Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Š. gynėjo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d.

Kardomoji priemonė – dokumentų: Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. 15363663, išduotos G. Š. vardu, ir Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. 01601422, išduoto G. Š. vardu, paėmimas – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Užstatas – 5 000 Eur suma, sumokėta į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. LT104010051004661939, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus bausmės vykdymą užstatas grąžintinas užstato davėjai D. Š..

Dokumentas – Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas G. Š. vardu, pasibaigus galiojimo terminui, perduotinas išdavusiai institucijai – Mažeikių PK MP (73).

Vadovaujantis BK 72³ straipsniu, konfiskuota kaltinamojo G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) transporto priemonė „Mersedes Benz“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugoma Klaipėdos apskrities VPK.

Panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) transporto priemonei „Audi Q5“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomai Klaipėdos apskrities VPK, automobilis grąžintas savininkei D. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. Š. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. birželio 1 d., tiksli data ir laikas tyrimu nenustatyti, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, į savo naudojamą garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atgabeno labai didelį kiekį, t. y. 800,644 g, narkotinės medžiagos – kokaino, jo dalį, t. y. 800,255 g, sumalė, išsvarstė ir užvakuumavo į tris plastikinius paketus bei laikė paslėpęs iki 2021 m. birželio 1 d., kol apie 15.47 val. paminėtus tris užvakuumuotus paketus, kuriuose bendrai buvo labai didelis kiekis, t. y. 800,255 g, narkotinės medžiagos – kokaino, savo tapatybę neatskleidžiančių veiksmų metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusią dalį, t. y. 0,389 g, narkotinės medžiagos – kokaino, kuri buvo likusi trijuose plastikiniuose indeliuose ir kavos malimo aparate, ir narkotinei medžiagai fasuoti skirtas priemones – elektronines svarstykles ir vakuumavimo aparatą, ant kurių paviršių buvo rasta narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakų, toliau neteisėtai laikė paminėtame garaže iki 2021 m. birželio 1 d., kol apie 20.30 val. kratos metu tris plastikinius indelius ir kavos malimo aparatą, kuriuose bendrai buvo 0,389 g narkotinės medžiagos – kokaino, ir elektronines svarstykles ir vakuumavimo aparatą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Be to, G. Š. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), laikė 4,336 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir augalinės kilmės medžiagų mišinį, kuriame iš viso buvo 0,325 g psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio, iki 2021 m. birželio 1 d., kol apie 22.14 val. kratos metu paminėtą narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistojo G. Š. gynėjas advokatas Gintaras Gricius prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 23 d. nuosprendį pakeisti: sumažinti nuteistajam G. Š. paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 3 (trejų) metų 11 mėnesių, paskiriant nuteistajam papildomas baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 70 straipsnyje (nemokamus darbus) ir BK 71 straipsnyje (įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą).

3.1. Nuteistojo gynėjo manymu, apygardos teismas, paskirdamas bausmę G. Š., nepakankamai motyvavo savo sprendimą, neanalizavo nuteistąjį charakterizuojančių duomenų bei nepagrįstai neparinko papildomų baudžiamojo poveikio priemonių, kurių taikymas leistų nuteistojo atžvilgiu sumažinti laisvės atėmimo bausmės laikotarpį.

3.2. Pažymi, kad apygardos teismas pagrįstai G. Š. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – išplėstinį turto konfiskavimą, tačiau, gynėjo nuomone, įvertinus tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailisi, nuoširdžiai prisipažino, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir taip padėjo greitai ir ekonomiškai ištirti nusikalstamas veikas, yra vedęs, dirba, augina vienerių metų neturintį mažametį vaiką, galėjo nuteistajam parinkti bei skirti ir kitas baudžiamojo poveikio priemones, sumažinant laisvės atėmimo bausmės laikotarpį.

Teismo posėdyje nuteistojo G. Š. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti.

Nuteistojo G. Š. gynėjo apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo G. Š. gynėjas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes ir G. Š. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo G. Š. gynėjas pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija nuteistajam paskirtos, jo manymu, per griežtos bausmės aspektu, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl šio skunde keliamo klausimo.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis numato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G. Š., aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų, nepadarė.

BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymas užtraukia išimtinai tik griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų. Už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

Nuteistojo G. Š. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas nepakankamai analizavo nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, todėl neparinko papildomų baudžiamojo poveikio priemonių, kurių taikymas leistų sumažinti pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį. Toks apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas, G. Š. paskirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: jis, veikdamas tyčia, padarė vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), susijusius su disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis. G. Š. neteistas (t. 6, b. l. 165-168), baustas administracine tvarka (t. 6, b. l. 170–172). Nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad G. Š. nusikalstami veiksmai buvo ne sistemingo nuteistojo kriminalinio elgesio rezultatas, o labiau atsitiktinis, susiklosčiusių aplinkybių įtakotas elgesys. Skirdamas bausmę apygardos teismas įvertino ir tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. G. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jis vedęs, turi mažametį vaiką, dirba. Esant šioms aplinkybėms, įvertinęs G. Š. asmenybės teigiamus pokyčius po nusikalstamų veikų padarymo, apygardos teismas sprendė, jog už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimali (10 metų laisvės atėmimo), bausmę - 4 (ketverius) metus 6 (mėnesius) laisvės atėmimo.

Nuteistojo gynėjas skunde nenurodė jokių G. Š. charakterizuojančių duomenų, kurių, skirdamas jam bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurie galėtų būti pagrindu dar labiau ją švelninti.

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog atliekant laisvės atėmimo bausmę neabejotinai yra įtakojami nuteistojo socialiniai ryšiai, kas, nagrinėjamu atveju, gali neigiamai paveikti G. Š. emocinį ryšį su mažamete dukra, tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, jog jis padarė labai sunkų nusikaltimą, nusikalto suvokdamas savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, sunkumą bei už juos gresiančias pasekmes, tačiau jas sąmoningai ignoravo. Šeimyninės aplinkybės nuteistojo nuo labai sunkaus nusikaltimo, už kurį, kaip jau minėta, numatyta išimtinai tik labai griežta laisvės atėmimo bausmė, padarymo nesulaikė.

Nuteistojo gynėjo manymu, tikslinga G. Š. atžvilgiu papildomai taikyti baudžiamojo poveikio priemones: numatytas BK 70 straipsnyje (nemokamus darbus) ir BK 71 straipsnyje (įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) ir šiuo pagrindu nuteistajam paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmės trukmę.

Baudžiamojo poveikio priemonės – tai viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų, turinčių padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-183-942/2018, Nr. 2K-67-942/2019). Pažymėtina, jog bausmė ir kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti vertinamos kaip visuma, kurios paskirtis yra ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, t. y. paskirta bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemone turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53-1073/2019, Nr. 2K-143-976/2019). Taigi baudžiamojo poveikio priemonės nuteistajam turi būti parenkamos tikslingai, siekiant bausmės tikslų užtikrinimo, o ne dirbtinai įtakoti švelnesnės bausmės paskyrimą, vertinant jas kiekybiniu aspektu. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas G. Š. motyvuotai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72³ straipsnyje (išplėstinį turto konfiskavimą). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas yra pagrįstas, tikslingas ir proporcingas G. Š. nusikalstamiems veiksmams. Teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo išreikštą norą įvykdyti vieną ar kelias papildomas baudžiamojo poveikio priemones, vis tik, nagrinėjamu atveju, skirti papildomas baudžiamojo poveikio priemones ir švelninti G. Š. paskirtą bausmę, pagrindo nėra.

Nuteistojo gynėjas skunde akcentuoja, jog G. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės sumažinimas, tiesiogiai įtakotų nuteistojo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos galimybes. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-172/2008, Nr. 2K-452/2012, Nr. 2K-276-1073/2020). Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju apygardos teismas G. Š. už atskiras nusikalstamas veikas skiriamų bausmių dydį nustatė, įvertinęs jo nusikalstamų veiksmų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tuo tarpu nustatyti bausmės dydį, vertinant perspektyvą nuteistojo atžvilgiu ateityje taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog lygtinio paleidimo taikymas priklauso ne vien nuo nuteistajam paskirtos ir atliktos bausmės dydžio, bet ir kitų aplinkybių visumos: nusikaltimo pobūdžio, bausmę atliekančio asmens elgesio rizikos dydžio bei pažangos ją mažinant (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis).

15.Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas G. Š. laisvės atėmimo bausmės dydį ženkliai mažesnį, nei BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės minimalus dydis, įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė bausmę, proporcingą padarytų nusikalstamų veiksmų ir nuteistojo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsniui. Paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta. Ji tinkamai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už baudžiamąjį nusižengimą. Taigi, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir dar labiau mažinti G. Š. paskirtą 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. Š. gynėjo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundą atmesti.