į objektą nebeatvažiavo, raktą nuo rūsio ji pasiėmė pas save namo. Buvo išlaužtas spynos laikiklis ir pavogti daiktai. Vagystė buvo įvykdyta paryčiais. Apie 10.30 val. jai paskambino kaimynė ir pranešė, kad viena kaimynė iš kito namo pranešė, kad matė kaip trys vyrai nuėjo į rūsį, greitai kažką išsinešė ir išvažiavo. Nuėjo patikrinti ir pamatė išlaužtą spyną, nebuvo paspirtuko, daugiau niekas pavogta nebuvo. Kokie S. B. daiktai buvo pavogti nežino. Paspirtuką pirko apie 600-700 Eur, praėjo keturi metai, todėl įvertinus nusidėvėjimą, prašė 200,00 Eur. Pirkimą patvirtinančių dokumentų neturi. Prašo šią sumą priteisti. Matė S. B. saugomus įrankius, tačiau nežino tų daiktų pavadinimų. Jie buvo laikomi vienoje vietoje. S. B. sakė, kad jiems nemokės. Bandė jų klausti, bet jie neprisipažino pavogę daiktus, todėl iškvietė policiją. Maždaug po 2-3 savaičių kilo klausimas dėl darbų kokybės. Nežino kokiu būdu S. B. atsiskaitydavo su darbuotojais.

5. Nukentėjusysis S. B. parodė, kad facebook`e pamatė skelbimą, kad reikia atlikti remonto darbus laiptinėje. Pasisiūlė juos atlikti. Nuvažiavo į vietą, apžiūrėjo objektą. Ieškojo darbuotojų šiam darbui, atsiliepė V. K. švogeris. Davė jiems įrankius, apsitarė ką reikia daryti. Penktadieniais jiems mokėdavo uždarbį. Kai pamatė, kad pagrindas buvo blogai paruoštas, dažai luposi, liepė jiems sustoti, sustabdė darbus ir savaitinį mokėjimą. V. K. tuomet iš karto dingo. Kažkurią dieną paskambino D. A. ir paklausė, ar nedingo jo daiktai. Nuvažiavo pasižiūrėjo, kad tikrai dingo. Pasiūlė švogeriui prisipažinti, kad pavogė daiktus. Bet jie nenorėjo gražiuoju, todėl iškvietė policiją. Anksčiau dirbo pagal verslo liudijimą, su darbuotojais sudaro darbo sutartis, kurias registruoja Sodroje. Šių santykių nebuvo įforminęs, kadangi jie prastai atliko darbus. Iki vagystės neturėjo jų duomenų. Žinojo tik švogerio vardą pavardę. Buvo pavogti visi įrankiai, kurie buvo rūsyje. Prieš perduodant įrankius darbuotojams, jokio perdavimo akto neformino. Įsigijimą patvirtinančių dokumentų neturi, anksčiau jų niekada nesaugojo. Statybinis siurblys Hilti – nežino kokia jo vertė vagystės dieną, jis jau buvo nusidėvėjęs, bet nelabai. Pirko jį maždaug prieš metus iki vagystės. Kai pirko, mokėjo apie 1000,00 Eur. 860,00 Eur yra reali jo vertė vagystės metu. Žirafa – žarna, prijungiama prie siurblio šlifuoklis. Neatsimena kokio gamintojo buvo žirafa. Neatsimena už kiek ją pirko, galimai už 500,00 Eur su trupučiu. Suktukų komplektas Makita – naujo kaina apie 275,00 Eur. Metalo šlifuoklis Jasper – jis nėra brangus. Metalo šlifuoklis Dewalt – neatsimena šito įrankio, praėjo daug laiko. Turėjo tokios firmos įrankių. Įrankių krepšys – smulkesniems įrankiams sudėti. Iki vagystės matė šiuos įrankius maždaug apie trečią darbo savaitę. Kai jie nustojo dirbti, netikrino, ar visi įrankiai vietoje. Prašo priteisti bent pusę sumos, jau yra nusipirkęs naujus įrankius. Nė vienas įrankis jam grąžintas nebuvo.

6. Liudytoja V. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), priešais tą namą, kur įvykdyta vagystė. Vidury nakties apie 03.30 val. atsibudo nuo automobilio šviesų. Iš automobilio išlipo trys sportiški vaikinai. Jų negalėtų atpažinti. Jie nubėgo į (duomenys neskelbtini) namą. Rūsyje iš dešinės pusės pirmame langelyje užsidegė šviesos. Maždaug po penkių minučių jie išėjo. Vienas nešė dviratuką, o du kiti nešėsi įrankius. Viską susikrovė į bagažinę ir išvažiavo. Ryte paskambino tame name gyvenančiai draugei ir paklausė, ar pas juos viskas gerai. Ji vėliau pasakė, kad įvyko vagystė. Automobilio numerio nematė. Žinojo, kad (duomenys neskelbtini) name vyko remontas, bet nežino kas ten remontavo, tų darbuotojų nematė.

7. Liudytojas E. Š. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra jo buvusios žmonos brolis. Kartu su kaltinamuoju renovavo laiptinę. Per facebook susirašė su S. B., jis pasiūlė darbą. Davė įrankius pačius paprasčiausius, pigiausius. Buvo dulkių siurblys, suktukai, „bulgarkė“. Įrankius laikė rūsyje. Tai buvo užsakovės rūsys. Raktas buvo pas D. A.. Arba imdavo raktą arba ji atrakindavo. Darbų nepabaigė. Jį S. B. nusiuntė dirbti kitur, V. K. tuo metu negalėjo dirbti. Žino, kad V. K. pavogė įrankius. Buvo Makita suktukas, siurblys, statybinė žirafa, metalo šlifuoklis Jasper. Dewalt šlifuoklio tikrai nebuvo. Įrankiai buvo naudoti, išskyrus „bulgarkę“. Šlifuokliai buvo du, abu Jasper firmos. Yra matęs Dewalt įrankius, Dewalt šlifuoklis geltonos spalvos, bet pas S. B. Dewalt įrankių nebuvo. S. B. buvo likęs skolingas pinigų.

8. 2024-03-28 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo, dviejų aukštų, daugiabučio namo rūsys. Stovint priešais daugiabučio namo laiptinę kairėje pusėje matome rudos spalvos duris, kurios veda į minėto namo rūsio patalpas. Atidarius minėtas duris priešais yra laiptai, vedantys į rūsį. Nusileidus į rūsio koridorių, iš kairės ir dešinės yra durys, kurios veda į daugiabučio namo gyventojų rūsio sandėliukus. Pasukus į kairę matome medines duris su auksinės spalvos užraktu, ant kurio nėra spynos. Apžiūrėjus minėtą užraktą matome sulaužytą spynos laikiklį. Minėtos durys veda į sandėliuko patalpą. Užėjus į sandėliuką, matome daug buitinių daiktų, kurie priklauso sandėliuko savininkui. Apžiūrėjus minėtą sandėliuką, reikšmingų pėdsakų ar objektų nėra, bendra tvarka nepažeista. Vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje nėra. (1 t., b. l. 30-36).

9. 2024-04-10 kratos metu V. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nieko nerasta ir niekas nepaimta (2 t., b. l. 19-24).

10. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

11. Kaltinamasis neginčijo savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, pripažino, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, tik nesutiko, kad pavogė būtent „Dewalt“ gamintojo metalo šlifuoklį, teigdamas, kad tokio gamintojo įrankių neturėjo. V. K. pareikštame kaltinime nurodyta, kad V. K. pagrobė šiuos darbo įrankius - 860 Eur vertės statybinį siurblį „Hilti“, 340 Eur vertės statybinę šlifavimo žirafą, 160 Eur vertės suktukų komplektą „Makita“ su dviem baterijomis bei pakrovėju, 20 Eur vertės metalo šlifuoklį „Jasper“, 170 Eur vertės metalo šlifuoklį „Dewalt“, 40 Eur vertės įrankių krepšį.

12. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo S. B. parodymai dėl pavogtų „Dewalt“ metalo šlifuoklių viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Pirmos ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu S. B. buvo nurodęs, kad iš jo pavogti du „Dewalt“ metalo šlifuokliai: vienas 80,00 Eur vertės, kitas – 170,00 Eur vertės (1 t., b. l. 59-60). Papildomos apklausos metu S. B. teigė, kad tik vienas šlifuoklis buvo „Dewalt“ gamintojo, 170,00 Eur vertės, o kitas buvo „Jasper“ 20,00 Eur vertės (1 t., b. l. 70-71). Teisme apklaustas nukentėjusysis S. B. teigė turėjęs visokių gamintojų įrankių, taip pat ir „Dewalt“, tačiau neprisimenantis kokius tiksliai įrankius buvo davęs V. K. ir E. Š. dirbant kaltinime nurodytu adresu. Perduodant įrankius perdavimo aktas nebuvo surašomas.

13. Tuo tarpu kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad „Dewalt“ firmos įrankių S. B. nebuvo jiems davęs. V. K. neginčijo, kad be kitų kaltinime nurodytų įrankių, du metalo šlifuokliai buvo pavogti, tačiau abu buvo ne tokio žymaus gamintojo, o paprastesni, kurie parduotuvėje „Depo“ kainuoja apie 40,00 Eur. Tai, kad „Dewalt“ įrankių atliekant laiptinės remontą jie neturėjo, paliudijo ir byloje apklaustas E. Š., dirbęs kartu su V. K.. Liudytojas parodė, kad darbui jiems buvo suteikti du metalo šlifuokliai ir jie abu buvo vieno gamintojo, bet ne „Dewalt“. Kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti kokius darbo įrankius kaltinamajam ir su juo dirbusiam E. Š. buvo suteikęs nukentėjusysis byloje nėra. Taigi pašalinti kilusius neaiškumus dėl „Dewalt“ įrankių vagystės byloje nėra galimybės, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo ir liudytojo E. Š. parodymus, kad dirbdami jie turėjo du tos pačios markės gamintojo metalo šlifuoklius, byloje nėra ginčo, kad buvo pavogtas kaltinime nurodytas „Jasper“ 20,00 Eur vertės šlifuoklis, vadinasi ir antras šlifuoklis galėjo būti analogiškas, vadovaudamasis BPK 44 straipsnio 6 dalimi, teismas šiuos neaiškumus aiškina kaltinamojo naudai ir keičia kaltinime nurodytas aplinkybes dėl 170,00 Eur vertės „Dewalt“ metalo šlifuoklio vagystės kitomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodant, kad buvo pagrobtas 20,00 Eur vertės „Jasper“ metalo šlifuoklis ir atitinkamai koreguoja bendrą pagrobto turto vertę (BPK 256 straipsnio 1 dalis).

14. Apibendrindamas išdėstyta teismas pripažįsta, kad kaltinamojo kaltė pagrobus nukentėjusiesiems D. A. ir S. B. priklausančius daiktus įsibrovus į daugiabučio namo rūsį yra įrodyta byloje surinktais įrodymais, t. y. nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, padaryta veika yra tinkamai kvalifikuota, todėl prieinama išvados, kad yra visiškai įrodyta, kad V. K. įsibrovęs į patalpą pagrobė nukentėjusiesiems D. A. ir S. B. priklausantį turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

15. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

16. Kaltinamasis V. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), visiškai prisipažino jį padaręs ir gailėjosi. Tačiau teismas šios aplinkybės nelaiko kaltinamojo atsakomybę lengvinančia, kadangi kaltinamasis sistemingai daro analogiško pobūdžio veikas, savo gyvenimo būdo nekeičia, jo gailėjimasis yra deklaratyvus, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17. Prokuroras prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas pažymi, kad nuo 2025-02-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72-2, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5-1, 40-1, 58-1, 72-5, 72-6, 72-7, 72-8 straipsniais įstatymo (toliau – BK pakeitimo įstatymas) nuostatoms, pasikeitė BK 27 straipsnio 1 dalies reglamentavimas. BK pakeitimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose.

18. Iki šiol BK 27 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nuo 2025-02-01 esant BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, asmuo automatiškai nėra laikomas recidyvistu, tokiu jį turi pripažinti teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu.

19. Asmeniui turinčiam recidyvisto statusą ir po nuosprendžio, kuriuo šis statusas buvo suteiktas įsiteisėjimo vėl padarius naują nusikalstamą veiką kyla neigiamos teisinės pasekmės: asmeniui pripažįstama sunkinanti atsakomybę aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei atitinkamai skiriama griežtesnė bausmė. Todėl ir pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistu galima tik po to, kai asmuo recidyvistu buvo oficialiai pripažintas, kadangi asmeniui turi būti žinoma apie šio statuso sukeliamas teisines pasekmes. Šiuo metu V. K. nė vienu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nebuvo pripažintas recidyvistu, todėl nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo laikyti, kad jo atsakomybę sunkina nusikaltimų recidyvas. Taigi teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

20. Tačiau įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį bei duomenis apie V. K. asmenybę bei ankstesnius teistumus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra įstatyminės sąlygos V. K. pripažinti recidyvistu, kadangi jis 2022-11-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu yra teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, praėjus vos mėnesiui nuo paskirtos bausmės atlikimo vėl padarė tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis), savo ydingo gyvenimo būdo nekeičia, kas liudija didesnį V. K. asmenybės pavojingumą, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas pripažinti V. K. recidyvistu.

21. Kaltinamasis daugybę kartų teistas (2 t., b. l. 118-139, 140-150), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 151-153), nedirba (2 t., b. l. 154-156), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 157), kaltinamajam buvo skiriamos įvairių rūšių bausmės, ne vieną kartą skirtas realus laisvės atėmimas, tačiau atlikęs laisvės atėmimo bausmę kaltinamasis vėl imdavosi analogiškų nusikalstamų veikų, atlikęs paskutiniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę naują nusikalstamą veiką padarė praėjus vos kiek daugiau nei vienam mėnesiui, todėl atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslų galima pasiekti skiriant kaltinamajam griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmę, parenkant jos dydį žemiau sankcijos vidurkio.

22. Į paskirtos bausmės laiką būtina įskaityti suėmime nuo 2024-09-04 (suimtas Vokietijoje pagal Europos arešto orderį) iki 2024-11-15 išbūtą laiką (73 dienas) (2 t., b. l. 73, 85-88, 94) prilyginant vieną suėmime išbūtą dieną vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

23. Kardomoji priemonė – suėmimas buvo panaikinta 2024-11-15 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 skyriaus (Vilniaus rajonas) prokuroro nutarimu (2 t., b. l. 94-95). Kita kardomoji priemonė paskirta nebuvo.

24. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais (2 t. nugarėlė), paliktinas saugoti byloje.

25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

26. Nagrinėjamoje byloje V. K. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kadangi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 3 dalis). Ginti kaltinamąjį paskirtas advokatas Viktor Cilindz. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025-12-03 pažymą Nr. APD-2025-13786, kurioje nurodyta, kad V. K. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 464,58 Eur. Iš bylos medžiagos bei LITEKO duomenų matyti, kad kaltinamasis nedirba, yra suimtas įtariant jį sunkaus nusikaltimo padarymu, šiuo nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, esant tokiai situacijai kaltinamojo galimybės turėti nuolatinių pajamų yra labai ribotos, todėl dėl sunkios turtinės padėties valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

27. Nukentėjusioji D. A. pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš kalto asmens priteisti 200,00 Eur turtinės žalos (1 t., b. l. 53).

28. Nukentėjusysis S. B. pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš kalto asmens priteisti 1590,00 Eur turtinės žalos (1 t., b. l. 74).

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

30. Teismų praktikoje aiškinama, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017, 2K-7-648/2019).

31. V. K. pripažino, kad pavogė D. A. priklausantį elektrinį paspirtuką, kurį nukentėjusioji įvertino 200,00 Eur, atsižvelgdama į jo nusidėvėjimą. Nors nukentėjusioji turtą įsigijimą patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, tačiau paspirtuko pagrobimo faktas yra įrodytas, nukentėjusiosios prašoma atlyginti suma yra protingo dydžio, kaltinamasis jos neginčijo, todėl iš V. K. priteistina 200,00 Eur turtinės žalos nukentėjusiajai D. A..

32. V. K. taip pat pripažino, kad pavogė šiuos S. B. priklausančius daiktus: 860 Eur vertės statybinį siurblį „Hilti“, 340 Eur vertės statybinę šlifavimo žirafą, 160 Eur vertės suktukų komplektą „Makita“ su dviem baterijomis bei pakrovėju, 20 Eur vertės metalo šlifuoklį „Jasper“, 20 Eur vertės metalo šlifuoklį „Jasper“, 40 Eur vertės įrankių krepšį. Pagrobti daiktai nėra grąžinti nukentėjusiajam, nurodyta daiktų vertė atsižvelgiant nusidėvėjimą yra protingo dydžio, todėl iš V. K. priteistina 1440,00 Eur turtinės žalos nukentėjusiajam S. B..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės dydį įskaityti suėmime nuo 2024-09-04 (suimtas Vokietijoje pagal Europos arešto orderį) iki 2024-11-15 išbūtą laiką (73 dienas), prilyginant vieną suėmime išbūtą dieną vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti V. K. recidyvistu.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais (2 t. nugarėlė) - palikti saugoti byloje.

- 1440,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt Eur) turtinės žalos nukentėjusiajam S. B..

Nepriteisti iš V. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.