Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovams A. Č. ir B. Č., bei jų atstovei advokato padėjėjai Kristinai Sūnaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Č., B. Č. ieškinį atsakovėms R. S., J. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ieškovai raštu siūlė atsakovėms susitarti dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypu, atsakovės nesutiko, jos pateikė savo variantą, tačiau su juo nesutiko ieškovai. Panaikinus apeliacine tvarka teismo sprendimą vėl ieškovės tikslino ieškinį, atsakovės su antru pataisytu ieškinio variantu sutiko, tačiau ieškovai nesutiko susitarti ir bylą baigti taikos sutartimi, todėl visa tai leidžia spręsti, kad bendraturčiai šiuo metu sutaria dėl turto valdymo ir naudojimosi, tačiau jiems nesudarius taikos sutarties, naudojimosi tvarka nustatytina teismo sprendimu pagal ieškovių pateiktą patikslintą 2023-09-27 ieškinio reikalavimo alternatyvų II variantą, nes ji priimtina tiek ieškovams tiek ir atsakovėms.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas. Jie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-1050/2003). Be to, teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią teismas, vertindamas, prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, šalių pateiktus naudojimosi bendru turtu planus teismas turi pareigą patikrinti teisėtumo, adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų kontekste.

Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Taigi, bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir dalių bendrosios nuosavybės teisėje egzistuojantis adekvatumas leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi.

Pagal ieškovų pateikto projekto alternatyvų II variantą - 3,4195 ha ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), B. Č. ir A. Č. naudojasi 2,0467 ha ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta 486B, atsakovės J. K. ir R. S. naudojasi 1,3728 ha ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta 486A, pagal UAB „Lazdijų projektas“ matininko R. Š. 2023-08-23 parengtą „Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos planą“; 0,7153 ha ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), B. Č. ir A. Č. naudojasi 0,4282 ha ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta 487B, atsakovės J. K. ir R. S. naudojasi 0,2871 ha ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta 487A, pagal UAB „Lazdijų projektas“ matininko R. Š. 2023-08-23 parengtą „Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos planą“. Sugretinus su aukščiau nurodytomis šalims bendrojoje nuosavybėje priklausančiomis dalimis, matyti, kad ieškovų pateiktuose naudojimosi tvarkos projektuose šalims paskirtas naudotis žemės plotas abejuose žemės sklypuose atitinka jų turimoms dalims bendrojoje nuosavybėje.

Taigi, pateiktas planas atitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų.

Sprendžiant dėl pateiktų naudojimosi tvarkos žemės sklypais projektų atitikimą socialinės taikos ir proporcingumo kriterijui, pažymėtinos šios aplinkybės. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Dėl to jų teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šalių pateiktus variantus vertina nurodytais aspektais ir parenka visoms šalims priimtiniausią sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Pasisakant dėl planų socialinės taikos kriterijaus kontekste, pažymėtina, kad šalys sutarė dėl naudojimosi tvarkos, taigi teismas sprendžia, kad šalių socialinės taikos kriterijaus kontekste, pateiktas patikslintas projektas yra atitinkantis šį reikalavimą.

Aptartų argumentų kontekste teismas sprendžia, kad pateiktas patikslintas naudojimosi tvarkos projektas atitinka socialinės taikos ir proporcingumo kriterijui, šiame projekte išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos.

Atsižvelgus į visus aukščiau aptartus argumentus, teismas sprendžia, kad pateiktas patikslintas naudojimosi turtu projektas yra geras, šiuo projektu siūlomas naudojimasis turtu yra racionalus, užtikrina tinkamą ir efektyvų naudojimąsi turtu, labiausiai atitinka šalių interesus, užtikrina jų interesų pusiausvyrą ir šalių socialinę taiką, iki minimumo sumažina galimų konfliktų ateityje kilimą, todėl žemės sklypų naudojimosi tvarka nustatytina pagal ieškovų pateiktą, 2023 metų rugpjūčio 23 d. patikslintą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projekto antrą alternatyvų reikalavimą.

II. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

Ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1624 Eur: 254 Eur žyminis mokestis (113 Eur už ieškinį ir 141 Eur už apeliacinį skundą) (t. 1, b. l. 1, t. 2 b. l. 9) (sumokėjo A. Č.) bei 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina pinigų priėmimo kvitas (t. 1, l. b. l. 32) (sumokėjo A. Č.), 480 Eur pagal advokato V. Tučkaus pateiktą pinigų priėmimo kvitą (t. 2 b. l. 14) ir 590 Eur advokato padėjėjos K. Sūnaitienės pateiktą pinigų priėmimo kvitą ir sąskaitas už teisines paslaugas Nr. 20230807 ir 20231106, iš viso 1370 Eur.

Taip pat ieškovai prašo priteisti iš atsakovų 250 Eur už naudojimąsi žemės sklypais tvarkos planų parengimą (150 Eur UAB „Lazdijų projektas“ 2022-10-05 sąskaitą faktūrą LLP Nr. 71 ir mokėjimo pavedimą ir 100 Eur pagal pateiktą UAB „Lazdijų projektas“ 2023-07-03 sąskaitą ir mokėjimo pavedimą). Taip pat už dokumentų siuntimą paštu išlaidos 6,08 Eur ( pagal AB „Lietuvos paštas“ kvitus Nr. 10700814 ir 73603).

Iš viso iš atsakovių ieškovai prašo priteisti 1880,08 Eur.

Ieškovai prašo grąžinti pagal 2021-12-21 sprendimą sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei, po 13,44 Eur kiekvienam, nes teismo sprendimas buvo panaikintas.

Atsakovės turėjo 900 Eur bylinėjimosi išlaidų: sąskaita 2023 m. sausio 26 d. Nr. 2023/01/23 ir mokėjimo nurodymas Nr. 389 (t. 2 b. l. 22-23) patvirtina atsakovių turėtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą (mokėjo J. K.). Už atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir atstovavimą teismo posėdyje atsakovės turėjo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra pagrįstos sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2023/08/04 ir mokėjimo nurodymu (t. 2, b. l. 73 - 74).

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad ieškovo atstovas surašė ieškinį, teikė pasiūlymus atsakovėms, atsakovių atstovai teikė atsiliepimus į ieškinį, į apeliacinį skundą ir į patikslintą ieškinį, tiek ieškovų tiek atsakovių atstovai atstovavo keturiuose teismo posėdžiuose, kurie truko 5 val., (pirmą kartą pirmąja instancija nagrinėjant bylą) ir dviejuose teismo posėdžiuose antrą kartą nagrinėjant bylą, kai buvo teikiami du patikslinti ieškiniai ir dalyvavo teismo posėdžiuose, kurie truko 2 val., yra tiek vienos šalies tiek kitos šalies pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių.

Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio.

Kasacinis teismas formuodamas praktiką, pažymėjo, jog konkretus šalių elgesys proceso metu gali būti reikšmingas, be kita ko, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-403/2021, 275 punktas).

Nagrinėjamoje byloje atsakovės aktyviai naudojosi savo teisėmis, nors nepateikė priešieškinio, tačiau teikdamos atsiliepimus tiek pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje, tiek antrą kartą nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir naudojimosi žemės sklypais planus, kurie buvo teisingi ir atkreipė ieškovų dėmesį į klaidas dėl posūkio taškų jų pateiktuose planuose. Vėliau ieškovai dar kartą pateikė patikslintą ieškinį, su patikslintais planais, kurie jau atitiko atsakovių pateiktus planus. Taip pat atsakovės sutiko su ieškovų ieškiniu ir sutiko sudaryti taiką, nes byloje antrą kartą nagrinėjant ją pirmąja instancija ginčo tarp šalių nebeliko, tačiau ieškovai nesutiko taikiai baigti bylą ir atkakliai siekė prisiteisti bylinėjimosi išlaidas. Todėl teismas atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, į ilgai užsitęsusį bylos procesą (nuo 2021-11-11), į tai, kad ir atsakovės turėjo bylinėjimosi išlaidų, tačiau jos aktyviai siekė baigti bylą taikos sutartimi, teikė įrodymus, sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, neprašė priteisti joms bylinėjimosi išlaidų, o siūlė kiekvienai šaliai pasilikti prie savo patirtų išlaidų, daro išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, ir sumažinti ieškovų prašomas jiems priteisti bylinėjimosi išlaidas

Ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovų 250 Eur už naudojimąsi žemės sklypais tvarkos planų parengimą. Teismas vadovaudamasis Kauno apygardos teismo priimta civilinėje byloje Nr. e2A-390-601/2017, nutartimi, bei 2023 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-689-413/2023, kuriose nurodyta, kad ieškovo išlaidos, turėtos dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ruošimo, nėra susijusios su bylos nagrinėjimu, t. y. šių išlaidų atsiradimo priežastis nėra bylos nagrinėjimas teisme. Tam, kad ieškovai galėtų nustatyti naudojimosi tvarką yra būtina atlikti kadastrinius matavimus ir parengti atsidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, nepriklausomai nuo to, ar naudojimosi tvarkos nustatymas vyks teisminiu būdu ar ne, t. y. šių išlaidų priežastis – ieškovų noras nusistatyti žemės sklypais naudojimosi tvarką, todėl šios išlaidos neatlygintinos.

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu –75,46 Eur. Jos priteistinos iš šalių lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvienos po 18,87 Eur (75,46 Eur/4) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai jau buvo sumokėję valstybei už procesinių dokumentų siuntimą, pirmą kartą pirmos instancijos teismui priėmus sprendimą, tai iš jų priteistinos valstybei išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu mažintinos ta suma (po 13,44 Eur kiekvienam).

Taip pat ieškovai prašė jiems atlyginti 6,08 Eur siuntimui registruotu paštu patirtas, išlaidas. Tačiau teismas daro išvadą, kad šios išlaidos negali būti priteisiamos, nes ieškovai turėjo atstovus, kurie teismui dokumentus galėjo teikti pasirinkdami ir kitą dokumentų pateikimo būdą, nebūtinai siunčiant paštu, todėl pasirinkusi tokį dokumentų pateikimo būdą šalis ir turi pati prisiimti turėtas išlaidas, nes pati jas pasirinko turėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovų B. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad 3,4195 ha ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), B. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), naudojasi 2,0467 ha ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta 486B, atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi 1,3728 ha ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta 486A, pagal UAB „Lazdijų projektas“ matininko R. Š. 2023-08-23 parengtą „Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos planą“; 0,7153 ha ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), B. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), naudojasi 0,4282 ha ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta 487B, atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi 0,2871 ha ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta 487A, pagal UAB „Lazdijų projektas“ matininko R. Š. 2023-08-23 parengtą „Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos planą“.

Priteisti iš J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), ir B. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 750 (septynis šimtus penkiasdešim) Eur, po 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis) eurus iš kiekvienos, bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš B. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) po 5,43 (penkis eurus 43 ct) Eur, J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 18,87 Eur (aštuoniolika eurų 87 centus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.