- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-1309-560/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26549-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- A. K., D. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Versitus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Versitus“ ieškinį atsakovams A. K. ir D. K. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Versitus“ prašė priteisti iš atsakovo A. K. 19 125 Eur, o iš atsakovo D. K. 6 375 Eur žalos atlyginimą ir iš abiejų atsakovų 5 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad ieškovė turėjo du akcininkus (atsakovus), o iki nemokumo bylos iškėlimo nuo 2010 m. gegužės 25 d. įmonės vadovo pareigas ėjo atsakovas A. K.. Nemokumo administratorius nustatė, kad atsakovui D. K. 2018 m. birželio 6 d. buvo išmokėti 6 375 Eur dividendų suma, o atsakovui A. K. 2018 m. birželio 1 d. ir 2018 m. birželio 5 d. bendra 19 125 Eur dividendų suma. Dividendai buvo išmokėti be teisėto pagrindo, dėl jų išmokėjimo nebuvo priimtas įmonės akcininkų sprendimas paskirstyti įmonės pelną. Dividendų išmokėjimo metu ieškovė veikė nuostolingai, o įsipareigojimai viršijo įmonės turto vertę (472 702 Eur / 469 356 Eur). Be to, ieškovės turtui nuo 2018 m. birželio 28 d. taikyti areštai. Esant tokiai situacijai, atsakovai, išsimokėdami dividendus, elgėsi neteisėtai ir padarė ieškovei žalą, lygią išsimokėtų dividendų sumai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas D. K. atsiliepime į ieškinį teigia, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka. Savo poziciją atsakovas grindžia tuo, kad gautus dividendus grąžino ieškovei 2018 m. birželio 18 d. mokėjimo pavedimu 6 000 Eur ir 375 Eur grynaisiais.
4. Atsakovas A. K. atsiliepime į ieškinį teigia, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka. Savo poziciją atsakovas grindžia tuo, kad gautus dividendus grąžino grynaisiais į ieškovės kasą 2018 m. liepos 11 d. ir 2018 m. liepos 17 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė atsakovams A. K. ir D. K. po 605 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės BUAB „Versitus“ administravimui skirtų lėšų.
6. Teismas nurodė, kad atsisakiusi dalies reikalavimo, ieškovė toliau palaikė prašymą priteisti iš atsakovo D. K. 6 000 Eur žalos atlyginimą. Ieškovė pripažino, kad atsakovas grąžino į įmonės sąskaitą 375 Eur grynaisiais pinigais 2018 m. birželio 18 d. ir tą įrodo ieškovės kasos pajamų orderis Nr. 1803. Atsakovas įrodinėja, kad likusią dividendų sumą (6 000 Eur) jis pervedė į ieškovės banko sąskaitą 2018 m. birželio 18 d. Teismas, išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad atsakovo D. K. iškelta versija yra pagrįsta. Atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad jis 2018 m. birželio 18 d. pervedė ieškovei 6 000 Eur. Mokėjimo paskirtis buvo nurodyta „Paskola įmonei“. Tokią mokėjimo paskirties formuluotę atsakovas paaiškino kaip padarytą apsirikimą, nulemtą 2018 m. vasario 15 d. atlikto pavedimo paskirties. Aplinkybę, kad 2018 m. birželio 18 d. pavedimu buvo ne perduotas paskolos dalykas ieškovei, o grąžinta dalis atsakovui išmokėtų dividendų, patvirtina visetas faktinių duomenų. Ieškovės Didžiojoje knygoje (knygos išrašo 102 lapas) nurodytas mokėjimo pavedimas apskaitytas kaip dividendų grąžinimas. Atsakovo D. K. paaiškinimai dėl pavedimo paskirties atitinka ieškovės Didžiojoje knygoje apskaitytus duomenis. Faktą, kad nurodytu pavedimu atsakovas D. K. grąžino dividendus, patvirtina ir ieškovės buhalterinę apskaitą 2018 m. tvarkiusios UAB „Kadmas“ 2020 m. lapkričio 23 d. raštas Nr. SR-4.2-61. Atsakovas D. K. ieškovės nemokumo byloje nereiškė kreditorinio reikalavimo dėl 6 000 Eur grąžinimo. 2018 m. birželio 18 d. atsakovo D. K. atlikto mokėjimo pavedimo paskirtyje padaryta klaida negali lemti išvados, jog atsakovas ne grąžino dalį nepagrįstai jam išmokėtų dividendų, o atliko kitokio pobūdžio veiksmą. Aiškinant atliktos operacijos turinį prioritetas turi būti teikiamas veiksmo turiniui, o ne atskiriems formos trūkumams. Pripažinus, kad atsakovas D. K. grąžino 6 000 Eur dividendų dalį, akivaizdu, jog atsakovas nepadarė ieškovei prašomos priteisti žalos.
Atsiliepimas
7. Atsakovas A. K. nurodo, kad 19 125 Eur dividendų sumą grąžino į ieškovės kasą grynaisiais: 2018 m. liepos 11 d. įmokėjo 10 000 Eur, o 2018 m. liepos 17 d. – 9 125 Eur. Savo teiginiams dėl dividendų grąžinimo pagrįsti atsakovas A. K. pateikė 2018 m. liepos 11 d. ir 2018 m. liepos 17 d. ieškovės kasos pajamų orderių Nr. 1801 ir Nr. 1802 kvitus. Tai, kad kvitai yra pasirašyti paties atsakovo (jis ginčo laikotarpiu buvo ieškovės vadovas), kvitai buvo pateikti ne iškart su atsiliepimu į ieškinį, o vėliau, taip pat kad yra neatitikimų dėl orderių registracijos numerių eiliškumo (2018 m. birželio 18 d. kasos pajamų orderio numeris yra 1803), nereiškia, jog pinigai į ieškovės kasą nebuvo įnešti. Šios grynųjų pinigų operacijos yra fiksuotos ieškovės Didžiosios knygos 110 lape „272 kasa“. Be to, UAB „Kadmas“ 2020 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. SR-4.2-61 patvirtino, kad 19 125 Eur dividendų grąžinimą atsakovas A. K. atliko 2018 m. birželio, liepos mėn. Ieškovės apskaitos registro duomenys toje apimtyje, kiek registre fiksuoti atsakovo A. K. atlikti grynųjų įnešimai į įmonės kasą, yra neprieštaringi, atitinka kitų byloje pateiktų įrodymų turinį. Nors atsakovo A. K. pateiktų kasos pajamų orderių kvitų registracijos numeriai eina ne eilės tvarka, tačiau kvituose nėra taisymų, todėl nėra priežasties kvitus traktuoti kaip nepatikimus įrodymus ar turinčius esminių trūkumų, dėl kurių būtų pagrindas laikyti, kad nebuvo surašyti patys orderiai. Priešingai, atsakovų atsikirtimai dėl dividendų grąžinimo grynaisiais aplinkybių, laiko, dera ne tik tarpusavyje, bet ir su ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentais. Atsakovo D. K. atsiliepime į ieškinį nurodytą atsikirtimą, kad 375 Eur dividendų sumą jis grąžino ieškovei grynaisiais, bylos proceso eigoje ieškovė pripažino ir dėl to atsisakė ieškinio reikalavimo nurodytos sumos apimtyje.
Žemesnės instancijos teismas
8. Ieškovės administratoriaus veiksmai, kai iš pradžių faktas yra kategoriškai neigiamas, vėliau pozicija iš dalies keičiama, yra nesuderinamas su sąžiningu procesiniu elgesiu. Visi ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti įmonės nemokumo administratoriui, todėl atsakovai objektyviai įrodinėjimo procese yra nepalankesnėje padėtyje nei ieškovė. Juolab, kad tarp ieškovės nemokumo administratoriaus ir atsakovų kilo nesutarimų vykdant teismo liudijimą dėl susipažinimo su ieškovės dokumentais, o atsakovui D. K. peržiūrėti nebuvo pateikta dalis įmonės dokumentų. Atsižvelgiant į nurodytą, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad proceso eigoje buvo rastas vienas iš atsakovų minėtų kasos pajamų orderių, teismas sprendė, jog yra labiau tikėtina, kad atsakovas A. K. jam išmokėtus dividendus grąžino grynaisiais pinigais, o ši ūkinė operacija patvirtinta kasos pajamų orderiais. Aplinkybė, kad atsakovas A. K. 19 125 Eur sumą vėliau iš ieškovės kasos išsimokėjo (2018 m. liepos 13 d. ir 2018 m. rugpjūčio 28 d.), vertinant ieškinio pagrįstumą, neturi teisinės reikšmės. Pinigų išėmimai yra kitos operacijos, kurios nepatenka į ieškinio faktiniu pagrindu apibrėžtas šios bylos nagrinėjimo ribas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė BUAB „Versitus“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti.
10. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg paviršutiniškai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi išimtinai tik atsakovų į bylą pateiktais dokumentais. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad atsakovų į bylą pateikti įrodymai - kasos pajamų orderiai, kuriais neva buvo grąžinti dividendai, negalėjo būti pripažinti patikimais ir tinkamais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad tarp nemokumo administratoriui perduotos bendrovės dokumentacijos apskritai nebuvo kasos pajamų orderių, kurių šakneles į bylą pateikė A. K.. Kasos pajamų orderių Nr. 1801 ir Nr. 1802 šaknelės atsirado jau tik bylos nagrinėjimo metu. A. K., kaip buvęs bendrovės vadovas, žinojo apeliantės veikloje naudotų orderių formas, turėjo jų šablonų, todėl nemokumo administratoriui inicijavus bylą galėjo išrašyti fiktyvius buhalterinius dokumentus. Apeliantė pateikė į bylą kasos pajamų orderį Nr. 1803, kuris buvo rastas jau tik bylos nagrinėjimo metu, nemokumo administratoriui pakartotinai peržiūrėjus visą perduotą bendrovės dokumentaciją. Apeliantės į bylą pateiktas kasos pajamų orderis nesutampa su kasos pajamų orderio šaknele, kurią į bylą pateikė D. K.. Kasos pajamų orderiai yra laikytini griežtos atskaitomybės buhalteriniais dokumentais, jie privalo būti sunumeruoti, tinkamai apskaityti ir saugomi ūkinio subjekto buhalterijoje. D. K. pateikta kasos pajamų orderio šaknelė skiriasi nuo apeliantės į bylą pateikto kasos pajamų orderio - skiriasi paskirtis: apeliantės pateiktame kasos pajamų orderyje nurodyta „dividendų grąžinimas“, o D. K. pateiktoje orderio šaknelėje nurodyta „grynųjų pinigų įnešimas į kasą“; skiriasi numeracija: apeliantės pateiktam kasos pajamų orderiui suteiktas numeris 1803, o D. K. pateikta orderio šaknelė be jokios numeracijos. Bendrovės buhalterijoje tą pačią dieną (t. y. 2018-06-18) nebuvo apskaityti du identiški pinigų gavimo orderiai. Teismas ignoravo faktą, kad į bylą buvo pateiktas suklastotas dokumentas. A. K. į bylą pateiktų kasos pajamų orderių Nr. 1801 ir Nr. 1802 šaknelių numeracija kelia pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų patikimumo ir tikrumo.
11. Apeliantė į bylą buvo pateikusi UAB „Kadmas“ elektroninius laiškus, kuriuose buvo nurodytos aplinkybės, jog bendrovė 2016-2019 m. kasos neturėjo. Lieka neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas atsakovų į bylą pateiktus rašytinius įrodymus laikė labiau patikimais negu rašytinius įrodymus, pateiktus apeliantės. Faktas apie tai, kad kasa visgi buvo vedama ir kad buvo išrašomi kasos pajamų orderiai paaiškėjo tik tuomet, kai jau buvo užvesta byla teisme. UAB „Kadmas“ bendrovės buhalteriją pradėjo vesti tik nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjo dar 2019 m. gegužės 7 d., tačiau 2020 m. birželio 19 d. UAB „Kadmas“ turėtais duomenimis kasos ir jokių įrašų apie kasos pajamų orderius buhalterinėje programoje iš viso nebuvo. Pirmosios instancijos teismas atsakovų į bylą pateiktą Didžiąją knygą dėl visiškai nesuprantamų priežasčių laikė neginčijamu įrodymu. 2020 m. birželio 19 d. buhalterinėje programoje nebuvo jokių duomenų apie kasą, o vėliau Didžiojoje knygoje tokie įrašai staiga atsirado. Didžioji knyga kelia pagrįstų abejonių jos patikimumu, todėl negalėjo būti pripažinta tinkamu ir/ar leistinu įrodymu. Mažai tikėtina, kad D. K., grąžindamas dividendus, būdamas verslininku bei vienu iš bendrovės savininkų, būtų nurodęs neteisingą mokėjimo pavedimo paskirtį. D. K. vietoj to, kad įvykdytų prievolę bendrovei ir grąžintų jam išmokėtus dividendus, užsiskaitė jų grąžinimą bendrovei suteiktos paskolos suma. Toks D. K. elgesys laikytinas mažų mažiausiai nesąžiningu. D. K. 2018 m. birželio 18 d. bendrovei suteiktą paskolą pripažįstant kaip grąžintus dividendus, pažeidžiami kitų bendrovės kreditorių teisėti interesai.
Atsiliepimas
12. Atsakovai A. K. ir D. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas bylos pasirengimo nagrinėti stadijoje patenkinto atsakovų prašymą išduoti teismo liudijimą, suteikiantį teisę susipažinti su ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentais, perduotais įmonės nemokumo administratoriui. Apeliantė nesutiko su šiuo atsakovų prašymu dėl teismo liudijimo išdavimo, kategoriškai tvirtindama, kad jokie kasos pajamų orderiai 2019-06-31 dokumentų priėmimo - perdavimo aktu jam nebuvo perduoti. Apeliantė įvairiais būdais stengėsi sutrukdyti atsakovams susipažinti su apeliantės nemokumo administratoriaus žinioje esančiais ieškovės buhalteriniais apskaitos dokumentais. Po kelių dienų ieškovės nemokumo administratorius, neva pakartotinai peržiūrėjęs dokumentų priėmimo - perdavimo aktu perduotus dokumentus, 2018 m. birželio 18 d. kasos pajamų orderį 375 Eur sumai, atrado. Apeliantė pateikė vieną iš pirminių apskaitos dokumentų, patvirtinančių dividendų dalies grąžinimo faktą, kurio egzistavimo aplinkybę bylos pasirengimo stadijoje kategoriškai neigė, ir kurio pagrindu ūkinė operacija taip pat buvo registruota ieškovės Didžiojoje knygoje. Bylą nagrinėjantis teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovų į bylą pateiktais kasos pajamų orderių kvitais. Apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodomos prielaidos dėl šių įrodymų patikimumo ir tinkamumo yra atmestinos kaip visiškai nepagrįstos. Apeliantės atstovas patvirtino, jog atsakovų į bylą pateikta Didžioji knyga ir joje užfiksuotos dividendų grąžinimo ūkinės operacijos sutampa su apeliantės žinioje esančia Didžiąja knyga ir joje užfiksuotomis dividendų grąžinimo ūkinėmis operacijomis. Atsakovas neturėjo pagrindo klastoti dokumento, nes šios ūkinės operacijos egzistavimą pripažino apeliantė ir atsisakė ieškinio dalyje dėl 375 Eur reikalavimo. Kadangi šio pajamų orderio Nr. 1803 pagrindu Didžiojoje knygoje užfiksuota ūkine operacija nėra pagrindo abejoti, tai atsakovams visiškai nėra aišku, kodėl apeliantė abejoja kitomis Didžiojoje knygoje užfiksuotomis operacijomis. Didžiojoje knygoje yra užfiksuotos visos 2018 metų ieškovės ūkinės operacijos, kurios yra nuoseklios ir tarpusavyje neprieštarauja. Apeliantės nurodomos deklaratyvios prielaidos nėra logiškos ir prieštaraujančios esminiams buhalterinės apskaitos principams. Atsakovai paaiškina, kad tikėtina, jog numeracijų eiliškumas galėjo nesutapti, dėl to, kad buhalterinės apskaitos programų keitimo - pereinamuoju laikotarpiu, kuris vyko 2018 metų vasarą, kasos pajamų orderiai buvo rengiami rankiniu būdu Microsoft Excel programoje, todėl nurodant jų eilės numerį galėjo būti suklysta. Tačiau tai nekeičia dokumento turinio, kuriuo buvo apskaitytas dividendų grąžinimas.
13. Apeliantė į bylą teiktus įrodymus teikė selektyviai, ir atsakovai, siekdami pašalinti visas nagrinėjamoje byloje apeliantės nepagrįstai keliamas prielaidas dėl šių dokumentų įrodomosios reikšmės, jų patikimumo, papildomai pateikė į bylą UAB „Kadmas“ 2020-11-24 raštą. UAB „Kadmas“ atsakymas buvo pateiktas apeliantei, tačiau į bylą jį pateikė atsakovai, kad bylos įrodymų tyrimo metu būtų pašalintos visos apeliantės nepagrįstai keliamos abejonės. Šie dokumentai bei jose nurodytos aplinkybės pirmos instancijos teisme buvo ištirti, apeliantė jų neginčijo, ir abejonių dėl jų prieštaringumo nekėlė. Apeliantė tiesiog manipuliuoja duomenimis, ir iškraipo aplinkybes, kurių minėtame rašte nebuvo nurodyta ir kurių pirmos instancijos teisme apeliantė neįrodinėjo. Minėtame rašte UAB „Kadmas“ tiesiog paaiškino, jog ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymo metu buvo keičiamos buhalterinės apskaitos programos todėl apeliantei kreipusis į UAB „Kadmas“, pastaroji, neturėdama pirminių ieškovės finansinės apskaitos dokumentų (nes visi dokumentai jau buvo perduoti apeliantei), apeliantės prašomus duomenis patikrino klaidingoje buhalterinės apskaitos programoje. Buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė visus įrašus atlieka pirminių dokumentų pagrindu. Apeliantės pateikiama įvykių interpretacija, jog atsakovai neva po bankroto bylos iškėlimo pakeitė ieškovės Didžios knygos įrašus, į juos įtraukdami dividendų grąžinimo ūkinių operacijų įrašus, yra visiškai nelogiški. Ieškovės bankroto byla buvo inicijuota pačių atsakovų.
14. Atsakovas 2018 metais atliko du mokėjimus, t. y. 2018 vasario 15 d. mokėjimą, 10 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paskola įmonei“ bei atliko apeliantės ginčijamą mokėjimą 6 000 Eur sumai, kuri atlikdamas panaudojo 2018 vasario 15 d. mokėjimo ruošinį, kuriame buvo išsaugota paskirtis - „Paskola įmonei“. Ši klaida nėra esminė, dėl jos jokio ginčo tarp atsakovo ir ieškovės nekilo, tuo metinis vadovas žinojo kokia yra tikroji šio bankinio pavedimo paskirtis ir ši ūkinė operacija ieškovės buhalterinėje apskaitoje buvo pagrįstai įregistruota kaip dividendų grąžinimas. Apeliaciniame skunde apeliantės nurodytų prielaidų nepagrindžia jokie byloje surinkti ir ištirti įrodymai, jos yra deklaratyvios ir vertintinos kaip apeliantės įvykių interpretacija, kuria siekiama visiškai nepagrįstai ir dirbtinai sukelti abejones dėl pirmos instancijos teismo nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
16. Byloje nustatyta, kad atsakovai A. K. ir D. K., buvę ieškovės akcininkai, pripažįsta ir neneigia, kad 2018 m. birželio 1 d., 2018 m. birželio 5 d. ir 2018 m. birželio 6 d. jiems buvo išmokėti 25 500 Eur (19 125 Eur A. K. ir 6 375 Eur D. K.) dydžio dividendai. Šį faktą patvirtina ir ieškovės banko sąskaitos išrašas. Dividendai atsakovams išmokėti neteisėtai, tai yra, dividendų išmokėjimo metu ieškovė pagal 2018 m. liepos 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis buvo patyrusi 175 722 Eur dydžio nuostolį, o remiantis 2018 m. liepos 31 d. balansu įmonės įsipareigojimai, iš kurių trumpalaikiai sudarė 469 356 Eur, viršijo į balansą įtraukto turto vertę (472 702 Eur / 438 814 Eur).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
17. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi, jos teigimu, teismas paviršutiniškai tyrė įrodymus, vadovavosi išimtinai tik atsakovų į bylą pateiktais dokumentais, atsakovų į bylą pateiktus rašytinius įrodymus laikė labiau patikimais negu rašytinius įrodymus, pateiktus apeliantės. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus byloje esančius neaiškumus.
18. Apeliantė nurodo, jog teismas paviršutiniškai vertino byloje esančius įrodymus, tačiau iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo tiek šalių paaiškinimus, tiek byloje esančius įrodymus. Apeliantė teigia, kad teismas nevertino, jog kasos pajamų orderiai yra suklastoti, tačiau byloje tai nebuvo nustatyta ir dokumentų klastojimo faktas nėra įrodytas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir pasisakė dėl visų kasos pajamų orderių neatitikimų, tai yra dėl paskirties „grynųjų pinigų įnešimas į kasą“, „paskola įmonei“, dėl numeracijos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybę, jog atsakovo D. K. įneštos lėšos nebuvo laikomos paskola patvirtina tai, jog jis nereiškė kreditorinio reikalavimo ieškovės bankroto byloje. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog mokėjimo pavedimo paskirtyje padaryta klaida negali paneigti aplinkybės, jog sumokėtos lėšos buvo dividendų grąžinimas. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas Didžiąją knygą dėl visiškai nesuprantamų priežasčių laikė neginčijamu įrodymu, tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas šį įrodymą vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 2 straipsnio 2 dalį Didžioji knyga yra apskaitos registras, kuriame yra apibendrinti ūkinių operacijų ir įvykių suvestiniai duomenys. Šie įrašai daromi pagal apskaitos dokumentus (BAĮ 2 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo D. K. paaiškinimai dėl pavedimo paskirties (padaryto apsirikimo) atitinka ieškovės Didžiojoje knygoje apskaitytus duomenis, kas patvirtina, jog jis grąžino jam išmokėtus dividendus. Taip pat Didžiojoje knygoje yra fiksuotos ir atsakovo A. K. atliktos grynųjų pinigų operacijos.
19. Apeliantė apeliaciniu skundu iš esmės tiesiog nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais. Tai, kad teismas atskirai nepasisakė dėl kai kurių byloje esančių įrodymų, nereiškia, jog teismas jų neanalizavo. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus ir darė pagrįstą išvadą, jog atsakovai išmokėtus dividendus yra grąžinę.
20. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
21. Atsakovai prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nurodo, jog kiekvienas patyrė po 423,62 Eur, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas atsakovų A. K. ir D. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, kiekvienam atsakovui iš ieškovo administravimo išlaidoms skirtų lėšų priteisiant po 423,62 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės BUAB „Versitus“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės BUAB „Versitus“ administravimui skirtų lėšų atsakovo A. K. naudai 423,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės BUAB „Versitus“ administravimui skirtų lėšų atsakovo D. K. naudai 423,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.