Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-04-12 · Administracinė byla Nr. eA-344-525/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-12
Bylos Nr.
eA-344-525/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02198-2020-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-344-525/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02198-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 14.10 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Atliekų rūšiavimo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. kovo 19 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN11-14 (toliau – ir Nurodymas); 2) panaikinti Departamento 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-5595 „Sprendimas dėl 2020 m. kovo 19 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-14“ panaikinimo (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Nurodymas surašytas atsižvelgiant į 2020 m. kovo 18 d. patikrinimo akte Nr. PA65-28 konstatuotas aplinkybes, kad 2020 m. sausio 17 d. privalomasis nurodymas Nr. PN22-5, kuriuo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ buvo nurodyta lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, neteisėtai laikomas susmulkintas atliekas (atliekų tūris 591 kub. m) susidariusias po atliekų apdorojimo, sutvarkyti arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui, nėra įvykdytas. Manė, kad Nurodymas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punkte nustatytus reikalavimus, todėl yra naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 d. 1 p.). Analogiškais pagrindais ir motyvais taip pat turi būti panaikintinas ir Sprendimas. Pareiškėjas nurodė, kad Nurodymas surašytas remiantis išimtinai pareigūnų subjektyvia nuomone. Patikrinimo akte konstatuotos pažeidimo aplinkybės neatitinka realios faktinės situacijos. Patikrinimo akte nustatyta, kad pažeidimas buvo konstatuotas pareigūnui vizualiai apžiūrėjus 591 kub. m tūrio kaupą. Patikrinimo metu nebuvo paimtas joks produkcijos mėginys ar juolab atliktas tyrimas, kuris leistų daryti neabejotiną išvadą, kad šios medžiagos yra atliekos. Taip pat nenurodyta, kokie teisės aktai nustato, kiek ir kokių kaupe esančių medžiagų dalių, turi būti rasta, kad tokia skalda būtų laikoma ne skalda, o atliekomis. 2020 m. sausio 28 d. pareiškėjo iniciatyva UAB „Laboratorinių bandymų centre“ buvo užsakytas ginčo objekto inertinių medžiagų (smėlio / žvyro, skaldos) frakcijos tyrimas – granuliometrinės sudėties nustatymo bandymas. Atlikus minėtą tyrimą, kvalifikuoto eksperto dr. D. K. parengtose išvadose, konstatuota, kad „tirta mineralinė medžiaga Nr. 3 (bandinio kodas S-U-87) atitinka statybinių atliekų skaldai keliamus įprastus reikalavimus ir gali būti naudojama statybos darbuose, tokiuose kaip kelių, takų, aikštelių pagrindų įrengimas, privažiavimo kelių statybos aikštelėse įrengimas”, kas akivaizdžiai paneigia Patikrinimo akte konstatuotas ir pareigūnų „iš akies“ nustatytas aplinkybes.

Atsiliepimas

3. Atsakovo Sprendime teigiama, kad pareiškėjas patikrinimo metu pareigūnams nepateikė statybos produkto eksploatacinių savybių deklaracijos, numatytos Reglamentuojamų statybos produktų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-601 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“. Tokios pareigos pareiškėjui nėra, nes UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ veiklos metu gauta produkcija – inertinių medžiagų (smėlio / žvyro, skaldos) frakcija – atitinka statybinių atliekų skaldai keliamus įprastus reikalavimus ir naudojama statybos darbuose, tokiuose kaip laikinų kelių, privažiavimo kelių statybos aikštelėse įrengimui, nepatenka į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-601 patvirtintą reglamentuojamų statybos produktų sąrašą. Pareiškėjo nuomone, Sprendime nepagrįstai teigiama, kad pareigūnai nėra gavę duomenų, kad tokios susmulkintos atliekos būtų perduotos Taršos leidimo priede esančiame Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nurodytoms įmonėms. Pareiškėjas pažymi, pareigūnai niekada jokia forma nereikalavo pateikti jokių duomenų apie veikos metu gautos produkcijos perdavimą minėtoms įmonėms. Be to, 2022 m. sausio 18 d. pareiškėjas pateikė teismui 2021 m. gruodžio 27 d. patikrinimo aktą Nr. (17.3)-PA-8078. Departamento pareigūnai pripažino, jog neturi teisinio pagrindo ir kompetencijos kitaip vertinti dr. D. K. išvadas, kad minimos medžiagos atitinka statybinių atliekų skaldai keliamus įprastus reikalavimus ir gali būti naudojama statybos darbuose, tokiuose kaip kelių, takų, aikštelių pagrindų įrengimui, privažiavimo kelių statybos aikštelių įrengimams.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

5. Atsakovas nurodė, kad vadovavosi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsniu, nes Nurodymas buvo duotas pakartotinai, konstatavus, kad 2020 m. sausio 17 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-11-5 neįvykdytas. Nesutiko, kad kaupe yra produkcija, o ne atliekos. Aplinkybę, kad susmulkintos atliekos yra pagamintos iš nerūšiuotų atliekų, nes yra užterštos atliekų likučiais (plastiko, putų polistirolio, medienos), patvirtino valstybinės kontrolės pareigūnų darytos nuotraukos. Duomenys, kaip apskaičiuotas atliekų kaupo tūris, nurodyti patikrinimo akto 2 punkte: atlikus matavimus 2019 m. lapkričio 28 d. kaupo tūris 591 kub. m (kaupo plotas 394 kub. m, kaupo vidutinis aukštis 1,5 m). Patikrinimo akte taip pat nurodytos ir kaupo koordinatės. Departamentas neturėjo duomenų, kad minėtame kaupe esančios atliekos toliau būtų naudojamos kaip produkcija. Patikrinimo metu įmonės atstovai deklaratyviai rėmėsi Taršos leidimo priede esančiame Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente įrašytomis nuostatomis, kad atskirta smėlio / žvyro frakcija bus toliau panaudojama statybose ar kelių tiesimo darbuose be jokio faktinio pagrindimo.

6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. D1-601 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“ 2 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami statybos produktai turi turėti gamintojo išduotą eksploatacinių savybių deklaraciją. Patikrinimo metu bendrovė tokios deklaracijos nepateikė. Pareigūnai taip pat iš pareiškėjo negavo duomenų, kad susmulkintos atliekos būtų faktiškai perduotos Taršos leidimo priede esančiame Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nurodytoms įmonėms. Atsakovas pabrėžė, kad siekiant panaudoti atliekas statybos darbams, turi būti įgyvendintos teisinės procedūros. Taigi pareigūnai pagrįstai konstatavo, kad šios susmulkintos ir užterštos atliekos turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija) nustatyta tvarka ir Nurodymu įpareigojo pareiškėją jas sutvarkyti arba perduoti atliekų tvarkytojui.

7. Atsakovas manė, kad pareiškėjo pateiktas UAB „Laboratorinių tyrimų centras“ bandymo protokolas ir mineralinės medžiagos vertinimo aktas nėra teisiškai reikšmingi byloje, nes juose nenurodyta, ar tirti mėginiai paimti iš tų pačių vietų ir tų pačių susmulkintų užterštų atliekų, kurias nurodė pareigūnai Patikrinimo akte. Pabrėžė, kad byla dėl 2020 m. sausio 17 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-11-5 teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėta Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (administracinė byla Nr. eI3-2745-484/2020). 2022 m. sausio 3 d. atsakovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. spalio 27 d. nutartyje Nr. eA-1644-822/2021 išdėstytais ir šiai bylai aktualiais argumentais.

II.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad:

9.1. 2019 m. gruodžio 13 d. Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija surašė Patikrinimo aktą Nr. PA65-292.

9.2. 2020 m. sausio 17 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN11-5, kuriame, vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punktu, nurodė pareiškėjui jo lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, neteisėtai laikomas susmulkintas atliekas (atliekų tūris 591 kub. m), susidariusias po atliekų apdorojimo, sutvarkyti arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Nurodymą įvykdyti iki 2020 m. vasario 7 d. ir nedelsiant apie tai informuoti Departamentą.

9.3. Liteko informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 7 d. privalomąjį nurodymą apskundė Departamentui, Vilniaus apygardos teismui ir LVAT. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (administracinė byla Nr. eI3-2745-484/2020). LVAT 2021 m. spalio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. eA-1644-822/2021).

9.4. 2020 m. vasario 24 d. atsakovas atliko pareiškėjo neplaninį teminį patikrinimą dėl 2020 m. sausio 9 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-2, 2020 m. sausio 17 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-5 ir 2020 m. sausio 17 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-6 įvykdymo.

9.5. 2020 m. kovo 18 d. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija surašė Patikrinimo aktą Nr. PA65-28, kuriame be kita ko užfiksavo, kad pareiškėjas neįvykdė 2020 m. sausio 17 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-5, kuriuo pareiškėjui buvo nurodyta lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, neteisėtai laikomas susmulkintas atliekas (atliekų tūris 591 kub. m), susidariusias po atliekų apdorojimo, sutvarkyti arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Patikrinimo akte konstatuota, kad minėtais veiksmais pažeidžiami Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimai.

9.6. 2020 m. kovo 19 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN11-14, kuriame vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punktu, nurodė pareiškėjui jo lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, neteisėtai laikomas susmulkintas atliekas (atliekų tūris 591 kub. m), susidariusias po atliekų apdorojimo, sutvarkyti arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Nurodymą įvykdyti iki 2020 m. gegužės 14 d. ir nedelsiant apie tai informuoti Departamentą.

Šalies argumentai

9.7. 2020 m. kovo 31 d. pareiškėjas kreipėsi į Departamento vadovą su skundu „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN11-14“ ir prašė jį sustabdyti arba panaikinti.

9.8. 2020 m. balandžio 15 d. Departamento direktoriaus pavaduotojas, laikinai vykdantis direktoriaus pareigas, priėmė sprendimą Nr. (3.0)-AD5-5595 „Sprendimas dėl 2020 m. kovo 19 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-14“, kuriuo atmetė pareiškėjo skundą dėl Nurodymo teisėtumo.

9.9. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nurodymu ir Sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris bylos nagrinėjimą buvo sustabdęs, kol LVAT išnagrinės pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-2745-484/2020. LVAT 2021 m. spalio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. eA-1644-822/2021), todėl pirmosios instancijos teismas atnaujino šios administracinės bylos nagrinėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas pabrėžė, kad ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje lemia, jog byloje nagrinėjama tik 2020 m. kovo 19 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-14 ir Departamento 2020 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-5595 „Sprendimas dėl 2020 m. kovo 19 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-14“ panaikinimo teisėtumas ir pagrįstumas.

11. Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi Nurodymo priėmimo metu, t. y. nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d.) 18 straipsnio 1 dalies 3 punktą, privalomieji nurodymai kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis.

12. Teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui Nurodymas surašytas pakartotinai, nes 2020 m. vasario 24 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad 2020 m. sausio 17 d. privalomasis nurodymas neįvykdytas. LVAT 2021 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1644-822/2021 konstatavo, kad 2020 m. sausio 17 d. privalomasis nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas. Kadangi Nurodymas, ginčijamas nagrinėjamoje byloje, yra pakartotinis, jame nurodytos identiškos faktinės ir teisinės aplinkybės, teismas vadovavosi LVAT 2021 m. spalio 27 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais administracinėje byloje Nr. eA-1644-822/2021 kaip turinčiais prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui pripažinti 2020 m. sausio 17 d. privalomąjį nurodymą teisėtu, teisėtas yra ir pakartotinis Nurodymas.

13. Teismas nurodė, kad byloje pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog Nurodymo surašymo dienai 2020 m. sausio 17 d. privalomasis nurodymas jau buvo įvykdytas ar situacija pasikeitusi. Taigi vadovaujantis Departamento pateiktais rašytiniais įrodymais (Patikrinimo aktu), darė išvadą, kad Nurodymo surašymo metu 2020 m. sausio 17 d. privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. Pareiškėjas ginčijo Nurodymą remdamasi tais pačiais argumentais kaip ir ginčydamas 2020 m. sausio 17 d. privalomąjį nurodymą. Šie argumentai buvo atmesti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2745-484/2020 ir LVAT 2021 m. spalio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1644-822/2021.

14. Remdamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad pareiškėjui yra išduotas Taršos leidimas Nr. TL-V.7-46/2016, suteikiantis teisę vykdyti atliekų apdorojimą (naudojimą ar šalinimą, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymą. LVAT nurodė, kad UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ veikla neatitinka Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento sąlygų, t. y. 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo akte konstatuota, kad patikrinimo metu teritorijoje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, buvo neteisėtai laikomos susmulkintos atliekos (atliekų tūris 591 kub. m), pagamintos iš nerūšiuotų atliekų, nes yra užterštos kitų atliekų likučiais (plastiko, putų polistirolio, medienos). Pagal Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3.4 punktą sukaupus statybinių atliekų kiekį, esant poreikiui (jeigu nustatoma, kad gautos atliekos yra nepakankamai paruoštos naudoti), vykdomas rūšiavimas. Smėlio/žvyro realizavimas statybose, kelių teisimo darbuose galimas atskyrus smulkią smėlio žvyro frakciją, atliekas sijojant arba perdirbus rūšiuotas statybines atliekas, smulkinant į 0-10 mm, 10-20 mm, 20-50 mm frakcijas. Tuo tarpu 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo akte konstatuotos aplinkybės neatitinta Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento sąlygų. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos 2020 m. kovo 18 d. patikrinimo akte. Analogiškai situacija, vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais ir teismų praktika, neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad patikrinimo akte konstatuotos pažeidimo aplinkybės nustatytos remiantis subjektyvia pareigūnų nuomone, neatitinka realios situacijos. Pirma, pareigūnai surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kokiu būdu įvertino situaciją. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai su juo nesutinka, kitaip vertina situaciją, nedaro patikrinimo akto neteisėtu. Antra, prie Patikrinimo akto pridėti vaizdo fiksacijos įrodymai. Trečia, kitokių bylai aktualių įrodymų nepateikta arba jie atmetami kaip neaktualūs nagrinėjamai bylai. Teismas pažymėjo, kad LVAT 2021 m. spalio 27 d. administracinėje byloje Nr. eA-1644-822/2021 nurodė, kad UAB „Laboratorinių bandymo centras“ bandymo protokolas Nr. 66-A-2020 nepaneigia Departamento išvadų. Protokole nurodyta, kad bandinio atrankos metodas nėra identifikuotas, o gauti bandymų rezultatai susiję tiktai su konkrečiu išbandytu bandomuoju objektu. Vertinimo akto išvadose nurodyta, jog mineralinė medžiaga Nr. 3 (bandinio kodas – S-u-87) atitinka statybinių atliekų skaldai keliamus įprastus reikalavimus. LVAT ir VAAT padarė išvadą, kad nei Protokole, nei Vertinimo akte nėra jokių duomenų, jog tirta mineralinė medžiaga – žvyras, smėlis. Taigi šie įrodymai atmetami, nes neįrodyta, kad bandymui mėginiai paimti iš teritorijoje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, neteisėtai laikomų susmulkintų atliekų (atliekų tūris 591 kub. m), pagamintų iš nerūšiuotų atliekų, užterštų kitų atliekų likučiais (plastiko, putų polistirolio, medienos) ir kt.

16. 2022 m. sausio 18 d. pareiškėjas pateikė teismui 2021 m. gruodžio 27 d. patikrinimo aktą Nr. (17.3)-PA-8078, kurio 11 puslapyje nurodyta, kad pareigūnai neturi teisinio pagrindo ir kompetencijos kitaip vertinti Išvadą nei nurodyta mineralinio grunto tyrimo akte. Teismas pažymėjo, kad patikrinimas atliktas 2021 m. lapkričio 17 d. – 2021 m. gruodžio 27 d., t. y. praėjus beveik 2 metams po Nurodymo surašymo. Todėl jis neturi jokios teisinės reikšmės šiame ginče (situacija galėjo būti pasikeitusi, priemaišos galėjo būti pašalintos ir t.t. – tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teismas dėl jų nepasisakė).

17. Teismo vertinimu, UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ patikrinimą atliko aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, kurie veikė jiems suteiktų kompetencijų ribose (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 str.). Privalomojo nurodymo turinys atitiko Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio reikalavimus. Privalomasis nurodymas yra pakartotinis, pirmasis analogiškas pripažintas teisėtu įsiteisėjusia LVAT nutartimi. Įrodymų, kad surašant šioje byloje ginčo Nurodymą 2020 m. sausio 17 d. privalomasis nurodymas jau buvo įvykdytas, pareiškėjas nepateikė. Atvirkščiai – iš jo pozicijos buvo aišku, kad jis nevykdė privalomųjų nurodymų, nes su jais nesutiko, juos ginčijo teisme.

18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad Departamento Nurodymas išduotas ir Sprendimas priimtas laikantis teisės aktų nuostatų, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, yra motyvuoti tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ginčui aktualiomis teisės normomis, todėl juos naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punktu davė pakartotinį privalomąjį nurodymą. Pareiškėjo skundas teismo atmestas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

19. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nebuvo esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeitė šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėjo.

III.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

21. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas remiasi neteisinga prielaida, kad 2021 m. gruodžio 27 d. patikrinimo aktas neva nesvarbus bylai teisingai išspręsti, nes „situacija galėjo būti pasikeitusi, priemaišos galėjo būti pašalintos, neaišku ar tos pačios medžiagos“. Pareiškėjo nuomone, jeigu pareigūnas neturi galimybės objektyviai „iš akies“ nustatyti medžiagos sandaros ar paskirties po dviejų metų, lygiai taip pat jis neturėjo galimybės ir teisinės kompetencijos tą daryti ir prieš dvejus metus.

22. Pareiškėjas paaiškino, kad atliekų pirminis prasijojimas kaip procedūra taikoma nuo pat veiklos pradžios ir visą laiką iki 2020 m. sausio 17 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-5 išdavimo buvo gaunamas toks pats rezultatas – medžiaga, turinti kažkiek priemaišų, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai Bendrovei dėl to pretenzijų neturėjo. Tuo atveju, kai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas nesilaiko pareigos imti ėminius, atlikti tyrimus ir matavimus (kaip reikalauja įstatymas), Bendrovė negali jo priversti tai daryti, todėl šią funkciją turi atlikti pati. Ginčo atveju tai ir buvo padaryta – Bendrovė ėmė mėginius, juos tyrė laboratorija, vertino kompetentingas specialistas ir pateikė išvadas, kad medžiagos nėra atliekos. Todėl nėra pagrindo teigti, kad kiekviena medžiaga, kuri gaunama po sijojimo, patenka į aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-601 (dabar – 2022 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. D1-15) patvirtintą reglamentuojamų statybos produktų sąrašą. Į jį nepatenkantiems produktams nėra reikalaujama statybos produkto eksploatacinių savybių deklaracijos. Ginčo atveju Bendrovė nurodė, kad ji už taršos įrenginio esančias medžiagas parduoda kitiems subjektams ne kaip statybos produktus, todėl tokios deklaracijos neprivalomos. Net ir skalda ar žvyras, kurie patenka į aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-601 (dabar – 2022 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. D1-15) patvirtintą reglamentuojamų statybos produktų sąrašą, gali turėti tam tikrą procentą priemaišų (sąrašo 1.7 p.).

23. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepasitiki Departamento 2021 m. gruodžio 27 d. patikrinimo akto Nr. (17.3)-PA-8078 išvadomis, neva gali būti tikrintos ne tos pačios medžiagos, kurios buvo 2020 m. kovo 19 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-14 surašymo metu. Lygiai taip pat teismas turėtų nepasitikėti ir tuo, kad 2020 m. kovo 19 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-14 surašymo metu ginčo vietoje buvo tos pačios medžiagos, kurias reikėjo pašalinti pagal 2020 m. sausio 17 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN11-5. Tokiu atveju Departamentas turėjo tikrinti ir įrodyti, kad tai yra tos pačios medžiagos, o 2020 m. sausio 17 d. privalomasis nurodymas Nr. PN11-5 neįvykdytas.

Atsiliepimas

24. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

25. Atsakovas dėl atliekų vertinimo „iš akies“ pasisakė, kad vadovaujantis efektyvumo principu ir galiojančiu Departamento veiklos reglamentavimu, Departamentas neprivalo laboratoriškai tirti kiekvienos atliekos. Pateiktas teismui 2021 m. gruodžio 27 d. patikrinimo aktas, kuriame pareigūnai neva kitaip įvertino kieme esančias atliekas, atsižvelgdami į pateiktą pačių pareiškėjų inicijuotą ir atliktą UAB „Laboratorinių bandymo centras“ bandymo protokolą Nr. 66-A-2020, negalėtų būti įrodymu šioje byloje, nes visų pirma, iš šio dokumento neaišku kokios iš kur medžiagos tirtos; antra, patikrinimas darytas praėjus daug laiko nuo ginčijamų sprendimų, pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir atliekos, rastos 2021 m. gruodžio 27 d. patikrinimo metu, nebūtinai tos pačios, kurios buvo fiksuotos 2019 m. lapkričio 17 d. patikrinimo metu; trečia, patikrinimo aktu nebuvo konstatuotas ginčijamo privalomojo nurodymo įvykdymas pateikto bandymo protokolo pagrindu, priešingai – konstatuotas 2020 m. liepos 24 d. duoto privalomojo nurodymo PN11-34 neįvykdymas, nes, nors įmonės veikla sustabdyta, užterštas gruntas neišvežtas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

26. Ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-5595 ir Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. kovo 19 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-14 teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Departamento Nurodymas išduotas ir Sprendimas priimtas laikantis teisės aktų nuostatų; juos naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo; atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punktu davė pakartotinį privalomąjį nurodymą, pareiškėjo skundą atmetė.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas remiasi neteisinga prielaida, jog 2021 m. gruodžio 27 d. patikrinimo aktas nesvarbus bylai teisingai išspręsti. Pareiškėjo nuomone, jeigu pareigūnas neturi galimybės objektyviai „iš akies“ nustatyti medžiagos sandaros ar paskirties po dviejų metų, lygiai taip pat jis neturi galimybės ir teisinės kompetencijos tą daryti ir prieš dvejus metus.

29. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

31. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

32. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai.

34. Nagrinėjamu atveju byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas jam duoto Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. sausio 17 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-5, per jame nustatytą terminą neįvykdė. Bendrovė, nesutikdama su 2020 m. sausio 17 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN11-5, dėl jo 2020 m. sausio 27 d. pateikė skundą Departamentui. Departamentas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-1855 Bendrovės skundą tenkinti atsisakė ir privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą. Pareiškėjas dėl Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. sausio 17 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-5 ir Departamento 2020 m. vasario 6 d. sprendimo panaikinimo pateikė skundą teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2745-484/2020 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT 2021 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1644-822/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

35. Byloje nustatyta, kad Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija 2020 m. vasario 24 d. atliko pareiškėjo neplaninį teminį patikrinimą dėl 2020 m. sausio 9 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-2, 2020 m. sausio 17 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-5 ir 2020 m. sausio 17 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-6 įvykdymo. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija surašė 2020 m. kovo 18 d. patikrinimo aktą Nr. PA65-28, kuriame be kita ko užfiksavo, kad pareiškėjas neįvykdė 2020 m. sausio 17 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-5. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija surašė 2020 m. kovo 19 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN11-14, kuriame vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punktu, nurodė pareiškėjui jo lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, neteisėtai laikomas susmulkintas atliekas (atliekų tūris 591 kub. m), susidariusias po atliekų apdorojimo, sutvarkyti arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Nurodymą įvykdyti iki 2020 m. gegužės 14 d. ir nedelsiant apie tai informuoti Departamentą. Pareiškėjas 2020 m. kovo 31 d. kreipėsi į Departamento vadovą su skundu „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN11-14“ ir prašė jį sustabdyti arba panaikinti. Departamento direktoriaus pavaduotojas, laikinai vykdantis direktoriaus pareigas, 2020 m. balandžio 15 d. priėmė Sprendimą, kuriuos atmetė pareiškėjo skundą dėl Nurodymo teisėtumo.

36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui Nurodymas surašytas pakartotinai, nes 2020 m. vasario 24 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad 2020 m. sausio 17 d. privalomasis nurodymas Nr. PN11-5 neįvykdytas.

37. Kadangi pareiškėjas ginčydamas šioje byloje Nutarimą rėmėsi iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir ginčydamas 2020 m. sausio 17 d. privalomąjį nurodymą, o LVAT jau yra įvertinta analogiška situacija administracinėje byloje Nr. eA-1644-822/2021, šis vertinimas yra aktualus ir nagrinėjant pareiškėjo skundą šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog LVAT 2021 m. spalio 27 d. nutartyje nurodė, kad UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ veikla neatitinka Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento sąlygų, t. y. 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo akte konstatuota, kad patikrinimo metu teritorijoje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, buvo neteisėtai laikomos susmulkintos atliekos (atliekų tūris 591 kub. m), pagamintos iš nerūšiuotų atliekų, nes yra užterštos kitų atliekų likučiais (plastiko, putų polistirolio, medienos). Pagal Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3.4 punktą sukaupus statybinių atliekų kiekį, esant poreikiui (jeigu nustatoma, kad gautos atliekos yra nepakankamai paruoštos naudoti), vykdomas rūšiavimas. Smėlio / žvyro realizavimas statybose, kelių teisimo darbuose galimas atskyrus smulkią smėlio žvyro frakciją, atliekas sijojant arba perdirbus rūšiuotas statybines atliekas, smulkinant į 0-10 mm, 10-20 mm, 20-50 mm frakcijas. Tuo tarpu 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo akte konstatuotos aplinkybės neatitinta Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento sąlygų. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir 2020 m. kovo 18 d. patikrinimo akte Nr. PA65-28.

38. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareigūnai surašydami 2020 m. kovo 18 d. patikrinimo aktą Nr. PA65-28, jame nurodė, kokiu būdu įvertino situaciją, prie patikrinimo akto pridėjo vaizdo fiksacijos įrodymus, o kitokių bylai aktualių įrodymų nebuvo pateikta arba jie pirmosios instancijos teismo atmesti kaip neaktualūs nagrinėjamai bylai.

39. LVAT 2021 m. spalio 27 d. nutartyje nurodė, kad UAB „Laboratorinių bandymo centras“ 2020 m. sausio 31 d. bandymo protokolas Nr. 66-A-2020 nepaneigia Departamento išvadų. Teisėjų kolegija, papildomai įvertinusi minėtą protokolą, daro išvadą, kad jis ne tik nepatvirtina pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, bet ir nepaneigia ankstesnių teismų išvadų, kadangi iš 2020 m. sausio 31 d. bandymo protokolo Nr. 66-A-2020 matyti, kad tyrimo objektą pristatė pats pareiškėjas, t. y. neaišku nei iš kur ir kada paimtas tyrimo objektas, neidentifikuotas tyrimo objekto atrankos metodas, o gauti bandymų rezultatai susiję tik su konkrečiu išbandytu bandomuoju objektu, t. y. bandymo objektas nėra niekaip susietas su ginčo atliekomis. Eksperto dr. D. K. pateiktame vertinimo akte nurodyta, kad vertinimo objektas yra mineralinė medžiaga (skalda) ir vertinta ar mineralinė medžiaga Nr. 3 (bandinio kodas – S-u-87) atitinka statybinių atliekų skaldai keliamus įprastus reikalavimus. Taigi, nėra jokių duomenų, jog tirta mineralinė medžiaga – žvyras, smėlis. Todėl pirmosios instancijos teismo šie įrodymai pagrįstai atmesti, nes neįrodyta, kad bandymui mėginiai paimti iš teritorijoje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, neteisėtai laikomų susmulkintų atliekų (atliekų tūris 591 kub. m), pagamintų iš nerūšiuotų atliekų, užterštų kitų atliekų likučiais (plastiko, putų polistirolio, medienos) ir kt.

40. Dėl pareiškėjo teismui pateikto 2021 m. gruodžio 27 d. patikrinimo akto Nr. (17.3)-PA-8078 ir jo reikšmės nagrinėjamam ginčui, aktualu yra tai, kad jis surašytas po gana ilgo laiko tarpo, t. y. po beveik 2 metų po Nurodymo ir Sprendimo priėmimo. Taigi, minėtas patikrinimo aktas negali būti pripažintas turinčiu kokią nors reikšmę nagrinėjamoje byloje, kadangi kiekvienu atveju yra vertinama konkreti situacija esanti patikrinimo metu ir pateikiamas būtent tikrinimo metu esančios situacijos vertinimas, t. y. vertinamos tik patikrinimo metu rastos neteisėtai laikomos susmulkintos atliekos esančios (duomenys neskelbtini).

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

42. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė