Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-06-13 · Civilinė byla Nr. 2A-461-278/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-03-22Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-06-13Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
2A-461-278/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-07060-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
Atsakovas
R. K.
Ieškovas
J. G.
Civilinė byla Nr. 2A-461-278/2019Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07060-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1., 3.3.1.14., 3.3.1.18.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimutės Sankauskaitės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-551-812/2019 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui R. K., išvadą byloje teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. G. prašė teismo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-4088-223/2013 ir priteisti iš atsakovo R. K. nepilnamečio sūnaus E. K. išlaikymui po 290 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti J. G. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovas nuo 2019 m. teikia išlaikymą sūnui po 135,40 Eur kas mėnesį, tačiau priteistas išlaikymo dydis neužtikrina normalių vaiko poreikių patenkinimo. Teigė, kad sūnui yra 15 metų, jo ugdymo priemonėms, higienos reikmenims, maistui, sveikatos priežiūrai, drabužiams, avalynei bei kitoms reikmėms per mėnesį būtina skirti apie 590 Eur, tačiau gera valia prie padidėjusių vaiko poreikių atsakovas R. K. neprisideda.

Atsiliepimas

3. Atsakovas R. K. nurodė, kad pripažįsta, jog sūnaus poreikiai išaugo, tačiau sutinkantis mokėti tik po 170 Eur per mėnesį. Mano, kad ieškovės nurodytos vaiko išlaikymui reikalingos lėšos yra per didelės ir J. G. realiai nepatiria tokio dydžio išlaidų sūnui išlaikyti. Teigė, kad vaiko mėnesio išlaikymo poreikiai yra ne didesni kaip 340-350 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Pirmosios instancijos teismas 2019-03-22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-26 nutartimi byloje Nr. 2-4088-223/2013 priteisto išlaikymo E. K., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisė iš atsakovo R. K. išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 263 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-11-22) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Likusioje dalyje ieškinio netenkino. Be to, priteisė iš R. K. į valstybės biudžeto pajamas 52,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas ir žyminį mokestį, o iš ieškovės - 54,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. K..

5. Teismas nustatė, kad šalių santuoka nutraukta 2010-05-21, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-26 nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią nepilnametės dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu R. K., priteistas iš J. G. išlaikymas dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; nepilnamečio sūnaus E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. G. ir iš R. K. priteistas išlaikymas sūnui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio atsakovas teikia indeksuoto dydžio išlaikymą sūnui po 135,40 Eur kas mėnesį.

6. Teismas vertino, kad šalių sūnus yra 15 metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokinys, papildomai lavinamas (duomenys neskelbtini) - lanko krepšinio treniruotes, o išlaikymo priteisimo metu buvo 10 metų amžiaus.

7. Ištyręs byloje pateiktus įrodymus teismas konstatavo, jog šalių sūnaus išlaikymui per mėnesį būtina skirti ne mažiau kaip 525 Eur. Nurodė, kad nuo priteisto išlaikymo E. K. momento 2013-09-26, sūnaus poreikiai žymiai padidėjo, priteistas išlaikymas nebeatitinka dabartinių būtinų protingo dydžio vaiko poreikių (CK 3.201 straipsnis). Darė išvadą, kad ieškovės nurodytos mėnesio išlaidos sūnaus maitinimui – 230 Eur/ mėn., vertintinos kaip minimalios. Pažymėjo, kad šalių sūnus yra paauglys, sparčiai besivystantis, augantis, lanko dvi mokymosi įstaigas, pietus valgo mokykloje, kitose viešojo maitinimo įstaigose, todėl mažinti maitinimui skiriamas lėšas nenustatyta pagrindų. Nustatė, kad sūnus gyvena su motina jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), naudojasi visais namui teikiamais komunaliniais patarnavimais, kurie sudaro apie 114 Eur (šildymo sezono metu), įskaitant 9,20 Eur/mėn. interneto prieigos mokestį, vienam asmeniui ir pripažino, jog šios išlaidos yra protingo dydžio. Atsakovo argumentus, kad ieškovė patiria būsto išlaikymo išlaidas nepriklausomai nuo sūnaus gyvenimo, todėl turėtų prisiimti didesniąją mokesčių mokėjimo naštos dalį, atmetė kaip nepagrįstus. Vaiko kelionės į mokyklą išlaidas - 5,56 Eur/ mėn., pripažino protingo dydžio būtinomis išlaidomis. Sprendė, jog nors ir nepateikti tai patvirtinantys įrodymai, tačiau labiau tikėtina, kad ieškovė patiria išlaidas kurui, veždama sūnų į treniruotes bei pasiimdama po varžybų, tačiau šias išlaidas mažino iki 15 Eur. Be to, sprendė, kad ieškovės nurodytos 25 Eur išlaidos vaiko higienos priemonių įgijimui, atnaujinimui, kitoms išlaidoms buities reikmėms, 20 Eur išlaidos sūnaus ugdymui, mokymosi priemonėms įgyti, vertintinos kaip protingo dydžio. Konstatavo, jog išlaidas sūnaus laisvalaikiui galima mažinti iki 30 Eur, išlaidas aprangai – iki 50 Eur. Nurodė, kad ieškovė taip pat patiria kas mėnesį apie 25 Eur išlaidas sūnaus mobiliojo ryšio telefono aparato įgijimui ir mokesčiams bei sprendė, jog šios išlaidos yra patirtos, todėl nemažintinos.

8. Vertindamas šalių turtinę padėtį teismas nustatė, kad ieškovė J. G. gyvena dviese su nepilnamečiu sūnumi, nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), 2010 m. laidos automobilį BMW, yra dirbanti, per mėnesį gauna vidutiniškai 822 Eur, turi ilgalaikį kreditorinį įsipareigojimą – moka apie 164 Eur būsto kredito įmokas, 28,96 Eur metinę draudimo įmoką, patiria išlaidas kasmetiniam automobilio draudimui (2019 m. – 123,93 Eur), moka išlaikymo A. K. įsiskolinimą, sumokėjo 518,67 Eur žalos atlyginimą draudimo bendrovei už sūnaus sukeltą eismo įvykį. Atsakovas R. K. gyvena su sugyventine, daugiau aplinkybių ir įrodymų apie savo faktinės šeimos pajamas neteikė. Nustatė, kad atsakovas dirba muzikos mokytoju dviejose mokymo įstaigose (duomenys neskelbtini), gauna pastovų darbo užmokestį apie 860-900 Eur. Be to, išnaudoja savo muzikinius gebėjimus, gauna pajamas ir nors jos nėra pastovaus dydžio, tačiau yra pastovios savo periodiškumu, pajamas gauna kiekvienais metais (500-1 400 Eur). Teismas nustatė, kad atsakovas nuosavybės teise turi automobilį Volvo V70, 2001 m., nekilnojamojo turto savo vardu neturi, tačiau gyvena 2010 m. padovanotame seseriai D. J. nuosavybės teise trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini), būsto nuomos išlaidų nepatiria. Nurodė, kad šalys turi vieną išlaikytinį E. K., nes duktė A. K. yra pilnametė, išvykusi į (duomenys neskelbtini) ir ten dirba. Teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės.

9. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentai, jog jis nuolat papildomai prisideda prie sūnaus išlaikymo pirkdamas jam įvairius daiktus, siųsdamas pinigus smulkioms išlaidoms, kad sūnus leidžia su juo laisvalaikį, atostogauja, nepaneigia ieškovės paaiškinimų, jog papildoma atsakovo parama vaiko išlaikymo prievolėje yra nepastovi ir nepakankama. Darė išvadą, kad atsakovo parama vaikui tik patvirtina aplinkybę, kad sūnui E. K. būtinas didesnis, nei teikiamas atsakovo išlaikymas.

10. Konstatavo, jog byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą iš esmės nukrypti nuo vaiko išlaikymo prievolės lygių dalių principo. Įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-26 nutartimi Nr. 2-4088-223/2013 priteistą išlaikymą E. K., gim. (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovo R. K. išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 263 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-11-22) iki vaiko pilnametystės.

11. Be to, teismas nurodė, kad išlaikymo prievolė yra terminuota, jos terminas – trumpas (2 m. 7 mėn.), todėl padidinus iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, jo padėtis žymiai nepablogės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. prašo sprendimą pakeisti ir priteisti iš jo sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės bei priteisti iš ieškovės J. G. jo naudai 271,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliaciniame procese.

13. Tvirtina, kad teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimą, kasdienius sūnaus poreikius ir jiems tenkinti reikalingas lėšas didžiąja dalimi nustatė be įrodymų, kas reiškia, kad ieškovė nepagrįstai buvo atleista nuo įrodinėjimo pareigos.

14. Teigia, jog sūnaus poreikiai, kurie buvo nustatyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-26 nutartimi, išliko tie patys ir teismas nenustatė iš esmės pasikeitusių (padidėjusių) vaiko poreikių, kurių nebuvo 2013 metais ir kurių tenkinimui būtina didinti teikiamo išlaikymo dydį.

15. Pažymi, kad sūnui teikiamo išlaikymo dydis, atsižvelgiant į šalies ekonominę padėtį, yra nuolat indeksuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-09 nutarimą Nr. 684, todėl šalies ekonominė padėtis ar prekių ir paslaugų kainų didėjimas nėra pagrindas didinti išlaikymą nepilnamečiui, nes tam ir yra taikomas išlaikymo indeksavimas.

16. Nurodo, kad teismas sprendė, jog mėnesio išlaidos sūnaus maitinimui sudaro 230 Eur, tačiau ieškovė neįrodė, jog būtent tokio dydžio patiria išlaidas, jų nepatvirtina ir pateikti kvitai iš prekybos centrų. Iš sprendimo motyvų neaišku, kokia dalis mokesčių gyvenamojo namo, kuriame gyvena ieškovė su sūnumi, priskiriama prie E. išlaikymo išlaidų. Teigia, jog sūnaus gyvenimas ieškovei priklausančiame gyvenamajame name niekaip nepadidina patiriamų šildymo kaštų. Teismo išvada, kad ieškovė periodiškai turi atnaujinti vaikui skirtus baldus, indus, buitinę techniką, namų tekstilę, nepagrįsta jokiais įrodymais, kaip ir išvada apie 25 Eur išlaidas higienos priemonių įsigijimui. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad sūnaus veido oda būtų problematiška ir tam tikslui būtų reikalingos išlaidos probleminės odos priežiūrai. Nurodo, kad ieškovės 15 Eur išlaidos kurui nepagrįstai priskirtos prie lėšų skirtų sūnaus išlaikymui, nes vaiko kelionėms skirtas mėnesinis autobuso bilietas, o duomenų, kad sūnus iš varžybų grįžta naktimis, kai visuomeninis transportas nevažiuoja, byloje nepateikta. Teigia, jog 30 Eur išlaidos sūnaus laisvalaikiui taip pat nepagrįstos jokiais įrodymais, tuo tarpu 25 Eur skiriama mobiliojo ryšio ir telefono aparato išlaidoms yra akivaizdžiai per didelė ir neracionali. Teismo išvados apie ieškovės patirtas 518,67 Eur išlaidas, dėl neva tai E. sukelto eismo įvykio ir padarytos žalos, yra nepagrįstos, nes bylos duomenys jų nepatvirtina.

17. Nurodo, kad kitas svarbus kriterijus, sprendžiant išlaikymo padidinimo nepilnamečiui klausimą, yra tėvų turtinė padėtis, tačiau teismas šalių turtinę padėtį įvertino neobjektyviai, suteikiant pranašumą ieškovei, tokiu būdu pažeidžiant šalių rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principus procese, kas turėjo įtakos nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui.

18. Teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad jo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, tačiau nevertino jos turimo turto – gyvenamojo namo bei automobilio vertės, o tai turėjo įtakos neobjektyviam šalių turtinės padėties nustatymui. Nurodo, kad šalių pajamos yra panašios.

19. Pažymi, kad be sūnaus, jis turi išlaikyti ir pilnametę šalių dukrą, kuri mokosi, o šiuo metu, laikinai yra akademinėse atostogose. Byloje nėra duomenų, kad duktė save išlaiko, jai neabejotinai reikalinga tėvų parama, kurią teikia tik jis, o ieškovė prie dukters išlaikymo neprisideda.

20. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog sūnus daugiau nei pusę metų gyveno kartu su juo ir buvo jo išlaikomas, todėl jam yra žinoma, kokio dydžio išlaikymas vaikui reikalingas kas mėnesį, todėl iš jo priteistinas 170 Eur per mėnesį yra pakankamas.

Atsiliepimas

21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. G. prašo apeliacinį procesą nutraukti arba apeliacinį skundą atmesti.

22. Nurodo, jog apeliacinis skundas pateiktas praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, kas sudaro pagrindą apeliacinį procesą nutraukti. Teigia, jog skundžiamas sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir nors jos reikalavimas patenkintas tik iš dalies – su juo sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas R. K. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį išdėstytus teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, išsamiai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei jo pagrindu padarytomis išvadomis visiškai sutinka. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu iš esmės yra keliami analogiški klausimai kaip ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, į kuriuos išsamiai ir motyvuotai atsakyta skundžiamu sprendimu. Tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl šalių sūnui reikalingo išlaikymo neatitinka apelianto lūkesčių nedaro skundžiamo sprendimo savaime neteisėtu ar priimtu be jokių įrodymų apie ieškovės patiriamas išlaidas sūnaus išlaikymui. Pagrindo spręsti, kad ieškovė būtų buvusi atleista nuo įrodinėjimo pareigos, kaip, kad teigia apeliantas, nėra, nes ji ieškinio reikalavimus grindė į bylą teiktais įrodymais tiek apie vaiko išlaikymui patiriamas išlaidas, tiek apie savo turtinę padėtį bei turimus įsipareigojimus, kuriuos ir vertino pirmosios instancijos teismas. Tai, kad apelianto nuomone, šie įrodymai nėra pakankami, nereiškia pareigos įrodyti ieškinio reikalavimus pažeidimo.

25. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė iš esmės pasikeitusių (padidėjusių) vaiko poreikių, kurių nebuvo 2013 metais, be įrodymų darė išvadas apie sūnaus išlaikymui reikalingą sumą ir be pagrindo konstatavo, jog vaikui išlaikyti per mėnesį yra reikalinga 525 Eur suma, be to, netinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vystytis vaikui. Tėvai turi ne teisę, bet pareigą išlaikyti savo vaikus ir šį išlaikymą teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008 ir kt.; CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas.

27. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą – nepilnamečio vaiko amžių, mokymosi bei popamokinės veiklos poreikius, ieškovės pateiktus įrodymus apie išlaidas skiriamas vaikui maistui, rūbams, avalynei, laisvalaikiui, vaiko daliai tenkančių komunalinių patarnavimų apmokėjimo kvitus ir kt., sprendė, jog nepilnamečio poreikiai nuo 2013 metų, kai buvo nustatytas sūnui teiktinas išlaikymo dydis (130,33 Eur, taikant indeksavimą mokėtina suma sudaro 135,40 Eur), neabejotinai pakito, t. y., žymiai padidėjo bei priteistas išlaikymas nebeatitinka dabartinių būtinų protingo dydžio vaiko poreikių. Teismas konstatavo, jog E. K. išlaikymui per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė kaip 525 Eur suma.

28. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas itin detaliai išanalizavo ieškovės pateiktus įrodymus, pagrindžiančius patiriamas išlaidas vaiko išlaikymui bei argumentuotai aptarė kiekvieną iš patiriamų išlaidų grupių, atsižvelgdamas į apelianto išreikštą poziciją. Teismas konstatavo, jog ieškovės nurodytos mėnesio išlaidos sūnaus maitinimui – 230 Eur, arba 7 Eur dienai iš jų 3-4 Eur skiriant maitinimuisi mokykloje, atsižvelgiant į vaiko amžių, užimtumą (lanko dvi mokymosi įstaigas, pietus valgo mokykloje, kitose viešojo maitinimo įstaigose) yra vertintinos kaip minimalios. Iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad su šiomis išlaidomis apeliantas iš dalies sutinka, tačiau tvirtina, kad ieškovės pateikti kvitai nepatvirtina nurodytų išlaidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir minėtas dydis neturėtų būti išimtinai susietas tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos), ypatingai tais atvejais, kai siekiama pigiau įsigyti tam tikras prekes, todėl atmestini apelianto teiginiai, kad nesant pirkinių kvitų minėtai sumai, negalima spręsti apie išlaidas. Be to, teismas konstatavo, jog šalių sūnaus išlaikymui priskirtina komunalinių patarnavimų dalis – 114 Eur (šildymo sezono metu), įskaitant 9,20 Eur interneto prieigos mokestį, yra protingo dydžio, todėl priešingai skundo teiginiams, teismas nurodė išlaidų dalį tenkančią sūnui. Aplinkybė, kad komunalinius mokesčius ieškovė turi mokėti nepaisant šalių sūnaus gyvenimo ar negyvenimo su ja, atmestina kaip nepagrįsta, nes gyvenant dviese tiek vandens, elektros yra išnaudojama dvigubai daugiau nei vienam. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nurodyto dydžio išlaidos (114 Eur) yra patiriamos šildymo sezono metu, o vėliau jos mažėja, tačiau ieškovė kartu patiria ir kitas, iš esmės vienkartinio pobūdžio, išlaidas, susijusias su vaiko poreikių tenkinimu, kurios yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais (1 t., b.l.145-148, 177-178).

29. Be to, teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos 25 Eur išlaidos vaiko higienos priemonių įgijimui, atnaujinimui, kitoms išlaidoms buities reikmėms, 20 Eur išlaidos sūnaus ugdymui, mokymosi priemonėms įgyti, vertintinos kaip protingo dydžio. Atsižvelgiant į nepilnamečio amžių, t. y., jog jis yra paauglys, yra daugiau nei tikėtina, kad yra patiriamos papildomos išlaidos veido odos priežiūrai bei probleminės odos priežiūrai skirtoms priemonėms įsigyti. Byloje yra pateikti įrodymai, pagrindžiantys tokių priemonių įsigijimą (1 t., b.l. 143), o tai, kad byloje nėra pateikta tai patvirtinančių gydytojų išrašų ar kitų į įrodymų, nepaneigia minėtų išlaidų egzistavimo. Vaiko kelionės į mokyklą išlaidas - 5,56 Eur už mėnesinį autobuso bilietą, teismas pripažino protingo dydžio būtinomis išlaidomis. Sprendė, jog nors ir nepateikti tai patvirtinantys įrodymai, tačiau labiau tikėtina, kad ieškovė patiria išlaidas kurui, veždama sūnų į treniruotes bei pasiimdama po varžybų ir šias išlaidas sumažino iki 15 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo teiginiais, kad ieškovės kuro išlaidos nepagrįstai priskirtos prie lėšų skirtų šalių sūnaus išlaikymui. Pažymėtina, kad ieškovė su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini), o sūnus ugdymo įstaigas – tiek mokyklą, tiek krepšinio treniruotes lanko (duomenys neskelbtini), todėl, nors vaiko kelionėms ir yra skirtas mėnesinis autobuso bilietas, tačiau nepaneigtos ir neabejotinos situacijos, kuomet visuomeninis transportas nebevažiuoja ar pan... Be to, teismas ieškovės nurodytas išlaidas kurui sumažino iki 15 Eur mėnesiui, todėl laikyti šią sumą pernelyg didele ar nepagrįsta nėra pagrindo. Be to, teismas sprendė, kad išlaidos sūnaus laisvalaikiui gali būti sumažintos iki 30 Eur, o išlaidos drabužiams – iki 50 Eur. Aplinkybė, kad byloje nėra pateikta konkrečių įrodymų apie laisvalaikiui skirtų lėšų panaudojimą, neleidžia spręsti, jog tokios išlaidos nėra patiriamos vykstant į išvykas su klase, lankant kultūrinius renginius ir pan.. Tuo labiau, jog, kaip ir minėta, tam tikros išlaidos dokumentais ne visada gali būti pagrindžiamos, tačiau tai nereiškia, jog jos nėra patiriamos. Apeliantas ginčija ir 25 Eur skiriamą sūnaus mobiliojo ryšio ir telefono aparato išlaidoms, tvirtindamas, jog ji nėra racionali. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad minėtos išlaidos jau yra patirtos, todėl ieškovė privalo vykdyti sutartinius įsipareigojimus (1 t., b.l. 21-23, 135-140). Įvertintina, kad apeliantas pats nesiėmė priemonių užtikrinti, kad sūnus turėtų mobilaus ryšio aparatą galimai mažesnėmis sąnaudomis, todėl nėra pagrindo mažinti šias išlaidas. Atsižvelgusi į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl šalių nepilnamečio vaiko poreikių (ne)pasikeitimo.

30. Teisėjų kolegija sutinka su skundo teiginiais, kad bylos duomenys iš esmės nepatvirtina faktinių aplinkybių apie sūnaus sukeltą eismo įvykį bei padarytą žalą – byloje, be šalių paaiškinimu, yra pateiktas tik ieškovės draudimo įmonei atliktas mokėjimas 518,67 Eur sumai (1 t., b.l. 128). Tačiau kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, šios išlaidos į šalių sūnaus išlaikymui reikalingą sumą nėra įtrauktos.

31. Iš dalies sutiktina su apelianto teiginiais, jog mokamam išlaikymui taikomas indeksavimas turėtų kompensuoti pragyvenimo išlaidų padidėjimą, tačiau tvirtinti, jog jis iš tiesų yra pakankamas bei leidžia daryti išvadą apie realų poreikių patenkinimą, pagrindo nėra. Pastebėtina, kad atsakovas R. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-26 patvirtinta taikos sutartimi įsipareigojo savo nepilnamečiam sūnui teikti 450 Lt (130,33 Eur) išlaikymą, kuris šiuo metu dėl taikyto indeksavimo yra 135,40 Eur, tai yra padidėjo tik 5,07 Eur, todėl pagrindo konstatuoti, jog toks minimalus pokytis gali pilnai kompensuoti didėjančias pragyvenimo išlaidas, negalima.

32. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino šalių turtinę padėtį bei nepagrįstai sprendė, jog jo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti tarp atskirai gyvenančių tėvų. Kaip minėta, teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-37/2010, Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

33. Byloje nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek apeliantas yra dirbantys ir gaunantys pastovias pajamas. Be darbo užmokesčio (apie 460-514 Eur) ieškovei kas mėnesį mokama netekto darbingumo išmoka iš VSDFV (158,13 Eur), 127,08 Eur pareigūno pensija bei 50,16 Eur išmoka vaikui, todėl ieškovės pajamos kas mėnesį sudaro vidutiniškai apie 822 Eur. Apeliantas dirba muzikos mokytoju dvejose ugdymo įstaigose, jo darbo pajamos sudaro vidutiniškai 860-900 Eur. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, R. K. gauna papildomas pajamas iš muzikinės veiklos (1 t., b.l. 41-43,85-93) ir nors šios pajamos nėra pastovaus dydžio, tačiau pasižymi periodiškumu – apeliantas muzikine veikla verčiasi bei įvairaus dydžio pajamas gauna kiekvienais metais. Be to, nustatyta, kad ieškovė turi ilgalaikių kreditorinių įsipareigojimų – kas mėnesį moka po 164 Eur būsto kredito įmokas, patiria kitas su būsto kreditu neatsiejamai susijusias išlaidas. Apeliantas jokių duomenų apie pragyvenimui patiriamas išlaidas, turimus įsipareigojimus tretiesiems asmenims ir pan. byloje neteikė.

34. Nors apelianto R. K. vertinimu, geresnę ieškovės turtinę padėtį rodo turimas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, naujesnis automobilis, tačiau teisėjų kolegija su šiais teiginiais vienareikšmiškai neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė gyvenamąjį namą yra įgijusi paimdama kreditą bei šio kredito ir kitų su juo susijusių įmokų mokėjimas sudaro nemažą dalį jos išlaidų. Įvertintina, kad įsigydama būstą, ieškovė siekė užtikrinti ir normalias sūnaus gyvenimo sąlygas. Iš bylos duomenų bei paaiškinimų matyti, jog apeliantas gyvena 3 kambarių bute, kurį po santuokos nutraukimo su ieškove, įgijo 2010-07-08 bei nedelsiant, t.y., 2010-09-08, dovanojimo sutarties pagrindu perleido savo seseriai (1 t., b.l. 71). Iš R. K. paaiškinimų nustatyta, jog nuomos mokesčio už gyvenimą minėtame bute jis nemoka, o duomenų apie patiriamas pragyvenimo išlaidas, turimus kitus įsipareigojimus ir pan. teismui neteikė. Be to, atsakovas gyvena drauge su sugyventine, kuri tikėtina taip pat gauna tam tikras pajamas bei prisideda prie bendro ūkio su apeliantu vedimo. Minėtų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės ir jo turtinė padėtis objektyviai leidžia mokėti skundžiamu sprendimu priteisto dydžio išlaikymą, o apeliacinio skundo teiginiai šių išvadų nepaneigia.

35. Apeliantas tvirtina, kad teismas nevertino aplinkybės, jog jis išlaiko dukrą. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių dukra E. K. yra pilnametė, mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre, tačiau šiuo metu yra akademinėse atostogose ir nepaneigta, kad yra išvykusi į užsienį, kur dirba, todėl tikėtina, jog pragyvenimui ji užsidirba pati (1 t., b.l.66, 183-184). Be to, duomenų, kad pilnametei dukrai būtų reikalingas išlaikymas ar, kad apeliantas jį realiai teikia šiuo metu, teismui nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis).

36. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

37. Atsižvelgusi į pirmiau aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, jog keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Teisėjų kolegija nesutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais ieškovės teiginiais, kad apeliacinis procesas turi būti nutrauktas. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad atsakovas R. K. apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismui per elektroninių paslaugų portalą pateikė 2019-04-23, 22.50 val., tai yra paskutinę termino sprendimui apskųsti dieną, todėl apeliacinį skundą padavė nepraleidęs įstatymo nustatyto termino (CPK 74 straipsnio 6 dalis, 175¹ straipsnio 8 dalis).

39. Atmetus R. K. apeliacinį skundą, jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie ieškovės J. G. apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Laimutė SankauskaitėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė