Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Geratas“ ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ir prašė teismo priteisti iš atsakovo 52 323 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-10-16 atsakovas, eidamas vairuotojo ekspeditoriaus pareigas, esant sudarytai visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,66 prom. girtumas, vairavo ieškovei priklausančią transporto priemonę MAN/TGA 18.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe bei atsitrenkė į ieškovei priklausančią puspriekabę KOEGEL SWCT24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to buvo apgadintas ieškovei priklausantis turtas: vilkikas MAN/TGA 18.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei puspriekabė KOEGEL SWCT24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei buvo padaryta atitinkamai 34 485 Lt ir 16 075 Lt žala. Be to, ieškovė patyrė 763 Lt išlaidų už sugadintų transporto priemonių pargabenimą iš autoįvykio vietos bei 1 000 Lt išlaidų už sugadintų transporto priemonių vertinimą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 43 415,73 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2013-11-07 iki teismo sprendimo įvykdymo bei 3137 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas, kuris transporto priemonę vairavo neblaivus. Byloje nustatytos visos sąlygos materialinei atsakovo atsakomybei kilti: atsakovui atliekant darbo pareigas 2013-10-16 įvyko eismo įvykis, dėl kurio kaltu buvo pripažintas atsakovas, ginčo, kad dėl jo kaltės darbdaviui buvo padaryta žala, nėra. Su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, ieškovė buvo suteikusi atsakovui darbui reikalingas priemones, įrankius, įrangą: krovininį automobilį – vilkiką MAN/TGA 18.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe WIELTON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitas priemones, darbuotojui reikalingas naudotis darbe. Atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už įmonės jam patikėtų materialinių vertybių saugumą. Atsakovo pareiga atlyginti visą žalą atsirado dėl to, kad su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, bei dėl to, kad žala ieškovei padaryta atsakovui esant neblaiviam. Teismas, nustatydamas padarytos žalos dydį, atsižvelgė į ieškovės užsakymu atliktus sugadinto turto vertinimus ir konstatavo, kad puspriekabės KOEGEL SWCT24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atkuriamoji (remonto) vertė, kuri, pagal ieškovo pateiktus duomenis, sudaro 13 285 Lt (be PVM), apskaičiuota pritaikius dvidešimt procentų nuvertinimo normą nuo keičiamų detalių vertės. Vilkiko MAN/TGA 18.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atkūrimo kaštai (be PVM) sudaro 59 492 Lt, vilkiko vertė iki apgadinimo buvo 41 700 Lt (be PVM), o jo likutinė vertė po apgadinimo – 13 200,00 Lt. Kadangi vilkiko atkūrimo kaštai iki pusantro karto didesni nei transporto priemonės rinkos vertė iki sugadinimo, todėl teismas padarė išvadą, jog transporto priemonė nepataisomai sugadinta ir ją remontuoti netikslinga. Konstatuota, kad ieškovė pagrįstai vilkiko MAN/TGA 18.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikinimu padarytą žalą apskaičiavo kaip skirtumą tarp iki įvykio buvusios vilkiko vertės ir po įvykio esančios vilkiko vertės, t. y. 28 500 Lt (be PVM) (41 700 Lt – 13 200 Lt). Teismas atsakovo argumentus dėl žalos dydžio atmetė kaip neįrodytus, pagrįstus tik bendro pobūdžio pamąstymais bei prielaidomis. Teismas į priteisto žalos atlyginimo dydį neįskaičiavo PVM, nes priteisus žalos sumą su PVM, ieškovė ir susigrąžintų PVM iš biudžeto (už krovininį automobilį pridėtinės vertės mokestis valstybės jau grąžintas, kadangi už krovininius automobilius PVM atskaita galima), ir gautų iš atsakovo, o tai reikštų nepagrįstą praturtėjimą. Taip pat teismas nenustatė pagrindo, dėl kurio būtų galima mažinti ieškovės patirtos žalos dydį.

Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas nepasisakė, kodėl atmetė atsakovo argumentus, susijusius su žalos dydžiu. Atsakovas mano, jog ieškovė, būdama transporto priemonių savininke, galėjo pati apskaičiuoti patirtą žalą ir tam nereikėjo atlikti turto vertinimo. Atsakovas nurodo, kad žala buvo nepagrįstai padidinta, be to, abejoja, ar turto vertintojas apskritai apžiūrėjo transporto priemones. Teismas neįvertino atsakovo siūlymo suremontuoti transporto priemones atsakovo jėgomis. Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingas išvadas. Teismas nesuteikė šalims galimybės sudaryti taikos sutartį.

Ieškovės UAB „Geratas“ atstovas advokatas A. Surblys pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašo skundą atmesti, o ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas teisingai nustatė reikšmingas aplinkybes, tinkamai jas įvertino ir priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą. Atsakovo skundas paremtas prielaidomis ir bendro pobūdžio teiginiais. Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, įrodančių ieškovės atlikto žalos skaičiavimo klaidingumą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Byloje nėra ginčo dėl atsakovo kaltės, žalos fakto, tačiau atsakovas nesutinka su priteisto žalos atlyginimo dydžiu ir mano, jog teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovo ieškovei padarytos žalos dydžiu.

Darbo teisėje viena iš turtinės atsakomybės rūšių – materialinė atsakomybė. Bendriausia prasme ji suprantama kaip kaltojo dėl žalos padarymo darbo santykio subjekto pareiga atlyginti dėl teisės pažeidimo (neatlikimo darbo pareigų ar netinkamo jų atlikimo) padarytą žalą kitam darbo santykio subjektui (DK 245 straipsnis). Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę (tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos) ir neturtinę žalą (DK 250, 257 straipsniai). Darbuotojų materialinė atsakomybė skirstoma į dvi rūšis: ribotąją ir visišką. Visiškos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje, kurio 3 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga atlyginti visą žalą, jei ji padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Ji gali būti sudaroma tik su tais darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Ši sutartis turi būti įforminama raštu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b. l. 10). Pagal šios sutarties 1 punktą atsakovas prisiima visišką atsakomybę už jam patikėtų bendrovės materialinių vertybių saugumą. Darbo kodekso 255 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo. Byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovas eismo įvykį, dėl kurio ieškovės turtui – vilkikui ir puspriekabei – buvo padaryta žala, padarė būdamas neblaivus (b. l. 7, 8).

Iš byloje esančių eismo įvykyje apgadintų transporto priemonių – vilkiko ir puspriekabės –vertinimo ataskaitų Nr. 13-10-19/1 ir Nr. 13-10-21/1 matyti, kad iki apgadinimo vilkiko MAN TGA18.460XXL rinkos vertė – 41 700 Lt, apgadintos transporto priemonės likutinė vertė – 13 200 Lt, transporto priemonės atkūrimo kaštai – 59 492 Lt (b. l. 20). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apgadintos transporto priemonės – vilkiko atkūrimas ekonomiškai visiškai netikslingas. Atsakovas teigė, kad jis galėjo savo jėgomis suremontuoti automobilį žymiai pigiau, tačiau nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Apgadintos puspriekabės KOEGEL SWCT24 vertė iki apgadinimo buvo 42 000 Lt, atkūrimo kaštai – 13 285 Lt (b. l. 22). Taigi remonto išlaidos neviršija puspriekabės vertės, dėl to ši transporto priemonė remontuotina. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 28 500 Lt nuostolių atlyginimo už vilkiką, nuostolius apskaičiavo iš automobilio vertės atėmęs jo likutinę vertę (41 700 Lt – 13 200 Lt), bei 13 285 Lt nuostolių už puspriekabės remontą. Taip pat teismas priteisė 1 000 Lt už turto vertinimą bei 630,73 Lt už transporto priemonių pargabenimą.

Apeliantas teigia, kad teismas negalėjo tenkinti ieškinio, nes įrodymai, kuriais teismas rėmėsi, yra nepatikimi, apeliantas abejoja, ar turto vertintojas apskritai automobilius apžiūrėjo. Teisėjų kolegija šiuos atsakovo argumentus vertina kritiškai. Žala ieškovei neabejotinai yra padaryta, o jos dydis yra apskaičiuotas atestuotos vertinimo įmonės UAB „Autosigma“. Iš byloje esančių turto vertinimo ataskaitų akivaizdu, kad transporto priemonės buvo apžiūrėtos, padarytos jų nuotraukos, atlikti remonto darbų skaičiavimai, dėl to nėra jokio pagrindo abejoti atlikto vertinimo teisingumu ir teisėtumu (b. l. 48–105, CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovė neprivalėjo užsakyti apgadinto turto vertinimo, nes pati, kaip transporto priemonių savininkė, turtą galėjo įvertinti. Turto vertinimas buvo patikėtas kvalifikuotam vertintojui, o tuo atveju, jeigu vertinimą būtų atlikęs savininkas, tokio vertinimu objektyvumas būtų abejotinas.

Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad teismas neįvertino jo galimybių transporto priemones suremontuoti pigiau. Ši nuostata nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas savo teiginiams dėl pigesnio remonto bei mažesnės padarytos žalos pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, o rėmėsi tik bendro pobūdžio prielaidomis bei išvedžiojimais. Atsakovo hipotetinė galimybė pigiau suremontuoti transporto priemones jo pareigos atlyginti nuostolius nešalina, nes ieškovė nereikalauja jokių mokėjimų, viršijančių realias išlaidas.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas nepasisakė, kodėl atmetė atsakovo argumentus, susijusius su padarytos žalos dydžiu, bei neteisingai ištyrė ir įvertino įrodymus dėl ieškovės transporto priemonės padarytos žalos dydžio. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs ir išplėtojęs gausią ir vienodą įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011-10-25 nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-415/2011). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, kuriais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo aspektu ginčijamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės tinkamai įvertino ir išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, atskleidė bylos esmę, objektyviai ir teisingai vertino įrodymus, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir tyrimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė šalims galimybės sudaryti taikos sutartį. Ši nuostata nepagrįsta. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad taikos sutarties sudarymas yra galimas, atsakovas atsiliepime į ieškinį neteikė jokių pasiūlymų dėl taikos sutarties, nebuvo aktyvus. Teismo posėdžio metu teismas paklausė šalių dėl galimybės sudaryti taikos sutartį, tačiau atsakovo atstovė nurodė, kad ieškovė neteikė jokių pasiūlymų dėl taikos sutarties. Per bylos nagrinėjimą atsakovas, kuris yra atsakingas už žalos padarymą, nesiūlė jokių taikos sutarties variantų, nors būtent jis turėjo būti suinteresuotas taikos sutartimi. Ši byla nepriskirtina bylų kategorijai, kai teismo vaidmuo yra aktyvus, dėl to teismas neturi pareigos primygtinai siūlyti šalims sudaryti taikos sutartį.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika panašiose bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovei priteistina 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-07 nutartimi atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinas 1 102 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą valstybei (CPK 84 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-02 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Geratas“ iš atsakovo V. P. 400 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš atsakovo V. P. 1102 Lt žyminio mokesčio valstybei.