Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-51-544/2014;

Teisėja Virginija Jurkštienė Proceso Nr. 2-32-3-00909-2012-3 Procesinio sprendimo kategorija: 21.4; 24.3; 41; 99.5; 121.18; 129.19.2.

2014 m. sausio 24 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. D. ir antstolės V. Š. apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-61-205/2013 pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovams antstolei V. Š., E. D., tretieji asmenys: V. M., A. L., VĮ Registrų centras, dėl turto pardavimo-pirkimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovų E. D. ir antstolės V. Š. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 329 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino senaties termino nustatymą ir atnaujinimą, pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, restitucijos taikymą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko nagrinėjamos bylos dalis buvo išspręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Byloje esanti įrodymų visuma patvirtina ir byloje iš esmės neginčijamos aplinkybės, kad atsakovė antstolė V. Š. nuo 2007-11-16 pradėjo vykdyti vykdomąją bylą Nr. 71-4149/07 pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-47/1997 m. dėl 9015, 87 Lt skolos išieškojimo iš ieškovo J. L. Biržų miškų urėdijos naudai (3 t., b. l. 86). 2009-11-13 turto arešto aktu antstolio padėjėjas M. J. areštavo J. L. 2,7100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 106-107). Pirmosios ir antrosios ginčo turto varžytynės 2010-06-23 bei 2010-09-15 antstolės V. Š. patvarkymais paskelbtos neįvykusiomis (3 t., b. l. 117, 123). 2010-06-17 ieškovas J. L. prašyme antstolei V. Š. nurodė, kad areštuotame sklype yra šeši gamybiniai pastatai, vandentiekis, pastatuose vykdomi rekonstrukcijos darbai, pradėti prieš žemės sklypo areštą ir dėl to arešto negali tęsti darbų bei atlikti teisinės registracijos veiksmų (3 t., b. l. 114). 2011-05-17 vykusiose antrosiose pakartotinėse varžytynėse ginčo sklypas buvo parduotas E. D. už 6490,00 Lt (3 t., b. l. 139-142, 144). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2013-10-21 sprendimu pripažino 2011-05-17 žemės sklypo pardavimo iš varžytinių aktą (nurodyta, kad pirkimo-pardavimo sandorį) negaliojančiu CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, kaip sudarytą pažeidus imperatyviąsias įstatymų normas (CK 6.359 str. 1 d., 6.396 str.1 d., Žemės įstatymo 30 str. 1 d.), CK 1.81 str.1 d. pagrindu dėl jo prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei bei CPK 602 str. 1 d. 7 p. pagrindu kaip sudarytą padarant esminius varžytynių vykdymo tvarkos pažeidimus, nes realizuojant turtą nebuvo laikytasi turto pardavimo eiliškumą nustatančių normų reikalavimų (CPK 664 str.).

Dėl pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojimo pagrindų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad vykdymo procesas reglamentuotas imperatyviai ir antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). CPK 634 str. 2 dalyje nustatyta, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pabrėžtina, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Nepaisant to, kad vykdymo proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007).

Ginčijant turto pardavimo iš varžytinių aktą bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai, šiuo atveju - CK 1.80 str., 1.81 str., negalėjo būti taikomi. Turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis. Pastarosios teisės normos santykis su CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus, vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis. Toks turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą, t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Kasacinis teismas, suvienodindamas ir plėtodamas formuojamą praktiką dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių, išaiškino, kad, atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką, turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas turi precedento galią nagrinėjamoje byloje.

Pagal Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalies 7 punktą teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turto pardavimas iš varžytinių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytinių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. CPK 664 str. nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė. Šiame straipsnyje nurodyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (CPK 664 str. 1-5 dalys). CPK 662 str. 4 d. nustato, kad iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas. Iš vykdomosios bylos matyti, kad skolininkas tebuvo skolingas skolos likutį – 9015,87 Lt (1 t., b. l. 14). Antstolei buvo žinomas pirmesnės eilės J. L. vardu registruotas turtas: penki traktoriai, viena priekaba (1 t., b. l. 54), piniginių lėšų sąskaitos bankuose (1 t., b. l. 84-85, 90-93, 110-111). Antstolė V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad nežino kodėl, bet duomenų apie skolininko galimai turimas pinigines lėšas sąskaitose, kilnojamąjį turtą ji netikrino, o kad ant parduodamo žemės sklypo yra ūkinis kompleksas ji nežinojo, nes vietoje nesilankė (3 t., b. l. 7). Tačiau 2010-06-17 antstolei buvo pateiktas J. L. prašymas, kuriame nurodyta, kad areštuotame sklype yra šeši gamybiniai pastatai ir vandentiekis (2 t., b. l. 114). Skolininko vardu buvo registruotų žemės sklypų, kurie neturėjo statinių, priklausančių ūkininko gamybiniam kompleksui (2 t., b. l. 65). Be to, iš varžytinių parduoti buvo pasirinktas toks sklypas, kurio realizacijos kaina neužtikrino išieškotojos VĮ Biržų miškų urėdijos interesų, nes visa skola nebuvo išieškota, liko neišieškota 3251,87 Lt (2 t., b. l. 148). Tuo tarpu skolininko teisėms ir pareigoms minėtas turto realizvimas turėjo esminę neigiamą įtaką, nes pardavus minėtą 2,71 ha žemės sklypą su ūkiniu kompleksu, užimančiu 2,46 ha sklypo teritorijos, atsiradus skirtingiems šių nekilnojamojo turto objektų savininkams, sumažėjo ir gamybinio komplekso, ir žemės sklypo vertė, nors, kaip jau minėta iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė pirmiausia išieškojimą galėjo ir privalėjo nukreipti į kitą skolininko turtą. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad antstolė padarė esminį varžytinių vykdymo tvarkos pažeidimą ginčo sklypą iš varžytynių parduodama, nesilaikydama turto pardavimo eiliškumą nustatančių normų reikalavimų (CPK 664 str.), pagrįstai pripažino, jog toks turto pardavimas iš varžytynių pažeidė esmines ieškovo teises disponuoti ir valdyti ieškovui priklausantį žemės ūkio gamybinį kompleksą, dėl to ženkliai sumažėjo bendra gamybinio komplekso vertė, ir tai yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme. Tokie antstolio veiksmai vykdymo proceso metu pažeidė skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą, pažeidė sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus ir pripažintini esminiu vykdymo proceso teisės normų pažeidimu.

Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą CK 1.181 str. 1 d. sandorio negaliojimo pagrindą vertina kaip klaidą ir laiko, jog teismas nurodė CK 1.81 str. 1 d. Kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, be pagrindo taikė bendruosius sandorių negaliojimo pagrindus (CK 1.80 str., 1.81 str.) ir netinkamai motyvavo šias savo išvadas dėl šių pagrindų. Teisėjų kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl CK 6.162 str. 2 d., 6.359 str., 6.395 str. 1 d., 6.396 str. 1 d., Žemės įstatymo 30 str. 1 d. kaip imperatyvių teisės normų taikymo turto pardavimo iš varžytinių aktui. Turto pardavimo iš varžytinių aktas yra tik prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai pagal pasekmes kaip nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, bet jis netapatus šalių laisva valia sudaromai pirkimo-pardavimo sutarčiai. Antstolis nėra pirkimo-pardavimo šalis. Turto pardavimo iš varžytinių aktas turi atitikti CPK 724 str. reikalavimus. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija šalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus dėl minėtų teisės normų nepagrįsto taikymo kaip teisiškai nepagrįstus. Tai nesudaro teisinio pagrindo naikinti visą teismo sprendimą, nes 2011-05-17 pardavimo iš varžytinių aktas yra pripažintas negaliojančiu teisėtu bei pagrįstu CPK 602 str. 1 d. 7 p. pagrindu, o įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 328 str.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vadovaujantis LR CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovas teigė, kad jis skolą išieškotojui sumokėjo, tačiau šiems teiginiams pagrįsti patikimų įrodymų nepateikė. Tokių įrodymų nesurinkta ir vykdymo proceso metu tiriant ieškovo nurodytas aplinkybes bei šios bylos nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Dėl restitucijos taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl restituciją reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu atveju, yra konstatavęs kad vykdant restituciją tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių netaikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (CK 1.80 str. 3, 4 d.) ir turi būti sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šalių (CK 6.145 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-03 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-525/2007).

Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas apskritai netaikyti restitucijos arba ją taikyti sumokant ekvivalentą pinigais. Pagrindo pripažinti, kad restituciją taikant natūra vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų, nėra (CK 6.145 str. 2 d., 6.241 str., 6.146 str.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas restituciją, pinigų sumą, gautą už parduotą iš varžytinių žemės sklypą, turto pirkėjui nepagrįstai priteisė iš varžytines vykdžiusios antstolės. Antstolis, būdamas tarpininku tarp pirkėjo ir pardavėjo vykdymo procese, nėra sandorio šalis, o restitucija taikytina tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių (CK 6.145 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad, turto pardavimo iš varžytinių aktą pripažinus negaliojančiu ir restituciją taikant natūra, skolininkui (buvusiam iš varžytinių parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui priteisiama jo už turtą sumokėta pinigų suma. Jeigu ši pinigų suma yra antstolio žinioje, tai ji visa pirkėjui priteisiama iš antstolio, nepaisant to, ar dalį šios sumos antstolis ketina panaudoti (panaudojo) vykdymo išlaidoms atlyginti, nes pripažinus turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu, priverstinis skolos išieškojimas lieka nebaigtas. Jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma jau išmokėta išieškotojams, tai pirkėjui, kaip pasikeitusiam kreditoriui išieškojimo prievolėje, ji priteisiama iš skolininko (buvusio iš varžytinių parduoto turto savininko). Vykdymo išlaidos antstoliui už jo atliktus neteisėtus veiksmus neatlyginamos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Tai taikytina ir šiuo atveju, nes pagal restituciją iš varžytinių parduotą turtą grąžinus ieškovui, o už sklypą sumokėtais pinigais padengus jo skolos dalį ir pinigus priteisus iš antstolės, ieškovas gautų daugiau negu iki turto pardavimo turėjo. Antstolės V. Š. 2011-06-22 Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu gauta už žemės sklypą pinigų suma: 5878 Lt+612 Lt varžytinių dalyvio įmoka, buvo paskirstyta ir pervesta taip: išieškotojui VĮ Biržų miškų urėdijai pervesti 5764 Lt, vykdymo išlaidos – 150 Lt ir atlyginimas antstoliui – 576 Lt, skolos likutis VĮ Biržų miškų urėdija – 3251,87 Lt (2 t., b. l. 148, 3 t., b. l. 85, 140). Kadangi iš pirkėjo E. D. gautos pinigų sumos dalis jau išmokėta išieškotojui, tai pirkėjui E. D., kaip pasikeitusiam išieškotojui, 5764 Lt priteisiami iš ieškovo (skolininko), o likusi suma: 150 Lt vykdymo išlaidų ir 576 Lt atlyginimas antstoliui pirkėjui priteisiama iš antstolės V. Š..

Dėl ieškinio senaties termino

CPK 602 straipsnio 3 dalyje (2011-06-21 įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2011-10-01) numatyta, jog reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas, pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovas su reikalavimu panaikinti 2011-05-17 surašytą ir 2011-06-20 patvirtintą turto pardavimo iš varžytynių aktą kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą 2011-11-14, o 2012-02-09 Šiaulių apygardos teismui patvirtinus, jog ginčas neteismingas Joniškio rajono apylinkės teismui, ieškovas 2012-10-18 kreipėsi su ieškiniu į Pasvalio rajono apylinkės teismą, todėl ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido. Kolegija su šiais teismo motyvais nesutinka.

LR CK 1.130 str. 1 d. nustatyta, jog ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Ieškinio senaties terminas taip pat nenutraukiamas, jeigu buvo atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą arba ieškovas ieškinio atsisakė. Joniškio rajono apylinkės teismas 2011-12-09 nutartimi skolininko J. L. skundą atsisakė priimti kaip neteismingą Joniškio rajono apylinkės teismui (2 t., b. l. 169). Šiaulių apygardos teismas 2012-01-19 nutartimi minėtą nutartį paliko nepakeistą, tačiau nutartyje pažymėjo, kad skundas teismingas ne tik Šiaulių miesto apylinkės teismui, bet kadangi antstolės V. Š. kontoros buveinės randasi ne tik Šiaulių mieste, bet ir Joniškyje bei Pakruojyje, todėl tiek Joniškio rajono apylinkės teismas, tiek Pakruojo rajono apylinkės teismas gali ir turi nagrinėti bylas dėl antstolės V. Š. veiksmų bei konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog J. L. kreipėsi į teismą nesilaikęs išankstinės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, dėl ko skundą pagrįstai atsisakė priimti (2 t., b. l. 172-174). Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-02-09 nutartimi pareiškėjo J. L. skundą dėl antstolės veiksmų atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nurodydamas, kad pareiškėjas praleido CPK 512 str. nustatytą naikinamąjį terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. 2011-05-17 turto iš varžytinių aktas patvirtintas teisėjo rezoliucija, todėl turto pardavimas laikomas baigtu. Tokiu atveju pripažįstama, kad atsirado ginčas dėl teisės, kuris turi būti nagrinėjamas ieškininės teisenos tvarka (2 t., b. l. 180-181). Kadangi minėtose bylose skundus buvo atsisakyta priimti ir jie grąžinti pareiškėjui, tai pagal CK 1.130 str. 4 d. ieškinio senaties terminas nebuvo nutrauktas. CK 1.129 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio senaties termino sustabdymą, nenustatyta, kad kreipimasis į teismą ar kitas institucijas sustabdo senaties terminą. Ieškovas ginčija 2011-05-17 Turto pardavimo iš varžytynių aktą, Joniškio rajono apylinkės teisėjo rezoliucija patvirtintą 2011-06-20, todėl ieškovas, vadovaudamasis LR CPK 602 str. 3 d., kuriame nustatyta, jog šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo varžytinių akto pasirašymo dienos, gindamas pažeistas teises, ieškinį vėliausiai turėjo pareikšti iki 2012-06-21, o jo ieškinys teisme gautas 2012-10-18. Senaties termino nutraukimo ar sustabdymo pagrindų nenustatyta, todėl konstatuotina, jog ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs CPK 302 str. 2 d. nustatytą terminą.

Tačiau CK 1.131 str. 2 d. nustatyta, jog, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pažymėtina, jog antstolio veikla, vykdant valstybės jam pavestas funkcijas, pripažįstama viešąja veikla, atitinkamai jam taikoma viešojo intereso apsaugos taisyklė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje yra teisinis pagrindas taikyti CPK 320 str. 2 d. Kaip jau virš minėta, teismas laiko, kad antstolė padarė virš minėtus esminius turto pardavimo iš varžytinių vykdymo tvarkos pažeidimus, esminiai pažeidusius ieškovo teises ir sudarančius pagrindą taikyti CPK 602 str. 1 d. 7 p. Turtas buvo parduotas šiuo konkrečiu atveju įstatymo nenumatytose antrosiose pakartotinėse varžytinėse, ko ieškovas protingai negalėjo tikėtis, nes turėjo pagrindą matyti, kad antstolė laikysis įstatymuose nustatytos turto pardavimo iš varžytinių tvarkos. Antstolė 2011-05-17 turto pardavimo iš varžytinių akto kopiją ieškovui išsiuntė tik 2011-10-28 (2 t., b. l. 183). Ieškovas iš karto po kopijos gavimo kreipėsi į antstolę, Joniškio rajono apylinkės teismą, skundė šio teismo sprendimą Šiaulių apygardos teismui. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, nagrinėjamų klausimų pobūdį ir reikšmę, aktyvius ieškovo veiksmus, kolegija, vadovaudamasi LR CK 1.131 str. 2 d., LR CPK 602 str. 3 d., nustatytą ieškinio senaties terminą atnaujina savo iniciatyva kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ir konstatuoja, kad ieškovo pažeistos teisės ir teisėti interesai turi būti ginami.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė minėtas teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminą, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, bei be pagrindo taikė CK 1.125 str. 1 d. numatytą 10 metų bendrąjį ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai tenkino ieškinį ir pripažino negaliojančiu 2011-05-17 turto pardavimo iš varžytinių aktą (nurodyta - sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą varžytinių metu), todėl, nors ir padarė teisės taikymo klaidų, jas ištaisyti pagal šios bylos duomenis gali apeliacinės instancijos teismas negrąžindamas bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys taip pat gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis ir šalių paaiškinimais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl ieškovo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą buvo netinkamai pritaikytos procesinės teisės normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių tvarką reglamentuoja CPK 94 str., CPK 93 str., CPK 98 str. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. CPK 93 str. 1. d., nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies. Bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos iš atsakovų solidariai, nes to nenumato įstatymas. Kadangi ieškovo patikslintas ieškinys dėl esminių reikalavimų buvo patenkintas visiškai, tai jam iš atsakovų lygiomis dalimis pagal dalinės atsakomybės principą, o ne solidariai, turėjo būti priteistos turėtos bylinėjimosi išlaidos: iš kiekvieno atsakovo po 97,50 Lt žyminio mokesčio ir po 500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nors atsakovų apeliaciniai skundai tenkinai iš dalies, tačiau jie tenkinami dėl netinkamų teisės normų taikymo ir neesminių proceso teisės normų pažeidimų, kurie neturėjo esminės reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Skundžiamasis teismo sprendimas lieka galioti ieškovo naudai, todėl iš ieškovo apeliantams jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria taikant restituciją iš atsakovės V. Š. atsakovui E. D. priteista 6490 Lt, ir priteisti atsakovui E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5764 (penkis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt keturis) Lt, o iš atsakovės antstolės V. Š. (buveinė – (duomenys neskelbtini)) - 726 (septynis šimtus dvidešimt šešis) Lt, gautus už parduotą J. L. 2.7100 ha žemės sklypą, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų solidariai priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovų V. Š. ir E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir po 97,50 Lt (devyniasdešimt septynis Lt 50 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovų V. Š. ir E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) po 77, 85 Lt (septyniasdešimt septynis litus 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.