- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- 1-117-594/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-0-00012-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kaltinamasis
- M. Ž.
- Advokatai
- Darius Karabinas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) namuose, pagrindinio išsilavinimo, teistas:
1) 2008 m. sausio 29 d. - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - 6 mėn. laisvės apribojimu;
2) 2009 m. balandžio 9 d. - pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis (dvi veikos) - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;
3) 2009 m. gegužės 13 d. - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 m. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta subendrinta bausmė - 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo;
4) 2009 m. birželio 26 d. - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos) - 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir skirta subendrinta bausmė - 2 m. 1 mėn. laisvės atėmimo;
5) 2010 m. kovo 23 d. - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (šešios veikos) - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir skirta subendrinta bausmė - 3 m. laisvės atėmimo;
6) 2011 m. rugpjūčio 10 d. - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - 5 m. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė ? 6 m. 4 mėn. 17 dienų laisvės atėmimo;
Žemesnės instancijos teismas
7) 2013 m. birželio 3 d. - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2011 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė - 4 m. 9 mėn. ir 17 d.;
8) 2018 m. kovo 19 d. - pagal BK 284 straipsnį - 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta 2013 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių ir 1 dienos laisvės atėmimo bausmė;
9) 2018 m. gegužės 9 d. - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį - 4 metų laisvės atėmimu. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi subendrintos 2018 m. kovo 19 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskiriant galutinę 5 metų 2 mėnesių ir 1 dienos terminuoto laisvės atėmimo bausmę;
10) 2019 m. sausio 22 d. - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2018 m. kovo 19 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžiais paskirtomis, 2018 m. gruodžio 3 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi subendrintomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimą 6 metams 2 mėnesiams.
11) 2019 m. kovo 12 d. - pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį - 4 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta ir 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi subendrinta su 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 8 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartimi, subendrinus bausmes paskirtas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. ir Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nuosprendžiais, paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2019 m. kovo 12 d., 2019 m. sausio 22 d. nuosprendžius. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2019 m. liepos 25 d.
Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, pakeitus Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutartį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, nuspręsta prie 2019 m. sausio 22 d. nuosprendžiu M. Ž. paskirtos galutinės subendrintos bausmės (6 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo), pridėti dalį Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu skirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės ir nuteistajam M. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 6 mėnesiams,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis M. Ž. 2020 m. vasario 16 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai įgijo polietileninį paketėlį su labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų - 14,7945 g sintetinio kanabinoido – 5-fluoro-MDMB-PICA, kurios grynasis kiekis yra 6,1989 g, kurį paslėpė ir laikė savo mūvimose apatinėse kelnaitėse, iki kol 2020 m. vasario 16 d. apie 18.10 val., kratos metu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būrio nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), šį polietileninį paketėlį, su labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnas. Tokiais savo veiksmais M. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis M. Ž. kaltu prisipažino iš dalies, teigdamas, kad jis nežinojo, jog įgytame paketėlyje buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos ir parodė, kad paketėlį su psichotropinėmis medžiagomis gavo kaltinamajame akte nurodytą dieną, iš nuteistojo pravarde „B.“, iš kurio ir anksčiau buvo ne kartą įsigijęs paminėtų medžiagų, kurių visada imdavo 1,5 – 2 gramus. Paketėlį, kurį jam per langą išmetė minėtas asmuo, pasiėmė iš kiemo, pasivaikščiojimų metu nuo 16.00 val. iki 17.30 val. Buvo sutaręs 2 gramus už 250 eurų. Parėjęs į kamerą neskubėjo paketėlio išsiardyti, kadangi tuo metu buvo vartojęs narkotinių medžiagų. Kad paketėlyje buvo didelis medžiagų kiekis sužinojo tik kai jį paėmė pareigūnai. Greičiausiai paketėlis buvo skirtas ne jam. Nesitikėjo, kad gaus tokį kiekį. Iš svorio ir įpakavimo nesuprato, koks kiekis medžiagų paketėlyje yra. Galvojo, kad tai yra 2 gramai, kadangi ir paketą pas jį rado supakuotą, visiškai izoliuotą, jo išpakavęs nebuvo. Vidinėje paketėlio dalyje rastas jo DNR ten greičiausiai pateko kai lietėsi prie kūno. Už paketėlį sumokėjęs nebuvo, o kadangi paketėlį paėmė pareigūnai, jis ir nesumokėjo. Šias medžiagas įsigijo vartoti sau. Kaltinime teisingai nurodyta, kad paketėlis buvo rastas 18.10 val. kratos metu, nes tuo metu jis naudojosi mobiliuoju telefonu padėtu ant palangės, o paketėlį buvo įsidėjęs į apatines kelnaites ir pamiršęs, net nepaslėpė kitur. Tuo metu su juo kameroje gyveno B. S., kuris apie šią jo veiklą nežinojo. Tą dieną buvo pavartojęs iš anksčiau turėtų, o ne iš rasto paketėlio. Narkotines/psichotropines medžiagas vartoja nuo 2013 metų, kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini).
Ikiteisminio tyrimo metu M. Ž. parodymus duoti atsisakė (t. 1, b. l. 71).
Liudytojas B. S. parodė, kad atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Nuteistąjį M. Ž. pažįsta, jų ta pati gyvenamoji vieta. Kai vasario 16 d. jų kambaryje buvo atliekama krata, jis buvo kambaryje, tačiau nematė kas buvo rasta pas M. Ž.. Tuo metu Ž. labai vartojo narkotikus, tačiau iš kur jų gaudavo, jis nežino. Jis (liudytojas) narkotinių medžiagų nevartoja ir tuo nesidomi. Nebuvo taip, kad pas M. Ž. rastas medžiagas jie įsigijo kartu.
Liudytojas R. B. parodė, kad vasario 16 d., jam vykdant tarnybą nuo 8 val. iki 20.30 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini) korpuso sektoriuje (duomenys neskelbtini) būrio patikrinimo metu, užėjus į (duomenys neskelbtini) kamerą, kurioje bausmę atlikinėjo M. Ž. pastebėjo keistai besielgiantį M. Ž. (jį pamatęs pradėjo su rankomis kažką slėpti, pasirodė, kad slepia prie savo kelnių, dar prieš tai su kita ranka numetė ant palangės išmanųjį mobilų telefoną). Buvo atlikta asmens krata, kurios metu iš M. Ž. apatinių kelnaičių ištraukė pailgos formos paketėlį, įvyniotą į polietileną, kurį perdavė kriminalinės žvalgybos pareigūnui. Dėl rasto paketėlio nuteistasis nieko neaiškino. M. Ž. vizualiai atrodė apsvaigęs. Paketėlis buvo apvalus, pailgos formos, apvyniotas polietilenu, grubiai vyriško nykščio dydžio, apytiksliai 7 cm. ilgio. Iš paketėlio nebiro jokios medžiagos, kaip suprato, jis buvo ar užklijuotas, ar užlydytas kažkaip, buvo pilnai sandarus. Kai paėmė jį į ranką jautėsi svoris, iš karto buvo aišku, kad ten ne polietilenas. Paketėlio svoris apytiksliai buvo gal kokie 15 gramų. Kai užėjo pas nuteistąjį į kamerą, be nuteistojo M. Ž. kameroje dar buvo B. S., kuris nieko nekalbėjo ir jo paliepimu ramiai stovėjo kampe. Nuteistasis M. Ž. nuo 15.00 val. iki 17.30 val. galėjo vaikščioti pasivaikščiojimo kiemelyje, nes jei neklysta, nuteistieji kamerose užrakinami nuo 17.30 val.
2020 m. vasario 16 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų saugumo valdymo skyriaus specialisto R. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. vasario 16 d. apie 18.10 val. pas (duomenys neskelbtini) būrio nuteistąjį M. Ž., asmens kratos metu, trumpikėse buvo rastas pailgas paketėlis įvyniotas į polietileną (t.1, b. l. 14).
2020 m. vasario 16 d. paaiškinime pataisos namų direktoriui, nuteistasis M. Ž. paaiškino, jog kratos kameroje metu, supratęs, jog rastame paketėlyje gali būti draudžiamų daiktų, paketėlį įsikišo į trumpikes. Pareigūnams radus atidavė. Kas paketėlyje nežino (t. 1, b. l. 16).
2020 m. vasario 16 d. Savanoriško daiktų pateikimo protokole nurodoma, jog pareigūnas R. B. pateikė pas M. Ž. rastą paketėlį (t. 1, b. l. 17-20).
2020 m. vasario 17 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog pas M. Ž. rastas paketėlis įvyniotas polietilene, apie 7,5 cm ilgio ir apie 2 cm pločio. Paketėlį praardžius jo viduje matosi šviesios spalvos milteliai. Po to, paketėlis buvo įdėtas į išorinį su tyrimu nesusijusį permatomą plastikinį maišelį, kuris susukus ir užklijavus lipnia permatoma juosta buvo įdėtas į voką Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 21-27).
2020 m. kovo 25 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pakete Nr. (duomenys neskelbtini) tirti pateikti milteliai (pas M. Ž. rastame paketėlyje) yra psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido-5-fluoro-MDMB-PICA milteliai, kurių masė 14,7945 g., kurios grynasis kiekis yra 6,1989 g. (t. 1, b. l. 50-52).
2020 m. kovo 3 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad ant paketėlio rasto pas M. Ž. (1, 2 mėg.) rastas vyriškos lyties asmens DNR profilis, tinkantis tolimesniam asmens identifikavimui (t. 1, b. l. 42-44).
2020 m. gegužės 19 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašte nurodyta, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas DNR pėdsako genotipas, įvedus į DNR duomenų registrą, sutapo su M. Ž. DNR genotipu (t. l, b. l. 55-58).
2020 m. liepos 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos rašte nurodoma, kad ant išorinio polietileninio maišelio, į kurį buvo įdėtas paketėlis apvyniotas skaidria lipnia juosta, DNR pėdsakų nebuvo ieškoma. Tirtas tik maišelio viduje buvęs paketėlis. Nuoplovos paimtos nuo paketėlio išorės (1 mėg.) ir galų vidaus (2 mėg.) (t. 1, b. l. 48).
2020 m. birželio 4 d. pavyzdžių lyginamam tyrimui paėmimo protokolas patvirtina, jog iš įtariamojo M. Ž. paimtas seilių mėginys DNR tyrimui, mėginio kodas - (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 47-50).
2020 m. birželio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant paketėlio, paimto pas įtariamąjį M. Ž., rastas DNR profilis sutampa su įtariamojo M. Ž. seilių ėminio (11007630) DNR profiliu su 99,9999999999999999999986 % tikimybe (t. 1, b. l. 63-64).
(duomenys neskelbtini) PN pateikta medžiaga patvirtina, jog M. Ž., tiek prieš įvykį, tiek po jo, yra ne kartą nustatytas apsvaigimas nuo narkotinių/psichotropinių medžiagų, tame tarpe ir 2020 m. vasario 16 d. 19.30 val. kada nuteistasis nurodė, jog testas teigiamas, kadangi narkotikų buvo vartojęs prieš keletą dienų (t. 2, b. l. 1-34).
2020 m. spalio 1 d. pažymoje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) būrio gyvenamoji patalpa skirta bausmę atlikti dviem nuteistiesiems (t. 2, b. l. 41). M. Ž. į šią patalpą bausmės atlikimui paskirtas 2019 m. vasario 6 d., B. S. - 2019 m. liepos 16 d. (t. 2, b. l. 37).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kvalifikuojantys požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal teismų praktiką, asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan.. Tam, kad galima būtų inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72/2007, 2K-33/2009, 2K-593/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013).
Tai, kad 2020 m. vasario 16 d. apie 18.10 val., kratos metu pas nuteistąjį M. Ž. buvo rastas paketėlis su 14,7945 g sintetinio kanabinoido – 5-fluoro-MDMB-PICA, kurio grynasis kiekis yra 6,1989 g, abejonių nekyla. Šią faktinę aplinkybę patvirtina ne tik liudytojo Ž. B., bet ir paties kaltinamojo parodymai, specialisto išvados. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ (redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, toliau - Rekomendacijos) psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido-5-fluoro-MDMB-PICA nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,005 g., didelis – daugiau nei 0,5 g., labai didelis – daugiau nei 2,5 g., kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog rastas psichotropinių medžiagų grynasis kiekis yra labai didelis. Nuteistojo teigimu šias psichotropines medžiagas jis įgijo iš kito nuteistojo bei laikė paslėpęs apatinėse kelnaitėse iki kol jas surado pareigūnas, kas patvirtina įgijimo ir laikymo faktą. Nors kaltinamasis teisme parodė, kad psichotropines medžiagas įgijo tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 17.30 val., tačiau objektyviai šį teiginį patvirtinančių duomenų nėra. Kaltinamasis nurodė, jog jis nežinojo, kad paketėlyje yra labai didelis psichotropinės medžiagos kiekis, kadangi manė, jog įsigijo ne daugiau 2 gramus, kadangi paprastai įsigydavo 1,5 – 2 gramus, tačiau šie kaltinamojo teiginiai paneigti kitais bylos duomenimis, todėl jokio pagrindo tikėti šia kaltinamojo versija nėra. Kaip matyti iš liudytojo Ž. B. parodymų, jam įėjus į kamerą nuteistasis pradėjo su rankomis kažką slėpti prie savo kelnių, dar prieš tai su kita ranka numetė ant palangės išmanųjį mobilų telefoną, o dėl rastų medžiagų nieko negalėjo paaiškinti, atrodė apsvaigęs. Šie liudytojo parodymai, paketėlio suradimo vieta, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis žinojo apie paketėlyje esančias psichotropines medžiagas. Kaip matyti iš minėto liudytojo parodymų, rastas paketėlis buvo vyriškos rankos nykščio dydžio, apytiksliai 7 cm ilgio, paėmus į ranką jautėsi svoris, apie 15 gramų. 2020 m. vasario 17 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog pas M. Ž. rastas paketėlis įvyniotas polietilene, apie 7,5 cm ilgio ir apie 2 cm pločio, o 2020 m. kovo 25 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pakete buvo rasta psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido-5-fluoro-MDMB-PICA milteliai, kurių masė 14,7945 g, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis, kuris pasak jo narkotines/psichotropines medžiagas vartoja nuo 2013 m., už tai yra ne kartą baustas, neabejotinai suvokė, jog paketėlyje yra ženkliai didesnis psichotropinių medžiagų kiekis, nei jis nurodė apklausiamas teisme, o jo versija, dėl neva įgyto ne didesnio nei 2 g minėtos medžiagos kiekio, buvo iškelta tik susipažinus su bylos medžiaga, siekiant paneigti jam inkriminuotą veiką kvalifikuojantį požymį – labai didelį kiekį. Be to, kaltinamojo teiginius, jog jis nežinojo paketėlio turinio, paneigia ir tai, jog paketėlio vidinėje dalyje (2 mėginys) buvo rastas jo DNR profilis, kas priešingai nei teigia kaltinamasis, leidžia spręsti, jog kaltinamasis paketėlį buvo išpakavęs ir neabejotinai suvokė, koks kiekis psichotropinių medžiagų jame yra. Paminėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą ir išvadai, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju disponavimo psichotropinėmis medžiagomis tikslas nėra svarbus, kadangi jei kaltininkas disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jo veiksmai, nepaisant to ar jis turėjo tikslą šias medžiagas parduoti, ar kitaip platinti, kvalifikuojami pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, t. y. tikslas jas platinti nėra šios nusikaltimo sudėties būtinasis subjektyvusis požymis, todėl jo įrodinėti ir nustatinėti nereikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2013, 2K-140/2014, 2K-496/2014).
Visgi, kaip seka iš kaltinamojo parodymų, psichotropines medžiagas jis įsigijo vartoti sau. Duomenų, jog kaltinamasis būtų platinęs psichotropines medžiagas kitiems nuteistiesiems byloje nesurinkta. Priešingai, pateikti duomenys, apie jam nustatytus apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų atvejus, patvirtina, jog kaltinamasis psichotropines medžiagas įgijo ir laikė turėdamas tikslą jas vartoti. Nors veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ši aplinkybė esminės reikšmės neturi, tačiau atskleidžia nusikaltimo padarymo motyvą, į kurį atsižvelgtina skiriant bausmę.
Dėl atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, bausmės
Kaltinamajam M. Ž. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus (t. 1, b. l. 77). Duomenų apie kaltinamojo psichikos sutrikimus, dėl kurių jis negalėjo suvokti savo veikų pavojingumo ar valdyti savo veiksmų, nėra. Kaltinamojo parodymai suprantami ir logiški, todėl pagrindo abejoti jo pakaltinamu nėra.
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis ir pripažino, jog pas jį buvo rastas paketėlis su psichotropinėmis medžiagomis, tačiau teigė nežinojęs ir nesupratęs koks kiekis psichotropinės medžiagos yra paketėlyje, kas neleidžia spręsti, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.
BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris jau yra teistas už tyčinį nusikaltimą, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra recidyvistas. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Be to, kaip matyti iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, atliekant bausmę jis yra daug kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, charakterizuojamas neigiamai, taip pat, yra baustas ir už administracinius nusižengimus (t. 1, b. l. 145-154), kas nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai.
Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurią numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų. Įvertinus visumą aukščiau paminėtų kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, inkriminuotos veikos pavojingumą bei darymo aplinkybes, pagrindų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę, byloje nenustatyta. Tačiau, BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Teismų praktikoje, aiškinant teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).
Nors nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, naują nusikalstamą veiką įvykdė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, jog psichotropinėmis medžiagomis kaltinamasis disponavo turėdamas tikslą jas pats vartoti, o ne platinti, kas iš esmės mažina jam inkriminuotos veikos pavojingumą. Nagrinėjamu atveju, veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lemia labai didelis psichotropinės medžiagos kiekis, nors grynasis kiekis yra tik 6,1989 g., todėl jei surastos psichotropinės medžiagos kiekis pagal Rekomendacijose nustatytus dydžius nebūtų siekęs labai didelio, kaltinamojo veiksmai atitiktų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, už kurį maksimali laisvės atėmimo bausmė yra iki 2 metų. Iš bylos medžiagos matyti, jog atliekant bausmę pataisos namuose kaltinamajam ne kartą buvo nustatytas apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų, pas jį rastos psichotropinės medžiagos vėlgi buvo įgytos bausmės atlikimo vietoje, kas leidžia teigti, jog pataisos namuose taikomos priemonės, užkardančios kelią tokioms medžiagoms patekti į pataisos namus, nėra pakankamos ir efektyvios. Bausmių vykdymo kodekse (toliau - ir BVK) numatyta, kad bausmių vykdymo įstatymų paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl bausmės atlikimo sąlygos turėtų užkirsti kelią tokio pobūdžio nusikaltimų darymui pataisos namuose bei leisti pasiekti BVK 137 straipsnyje numatytus reabilitacijos tikslus. Taigi, bausmių vykdymo sistema turėtų sudaryti galimybę nuteistiesiems atsisakyti jų nusikalstamą elgesį lemiančių veiksnių bei nesudaryti galimybių įsigyti draudžiamų turėti medžiagų, kas neabejotinai lemia pakartotinį bausmę atliekančių asmenų nusikalstamumą, todėl nagrinėjamu atveju aktualus ir BVK kodekse įtvirtintas humanizmo principas. Paminėtina ir tai, jog kaip matyti iš nuteistojo teistumų istorijos, anksčiau jis nėra teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Įvertinęs visumą paminėtų aplinkybių teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės kaltinamajam paskyrimas (net ir minimalios) aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei bausmės paskirčiai. Tokios bausmės paskyrimas nagrinėjamoje byloje reikštų nehumaniškos, neteisingos ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimą. Tokia bausmė ne tik nepašalintų neteisėto elgesio priežasčių, o galimai atvirkščiai – neigiamai paveiktų kaltinamojo elgesį, sveikatą, požiūrį į teisę, moralės normas ir tuo grindžiamus visuomeninius santykius, neskatintų jo pasitaisyti, todėl skiriant bausmę kaltinamajam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Kadangi nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė atlikdamas bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius, anksčiau už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis nėra teistas, paskirtų bausmių bendrinimui taikytinos BK 64 straipsnio nuostatos, numatančios dalinį bausmių sudėjimą. Kaltinamojo neatlikta bausmės dalis (pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, kuria pakeitus Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutartį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 6 mėnesiams) nuosprendžio priėmimo metu yra 6 metai 6 mėnesiai 3 dienos, todėl prie neatliktos bausmės dalies, įvertinus jau anksčiau minėtų aplinkybių visumą, nusikalstamos veikos tikslą (neturint tikslo platinti), vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, pridėtina dalis naujai skiriamos bausmės – 2 metai ir skirtina galutinė subendrinta bausmė - 8 metai 6 mėnesiai ir 3 dienos laisvės atėmimo, bausmės pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. kovo 16 d.
Kaltinamajam kardomoji priemonė skirta nebuvo, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl kardomoji priemonė jam neskirtina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes nėra tam pagrįsto reikalingumo (BPK 121 straipsnis, 139 straipsnis, BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
- 14,5379 g. psichotropinės medžiagos likusios po tyrimo (t. 1, b. l. 51), pakuotė voke bei plastikiniai konteineriai su lyginamaisiais seilių mėginiais, saugomi Marijampolės pataisos namuose (t. 1, b. l. 53), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).
Dėl proceso išlaidų
Atliekant ikiteisminį tyrimą specialistai atliko tyrimus, bet tai jie darė atlikdami tarnybinę užduotį. Pagal BPK 103 straipsnio 3 punktą proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį, todėl šios išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo nepriteistinos.
Gynėjas kaltinamajam paskirtas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi, BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu (t. 2, b. l. 64-65), tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo metu, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo jo valios. Kaltinamasis šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, todėl akivaizdu, jog jo turtinė padėtis nėra gera. Remiantis išdėstytu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
M. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį neatliktos 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių 3 (trijų) dienų laisvės atėmimo bausmės, pridėti dalį – 2 (du) metus šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir M. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonerius) metus 6 (šešis) mėnesius ir 3 (tris) dienas terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. kovo 16 d.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- 14,5379 g. psichotropinės medžiagos, pakuotes bei plastikinius konteinerius su lyginamaisiais seilių mėginiais, saugomus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo M. Ž. neišieškoti.
Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.