Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-3480-615/2024 pagal pareiškėjos S. L. pareiškimą dėl praleisto palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – L. K., R. K., atstovaujamas globėjos valstybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai, V. K., valstybės įmonė Valstybės turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja S. L. 2024 m. sausio 3 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą palikimo priėmimo terminą po tetos J. B. K. mirties.

2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos teta J. B. K.. Pareiškėja yra penktos eilės įpėdinė: pareiškėjos tėvas V. K. yra J. B. K. brolis. Nuo pareiškėjos vaikystės ją su teta siejo glaudus ryšys, bendros šventės, tradicijos, teta visada dalinosi su pareiškėja savo ateities planais, planavo bendras išvykas ir/ar kasdieninius darbus, žinojo viena apie kitą net mažiausiais smulkmenas. J. B. K. nebuvo sudariusi testamento. Paveldimą turtą sudaro dalis buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), bei piniginės lėšos. Mirus J. B. K., liko 4 penktos eilės įpėdiniai, tačiau tik pareiškėja ir L. K. dalyvavo laidotuvėse bei mirties paminėjime. Pažymėjo, kad tik pareiškėja tvarko palikėjos kapą. Mano, kad mirus tetai atliko visus aktyvius veiksmus palikimui priimti, siuntė notarui dokumentus, bet dėl netinkamos komunikacijos taip pareiškėjos ir notaro biuro darbuotojų buvo praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus teikdama pareiškimą dėl įpareigojimo atlikti notarinius veiksmus, tačiau pareiškimas buvo atmestas. Taip pat kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus teikdama pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad paveldėjo mirusios tetos turtą faktiškai jį valdydama. Teigia, jog pretenduodama į palikimą elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, tik pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Prašo pripažinti, kad savalaikis kreipimasis į notaro biurą, tačiau dėl komunikacijos trūkumo neužbaigta procedūra, bei kreipimasis į teismą dėl savo teisių gynimo yra palikimo priėmimo termino praleidimą sąlygojančios objektyvios priežastys.

3. Suinteresuotas asmuo R. K., atstovaujamas globėjos valstybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai, su pareiškimu sutiko, nurodė, kad jis tenkintinas.

4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad pareiškėjos pareiškime išdėstytos priežastys yra svarbios, todėl dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo neprieštarauja.

6. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą teismui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi pareiškimo netenkino ir priteisė valstybei iš pareiškėjos S. L. 23,79 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.

8. Teismas tokį sprendimą priėmė, konstatavęs, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys (civilinių bylų dėl notarės veiksmų ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo inicijavimas) negali būti pripažintos svarbiomis, sudarančioms pagrindą atnaujinti įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Teismas pažymėjo, kad dėl akivaizdžiai nepagrįstų pačios pareiškėjos veiksmų, įstatymo nustatytas terminas šiuo atveju yra praleistas ženkliai – terminas iki kreipimosi į teismą dienos buvo praleistas daugiau negu 16 mėnesių laikotarpiu, t. y. laikotarpiu, kuris daugiau nei penkis kartus viršija visą įstatymo teisiniam veiksmui atlikti nustatytą terminą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėja S. L. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-3480-615/2024 ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos kreipimąsi į teismus pripažino nesvarbiomis priežastimis, neteisingai interpretuodamas, kad pareiškėja nepateikė duomenų notarei, nors procedūrai užbaigti trūko tik pareiškimo. Netinkamos formos valios išreiškimas negali būti priežastimi pripažinti šias aplinkybes nesvarbiomis, įskaitant, bet neapsiribojant, kad notarė ir/ar jos darbuotojai yra profesionalai savo srityje ir turėjo suteikti kvalifikuotą informaciją;

1.2. Nuo pat tetos mirties savo aktyviais veiksmais, t. y siųsdama notarei dokumentus, skambindama, rašydama elektroninius laiškus pareiškėja išreiškė savo norą paveldėti mirusiosios turtą, aktyviai dalyvavo teismo posėdžiuose, kai buvo atnaujinamas terminas R. K. ir V. K., pasisakydama, jog visi yra lygūs paveldėtojai, turintys vienodą teisę į mirusiosios palikimą;

1.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad byloje suinteresuoti asmenys neprieštaravo dėl termino atnaujinimo ir/ar prašė teismą sprendimą priimti savo nuožiūra;

1.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad iki mirusiosios mirties pareiškėja nepertraukiamai su ja bendravo, dalyvavo jos gyvenime, palaikė glaudžius ryšius, nuolat ją lankė, rūpinosi jos sveikata, vežė į kapines aplankyti artimųjų kapus, kartu su kita įpėdine laidojo, rengė gedulingus pietus, o dabartiniu metu tvarko mirusiosios kapavietę;

1.5. Paveldėjimo teisiniai santykiai grindžiami šeimos paveldėjimo principu, kuris reiškia, kad po asmens mirties jo turtą įgyja įstatymu nustatyto laipsnio giminaičiai, o palikimo perėjimas valstybei yra šio principo išimtis;

1.6. Paveldėjimo byloje po mirusiosios J. B. K. mirties paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti, todėl nėra pažeistos kitų įpėdinių teisės ir teisėti interesai bei leidžia daryti išvadą, kad įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti nebuvo praleistas ženkliai.

10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti palikimo priėmimo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl akivaizdžiai nepagrįstų pačios pareiškėjos veiksmų, įstatymo nustatytas terminas šiuo atveju yra praleistas ženkliai, todėl jis negali būti atnaujintas. Tuo tarpu apeliantė tvirtina, kad ji aktyviais veiksmais siekė tinkamai priimti palikimą, tačiau notarei ir/ar jos darbuotojams nesuteikus kvalifikuotos informacijos, palikimo priėmimo procedūra nebuvo užbaigta laiku, pareiškėjai laiku nepateikus pareiškimo.

13. Sprendžiant apeliantės atskirojo skundo pagrįstumo klausimą, nustatyta, kad:

- palikėja J. B. K. buvo pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų L. K., R. K., V. K. teta. Pareiškėja yra palikėjos brolio V. K., mirusio (duomenys neskelbtini) dukra. Suinteresuotas asmuo L. K. yra palikėjos sesers G. R., mirusios (duomenys neskelbtini) dukra. Suinteresuotas asmuo R. K. yra palikėjos mirusio brolio V. K. sūnus. Suinteresuotas asmuo V. K. yra palikėjos brolio E. (E.) V. K., mirusio (duomenys neskelbtini) dukra;

- palikėja nebuvo ištekėjusi ir vaikų neturėjo (civilinės bylos Nr. 2YT-10947-1041/2023 duomenys). Jai nuosavybės teise mirties dieną priklausė 42/100 dalys buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro duomenys);

- palikėjos J. B. K. palikimą yra priėmęs suinteresuotas asmuo L. K. (civilinės bylos Nr. 2YT-10947-1041/2023 duomenys);

- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2432-528/2023 suinteresuotiems asmenims V. K. ir R. K. atnaujintas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti po jų tetos mirties;

- iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 7/50 dalys nuosavybės teisių į butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 24 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu yra perėjusios R. K.. Likusios 7/25 dalys vis dar yra registruotos J. B. K. vardu;

- Pareiškėja telefonu skambino į Kauno m. 1-ąjį notaro biurą 2022 m. liepos 12–13 d., 2022 m. rugpjūčio 16, 19 ir 23 d., atvyko į notaro biurą 2022 m. rugsėjo 22 d., taip pat siuntė notarei R. L. V. K. ir A. L. santuokos liudijimus 2022 m. liepos 13 d., o 2022 m. rugsėjo 22 d. jai Kauno m. 1 asis notaro biure buvo paaiškinta, kad valia priimti palikimą nėra išreikšta ir yra praleistas įstatymo nustatytas 3 mėn. terminas palikimui priimti;

- Pareiškėja 2022 m. spalio 17 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama įpareigoti notarę R. L. S. L. pareiškimą dėl J. B. K. palikimo priėmimo laikyti pateiktą nepraleidus įstatymo numatyto 3 mėnesių termino, išduodant pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-246-1126/2023, buvo atmestas pareiškėjos S. L. pareiškimas dėl notaro veiksmų. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi paliko aukščiau minėtą 2023 m. sausio 25 d. nutartį nepakeistą;

- Pareiškėja 2023 m. gegužės 8 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo tetos J. B. K. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-10947-1041/2023, pareiškėjos S. L. pareiškimą atmetė. Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi 2023 m. birželio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą;

- Pareiškėja 2024 m. sausio 3 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama atnaujinti praleistą palikimo priėmimo terminą po tetos J. B. K. mirties.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

15. Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Anot Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007). CK 5.57 straipsnio 1 daliai taikyti svarbu nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).

16. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino pareiškėjos veiksmus, siekiant paveldėti dalį savo tetos turto, bei jų priežastis. Kaip nurodė pareiškėja, ji po tetos mirties praėjus dviem mėnesiams telefonu skambino į Kauno m. 1-ąjį notaro biurą, elektroniniu paštu siuntė giminystės ryšį su mirusiąja patvirtinančius dokumentus, tačiau prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nepateikė, nes apie būtinybę pateikti tokį dokumentą nebuvo informuota notaro biuro darbuotojų. Priešingai, anot pareiškėjos, 2022 m. liepos 13 d. telefoninio pokalbio su notarų biuro darbuotoju metu, ji buvo patikinta, kad jos elektroniniu paštu atsiųsti dokumentai tinkami, nieko netrūksta ir, kad su pareiškėja bus papildomai susisiekta dėl tolimesnių veiksmų paveldėjimo byloje. Iš šių duomenų akivaizdu, jog pareiškėja įstatymo nustatytu terminu siuntė palikimo atsiradimo vietos notarui giminystės ryšį su mirusiąja patvirtinančius dokumentus, tačiau dėl nežinojimo, galimai notarų biuro darbuotojams nepakankamai aiškiai išaiškinus kokius dokumentus pretendentas į palikimą turi pateikti notarui, prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nepateikė. Tuo tarpu sužinojusi, kad jai nebus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, aktyviai bandė įgyvendinti savo procesines teises, inicijuodama civilines bylas dėl notarės veiksmų ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Taigi, ilgai užtrukusį procesą įtakojo pareiškėjos teisinių žinių stoka. Todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos veiksmai po palikėjos mirties negali būti vertinami kaip nerūpestingi, neatidūs ar neapdairūs. Pagal aukščiau nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pareiškėją pripažinti pasyvia, įgyvendinant savo teises. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja atliko eilę aktyvių veiksmų, dėl ko nėra pagrindo laikyti, kad ji neišreiškė valios palikimui priimti po tetos mirties.

17. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad byloje atsiliepimus pateikę suinteresuoti asmenys dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo neprieštarauja. Tuo tarpu suinteresuoti asmenys L. K. bei V. K. atsiliepimų nepateikė, kas reiškia, kad šie suinteresuoti asmenys nepasinaudojo teise pareikšti savo nuomonę ar prieštaravimą dėl pareiškėjos prašymo. Todėl yra pagrindas teigti, kad ginčas dėl teisės paveldėti šioje byloje nėra kilęs. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas pažeis teisių santykių stabilumą ar neigiamai paveiks byloje dalyvaujančių suinteresuotų asmenų teisės bei teisėtus interesus ir / ar viešąjį interesą.

18. Byloje nustatytos aplinkybės – pareiškėjos susisiekimas su palikimo atsiradimo vietos notarų biuru, giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų siuntimas notarų biurui, domėjimasis paveldėjimo procesu, civilinių bylų inicijavimas, siekiant įgyvendinti savo, kaip įstatyminės įpėdinės, teises, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos elgesys buvo pakankamai atidus ir sąžiningas šioje situacijoje, nepaisant to, jog pareiškėja pareiškimą atnaujinti praleistą palikimo priėmimo terminą po tetos J. B. K. mirties teismui pateikė praleidusi daugiau negu 16 mėnesių. Šiuo atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl termino praleidimo priežasčių egzistavo ir jos laikytinos svarbiomis pateisinti termino praleidimą.

19. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino palikimui priimti atnaujinimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis) ir neteisingai išsprendė bylą, todėl apeliantės apeliacinis skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis naikintina; byloje priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos S. L. pareiškimas atnaujinti praleistą įstatymų numatytą terminą palikimui priimti po jos tetos J. B. K., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – S. L. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai S. L. trijų mėnesių terminą po jos tetos J. B. K., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties palikimui priimti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.