Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Egidijui Žyliui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) 2012 m. kovo 7 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per keturis mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei dalyvauti 6 mėnesius pataisos inspekcijos vykdomoje programoje;

2) 2012 m. spalio 2 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartimi Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nuosprendis pakeistas, J. J. išteisintas dėl BK 178 straipsnio 4 dalies, skiriant 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3) 2018 m. birželio 14 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (9 veikos), laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

4) 2020 m. rugpjūčio 25 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (10 veikų), 187 straipsnio 1 dalį galutine 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) 2024 m. lapkričio 18 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

1. J. J. 2024 m. spalio 6 d., apie 15-16 val., tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje pievoje įrengtoje moliūgų savitarnos vietoje, pagrobė L. V. 55 eurų vertės metalinį seifą su jame buvusiais pinigais, po to tęsdamas nusikalstamą veiką 2024 m. spalio 6 d., vakare, tikslesnis laikas nenustatytas, miške, akmeniu sugadinęs išlaužė metalinį seifą, taip įsibrovė į saugyklą ir pagrobė joje buvusius 50 eurų, taip nukentėjusiajam L. V. padarydamas bendrą 105 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

2. Be to, J. J. 2024 m. spalio 15 d., apie 15 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje pievoje įrengtoje moliūgų savitarnos vietoje, įsibrovęs į užrakintą metalinį seifą priklausantį L. V., sugadinęs jo užraktą, įsibrovė į saugyklą bei pagrobė L. V. priklausančius 20 eurų, taip nukentėjusiajam L. V. padarydamas 20 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

3. Be to, J. J. 2024 m. spalio 20 d., apie 6 val., sugadinęs gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio langą, per jį įsibrovė į N. M. priklausančio gyvenamojo namo rūsį, kur iš rūsyje rankinėje buvusios N. M. piniginės pagrobė 200 eurų, iš R. M. priklausančios piniginės pagrobė 500 eurų, bei 10 eurų vertės 0.5 litro talpos “Alita” brendžio butelį, 10 eurų vertės 0.5 litro talpos butelį likerio “Jegermeister”, 5 eurų vertės 1 litro talpos vyno butelį “Gluhwein” bei 25 eurų vertės vyriškus kvepalus, taip nukentėjusiajai N. M. padarydamas bendrą 750 eurų vertės turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

4. Be to, J. J. 2024 m. spalio 22 d., laikotarpyje nuo 13 val. iki 17 val., tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) priklausančio nerakinto vagonėlio, jame buvusios pakabintos V. M. priklausančios striukės kišenės pagrobė V. M. priklausantį 300 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy A51 su jame buvusia Tele2 Sim kortele, taip nukentėjusiajam V. M. padarydamas 300 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

5. Be to, J. J. 2024 m. spalio 23 d., apie 16 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje pievoje įrengtoje moliūgų savitarnos vietoje, įsibrovęs į užrakintą metalinį seifą priklausantį L. V., sugadinęs jo užraktą, įsibrovė į saugyklą bei pagrobė L. V. priklausančius 10 eurų, taip nukentėjusiajam L. V. padarydamas 10 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Dėl L. V. turto vagystės 2024-10-06 ir 2024-10-15 (BK 178 straipsnio 3 dalis (2 veikos)

Motyvuojamoji dalis

Dėl V. M. turto vagystės (BK 178 straipsnio 5 dalis)

10. Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo išvadoms pagrįsti, jog kaltinamasis J. J. 2024 m. spalio 22 d., laikotarpyje nuo 13 val. iki 17 val., tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) priklausančio nerakinto vagonėlio, jame buvusios pakabintos V. M. priklausančios striukės kišenės pagrobė V. M. priklausantį 300 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy A51 su jame buvusia Tele2 Sim kortele, taip nukentėjusiajam V. M. padarydamas 300 eurų turtinę žalą.

11. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus anksčiau išvardintus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis J. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. kaltinime nurodytu laikotarpiu pagrobė V. M. priklausantį mobilaus ryšio telefoną. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta, tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Kaltinamasis J. J. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, jo parodymai atitinka kitus bylos duomenis, nusikalstama veika baigta.

12. Aptartų įrodymų pagrindu teismas vertina, kad kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai. Jo paties parodymais, BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais rašytiniais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis 2024 m. spalio 22 d. pagrobė V. M. priklausantį 300 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy A51 su jame buvusia Tele2 Sim kortele ir tokiais veiksmais V. M. padarė turtinę žalą. Darytina išvada, kad kaltinamojo J. J. veiksmai dėl V. M. priklausančio turto vagystės atitinka BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius, nes pagrobtas turtas viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl jo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Dėl N. M. turto vagystės (BK 178 straipsnio 3 dalis)

14. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. J. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, įrodyta visiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. J. 2024 m. spalio 20 d., apie 6 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sugadinęs gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio langą, per jį įsibrovė į N. M. priklausančio gyvenamojo namo rūsį, kur iš rūsyje rankinėje buvusios N. M. piniginės pagrobė 200 eurų, iš R. M. priklausančios piniginės pagrobė 500 eurų, bei 10 eurų vertės 0.5 litro talpos “Alita” brendžio butelį, 10 eurų vertės 0.5 litro talpos butelį likerio “Jegermeister”, 5 eurų vertės 1 litro talpos vyno butelį “Gluhwein” bei 25 eurų vertės vyriškus kvepalus. Tokiu būdu J. J. įsibrovęs į patalpą pagrobė nukentėjusiajai N. M. priklausantį – 750 Eur vertės turtą. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiosios paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys įrodymai. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, dėl to teismas jų plačiau neanalizuoja.

15. Kaltinamasis J. J. viso proceso metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, jo kaltė yra visiškai įrodyta. Atsižvelgiant į kaltinamojo J. J. paaiškinimus ir nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, konstatuotina, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, numatė, kad dėl jo veiksmų gali kilti padariniai – įsibrovus į patalpą bus pagrobtas svetimas turtas, bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad kvalifikuojant kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį neturi reikšmės kokios vertės svetimą turtą jis pagrobė. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad J. J. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl L. V. turto vagystės 2024-10-23 (BK 178 straipsnio 3 dalis)

23.5. Iš 2024 m. spalio 28 d. apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad parodymų patikrinimo metu rasta Tele 2 Sim kortelė ir tuščias butelis „Malūnininkų“ apžiūrėti ir prijungti prie bylos (3 t. b. l. 15-17, 18-20).

17. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad J. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. įsibrovęs į saugyklą pagrobė svetimą turtą. Visi byloje ištirti įrodymai tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį.

18. Kaltinamasis J. J. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytą dieną nuėjęs prie moliūgų savitarnos pamatė užrakintą metalinį seifą. Radęs metalinį strypą, juo išlaužė seifo dureles ir pasiėmė visus jame buvusius pinigus, o seifą paliko. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, vaizdo įraše užfiksuoti duomenys ir kiti teismo ištirti rašytiniai įrodymai. Taigi, visuma išdėstytų duomenų sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad J. J. 2024 m. spalio 23 d., apie 16 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), prie namo (duomenys neskelbtini) esančioje pievoje įrengtoje moliūgų savitarnos vietoje, įsibrovęs į užrakintą metalinį seifą priklausantį L. V., sugadinęs jo užraktą, įsibrovė į saugyklą bei pagrobė L. V. priklausančius 10 eurų. Tokie kaltinamojo veiksmai parodo, kad jis suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia, todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

19. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

20. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

21. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

22. Teismas, skirdamas bausmę J. J., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį baudžiamąjį nusižengimą ir keturis baigtus tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia). Taip pat teismas pažymi, jog skiriant bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, įvertintinas ir nusikalstamomis veikomis padarytos žalos dydis, į tai, kad padaryta turtinė žala nėra atlyginta.

23. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

24. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. J., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – nevedęs, darbingo amžiaus, Sodros duomenimis niekur nedirbantis, paskutinį kartą dirbo (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 20 d. (2 t. b. l. 36-38), duomenų, kad būtų registruotas Užimtumo tarnyboje, nėra.

25. Pažymėtina, kad kaltinamasis J. J. teistas penkis kartus, iš esmės – visus kartus už analogiškas ar panašias nusikalstamas veikas. Paskutinį kartą teistas 2024 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu už vagystę 1 metų laisvės atėmimo bausme. Visa tai jį apibūdina kaip asmenį, linkusį nusikalsti, o jau buvusios paskirtos bausmės, nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo – bet priešingai – jis ir toliau elgiasi nusikalstamai. Be to, šios aplinkybės patvirtina, kad tai nėra atsitiktinės J. J. nusikalstamos veikos, o jis nusikalto dėl susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, jo padarytos nusikalstamos veikos yra dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Toks jo elgesys rodo nenorą keisti savo gyvenimo būdą. Akivaizdu ir tai, kad anksčiau nuteistajam taikytos poveikio priemonės (laisvės apribojimas, reali laisvės atėmimo bausmė) teigiamos įtakos jam neturėjo, kadangi jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis šioje byloje padarė penkias naujas nusikalstamas veikas. J. J. per paskutinius vienerius metus administracine tvarka baustas kartą, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Psichikos sveikatos centro bei priklausomybės ligų kabineto apskaitose nėra įrašytas. Byloje nėra jokių jį teigiamai galinčių charakterizuoti bylos duomenų.

26. Aukščiau aptartos aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja J. J. ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi; anksčiau skirtos bausmės nepadarė absoliučiai jokio poveikio ir neprivertė kaltinamojo įvertinti savo elgesio neigiamų pasekmių bei pakeisti gyvenimo būdą.

27. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. J. už padarytus nusikaltimus, nustatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmes, o už baudžiamojo nusižengimo padarymą – arešto bausmę. Anksčiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant švelnesnes bausmes. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (2024-10-06 vagystė iš L. V.), J. J. skiriama 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (2024-10-15 vagystė iš L. V.), J. J. skiriama 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (2024-10-20 vagystė iš N. M.), J. J. skiriama 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (2024-10-23 vagystė iš L. V.), J. J. skiriama 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024-10-22 vagystė iš V. M.), J. J. skiriama 45 parų arešto bausmė.

28. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis).

29. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, J. J. bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (4 veikos) subendrinti iš dalies jas sudedant ir J. J. paskirti subendrintą bausmę – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės bendrinamos atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

30. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, J. J. subendrintą bausmę ir pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirtą bausmę, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę – 45 parų arešto bausmę, ir J. J. paskirti subendrintą bausmę – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Toks bausmių bendrinimo būdas parinktas atsižvelgiant į tai, kad šios nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (apysunkiai nusikaltimai ir baudžiamasis nusižengimas) ir labai skiriasi pagal pavojingumą.

31. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. J. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu – iki 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

32. Vadovaujantis BK 66 nuostatomis, kaltinamajam J. J. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. spalio 25 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2 t. b. l. 132-135, 136-140, 3 t. b. l. 33-36).

33. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

34. Nagrinėjamu atveju J. J. yra nuteisiamas 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme už keturių apysunkių nusikaltimų ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog J. J. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokia išvada bus grindžiama toliau nurodomais motyvais.

35. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

36. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad J. J. nedarys naujų nusikaltimų, nes baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė praėjus dvejiems su puse metų po 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat pažymėtina, jog J. J. atžvilgiu, jau po šių penkių nusikalstamų veikų padarymo, t. y. 2024 m. lapkričio 18 d. buvo priimtas nuosprendis dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, kuriuo J. J. nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

37. J. J. nusikalstamas veikas padarė iki 2024 m. lapkričio 18 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžio priėmimo, kuriuo J. J. buvo nuteistas galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, bausmės subendrintinos taikant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), prie šiuo nuosprendžiu skirtos galutinės subendrintos griežtesnės bausmės pridedant 2024 m. lapkričio 18 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės dalį ir skiriant galutinę subendrintą 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

38. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina J. J. pagal 2024 m. lapkričio 18 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendį atlikta bausmė.

39. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

IV. Dėl proceso išlaidų

40. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuria prašoma valstybės naudai iš kaltinamojo J. J. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sumą – 140,74 Eur.

41. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

42. Šioje byloje kaltinamojo J. J. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi kaltinamasis yra suimtas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo J. J. gynėju buvo parinkta advokatas Vygantas Skladaitis. Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

43. Tačiau pagal naująją BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant J. J. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis yra nedirbantis, jam skirta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad J. J. turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios buvo patirtos konstatavus, jog gynėjas yra būtinas, priteisimo iš J. J. netenkinamas.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

44. Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.

45. Iš bylos duomenų nustatyta, kad byloje kaltinamajam J. J. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. spalio 25 d. nutartimi yra skirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2024 m. spalio 25 d. iki 2025 m. sausio 25 d., kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

46. Kaltinamajam J. J. taip pat yra skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Paminėtos J. J. skirtos kardomosios priemonės – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

47. BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 0.5 ltr talpos tuščias butelis nuo likerio „Jagermeister“ bei stiklinis tuščias 0.5 ltr talpos butelis „Malūnininkų“, 2024-10-31 aktu perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (3 t. b. l. 23-24), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

48. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas voke prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

49. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 eurai 20 centų, kurie buvo paimti sulaikant J. J. ir saugomi voke Nr. 01358, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini teisėtam savininkui J. J..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (dėl 2024-10-06 vagystės iš L. V.) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (dėl 2024-10-15 vagystės iš L. V.) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (dėl 2024-10-20 vagystės iš N. M.) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (dėl 2024-10-23 vagystės iš L. V.) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

J. J. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (dėl vagystės iš V. M.) ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti J. J. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (4 veikos) paskirtas bausmes iš dalies jas sudedant ir nustatyti J. J. subendrintą bausmę – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, J. J. paskirtą subendrintą bausmę ir pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirtą bausmę, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę – 45 parų arešto bausmę, ir J. J. paskirti subendrintą bausmę – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. J. subendrintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 nuostatomis, į bausmės laiką J. J. įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. spalio 25 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu J. J. paskirtos galutinės griežtesnės bausmės pridėti 2024 m. lapkričio 18 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės dalį, ir J. J. paskirti 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo galutinę subendrintą bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti J. J. pagal 2024 m. lapkričio 18 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendį atliktą bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš J. J. neišieškoti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 0.5 ltr talpos tuščią butelį nuo likerio „Jagermeister“ bei stiklinį tuščią 0.5 ltr talpos butelį “Malūnininkų”, 2024-10-31 aktu perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą voke prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 (penkis) eurus 20 (dvidešimt) centų, kurie buvo paimti sulaikant J. J. ir saugomi voke Nr. 01358, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui J. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam J. J. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.