Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovo atstovams E. G., advokatui Aivarui Surbliui, atsakovui V. P., jo atstovei advokatei Irenai Barauskaitei – Gaižiūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Geratas“ ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio ieškovo atstovai prašo teismo ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad žalos, padarytos puspriekabei, dydį apskaičiavo kaip remonto kaštus, tuo tarpu vilkikas po sugadinimų yra neremontuojamas – jo rėmas susuktas, variklis nepataisomai sugadintas, todėl sugadinta transporto priemonė bus nurašoma, o patirtos žalos dydis apskaičiuotas kaip skirtumas tarp iki įvykio buvusios vilkiko vertės ir po įvykio esančios vilkiko likutinės vertės. Taip pat prie apskaičiuotų sumų pridėjo pridėtinės vertės mokesčio dydį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas UAB „Geratas“ ir atsakovas V. P. 2012-10-25 sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas priėmė atsakovą į darbą vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose (b.l. 9). Tą pačią dieną kaip priedą prie minėtos darbo sutarties šalys pasirašė asmeninės materialinės atsakomybės sutartį (b.l. 10). 2013-10-16 apie 23.02 val. kelyje Vilnius – Minskas atsakovas, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,66 prom. girtumas, vairavo ieškovui priklausančią transporto priemonę – vilkiką MAN/TGA 18.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12), su puspriekabe WIELTON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei važiuodamas eilėje atsitrenkė į ieškovui priklausančią puspriekabę Koegel SWCT24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 16), velkamą vilkiku MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje buvo apgadintas ieškovui priklausantis turtas: vilkikas MAN/TGA 18.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei puspriekabė Koegel SWCT24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas, kuris transporto priemonę vairavo neblaivus (b.l. 45-46). Transporto priemonių draudikas 2013-10-16 įvykį laikė nedraudžiamuoju ir atsisakė ieškovui išmokėti draudimo išmoką (b.l. 18).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl darbuotojo materialinės atsakomybės už darbdaviui padarytą žalą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą (DK 245, 253 - 255 straipsniai). Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Esant visų šių sąlygų visumai, yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-02. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1444/2002; 2003-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2003; 2004-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004; 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). Aiškindamas neteisėtos veikos, kaip materialinės atsakomybės sąlygos pagal Darbo kodeksą, sampratą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus aktų, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos visos sąlygos materialiniai atsakovo atsakomybei kilti: bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui atliekant darbines pareigas 2013-10-16 įvyko eismo įvykis, dėl kurio kaltu buvo pripažintas atsakovas, ginčo, kad dėl jo kaltės darbdaviui buvo padaryta žala, nėra (b.l. 7, 32-33) (CPK 182 str. 1 d. 5 p., 185 str., 187 str., 268 str. 5 d., DK 246 str.).

Pagal DK 253 straipsnio 1 punktą darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo). Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, tačiau ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio kodekso 255 straipsnyje, įtvirtinančiame visiškos materialinės atsakomybės atvejus (DK 254 str.). Taigi, darbuotojų materialinė atsakomybė skirstoma į dvi rūšis: ribotąją ir visišką. Nagrinėjamai bylai aktualūs DK 255 straipsnio 3 ir 6 punktuose numatyti visiškos materialinės atsakomybės atvejai. DK 255 straipsnio 6 punkte nustatyta, jog darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo, pagal šio straipsnio 3 punktą - jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Pastaroji gali būti sudaroma tik su tais darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe (DK 256 straipsnio 1 dalis). Ši sutartis turi būti įforminama raštu. Kaip matyti iš bylos duomenų su atsakovu, dirbusiu pas ieškovą vairuotoju – ekspeditoriumi, buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b.l. 10). Ieškovas buvo suteikęs atsakovui darbui reikalingas priemones, įrankius, įrangą: krovininį automobilį – vilkiką MAN/TGA 18.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12), su puspriekabe WIELTON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitas priemones, darbuotojui reikalingas naudotis darbe. Kaip matyti iš visiškos materialinės atsakomybės sutarties turinio, atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už įmonės jam patikėtų materialinių vertybių saugumą (Sutarties 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovo pareiga atlyginti visą žalą atsirado dėl to, kad su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b.l. 10) (DK 255 straipsnio 3 punktas) bei dėl to, kad žala ieškovui padaryta atsakovui esant neblaiviam (b.l. 7, 45-46) (DK 255 straipsnio 6 punktas). Byloje kilo ginčas dėl padarytos žalos dydžio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas 2000-06-16 nutarime Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ (publikuotas Teismų praktika Nr. 13, 2000 m.) nurodyta, kad žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės apgadinimo, kai jos atkūrimas (remontas) yra ekonomiškai tikslingas, nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas; jeigu transporto priemonė nesuremontuota, atlyginami apskaičiuoti transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai (18 punktas); kai transporto priemonės atkūrimas (remontas) yra ekonomiškai netikslingas, žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės sunaikinimo nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę iki sunaikinimo, kuri apskaičiuojama pagal transporto priemonės sunaikinimo metu esančią rinkos vertę (17 punktas). Be to, atlyginant eismo įvykio metu padarytą žalą gali būti priteisiamos dėl eismo įvykio turėtos išlaidos (pvz., žalos dydžiui nustatyti, apgadintai transporto priemonei iš įvykio vietos nugabenti) (19 punktas). Nustatyta, kad siekdamas nustatyti padarytos žalos dydį ieškovas užsakė transporto priemonės – vilkiko MAN/TGA 18.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei puspriekabės Koegel SWCT24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimą, kurį atliko atestuotas turto vertintojas. Iš Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 13-10-21/1 matyti, kad puspriekabės Koegel SWCT24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atkūrimo kaštai (be PVM) sudaro 13285,00 Lt (b.l. 50). Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 10 p. bei Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 14 p. nustatyta, kad atkūrimo (remonto) kaštai - tai išlaidos apgadintos (sužalotos) transporto priemonės atstatymui iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių. Atkuriamosios vertės (kaštų) metodo pagrindas yra skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamą eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Apskaičiuojant atkūrimo turto vertę, įskaičiuojamos visos sumos, kurias paprastai reikia išleisti, norint atkurti sugadintą turtą iki tokios būklės, kokios šis buvo iki draudžiamojo įvykio. Šiuo atveju puspriekabės Koegel SWCT24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atkuriamoji (remonto) vertė, kuri pagal ieškovo pateiktus duomenis sudaro 13285,00 Lt (be PVM), apskaičiuota pritaikius dvidešimt procentų nuvertinimo normą nuo keičiamų detalių vertės (b.l. 56). Todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, jog skaičiuojant žalos dydį nebuvo atsižvelgta į nusidėvėjimą (b.l. 32-33), kadangi pagal bylos duomenis puspriekabės Koegel SWCT24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalių, keičiamų iš apgadintų į naujas, vertė sumažinta, atsižvelgiant į keičiamų dalių techninę būklę prieš apgadinimą. Be to, iš byloje esančios Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 13-10-19/1 matyti, kad vilkiko MAN/TGA 18.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atkūrimo kaštai (be PVM) sudaro 59492,00 Lt, kai vilkiko vertė iki apgadinimo buvo 41700,00 Lt (be PVM), o jo likutinė vertė po apgadinimo – 13200,00 Lt (b.l. 70). Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad vilkiko atstatymo kaštai iki pusantro karto didesni nei transporto priemonės rinkos vertė iki sugadinimo, todėl akivaizdu, kad transporto priemonė nepataisomai sugadinta ir ją remontuoti netikslinga. Atsižvelgiant į tai, ieškovas pagrįstai vilkiko MAN/TGA 18.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinimu padarytą žalą apskaičiavo kaip skirtumą tarp iki įvykio buvusios vilkiko vertės ir po įvykio esančios vilkiko vertės, t.y. 28500,00 Lt (be PVM) (41700,00 Lt – 13200,00 Lt) (b.l. 70). Tuo tarpu atsakovas, nors tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovo pateikti skaičiavimai dėl žalos dydžio yra per dideli, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti nurodė tik bendro pobūdžio abejones, jog detales remontui galima rasti ir pigesnes, jog vilkiko rinkos vertė mažesnė, o likutinė vertė didesnė, tačiau negali aiškiai ir konkrečiai nurodyti nesutikimo motyvų, nenurodo, su kokia žalos dalimi sutinka, kuri konkrečiai žalos dalis yra nepagrįsta, neteikia įrodymų, pagrindžiančių ieškinio dalies nepagrįstumą (CPK 178 str, 185 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovo pateikti paskaičiavimai apie patirtos žalos dydį yra neteisingi ir neatitinkantys tikrovės, ieškovo nurodyto žalos dydžio bei paskaičiavimo pagrįstumo ar teisėtumo nenuginčijo, savo skaičiavimų dėl žalos dydžio bylos nagrinėjimo metu nepateikė. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t. y. vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovas privalėjo įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovas įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą bei į tai, kad atsakovas savo atsikirtimų nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir priešpriešinių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), konstatuotina, jog ieškinys dėl žalos atlyginimo yra įrodytas byloje esančia rašytine medžiaga – kilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis Nr. 13-10-19/1, Nr. 13-10-21/1 (CPK 187, 200 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju ieškovas patirtos žalos dydį prašo priteisti kartu su PVM, t.y. atitinkamai už puspriekabės Koegel SWCT24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimą 16075,00 Lt (13285,00 Lt + 21% PVM) bei už vilkiko MAN/TGA 18.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimą 34485,00 Lt (28500,00 Lt + 21% PVM). Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje PVM objektas apibrėžiamas, kaip prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą - t.y. veikdamas kaip toks. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-06-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, taip pat 2008-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008 ir kt., vertindamas, ar į nuostolius turi būti įtraukta PVM suma, yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. Priklausomai nuo to, kas teiks paslaugas ir prekes (PVM mokėtojas ar ne), kas pirks prekes ir paslaugas (PVM mokėtojas ar ne), nuostolių dydis skirsis. Be to, tuo atveju, kai automobilis neremontuojamas, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, todėl tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų vertė be PVM. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas UAB „Geratas“ yra PVM mokėtojas (b.l. 23-25), ir jis, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsnio 1 dalimi, turi teisę į PVM atskaitą, todėl šia suma gali sumažinti į valstybės biudžetą mokėtiną PVM sumą arba ją susigrąžinti iš biudžeto, tai jo nuostoliu pripažintina reikalaujamos žalos suma be PVM, t.y. atitinkamai už puspriekabės Koegel SWCT24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimą 13285,00 Lt, už vilkiko MAN/TGA 18.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimą 28500,00 Lt, už transporto priemonių pargabenimą 630,73 Lt (b.l. 24, 25), o už kilnojamojo turto vertinimą priteistina patirta 1000,00 Lt žala, kadangi vertintojas yra ne PVM mokėtojas (b.l. 23); iš viso 43415,73 Lt žalos. Priešingu atveju, priteisus žalos sumą su PVM, ieškovas ir susigrąžintų PVM iš biudžeto (už krovininį automobilį pridėtinės vertės mokestis valstybės jau grąžintas, kadangi už krovininius automobilius PVM atskaita galima), ir gautų iš atsakovo, o tai reikštų nepagrįstą praturtėjimą. Taip pat pažymėtina, kad mažinti šią žalos sumą pagrindo nėra, atsakovas darbo funkcijas atliko neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, tokiu būdu, vairuodamas neblaivus, atsakovas pažeidė ne tik teisės aktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau ir pareigą dirbti dorai ir sąžiningai; atsakovas, sėsdamas už vairo neblaivus, suvokė, kad tokiais jo neteisėtais veiksmais gali būti sukelti neigiami padariniai – sugadintos ar prarastos jam perduotas materialines vertybes, padaryta žala tretiesiems asmenis, tačiau vis vien sėdo už vairo, taip prisiimdamas galinčias kilti neigiamas pasekmes, todėl atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagrindo mažinti žalos dydį nėra (DK 257 str. 5 d.).

Nuo bylos iškėlimo teisme dienos ieškovui priteistinos įstatyme nustatytos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie 1570,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą (b.l. 4), 2000,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 44), 209,92 Lt už laikinųjų apsaugos priemonių realizavimą (254,00 Lt – 41,08 Lt pirkimo PVM) (b.l. 113-114); iš viso 3779,92 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 83 procentai reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 3137,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 8 p., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

Ieškinį tenkinus iš dalies, sumažintinas laikinųjų apsaugos priemonių mastas (CPK 150 str).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Geratas“ iš atsakovo V. P. 43415,73 Lt žalos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 43415,73 Lt sumos nuo bylos iškėlimo 2013-11-07 iki teismo sprendimo įvykdymo bei 3137,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-07 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo V. P. turto bei lėšų arešto mastą sumažinti iki 46552,73 Lt.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.