- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-23
- Bylos Nr.
- 2YT-8102-652/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03342-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Sakalauskienė
- Pareiškėjas
- M. V.
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Aldona Sakalauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą dėl antstolio Giedriaus Salicko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Giedrius Salickas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, tuo atveju jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Skunde nurodo, kad skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau - MMA), nesudarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne vieną MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, t. y. nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
Antstolis Giedrius Salickas 2018 m. spalio 3 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad vykdydamas vykdomąją bylą Nr. 0182/14/00703 nustatė, kad skolininkas atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, todėl 2018 m. rugsėjo 13 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. 0182/14/00703 /KAL. Minėtame patvarkyme nurodyta, jog išieškojimas turi būti vykdomas iš lėšų sumos, viršijančios vieno vienkartinio MMA dydį. Antstolio priimtame 2018 m. rugsėjo 13 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. 0182/14/00703 /KA nurodyta, kad išieškojimas turi būti vykdomas iš lėšų sumos, viršijančios vieno vienkartinio MMA dydį. Skolininkas 2018 m. rugsėjo 24 d. skunde teigia, jog pagal antstolio nusiųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA. Pažymėtina, jog teiginys nepagrįstas. Patvarkyme nurodyta, jog išieškojimas turi būti vykdomas iš lėšų sumos, viršijančios vieno vienkartinio MMA dydį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmestinas.
Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str. 1 d.).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolio Giedriaus Salicko kontoroje vykdoma vykdomoji vykdo vykdomąją bylą Nr. 0182/14/00703 pagal Alytaus apylinkės teismo išduotą 2014 m. kovo 21 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-304-470 dėl 140,76 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. V. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Išieškotoja 2014 m. balandžio 7 d. pateikė vykdyti 2014 m. kovo 21 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-304-470. 2014 m. balandžio 10 d. antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, taip pat priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo ragino skolininką per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą 10 dienų terminą skolos ir vykdymo išlaidų nesumokėjo, todėl antstolis atliko priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, priimdamas 2014 m. gegužės 12 d., 2014 m. gegužės 19 d., 2014 m. liepos 4 d., 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2014 m. rugsėjo 4 d., 2014 m. spalio 9 d., 2014 m. lapkričio 6 d., 2014 m. gruodžio 8 d., 2015 m. sausio 6 d., 2015 m. kovo 4 d., 2015 m. balandžio 7 d., 2015 m. gegužės 5 d., 2015 m. gegužės 27 d. patvarkymus. 2015 m. gegužės 27 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo antstolis nukreipė priverstinį išieškojimą į UAB „Daugesta“ gaunamą darbo užmokestį, reikalaudamas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų dalies, viršijančios MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA. 2018 m. rugsėjo 13 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. 0182/14/00703 /KAL, reg. Nr. B18-34942, kuriuo reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų dalies, viršijančios MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA. Jei yra vykdomi keli išieškojimai iš to paties skolininko pagal atskirus vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA išskaičiuoti proporcingai visiems tos pačios eilės išieškotojams - ne daugiau kaip 50 procentų. Taip pat patvarkyme nurodyta, jog išieškojimas turi būti vykdomas iš lėšų sumos, viršijančios vieno vienkartinio MMA dydį.
Nors pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų konkretaus patvarkymo datos ir numerio nenurodo, tačiau iš pareiškėjo skundo turinio darytina išvada, kad nesutinka su antstolio Giedriaus Salicko 2018 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. 0182/14/00703 /KAL, reg. Nr. B18-34942.
Pareiškėjas skunde teigia, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Šis pareiškėjo argumentas laikytinas nepagrįstu.
Vadovaujantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas negali būti nukreipiamas į fiziniam asmeniui priklausančią pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Specialios išieškojimo iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų sumų taisyklės įtvirtintos CPK 736 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Šis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat išaiškino, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Vadovaujantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, visa 1 MMA dydžio suma turi būti paliekama skolininkui ir iš jo negali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad tokia suma skolininkas disponuoja pradedant priverstinio išieškojimo veiksmus. Į vėlesnėse išieškojimo stadijose skolininko gaunamas lėšas išieškojimas gali būti nukreipiamas taikant CPK 736 straipsnio nurodytus maksimalius dydžius.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nesutinka su antstolio 2018 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo, priimtu tęsiant dar 2014 m. balandžio 10 d. pradėtą priverstinį skolos išieškojimą, po to, kai pareiškėjas per raginime nustatytą terminą geranoriškai nesumokėjo susidariusios skolos ir vykdymo išlaidų, o skolos išieškojimas priverstinai buvo nukreiptas į jo lėšas asmeninėje banko sąskaitoje bei į gaunamą darbo užmokestį ir tik nustačius, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose išieškojimas buvo nukreiptas į įkalinimo įstaigoje gaunamas lėšas. Dėl nurodytos priežasties ginčijamame patvarkyme nustatyti 1 MMA sumą, į kurią pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį negali būti nukreipiamas išieškojimas, nebuvo pagrindo. Ginčijamu patvarkymu buvo ne pradedamas priverstinis išieškojimas, bet pakartotinai sprendžiamas klausimas dėl piniginių lėšų arešto ir išieškojimo, todėl nagrinėjamo bylos aplinkybės skiriasi nuo aptartų pareiškėjo cituotose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 ir Kauno apygardos tesimo 2016 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016 vertintų aplinkybių, todėl nurodytose bylose suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis vadovautis nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo.
Skundžiamu patvarkymu antstolis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 611 straipsniu, 688 straipsniu, 733-743 straipsniais nukreipė išieškojimą į skolininko (pareiškėjo) pinigines lėšas, gaunamas Alytaus pataisos namuose, reikalaudamas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų dalies, viršijančios MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA bei nurodydamas, jog išieškojimas turi būti vykdomas iš lėšų sumos, viršijančios vieno vienkartinio MMA dydį. Įvertinus skundžiamą antstolio patvarkymą, darytina išvada, kad antstolis ginčijamu patvarkymu skolos išieškojimą nukreipė į skolininko pajamas, laikydamasi CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių.
Pažymėtina, kad antstolis 2018 m. rugsėjo 13 d. patvarkyme aiškiai nurodė, t. y. pajuodintomis raidėmis nurodė, kad „Išieškojimas turi būti vykdomas iš lėšų sumos, viršijančios vieno vienkartinio MMA dydį“, todėl pagrindo teigti, kad vykdant išieškojimą iš lėšų gaunamų įkalinimo įstaigos sąskaitoje buvo išieškomos iš mažesnės nei viena MMA nėra.
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, tuo atveju jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.
Nė vienu iš vykdomojoje byloje Nr. 0182/14/00703 priimtų patvarkymų antstolis nenurodė draudimo skolininkui įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad antstolis būtų priėmęs patvarkymą, kuriuo ribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Pareiškėjas prašo, jeigu buvo pagal patvarkymą nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta neteisėtų antstolio veiksmų, pareiškėjo skundžiamuose antstolio patvarkymuose nurodyti būtent tokie išskaitymų dydžiai, kokie nurodyti įstatymuose, pagrindo grąžinti išieškotas lėšas bei panaikinti areštus nėra.
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjo skundžiamuose antstolio patvarkyme nurodyti būtent tokie išskaitymų dydžiai, kokie nurodyti įstatymuose, iš skolininko neišskaitoma 100 procentų pajamų, todėl likusią dalį pareiškėjas turi teisę naudoti savo reikmėms, taip pat nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti, todėl nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad antstolio veiksmai neteisėti. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog antstolis, nukreipdama išieškojimą į skolininko darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas laisvės atėmimo įstaigoje, laikėsi CPK nustatytos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų tvarkos ir neviršijo nustatytų išskaitų dydžio, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolis Giedrius Salickas vykdymo veiksmus atliko pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų reikalavimų bei galiojančios Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo M. V. skundą dėl antstolio Giedriaus Salicko veiksmų atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.