Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti J. Š. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2021 m. kovo 30 d., 1 (vieną) kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią J. Š. nurodyta skaičiuoti nuo realaus jo sulaikymo bausmei atlikti momento.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios J. Š. paliktos galioti paskirtos kardomosios priemonės – 10 000 Eur užstatas, asmens dokumento paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nurodyta pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę – 10 000 Eur užstatą grąžinti jį sumokėjusiam asmeniui, J. Š. asmens dokumentus perduoti bausmę vykdančios institucijos administracijai, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.

Taip pat išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. Š. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytos datos iki 2020 m. gruodžio 8 d. automobilyje „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei namelyje ant ratų laikė labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį: 623,389 g kanapių (antžeminių dalių), 57,411 g kokaino, ketamino, 97,019 g MDMA, 0,029 g ?-9-tetrahidrokanabinolio, kai dalis jų, t. y. 10,009 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 0,259 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 0,029 g psichotropinės medžiagos – ?-9-tetrahidrokanabinolio 2020 m. gruodžio 8 d. 18.38 val. buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų kratos metu jo naudojamame namelyje ant ratų, stovėjusiame adresu (duomenys neskelbtini), kita dalis narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. 612,93 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 57,411 g narkotinės medžiagos – kokaino, 96,757 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir psichotropinės medžiagos – ketamino buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų 2020 m. gruodžio 8 d. 19.45 val. kratos metu jo automobilyje „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame kieme, adresu (duomenys neskelbtini), o likusi dalis – 0,003 g psichotropinės medžiagos MDMA buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų 2020 m. gruodžio 21 d. automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu.

II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. Š. prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti ir jam paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Nors pirmosios instancijos teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau net paskirta švelnesnė nei numatyta sankcijoje 8 metų laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju yra per griežta ir prieštarauja teisingumo principui. Minėtas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

2.2. Šiuo atveju nors padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių ir buvo baigtas, tačiau disponuotos narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos ir nebuvo ruošiamasi tai daryti, nes jos buvo įsigytos paties nuteistojo vartojimui. Nuteistojo šlapimo tyrimas patvirtina, kad jis vartoja narkotines medžiagas. Be to, nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltės pripažinimas dar ikiteisminio tyrimo metu ir nuoširdus gailėjimasis. Būtent ši aplinkybė padėjo sudėtingą baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėti per itin trumpą laiką. Iš esmės proceso metu buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o tai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, leistų nuteistajam skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Tačiau J. Š. šios nuostatos negalėjo būti taikomos, todėl ši situacija turėtų būti įvertinta skiriant švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę.

2.3. Byloje nenustatyta J. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei, kaip minėta, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nuteistasis nusikaltimo padarymo metu buvo jauno amžiaus, dirba, turi specialybę, teigiamai charakterizuojamas darbdavio, nori keistis, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Visa tai jį teigiamai charakterizuoja, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra per griežta ir prieštarauja teismų praktikai analogiškose bylose, kuriose net pavojingesniems asmenims buvo paskirtos švelnesnės laisvės atėmimo bausmės (Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-117-594/2021, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 23 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis).

2.4. Paskyrus ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę jaunam, dirbančiam asmeniui, nesuteikiant progos pasitaisyti, tai gali įtakoti jo gyvenimą neigiama linkme, sužlugdyti jį kaip asmenybę, pakenkti šeimai. Be to, šiuo atveju žala nepadaryta, o savo elgesiu nuteistasis kenkė tik sau, nes pats vartojo narkotines medžiagas. Ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė yra veiksminga bausmės rūšis, kai norima nusikaltimą padariusį asmenį izoliuoti nuo visuomenės, tačiau šiuolaikinėje demokratinėje valstybėje tai turi alternatyvą. Nuolatinis pasyvus asmens laikymas uždaroje įstaigoje neskatina nuteistojo keisti savo gyvenimo būdo, nebenusikalsti. Neretai izoliacija gali sugriauti socialinius ryšius, pabloginti socialinius įgūdžius ir neigiamai atsiliepti žmogaus asmeninio gyvenimo, karjeros ir įsiliejimo į visuomenę srityse. J. Š. jau suprato, kad pasielgė netinkamai, būdamas suėmime padarė išvadas ir labai gailisi, nori keisti savo gyvenimą. Tai, kad jis nėra pavojingas rodo aplinkybė, jog būdamas laisvėje iki šiol naujų nusikaltimų nepadarė, nustojo vartoti narkotines medžiagas, dirba, t. y. laikosi įstatymų ir yra naudingas visuomenės narys.

3. Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdžio metu nuteistasis J. Š. bei jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais motyvais, gynėjas taip pat prašė svarstyti ir galimybę J. Š. skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo J. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė tik nuteistasis J. Š.. Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija savo kaltės dėl labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei šios veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Nuteistasis apeliaciniame skunde tik prašo paskirti jam dar švelnesnę bausmę nei, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, įvertinus J. Š. padarytos veikos ir jo asmens pavojingumą, paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

6. Skirdamas bausmes teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tuo tarpu BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. Š., atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje, t. y., kad J. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė labai sunkų nusikaltimą, Lietuvos Respublikoje neteistas, keliolika kartų baustas administracine tvarka, taip pat teistas Didžiojoje Britanijoje 2019 m. spalio 15 d. už vagystę, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis – J. Š. yra jauno amžiaus (šiuo metu jam yra suėję 27 metai, nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo 25 metai), rodo iniciatyvą dirbti legalų darbą, turi specialius vairuotojo gebėjimus, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, Lietuvos Respublikoje neteistas, rodo siekį keistis ir nenusikalsti bei nevartoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Skundžiamame nuosprendyje taip pat įvertinta, kad J. Š. inkriminuota tik viena iš BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų – narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymas. Esant šioms aplinkybėms, įvertinęs J. Š. asmenybės teigiamus pokyčius po nusikalstamos veikos padarymo, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, kad J. Š. išsakytas gailestis ir siekis keistis nėra tik deklaratyvūs teiginiai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad J. Š. nėra toks pavojingas, ir BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės jam paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad J. Š. bendras laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis 1,8 karto viršija labai didelio kiekio atitinkamų medžiagų minimalią ribą, taip pat laikytų medžiagų įvairiapusiškumą (buvo rasta kanapių (antžeminių dalių), kokaino, ketamino, MDMA, ?-9-tetrahidrokanabinolio), jų slėpimo vietas (narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo slepiamos J. Š. naudotame automobilyje ir namelyje ant ratų), iš paties nuteistojo parodymų nustatytą netrumpą narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo trukmę (apie pusę metų), padarė išvadą, kad šios aplinkybės nesuteikia pagrindo svarstyti švelnesnės bausmės rūšies J. Š. paskyrimo. Apibendrindamas visumą aplinkybių skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimali (10 metų laisvės atėmimo) bausmę – 8 metus laisvės atėmimo.

8. Iš nuosprendžio turinio akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam J. Š. bausmės už jo padarytą nusikalstamą veiką rūšį ir dydį įsigilino į faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino nuteistojo ir jo padarytos veikos pavojingumą ir teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta dviem metais už minimalią bausmę švelnesnė bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinkanti BK 41, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir aiškiai neprieštarauja teisingumo principui. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat nenurodyta tokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs ar vertinęs neteisingai pirmosios instancijos teismas ir, kurioms esant, būtų galima padaryti išvadą, kad, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė turėtų būti dar labiau sušvelninta. Apeliacinio skundo argumentai, kad J. Š. laikytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos nebuvo išplatintos, kad jos buvo laikomos jo asmeniniam vartojimui, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad byloje yra pateikti jį teigiamai charakterizuojantys duomenys, susiję su jo siekiu ir realiomis pastangomis keisti gyvenimo būdą teigiama linkme, kad jis yra jauno amžiaus, kaip minėta, jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo jų vertinti kitaip bei spręsti, kad šios, iš esmės įprastos ir būdingos daugeliui bylų aplinkybės, yra tiek išimtinės, kad ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė būtų vertinama kaip per griežta, neproporcinga, todėl turėtų būti dar labiau švelnintina.

9. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo švelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. Š. paskirtos bausmės dydžio ar parinkti kitos rūšies bausmę, ir įvertinusi apeliaciniame skunde nurodytus kitose Kauno apygardos teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamosiose bylose priimtus sprendimus dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. Visų pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Teismo išaiškinimas yra privalomas žemesniesiems teismams (vertikalusis poveikis) ir pačiam jį suformulavusiam teismui (horizontalusis poveikis) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Taigi Lietuvos apeliacinis teismas pirmiausia yra saistomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir savo paties sukurtų precedentų.

10. Apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-267-318/2022 nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę 4 metams ir 6 mėnesiams. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuota, kad nuteistajam paskirta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, tačiau toje byloje buvo kitos ir kito nuteistojo asmenybės aplinkybės, kurios ypatingai svarbios parenkant bausmę kiekvienam konkrečiam asmeniui. Net ir vienoje byloje nuteistiems skirtingiems nuteistiesiems vienam nuteistajam paskirtos bausmės dydis neturi įtakos kitų bendrininkų bausmei, nes pagal teismų praktiką vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-226-1073/2019).???

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nustatė, kad straipsnio sankcijoje paskirtos bausmės paskyrimas J. Š. prieštarautų teisingumo principui, dėl to ginčas šioje byloje taip pat nekyla ir apeliacinės instancijos teismas plačiau apie tai nepasisako. Tačiau atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad kitose analogiškose bylose, kuriose net pavojingesniems asmenims buvo paskirtos švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, vis dėlto atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Teisėjų kolegija negali nesutikti, kad pasitaiko ir tokių teismų sprendimų, kuriuose išimtinėmis yra pripažįstamos įprastos ir būdingos daugeliui aplinkybės, nesudarančios pagrindo nei vertinti kaltininko nusikalstamos veikos pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, nei vertinti kaltininko asmenybę kaip mažiau pavojingą. Vis dėlto, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad tokios teigiamai kaltininką apibūdinančios aplinkybės, kokios iš esmės yra nurodytos ir nuteistojo J. Š. apeliaciniame skunde, paprastai vertinamos kaip tipinės ir nesudaro pagrindo jas pripažinti išskirtinėmis ir rodančiomis sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimo neproporcingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-230-511/2021, Nr. 2K-233-976/2021, Nr. 2K-120-511/2022, Nr. 2K-114-511/2022). Dar kartą pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra įvertinti teigiamai J. Š. apibūdinantys duomenys, nurodyti ir apeliaciniame skunde. Tačiau, sprendžiant bausmės skyrimo už labai sunkaus nusikaltimo padarymą klausimą, tos aplinkybės, kad nuteistasis turi legalų pragyvenimo šaltinį, charakterizuojamas teigiamai, nori keisti gyvenimo būdą, neteistas, yra jauno amžiaus, taip pat ir duomenys, pateikti apeliacinės instancijos teismo pasėdyje, patvirtinantys, kad J. Š. dirba, baigė mokslus, užsiima savanorystės veikla nors ir yra svarbios, į jas iš esmės jau atsižvelgta skiriant bausmę, tačiau negali būti pernelyg sureikšmintos ir turėti lemiamos reikšmės dar švelnesnės bausmės, nei, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skyrė pirmosios instancijos teismas, paskyrimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ir išimtinių aplinkybių nustatymo, ne kartą yra išaiškinęs, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per griežtos, bet ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016).

12. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteistasis charakterizuojamai ne tik išimtinai teigiamai. Byloje yra duomenų apie J. Š. padarytus administracinius nusižengimus (tomas su proceso dalyvių asmens duomenimis, b. l. 11–21). Taip pat, kaip minėta, iš paties nuteistojo parodymų yra žinoma, kad jis teistas Didžiojoje Britanijoje už vagystę (tomas su proceso dalyvių asmens duomenimis, b. l. 8–10). Dar kartą vertinant nuteistojo J. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat pažymėtina, kad jo laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų įvairiapusiškumas (iš viso nuteistasis laikė 5 rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų), kiekis (1,8 karto viršijo labai didelio kiekio ribą), laikymo (slėpimo) aplinkybės bei netrumpas (apie pusės metų) laikymo laikotarpis ne tik neleidžia spręsti apie nusikalstamos veikos atsitiktinumą, bet ir nesudaro pagrindo išvadai apie paskirtos bausmės neteisingumą. Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jos individualizavimui turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).

13. Papildomai pažymėtina, kad su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis susijusios nusikalstamos veikos sukelia itin žalingus padarinius žmonių sveikatai ar net gyvybei, visuomeniniams santykiams, ekonominėms, dorovinėms ir kitoms socialinėms vertybėms, todėl įstatymo leidėjas neatsitiktinai numatė tokias griežtas sankcijas už BK 260 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, o už šio straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltininkui baudžiamoji atsakomybė kyla ir itin griežta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė gresia net ir tuo atveju, kai minėtų medžiagų labai dideliu kiekiu disponuojama, ir neturint tikslo jų išplatinti. Tad tikslo platinti narkotines bei psichotropines medžiagas neturėjimas ar jų neišplatinimas nors ir svarbi aplinkybė skiriant bausmę, į ją buvo atsižvelgta, tačiau tai taip pat nėra ta aplinkybė, kurios pagrindu veiką, dėl kurios nuteistas J. Š., būtų galima vertinti kaip ypatingai mažo pavojingumo, o jam paskirtą už sankciją švelnesnę bausmę – kaip per griežtą.

14. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistajam J. Š. dar švelnesnė bausmė turėtų būti paskirta įvertinus tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai padėjo sudėtingą baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėti per itin trumpą laiką, o proceso metu iš esmės buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, leistų nuteistajam skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija pažymi, kad labai sunkaus nusikaltimo inkriminavimas eliminuoja galimybę taikyti procese BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl apeliaciniame skunde nurodyta procesinė situacija pati savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad už BK 260 straipsnio 3 dalies sankciją paskirta švelnesnė bausmė vis tiek yra per griežta. Kita vertus, nuteistojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis nusikaltus įvertintas, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į ką neabejotinai buvo atsižvelgta skiriant bausmę ir konstatuojant, kad nagrinėjamu atveju yra galimybė J. Š. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam už BK 260 straipsnio 3 dalies sankciją švelnesnę bausmę.

15. Teismas įvertino ir nuteistojo argumentus apie galimą socialinių santykių susilpnėjimą, tačiau bausmės kaip valstybės prievartos priemonės neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to, dalies socialinių įgūdžių ir socialinių santykių tvirtumas gali priklausyti nuo paties asmens, atliekančio jam paskirtą bausmę, požiūrio.

16. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir nustatydamas J. Š. laisvės atėmimo bausmės dydį mažesnį nei BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės minimalus dydis, įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė bausmę, proporcingą padarytų nusikalstamų veiksmų ir nuteistojo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsniui. Paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir dar labiau švelninti J. Š. paskirtą 8 metų laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą atmesti.