Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Šumskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-873-195/2012

Teisėja Edita Zarembienė Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00892-2011-1

2012 m. spalio 5 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. bei jo advokato Valentino Giriūno apeliacinius skundus dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d. ir jam paskirtas dvidešimt parų areštas.

Jis taip pat pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš L. K. sodo namelio) ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams septyniems mėnesiams.

Jis taip pat pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš R. N. sodo namelio) ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Jis taip pat pripažintas kaltu pagal BK 187 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. 5 d. 1 p. 2 p. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, BK 65 str. 1 d. 1 a p. pagrindu pakeitus areštą į laisvės atėmimą V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. 9 d. pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. birželio 28 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš V. S. valstybės naudai 13, 60 Lt, taip pat priteista B. M. 300 (tris šimtus) litų, R. N. – 890 (aštuonis šimtus devyniasdešimt) litų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą ir sugadino svetimą turtą, o būtent:

Laikotarpyje nuo 2011 m. gruodžio 16 d. 10.30 val. iki 2011 m. gruodžio 16 d. 15.30 val., V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš gyvenamojo namo kiemo, adresu Ukmergės r., Vidiškių sen., Šaukuvos k., pagrobė dviratį „Aist“ Nr.282008-06, priklausantį B. M. 300 Lt vertės.

Laikotarpyje nuo 2012 m. balandžio 21 d. iki 2012 m. balandžio 23 d. 9.00 val., V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovęs į sodo namelį, priklausantį L. K., esantį adresu Ukmergės r., Vidiškių sen., Dukstynos k., pagrobė aliumininės medžiagos vamzdžių (karnizų) 200 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. K. 200 Lt turtinę žalą.

Laikotarpyje nuo 2012 m. gegužės 3 d. 18.00 val. iki 2012 m. gegužės 4 d. 19.45 val., V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsilaužęs į sodo namelį, esantį adresu Ukmergės r., Vidiškių sen., Varkališkių k.,s/b „Rasa“, Girios g. 1, priklausantį R. N., iš kur pagrobė dvigyslius varinius laidus 200 litų vertės, vidinį elektros automatą 200 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. N. 400 Lt turtinę žalą.

Laikotarpyje nuo 2012 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. 19.45 val. V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išlaužė lauko sandėliuko, esančio šalia sodo namelio adresu Ukmergės r., Vidiškių sen., Varkališkių k., s/b „Rasa“, Girios g. 1, durų pakabinamą spyną 20 Lt vertės, po ko sulaužęs minėto sodo namelio įvadinio elektros skydelio duris 100 Lt vertės, išlaužęs sodo namelio lauko medines duris 200 Lt vertės ir durų spynos mechanizmą 25 Lt vertės bei nulaužęs sekančių grotuotų durų pakabinamą spyną 20 Lt vertės, pateko į sodo namelio, priklausančio R. N., vidų, kur sulaužydamas laidų lovelius - laikiklius 125 Lt vertės, pagrobė dvigyslius varinius laidus, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. N. 490 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas V.Giriūnas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras J.Gelumbauskas prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. bei jo advokato Valentino Giriūno apeliaciniai skundai atmestini.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo V. S. ir jo advokato Valentino Giriūno apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad Ukmergės rajono

apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Nors nuteistasis V. S. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. (vagystės iš R. N. sodo namelio epizodas), šias abi veikas subendrinti vadovaujantis BK 63 str. 1d., 2 d., 5 d. 1 p., o paskirtąją subendrintą bausmę subendrinti apėmimo, o ne sudėjimo būdu, šis jo prašymas nepagrįstas, nes apeliantui paskirtos bausmės pirmosios instancijos nuosprendžiu subendrintos taikant ir apėmimo ir sudėjimo būdus nepažeidžiant BK 63 str. 5 d. numatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. pasakyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Nepriklausomai nuo bausmių subendrinimo būdo, teismas bausmių bendrinimą turi pradėti atsižvelgdamas į griežčiausią bausmę. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos švelnesnės bausmės, o kai sudedamos iš dalies, – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

Bausmių, paskirtų už kelias nusikalstamas veikas, apėmimo taikymo privalomi pagrindai numatyti BK 63 straipsnio 5 dalyje. Čia nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius.

Pagal įstatymo prasmę idealioji nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose. Tuo tarpu realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose ar straipsnių dalyse.

Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, nuteistojo V. S. padarytos veikos – svetimo, t.y. nukentėjusiojo R. N. turto pagrobimas (BK 178 str. 2 d.) bei turto sunaikinimas ar sugadinimas ( BK 187 str. 1 d. ) – sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl pirmosios instancijos teismas, subendrindamas už šias veikas paskirtas bausmes, taikė jų apėmimo būdą, kaip ir numatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Skiriant galutinę bausmę, kai dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos.

Kaip matyti iš nuosprendžio, teismas pagal BK 178 str. 4 d. (už B. M. turto pagrobimą) paskyrė 20 parų areštą, pagal BK 178 str. 2 d. (už vagystę iš L. K. sodo namelio) paskyrė laisvės atėmimą 1 metams ir 7 mėn., pagal BK 178 str. 2d. (už vagystę iš R. N. sodo namelio) paskyrė laisvės atėmimą 1 metams ir 9 mėn., ir už turto sugadinimą vagystės iš R. N. sodo namelio metu pagal BK 187 str. 1 d. paskyrė laisvės atėmimą 10 mėn.

Teismas nurodė, kad bendrindamas paskirtas bausmes už visas nusikalstamas veikas taikė BK 63 str. 1d., 4 d.,5 d. 1ir 2 p. tai yra bendrino bausmes už veikas padarytas Narkevičiaus turto atžvilgiu (BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d.) apėmimo būdu ( nurodydamas, kad taiko BK 63 str. 5 d. 1 ir 2 p.), ir prie šiuo būdu subendrintos galutinės bausmės – 1metų ir 2 mėn., remiantis BK 63 str. 1d. ir 4 d., iš dalies pridėjo bausmes paskirtas už B. M. ir L. K. turto vagystes ir galutinę bausmę nepažeisdamas subendrinimo taisyklių nustatė laisvės atėmimą 2 metams ir 3 mėn.

Apeliaciniame skunde išdėstytas argumentas, kad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 61 str. nuteistajam gali būtų paskirta minimali laisvės atėmimo bausmė yra nepagrįstas, todėl taip pat atmestinas.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę), motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas padarė 2 apysunkius nusikaltimus, nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 10 str., 11 str. 3 d., 4 d.). Nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigtos. Nusikalstamų veikų padarymo tikslas – siekis pasipelnyti. Nusikalstamomis veikomis nukentėjusiesiems padaryta žala nėra atlyginta. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), pastarojo atsakomybę sunkianti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Vertinant V. S. asmenybę, pažymėtina tai, jog jis skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, būdamas 5 kartus teistas, tame tarpe ir už analogiškus nusikaltimus nuosavybei, tačiau išvadų dėl to nedaro. Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo apelianto antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, jis yra linkęs nusikalsti ir teigiamų išvadų nedaro, nusikalstamų veikų darymas yra pastarojo gyvenimo būdas, kurio jis neketina keisti. Dar daugiau, apeliantas niekur nedirba, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad jis būtų registruotas Darbo biržoje ir gautų nedarbo draudimo išmokas, t.y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos, priešingai, už padarytas nusikalstamas veikas V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra žymiai mažesnės nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl jas švelninti nėra pagrindo.

Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad nepažeidžiant BK 63 str. nuostatų skundžiamu nuosprendžiu subendrintos apeliantui už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bei subendrinta bausmė su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. S. bei jo advokato Valentino Giriūno apeliacinius skundus atmesti.