Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-2745-484/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-05-21
Bylos Nr.: eI3-2745-484/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00860-2020-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas: UAB Atliekų rūšiavimo centras
Atsakovas: Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija
Trečiasis asmuo: Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-2745-484/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00860-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10; 55.1.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ skundą atsakovei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Atliekų rūšiavimo centras“ (toliau – ir pareiškėja ar Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-1855; 2) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. sausio 17 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN11-5.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Inspekcija 2020 m. sausio 17 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN11-5 pareiškėją įpareigojo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, neteisėtai laikomas susmulkintas atliekas (591 m³), susidariusias po atliekų apdorojimo, sutvarkyti arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos 2020 m. sausio 17 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN11-5, teigia, kad skundžiamas privalomasis nurodymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, jame aiškiai ir išsamiai nenurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės, o privalomasis nurodymas surašytas remiantis pareigūnų subjektyvia nuomone. Pareiškėjos vertinimu, Patikrinimo akte konstatuotos pažeidimo aplinkybės neatitinka realios faktinės situacijos.

Pareiškėjai neaišku, kokia metodika vadovavosi patikrinimą atlikęs pareigūnas, kuris pareiškėjos produkciją identifikavo kaip atliekas. Patikrinimo akte nustatyta, kad pažeidimas buvo konstatuotas pareigūnui tik vizualiai apžiūrėjus 591 m³ tūrio kaupą, tačiau nebuvo paimtas joks produkcijos mėginys ar juolab atliktas tyrimas, kuris leistų daryti išvadą, jog tai atliekos.

Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ veiklos metu gauta produkcija – inertinių medžiagų (smėlio/žvyro, skaldos) frakcija yra naudojama įmonės veikloje, laikinų kelių tiesimo darbams. Anot pareiškėjos, šią aplinkybę patvirtina UAB „Laboratorinių bandymo centras“ laboratorijoje atliktas mineralinės medžiagos Nr. 3 (bandinio kodas: S-U-87) granuliometrinės sudėties nustatymo bandymo rezultatas, užfiksuotas bandymo protokole Nr. 66-A/2020.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad nesutikdama su Inspekcijos surašytu privalomuoju nurodymu, su skundu 2020 m. sausio 27 d. kreipėsi į Departamentą, kuris 2020 m. vasario 6 d. sprendimu Inspekcijos 2020 m. sausio 17 d. privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą.

Atsakovė Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija ir trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Departamentas, pareikšdamas savo ir Inspekcijos poziciją, atsiliepime nurodo, kad skundžiamu privalomuoju nurodymu Bendrovė buvo įpareigota iki 2020 m. vasario 7 d. sutvarkyti arba perduoti atliekų tvarkytojui už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai laikomas susmulkintas atliekas (atliekų tūris 591 m³), susidariusias po atliekų apdorojimo.

Departamentas, nesutikdamas su Bendrovės skundo argumentais, jog patikrinimo akte nurodyta produkcija yra inertinių medžiagų frakcija, vadovaujasi Bendrovei išduoto Taršos leidimo priedo Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniu reglamentu, kuriame nurodyta statybinių atliekų tvarkymo proceso įmonėje seka, pagal kurią statybinės atliekos išskirstomos pagal inertinių medžiagų tipą, priklausomai nuo gautų atliekų pobūdžio prieš rūšiavimą. Pagal Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniu reglamentą atliekos gali būti prasijojamos, atskiriant smulkiąją smėlio/žvyro frakciją. Sijojimo mašinos pagalba atskiriama smulki inertinių medžiagų (smėlio/žvyro) frakcija (0-10, 10-20, 20-50 mm). Atskirta smėlio/žvyro frakcija toliau panaudojama statybose ar kelių tiesimo darbuose. Įmonės, priimdamos perdirbtas inertinių medžiagų frakcijas (smėlį, žvyrą ar skaldą) atlieka kokybinius tyrimus, ir pripažinus, kad medžiagos tinkamos, toliau panaudoja jas statybose ar kelių tiesimui. Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nustatytas bendradarbiavimas su statybos įmonėmis UAB „ (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir kitomis bendrovėmis dėl tolimesnio produkcijos, gautos perdirbus statybines atliekas, panaudojimo. Patikrinimo akto 3 punkte nurodyta, kad patikrinimo akte nurodytos susmulkintos atliekos pagamintos iš nerūšiuotų atliekų, nes yra užterštos kitų atliekų likučiais (plastiko, putų polistirolio, medienos). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Departamentas teigia, kad šios atliekos turi būti tvarkomos kaip atliekos – suteikiant atitinkamą kodą ir laikomos atliekų tvarkymo įrenginio teritorijoje, kaip numatyta Taršos leidimo Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente.

Atsiliepimas

Departamentas atsiliepime pažymi, kad privalomojo nurodymo institutas yra aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisinė priemonė, kuri šiuo konkrečiu atveju pritaikyta nustatant terminą pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punktas). Patikrinimo metu Departamento pareigūnai iš UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ negavo jokios informacijos, kuri pagrįstų, kad užterštos susmulkintos atliekos būtų naudojamos kaip produkcija. Įmonės atstovai teikė tik deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimus ir nurodė į Taršos leidimo priede esančiame Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente įrašytas nuostatas.

Departamentas atsiliepime taip pat nurodo, jog pareiškėjos su skundu teismui pateikti dokumentai nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje sprendžiant klausimą dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų duoto privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo, nes UAB „Laboratorinių tyrimų centras“ bandymo protokole Nr. 66-A/2020 nėra nurodyta, ar tirti mėginiai paimti iš tų pačių vietų ir tų pačių susmulkintų užterštų atliekų, kurias nurodė Departamento pareigūnai patikrinimo akte. Be to, Departamentas atkreipia dėmesį, jog išvadose pateikiamas vertinimas, kad tirtos smulkintos atliekos gali būti naudojamos statybos darbams, tačiau pareiškėja nepateikia įrodymų, patvirtinančių teisinių procedūrų įgyvendinimą. Pareiškėja duomenų, kad susmulkintas atliekas faktiškai perdavė ar perduoda kitoms įmonėms naudoti kaip statybos produktą, nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. sausio 17 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-5, kuriuo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ nustatytas terminas pašalinti Atliekų tvarkymo taisyklių 56 punkto reikalavimo pažeidimo priežastis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Aplinkos apsaugos agentūra 2016 m. gegužės 20 d. išdavė UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ taršos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį atnaujino 2017 m. birželio 19 d. (toliau – Taršos leidimas).

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai atliko UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ planinį teminį patikrinimą dėl pareiškėjai – atliekų tvarkytojai išduoto Taršos leidimo sąlygų laikymosi ir 2019 m. gruodžio 13 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA65-292 (toliau – Patikrinimo aktas), kurio 2 punkte, be kita ko, konstatavo, jog UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, laiko susmulkintas atliekas, susidariusias po atliekų apdorojimo. Šių susmulkintų atliekų kaupo tūris 591 m³. Patikrinimo akte konstatuota, kad vizualiai apžiūrėjus matyti, jog šios susmulkintos atliekos pagamintos iš nerūšiuotų atliekų, nes yra užterštos kitų atliekų likučiais (plastiko, putų polistirolo, medienos), todėl jos turi būti tvarkomos kaip atliekos – suteikiant atitinkamą kodą. Šios susmulkintos atliekos privalo būti laikomos atliekų tvarkymo įrenginio teritorijoje, kaip numatyta Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punktu, 2020 m. sausio 17 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN11-5 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ nurodė lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, neteisėtai laikomas susmulkintas atliekas (atliekų tūris 591 m³), susidariusias po atliekų apdorojimo, sutvarkyti arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Inspekcija Privalomajame nurodyme konstatavo, kad Bendrovė lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, neteisėtai laikydama susmulkintas atliekas (atliekų tūris 591 m³), susidariusias po atliekų apdorojimo, pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 56 punkto reikalavimus.

Bendrovė, nesutikdama su Privalomuoju nurodymu, dėl jo 2020 m. sausio 27 d. pateikė skundą Departamentui.

Departamentas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-1855 Bendrovės skundą tenkinti atsisakė ir Inspekcijos 2020 m. sausio 17 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN11-5 paliko nepakeistą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

Pagal Įstatymo 18 straipsnį privalomieji nurodymai duodami šiais atvejais: kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti (1 punktas); kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti (2 punktas); kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis (3 punktas); kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes (4 punktas); kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai (5 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantis pareigūnas surašyti privalomąjį nurodymą turi teisę esant pagrindams, nurodytiems Įstatymo 18 straipsnyje.

Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjai Privalomasis nurodymas surašytas, vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu, t. y. nustačius terminą pašalinti Atliekų tvarkymo taisyklių 56 punkto reikalavimo pažeidimo priežastis.

Byloje ginčo, jog pareiškėjai yra išduotas Taršos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę pareiškėjai vykdyti atliekų apdorojimą (naudojimą ar šalinimą, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymą, nėra.

Reikalavimus atliekų rūšiavimui, laikinajam laikymui, surinkimui, vežimui, apdorojimui, taip pat reikalavimus produktų platintojams, priimantiems vartotojų atiduodamas produktų atliekas, papildomus biologinių ir pavojingųjų atliekų (įskaitant alyvos atliekų) tvarkymo reikalavimus, prekybos atliekomis ir tarpininkavimo organizuojant atliekų naudojimą ar šalinimą ypatumus, reikalavimus atliekų naudojimo ar šalinimo techniniam reglamentui, atliekų apskaitos ir tvarkymo dokumentų saugojimo tvarką nustato Atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės).

Taisyklių (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija) 50 punkte nustatyta, kad atliekų apdorojimas apima atliekų naudojimą ir (ar) šalinimą, įskaitant atliekų paruošimą naudoti ir (ar) šalinti, pvz., ardymą, išmontavimą, smulkinimą, suspaudimą, granuliavimą, džiovinimą, supjaustymą, kondicionavimą, atskyrimą, maišymą ir kt. Atliekų apdorojimo veiklų sąrašas nurodytas Taisyklių 2 priede. Atliekų tvarkytojas, tvarkantis atliekas R1–R11 ir D1–D7, D10–D12 atliekų tvarkymo veiklos rūšimis, laikomas galutiniu atliekų tvarkytoju (Taisyklių 51 punktas). Atliekų apdorojimo veikla gali verstis įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas apdorojančioms įmonėms nustatytus reikalavimus, kurią Registro nuostatuose ir Registro tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka Agentūra yra užregistravusi Registre (Taisyklių 52 punktas).

Taisyklių 56 punktas nustato, kad įmonė, atliekanti atliekų apdorojimą, ir įmonė, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikanti ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienerius metus, privalo turėti nustatyta tvarka išduotą Taršos leidimą.

Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento (Taršos leidimo priedas) 2 punkte nurodytas Bendrovėje naudojamų ir (ar) šalinamų atliekų sąrašas. Mineralinės medžiagos (smėlis, akmenys (kodas 19 12 09) nurodytos kaip nepavojingos (SR, R12, R13, R5, D15). Atliekų naudojimo ar šalinimo technologinis procesas apibūdintas Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento (Taršos leidimo priedas) 3 punkte. Kaip matyti iš Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3 punkte nurodyto statybinių atliekų tvarkymo proceso, šis procesas vykdomas tokia seka: 1) statybinės atliekos autotransportu pristatomos į įmonės statybinių atliekų rūšiavimo aikštelę; 2) rūšiavimui atvežtas statybines atliekas patikrina įmonės atstovas; 3) visoms statybinėms ir asfaltbetonio atliekoms atliekamas pirminis rūšiavimas rankiniu būdu, tam panaudojant auto ir šakinį krautuvą. Statybinės atliekos išskirstomos pagal inertinių medžiagų tipą. Rūšiavimo metu dirba 4 darbininkai. Priklausomai nuo gautų atliekų pobūdžio prieš rūšiavimą atliekos gali būti prasijojamos, atskiriant smulkiąją smėlio/žvyro frakciją; 4) išrūšiuotos atliekos talpinamos į atitinkamas talpas; 5) didžiąją dalį išrūšiuotų statybinių atliekų sudarys betono, plytų, čerpių ir keramikos mišiniai ir bituminiai mišiniai. Šios atliekos bus perdirbamos jas smulkinant žiauniniu trupintuvu. Šio proceso metu iš susmulkinto gelžbetonio atliekų bus automatiškai išrūšiuojamas metalas; 6) susmulkinus betono, plytų, čerpių ir keramikos mišinius ar akmenis didžioji dalis gaunamų atliekų yra stambi žvyro - skaldos frakcija 0/55 mm, tačiau tarp jų yra ir kitų inertinių medžiagų atliekų, kadangi dėl didelių apdorojamų statybinių medžiagų gabaritų pirminio rūšiavimo metu ne visos atliekos yra atskiriamos; 7) iš susmulkintų atliekų vykdant antrinį rūšiavimą rankiniu būdu atskiriamos likusios neišrūšiuotos atliekos, kurios jas atskyrus patalpinamos tam skirtose talpose.

Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3 punkte taip pat nurodyta, kad gauta stambi žvyro – skaldos frakcija 0/55 bus naudojama įmonės veikloje – statyboms ir kelių pagrindams tiesti. Gauta bituminių medžiagų (seno asfaltbetonio) frakcija bus naudojama įmonės veikloje – laikiniems keliams tiesti. Dalis atliekų bus atiduodama perdirbti, pavyzdžiui, metalo laužas bus priduodamas į metalo laužą priimančias įmones.

Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3 punkte nurodyta ir tai, kad sijojamo mašinos pagalba bus atskiriama smulki inertinių medžiagų (smėlio/žvyro) frakcija (0-10, 10-20, 20-50 mm). Atskirta smėlio/žvyro frakcija bus toliau panaudojama statybose ar kelių tiesimo darbuose. Įmonės, priimdamos perdirbtas inertinių medžiagų frakcijas (smėlį, žvyrą ar skaldą) atliks kokybinius tyrimus, pripažinus, kad medžiagos tinkamos, toliau panaudos jas statybose ar kelių tiesimui. Numatomas bendradarbiavimas su statybos įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitomis bendrovėmis dėl tolimesnio produkcijos, gautos perdirbus statybines atliekas, panaudojimo.

Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra Taršos leidimo specialioji dalis, kurioje nustatomos leidimo sąlygos (Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259, 36.2 punktas) ir laikomas neatskiriama Taršos leidimo, kurio privalo laikytis veiklos vykdytojas, dalimi. Taigi, Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas, apibūdinantis veiklos vykdytojo veiklą ir šios veiklos sąlygas, yra dokumentas, pagal kurį veiklos vykdytojas įsipareigojo veikti.

Pagal Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3.4 punktą sukaupus statybinių atliekų kiekį, esant poreikiui (jeigu nustatoma, kad gautos atliekos yra nepakankamai paruoštos naudoti), vykdomas rūšiavimas. Smėlio/žvyro realizavimas statybose, kelių teisimo darbuose galimas atskyrus smulkią smėlio žvyro frakciją, atliekas sijojant arba perdirbus rūšiuotas statybines atliekas, smulkinant į 0-10 mm, 10-20 mm, 20-50 mm frakcijas.

Patikrinimo akte konstatuotos aplinkybės neatitinta Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento sąlygų. Kaip matyti iš patikrinimo akto, UAB „Atliekų rūšiavimo centras” direktorius patikrinimo metu teigė, kad patikrinimo metu rastos susmulkintos atliekos yra pagaminta produkcija – smėlis/žvyras, susidaręs po atliekų perdirbimo, kuris yra tinkamas naudoti keliams tiesti, kaip užpildas. Šio statybos produkto eksploatacinių savybių deklaracijos, numatytos Reglamentuojamų statybos produktų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1 - 601 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“, Bendrovė nei patikrinimo metu, nei teismui nepateikė. Byloje duomenų apie atliktus rastų atliekų kokybinius tyrimus nėra. Patikrinimo akte konstatuota aplinkybė, kad susmulkintų atliekų, kurių kaupo tūris 591 m³, užteršta kitomis atliekomis: plastiku, putų polistirolu, medienos likučiais, bylos duomenimis nepaneigta.

Kaip matyti iš į bylą pateikto UAB „Laboratorinių bandymo centras“ bandymo protokolo Nr. 66-A-2020 (toliau – Protokolas), UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ mineralinę medžiagą UAB „Laboratorinių bandymo centras“ pateikė 2020 m. sausio 28 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo Patikrinimo akto surašymo dienos. Protokole nurodyta, jog bandinio atrankos metodas nėra identifikuotas, o gauti bandymų rezultatai susiję tiktai su konkrečiu išbandytu bandomuoju objektu. Vertinimo akto išvadose nurodyta, jog mineralinė medžiaga Nr. 3 (bandinio kodas – S-u-87) atitinka statybinių atliekų skaldai keliamus įprastus reikalavimus. Nei Protokole, nei Vertinimo akte nėra jokių duomenų, jog tirta mineralinė medžiaga – žvyras, smėlis, kaip nurodė patikrinimo metu Bendrovės direktorius ir Bendrovė skunde teismui. Dėl šių priežasčių pareiškėjos pateiktas Protokolas ir Vertinimo aktas negali paneigti Patikrinimo akte užfiksuotų duomenų.

Pažymėtina, jog Bendrovė Patikrinimo akte konstatuotų aplinkybių, kad susmulkintos atliekos (tūris 591 m³) buvo laikomos lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, ir, kad šias atliekas laiko Bendrovė, neginčija (Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 1.3, 4 punktai).

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punktu, pagrįstai 2020 m. sausio 17 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN11-5, kuriuo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ nurodė lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, neteisėtai laikomas susmulkintas atliekas (atliekų tūris 591 m³), susidariusias po atliekų apdorojimo, sutvarkyti arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ patikrinimą atliko aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, kurie veikė jiems suteiktų kompetencijų ribose (Įstatymo 12 straipsnis). Privalomojo nurodymo turinys atitinka Įstatymo 20 straipsnio reikalavimus.

Departamentas, išnagrinėjęs Bendrovės skundą dėl Privalomojo nurodymo, jį tenkinti atsisakė pagrįstai.

Pareiškėjos skundo argumentas, jog privalomasis nurodymas ir Departamento sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, yra nepagrįstas.

Tenkinti Bendrovės skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra jokio įstatyminio pagrindo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta BalčytienėJūratė Gaidytė-LavrinovičIna Kirkutienė