- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-17
- Bylos Nr.
- e2-346-883/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00328-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- R. B.
- Kreditorius
- V. G.
- Kategorijos
- 2.2.2.3.1.5Viešosios įstaigos
trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CB Logistic“ bankroto administratorei V. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CB Logistic“ kreditoriaus V. G. ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „CB Logistic“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CB Logistic“ (toliau BUAB „CB Logistic“) kreditorius V. G. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo R. B. BUAB „CB Logistic“ naudai 94 735 Eur žalos atlyginimą, 5% metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi UAB „CB Logistic“ iškelta bankroto byla, o 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Ieškovas yra įmonės kreditorius ir reiškia netiesioginį ieškinį. Ieškovas remiasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad UAB „CB Logistic“ 2011-12-31 buvo nemoki. Nepaisant to, UAB „CB Logistic“, 2012 m. sausio mėnesį keliskart didesne nei rinkos kaina įsigijo transporto priemones iš fizinių asmenų S. V., R. D. ir E. M., 2012 m. sausio mėnesį apmokėjo avansu 120848,00 Lt įmonei „AVLN-Maroc“ už autobusus bei 2012 m. sausio-vasario mėnesiais nurašė turto už 25993,28 Lt. Tuometinis bendrovės direktorius ir akcininkas R. B. (atsakovas), turėjo elgtis su juridinio asmens turtu rūpestingai, tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį. Įmonė UAB „CB Logistic“ beveik metus nemokėjo atlyginimų, neteisėtai disponavo nesumokėtu valstybei PVM mokesčiu 113 259,00 Lt (32 802,00 EUR) sumai. Bendrovės vadovas R. B. nevykdė pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Neteisėtų veiksmų visuma padarė žalos; 94735,00 Eur (327 101,00 Lt) nuostolių suma susidarė, nes nebuvo laiku kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; jei atsakovas būtų 2011 m. kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditoriai nebūtų patyrę nuostolių. Bendrovės vadovas nuo 2010 m. įmonės veiklą organizavo taip, kad turimos apyvartinės lėšos buvo naudojamos ne bendrovės veiklai finansuoti ir atsiskaitymams su kreditoriais, o susijusių įmonių ir asmeninei veiklai finansuoti – joms buvo suteikiamos itin didelės neatlygintinos (beprocentinės) paskolos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. B. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovo minimi sandoriai nei padidino, nei sumažino įmonės kreditorinių reikalavimus; R. B. veiksmai, sudarant šiuos sandorius, buvo ne kartą patikrinti priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-1-476/2016; baudžiamojoje byloje Nr. 1A-375-148/2016; civilinėje byloje Nr. 2-476-267/2014. FNTT specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „CB Logistic“ buvo nemoki 2011-12-3, joks kitas įmonės nemokumo momentas nei bankroto byloje, nei kitose šios įmonės iškeltose civilinėse bylose, nei kokiais nors kitais įrodymais nebuvo ir nėra konstatuotas, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, jog UAB „CB Logistic“ tapo nemoki žymiai anksčiau ir šis faktas įmonės direktoriui R. B. buvo gerai žinomas. Įmonės įsipareigojimai po 2011-12-31 ne tik, kad nepadidėjo, bet ir sumažėjo, nes šiuo metu iš viso patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 116 355,51 EUR.
4. Posėdžio metu ieškovas V. G. ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad bankroto administratorė nevykdo savo pareigų ir kreditorių susirinkimo nutarimų dėl ieškinio pateikimo, todėl jis teikia netiesioginį ieškinį; nurodė, kad įmonė nemokia tapo 2011 m. gruodžio mėnesį, akcentavo, kad įmonė neatsiskaitė su darbuotojais, nemokėjo mokesčių, nors įmonė turėjo lėšų. Atsakovas sąmoningai nekėlė bankroto bylos, nors jo veiksmai vedė įmonę prie bankroto; paimti kreditai viršijo pardavimų pajamas. Ieškinio suma susideda iš sandorių, kurie buvo sudaryti jau įmonei tapus nemokia: vadovas sudaro nenaudingus sandorius, nepagrįstai išduoda avansą. Atsakovas puikiai suvokė įmonės padėtį, jis nemokėjo mokesčių ir neatsiskaitinėjo su kreditoriais, kuriems įsipareigojimai buvo pradelsti, tačiau atsiskaitinėjo su pačiu savimi, taip pat buvo sudaromi bendrovei ir jos kreditoriams nenaudingi sandoriai, tai ir sudaro žalą kreditoriams, nes pinigai buvo leidžiami kitiems tikslams, o ne atsiskaitymui su kreditoriais.
5. Posėdžio metu atsakovas R. B. paaiškino, kad įmonei kelti bankroto bylos nereikėjo, buvo galimybės dirbti; ieškovas buvo įmonės akcininkas, o kilus konfliktui prasidėjo teisminiai procesai. Pradelstų įsipareigojimų apskaita nebuvo vedama. Atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
6. Trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje BUAB „CB Logistic“ atstovė V. L. posėdžio metu nurodė, kad bankroto administratore paskirta 2017 m. Bankroto proceso metu buvo skundžiamas kiekvienas dokumentas, nagrinėjama daug ieškinių, visi ieškovo nurodyti sandoriai buvo nagrinėjami ir atskirose bylose ir sprendžiant dėl tyčinio bankroto; dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo nesikreipė, nes yra suėjusi ieškinio senatis, o dėl bylinėjimosi gali atsirasti ir papildomų bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Faktinės bylos aplinkybės
7. UAB „CB Logistic“ viešajame registre įregistruota 2009 m. spalio 7 d. Atsakovas R. B. UAB „CB Logistic“ vadovu buvo nuo (duomenys neskelbiami). 2012 m. gegužės 3 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „CB Logistic“ buvo iškelta bankroto byla. 2018-03-27 nutartimi patvirtinta nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma yra 116 355,51 Eur, iš jų 104 171,00 Eur – ieškovo V. G. kreditorinis reikalavimas.
Dėl ieškinio senaties
8. Ieškinio senaties samprata yra pateikta CK 1.124 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį ir jeigu teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
9. Atsakovas R. B. prašo byloje taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti; ieškinio senaties pradžią prašo skaičiuoti nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo, t.y. nuo 2012 m. gegužės mėnesio. Ieškovas V. G. nurodė, kad ieškinio senatis negali būti taikoma, nes buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, nėra pateikti visi įmonės dokumentai, bankroto administratorius nėra pristatęs visiems kreditoriams savo paskaičiavimų.
10. Ieškinį dėl bankrutuojančiai įmonei padarytos žalos atlyginimo šioje byloje pareiškė bankrutuojančios įmonės kreditorius. Bankrutuojančios įmonės kreditorius sužino apie įmonės valdymo organų narių veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir nutartis patvirtinti kreditorinius reikalavimus, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senatis prasidėjo 2012 m. liepos mėnesį, isiteisėjus 2012-07-10 nutarčiai dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo. Kadangi ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas tik 2018 m. gruodžio 14 d., teismas pripažįsta, jog trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo praleistas.
11. Vienai iš ginčo šalių reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismui pačiam (ex officio) privalu patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010). Siekiant užtikrinti ieškovo interesus, įstatymų leidėjas įtvirtina praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo galimybę, t. y. teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas senaties terminas atnaujinamas (CK 1. 131 str. 2 d.). Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-08-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-393/2012).
Žemesnės instancijos teismas
12. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi UAB „CB Logistic“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Atenergo“, įgaliotas asmuo A. M.. Šiaulių apygardos teismo 2017-06-30 nutartimi pripažinta, kad bankroto administratorius UAB „Atenergo“ neteko kreditorių pasitikėjimo, nes administratorius savo veiksmais / neveikimu pažeidė esmines bankroto procedūras, dėl ko ne tik užsitęsė bankroto bylos nagrinėjimas, bet ir padidėjo jos kaštai, todėl bankroto administratorius atstatydintas iš pareigų. Nauja bankrutavusios UAB „CB Logistic“ bankroto administratore 2017-07-19 nutartimi paskirta V. L.. Pažymėtina, kad bankroto administratoriaus pakeitimo procedūra pradėta ieškovo iniciatyva, tai reiškia, jog ieškovas, kaip bendrovės kreditorius, aktyviai siekė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Šios aplinkybės dėl administratoriaus pakeitimo patvirtina ieškovo teiginius, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, jo, kartu ir kreditorių interesai nebuvo tinkamai ginami.
13. Nagrinėjamas ginčas kilo bankroto byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose yra viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003; 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą ir įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju pirmasis bankroto administratorius, kuriam tenka pareiga ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus šios pareigos nevykdė, naujai paskirta ieškovės bankroto administratorė ieškinio nereiškė dėl praleistos ieškinio senaties, o ieškovas nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo aktyviai gynė savo teises, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas ne civilinių teisinių santykių stabilumui (taikant ieškinio senaties institutą), tačiau bankrutavusio įmonės bei jos kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, todėl ieškinio senaties terminas atnaujintinas. Pabrėžtina, kad ieškinio senaties termino atnaujinimas nėra tapatus ieškinio patenkinimui iš esmės, o tik sudaro teisines prielaidas ginti galbūt pažeistas teises ir interesus teisme, naudojantis teisminės gynybos priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).
Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės
14. Ieškovo BUAB „CB Logistic“ kreditoriaus V. G. netiesioginio ieškinio reikalavimai atsakovui R. B. grindžiami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 ir 4 dalimis, numatančiomis, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcija), o to nepadarius – įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui turi būti vertinama, ar pagal konkrečias bylos aplinkybes įmonės vadovas neteisėtai uždelsė inicijuoti bankroto bylą ir ar šis uždelsimas sukėlė ieškovo nurodomą žalą, t. y. būtina nustatyti visas sąlygas civilinei atsakomybei taikyti: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų, o vadovo ir / ar akcininko kaltė, nustačius pirmiau paminėtas sąlygas, preziumuojama (CK 6.246 str.- 6.249 str.).
15. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 20 punktas).
Dėl įmonės nemokumo momento
16. Tam, kad būtų galima konstatuoti asmenų, turėjusių ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą, t. y. atsakingų asmenų veiksmų neteisėtumą, pirmiausia turi būti nustatytas jų neįvykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, t. y. kai atsirado pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad vadovas gali įvertinti, jog įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
17. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Ieškovo teigimu, UAB „CB Logistic“ nemokia tapo 2011-12-31. Ieškovas remiasi 2014-03-20 Specialisto išvada dėl UAB „CB Logistic“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-4/24, kurioje, nustatant įmonės turto ir įsipareigojimų santykį laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2012 m., vadovautasi bendrovės balanso duomenimis ir juose nurodytu UAB „CB Logistic“ turimu turtu ir turimais įsipareigojimais, o šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktų balansų turinys.
18. Atsakovas R. B. posėdžio metu paaiškino, kad įmonė vykdė veiklą, nebuvo nemoki, bankrotas paskelbtas ieškovo V. G., su kuriuo santykiai buvo konfliktiški, iniciatyva. Pradelstų įsipareigojimų apskaita įmonėje nebuvo vedama, todėl jam nebuvo žinoma, kada pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę turto vertės, nes iš įmonės balanso to nematyti.
19. Nagrinėjamu atveju 2011-12-31 balanse nurodyta, kad įmonės turto vertė sudaro 339 519 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 271 609. Atsakovas nurodė, kad pradelstų įsipareigojimų apskaitos nevedė. 2014-03-20 specialisto išvadoje dėl įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo nustatyta, kad 2011-12-31 pradelsti įsipareigojimai sudarė 216 949 Eur: negrąžinta pradelsta paskolų suma V. G. 113 016,72 Lt, pradelstas įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 103 932 Lt. Duomenų apie pradelstų įsipareigojimų dydį atsakovas neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad 2011-03-24 paskolos V. G. (23 000 Eur) grąžinimo terminas buvo 2011-05-11, o 2011-11-10 ir 2010-12-15 paskolų (30 000 Eur ir 20000 Eur) grąžinimo terminas suėjo 2011-12-31, teismas sprendžia, kad 2012-01-01 įmonės skolos buvo ženkliai didesnės nei turimas turtas. Nors įmonė vykdė veiklą ir 2012-06-30 turėjo 161 672 Lt vertės trumpalaikio turto, skirto perparduoti, 2012 metų pirmą pusmetį įmonė dirbo nuostolingai, nuostoliai sudarė 156 318 Lt. Teismo vertinimu, 2012 m. sausio mėnesį įmonės skolos jau buvo tokio dydžio, kurios apsprendė įmonės nemokumą, todėl teismas pripažįsta, kad įmonės nemokumo momentas - 2012-01-01 – nagrinėjamu atveju yra įrodytas.
20. Žinodamas, kad įmonė jau nebepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir padengti įsiskolinimo valstybės biudžetui, atsakovas privalėjo įvykdyti įstatymu jam nustatytą pareigą ir jau 2012 metų pradžioje inicijuoti bankroto bylą bei užkirsti kelią skolų augimui. ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Tai, kad nepaisydamas kritiškai suprastėjusių įmonės veiklos rezultatų atsakovas siekė nors ir nuostolingai, tačiau vykdyti ūkinę – komercinę veiklą iki pat bankroto bylos iškėlimo, nepašalina atsakovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas konstatuoja, kad būtent nuo 2012 m. sausio mėnesio atsakovas turėjo pripažinti, jog įmonė nebegali ir nebegalės įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
21. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti atsakovo R. B. įmonei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).
Dėl žalos atlyginimo pavėlavus inicijuoti bankroto bylą
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas išaiškinimas, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Šis išaiškinimas detalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, joje konstatuojant, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.
23. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose Nr. 33/03 ir Nr. 26/07 pateiktais išaiškinimais, iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, užtikrina, inter alia (be kita ko), tai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia, anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.
24. Vien aplinkybė, jog šioje byloje ieškovas bankrutavusios įmonės kreditorius gina bendrovės kreditorių interesus (siekia patenkinti jų finansinius reikalavimus bendrovės bankroto byloje), nereiškia, jog jis yra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti reiškiamo reikalavimo pagrįstumą. Prašydamas priteisti iš buvusio bendrovės vadovo žalą dėl nesikreipimo iškelti bankroto bylą, ieškovas turi įrodinėjimo pareigą įrodinėti, kokia žala susidarė dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo, jos dydį, priežastinį ryšį, teikti teismui dokumentus, pagrindžiančius pareikštą ieškinio reikalavimą (CPK 178 straipsnis).
25. Teismas pažymi, kad ieškinio ribos nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus. Ieškovui bylos nagrinėjimo teisme metu buvo išaiškinta, kokias aplinkybes jis turi įrodyti, siekdamas įrodyti žalos, pavėlavus inicijuoti bankroto bylą, dydį, tačiau ieškovas teise pakeisti ieškinio pagrindą nepasinaudojo.
26. Nagrinėjamu atveju ieškovas bendros įmonės skolų apimties, išaugusios dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, neįrodinėjo. Ieškovas kreditoriams padarytą žalą tapatina su įmonės turto sumažėjimu ir teigia, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu, sudarė sandorius, dėl kurių sumažėjo įmonės turtas. Ieškovas nurodo, kad UAB „CB Logistic“, būdama nemoki ir neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais, 2012 m. sausio mėnesį keliskart didesne nei rinkos kaina įsigijo transporto priemones iš fizinių asmenų S. V., R. D. ir E. M., 2012 m. sausio mėnesį apmokėjo avansu 120848,00 Lt įmonei „AVLN-Maroc“ už autobusus bei 2012 m. sausio-vasario mėnesiais nurašė 25993,28 Lt vertės turto.
27. Ieškovas vykdydamas teismo įpareigojimą pateikti kreditoriams padarytos žalos (94 735,00 Eur) paskaičiavimą, nurodė, kad 94 735,00 Eur žalą sudaro: 2490,00 Eur avansas už prekes skirtas perparduoti (keltuvas) pagal 2012-01-11 kasos išlaidų orderį Nr. 1, 15000 Eur avansas už prekes skirtas perparduoti (autobusas) pagal 2012-01-13 kasos išlaidų orderį Nr. 2, 6000 Eur už prekes skirtas perparduoti pagal 2012-01-14 kasos išlaidų orderį Nr. 3, 10000 Eur avansas už prekes skirtas perparduoti (autobusas ) pagal 2012-01-17 kasos išlaidų orderį Nr. 4; 10 000 Eur avansas už prekes skirtas perparduoti (autobusas ) pagal 2012-01-19 kasos išlaidų orderį Nr. 5, 10 426,32 Eur S. V. už sunkvežimį savivartį Saviem SG4M pagal 2012-01-20 kasos išlaidų orderį Nr. 6, 14 220,34 Eur E. M. pagal 2012-01-24 kasos išlaidų orderį Nr. 7, 11 150,37 Eur R. D. pagal 2012-01-30 kasos išlaidų orderį Nr. 8, 2536,60 Eur už automobilį L. R. pagal 2012-03-30 kasos išlaidų orderį Nr. 12, 12 911,37 Eur sąnaudos pagal 2012-06-30 pelno nuostolių ataskaitą be patvirtinančių dokumentų.
28. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad 2016-12-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-290-476/2016 konstatuota, kad 2012 m. sausio 20 d. transporto priemonės SAVIEM SG 4M pirkimo - pardavimo sutartis, sudaryta tarp S. V. ir UAB „CB Logistic", 2012 m. sausio 24 d. miškovežio manipuliatoriaus pirkimo - pardavimo sutartis, sudaryta tarp E. M. ir UAB „CB Logistic", 2012 m. sausio 27 d. prikabinamo ekskavatoriaus pirkimo - pardavimo sutartis, sudaryta tarp R. D. ir UAB „CB Logistic", nors ir buvo nuostolingos, tačiau suderinamos su protinga verslo rizika, o UAB „CB Logistic“ vadovas R. B., priimdamas būtent tokius verslo sprendimus rėmėsi natūralia verslo rizika ir taip siekė išsaugoti tolesnę įmonės veiklą. Taip pat 2016-06-10 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-375-148/2016 nustatyta, kad 35 000 Eur avansas įmonei „AVLN-Maroc“ buvo pervestas vykdant pirkimo – pardavimo sandorį; sutarties įvykdymo terminas buvo 2012 m. vasario 29 d., tačiau iš vienos iš šalių, o būtent „AVLN-Maroc“, pusės sutartis nebuvo įvykdyta, autobusai nebuvo parduoti UAB „CB Logistic“; R. B. 2012 m. kovo pradžioje sušlubavo sveikata, o 2012 m. birželio 16 d. jį ištiko miokardo infarktas, todėl R. B. iš tiesų susiklosčius minėtai situacijai galėjo ir nespėti atlikti aktyvių veiksmų, kad susigrąžintų sumokėtą avansą. Be to 2014-12-08 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-476-267/2014 nustatyta, kad atsakovo R. B. veikla, kai du 2012 metų pradžioje sudaryti sandoriai (2012 m. sausio 14 d. UAB „CB Logistic“ sudarytas mikroautobuso pirkimo-pardavimo sandoris ir 2012 m. kovo 30 d. mikroautobuso pirkimo-pardavimo sandoris), buvo nuostolingi, galėjo būti suderinama su protinga verslo rizika, todėl negalima teigti, kad įmonės akcininkas ir vadovas R. B.šiuose epizoduose veikė nerūpestingai ir neatsakingai.
29. Kadangi ieškovas nenurodė jokių įtikinamų argumentų, kurie leistų spręsti apie poreikį nukrypti nuo ankstesnės kasacinio teismo praktikos, teismas, vertindamas ieškinio pagrįstumą, vadovaujasi kasacinio teismo praktika (22 nutarties punktas), kuri nagrinėjamu atveju yra aiški bei ja turi būti vadovaujamasi nagrinėjamoje byloje. Nors bankroto bylos nagrinėjimas susijęs su viešuoju interesu, tačiau šioje byloje teismas neturi pareigos savo iniciatyva įrodinėti ieškinį, nes vien tai, kad ieškovas yra bankrutavusios įmonės kreditorius, nesudaro pagrindo nepaisyti CPK įtvirtintų šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų ir pasisakyti dėl byloje ieškinio pagrindu nenurodytų faktų.
30. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teismas negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. Nagrinėjamu atveju bendro išaugusio įmonės skolos dydžio atsakovo R. B. vadovavimo laikotarpiu ieškovas neįrodinėjo, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio ir atitinkamai prašomos priteisti žalos nesusiejo priežastiniu ryšiu su atsakovo neveikimu, todėl ieškinys atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 str. 1 d.). Išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą apmokėjimo tvarką nustato CPK 98 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad dėl advokato suteiktų paslaugų patirtos šalies išlaidos atlyginamos, jei teismui raštu pateikiamas prašymas jas atlyginti su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
32. Atsakovas R. B. pateikė dokumentus (2013-10-14 atstovavimo sutartis, sąskaitos už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvitas), patvirtinančius, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą patyrė 605 Eur, už atstovavimą ir pasirengimą teismo posėdžiams patyrė 363 Eur išlaidų, viso 968 Eur.
33. Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Maksimalus atstovavimo išlaidų dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pasiruošimą ir atstovavimą teisme (3 val.) yra 2693 Eur, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina visa atstovavimo išlaidų suma 968 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 263 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. G. atsakovui R. B. 968 Eur atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.